2021-01-27 Nr. AB-2443-3-61-3-01410-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-97-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01410-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. jo atžvilgiu buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas. Į kameros plotą buvo įskaityti ir baldai bei sanitarinio mazgo įrenginiai ir jam laisvo ploto judėti likdavo tik 0,5 kv. m. Pareiškėjui, nebuvo užtikrintos socialinės reabilitacijos programos, t. y. socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai užtikrinta kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių, į kurių veiklas būtų įtraukti laikomi asmenys.

Kamerose buvo tik dvi kėdės, lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, o asmenys gyveno trise. Kamerose buvo sunku judėti, nebuvo galimybių ir išsimiegoti. Teko valgyti atšalusį maistą. Kamerose nebuvo įrengto signalizacijos mygtuko pareigūnui iškviesti ir taip nebuvo užtikrintas pareiškėjo saugumas. Kamerose neveikė ventiliacija, kameros buvo vėdinamos tik per langus ir tik šiltuoju metų laiku, jose buvo drėgna ir tamsu. Per kamerų grotas nepatekdavo šviesa bei grynas oras, buvo pažeisti natūralaus apšvietimo reikalavimai.

Buvo naudojamas dirbtinis apšvietimas, o patys laikomi asmenys jo negalėjo išjungti. Dirbtinis apšvietimas kenkė pareiškėjo regėjimui, jam skaudėjo akis. Pareiškėjui buvo suteikiama tik viena valanda pasivaikščioti ir tai pažeidė jo teises, nes jam turėjo būti užtikrinta teisė praleisti ne mažiau nei 8 valandas ne kamerose. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netinkamai įrengti, juose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, jie nevalomi, o stoguose buvo asbesto. Taip buvo žalojama pareiškėjo sveikata. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra – žiemą nebuvo šildoma, o vasarą per karšta, buvo pelėsio, atsilupę dažai.

Pareiškėjas teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, išduodavo vieną paklodę ir užvalkalą pagalvei, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, o vėliau išduodavo tik vieną virtuvinį rankšluostėlį. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atskirtas sienele ir jis buvo matomas juo besinaudojantis. Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).

Tinkamas sanitarinio mazgo neįrengimas ir vertimas asmenį praustis bei naudotis tualetu kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Pareiškėjas teigė patyręs stresą, dvasinius išgyvenimus prieš kitus laikomus asmenis. Lukiškių TI-K buvo pardavinėjami tabako gaminiais, administracija į nusiskundimus nereagavo. Pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais ir tai kenkė jo sveikatai. Valstybė turi imtis reikalingų priemonių apsaugoti nerūkančius asmenis nuo kenksmingo tabako dūmų poveikio.

Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens. Tik vieną kartą per savaitę buvo sudaryta galimybė visą kūną nusiprausti duše po karštu vandeniu. Dėl to pareiškėjas jautėsi nemaloniai, prakaitavo, o nusiprausti negalėjo. Kamerose buvo buitinių parazitų, o įstaigos administracija nevykdė deratizacijos ir dezinfekcijos darbų arba jie buvo neefektyvūs. Į kameras asmenys po šių darbų atlikimo buvo vedami iš karto, priversti kvėpuoti nuodingais kvapais ir taip buvo nuodijami. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo tinkamai užtikrintas maitinimas, maistas neskanus, per maža jo energinė vertė, trūko apie 800 kcal. bei buvo netinkamos sąlygos pavalgyti.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas ir turi būti laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, nebuvusių valstybės tarnautojais, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pareiškėjas ilgą laiką buvo laikomas izoliuotas, tačiau į kamerą Nr. 148 buvo įkelti kiti asmenys, kurie anksčiau nebuvo valstybės tarnautojai. Dėl šio pažeidimo jis patirdavo pažeminimą, išgyvenimus, naktimis nemiegodavo, nes nuolat išgyveno dėl savo gyvybės bei sveikatos, sutriko jo nervų sistema, pasidarė nervingas, irzlus ir sumažėjo bendravimo galimybės.

4. Pareiškėjas nurodė, kad būnant Lukiškių TI-K jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, nors tokia teise vieną kartą per mėnesį jis turėjo galimybę pasinaudoti. Būnant Lukiškių TI-K jis buvo kerpamas pačių nuteistųjų kirpimo mašinėle ir taip iš jo buvo atimta teisė kirptis kaip nori. Jis buvo kerpamas nekokybiškai, o kirpę asmenys nebuvo išklausę jokių kirpimo kursų. Pareiškėjo vertinimu, Lukiškių TI-K buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės ir laisvės. Pareiškėjas teigė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyręs nežmoniškas fizines bei vidines dvasines kančias, nepakenčiamus skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, pablogėjo jo savivertė, jo atžvilgiu padaryti pažeidimai truko ilgą laiką bei turi rimtas neigiamas pasekmes. Todėl žalos atlyginimas turi būti įvertintas adekvačiai, t. y. 25 000 Eur.

5. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje atitiko nustatytus reikalavimus, jis tam tikrais laikotarpiais nebuvo Lukiškių TI-K. Pareiškėjas buvo laikomas nepažeidus izoliavimo reikalavimų. Kameros remontuojamos pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius išteklius, o patys laikomi asmenys kartais niokoja patalpas. Kameros įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Reikalavimo iš kameros ploto eliminuoti baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą teisės aktai nenustato. Sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus.

Tualetas atskirtas 1,5 m aukščio sienele, asmenų privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos. Pareigūnai su laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi bendrųjų mandagumo ir etikos reikalavimų. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka dirbtinio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisės nusiprausti duše ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Dušuose nuolat tiekiamas karštas vanduo, nėra reikalavimo, kad į kameras būtų tiekiamas karštas vanduo. Dušų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie yra dezinfekuojami. Kamerose užtikrinama tinkama temperatūra. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintas maistas yra tikrinamas ir yra kokybiškas. Buvo sudarytos sąlygos išsiskalbti drabužius. Pareiškėjui buvo yra užtikrinta teisė naudotis kirpėjo paslaugomis, kirpykla atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjui buvo užtikrinama teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vieną valandą. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tinkamai įrengti ir tvarkomi, juose tvarką turi palaikyti patys nuteistieji. Statinių konstrukcijose asbesto nėra. Kalinamieji patys turi pareikšti iniciatyvą dėl dalyvavimo naudingoje veikloje, pozityvaus užimtumo programoje, renginiuose. Taip pat yra sudaryta galimybė naudotis internetu, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, mankštos kambariu. Lukiškių TI-K sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji buvo veikianti.

Pareiškėjas nenurodė nei vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės nebūtų galėjęs išsikviesti pareigūno ir jam nebūtų suteikta pagalba. 2016 m. rugsėjo 19 d., atvykęs į Lukiškių TI-K pareiškėjas užpildė apklausos anketą, kurioje nurodė, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis. Pats pareiškėjas minėtoje apklausos anketoje nurodė, kad anksčiau nėra buvęs ar šiuo metu yra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojas. 2017 m. balandžio 20 d. jis kreipėsi žodžiu į administraciją ir nurodė, kad yra dirbęs Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, todėl nuo šio kreipimosi jis buvo laikomas pagal SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi su rašytiniu prašymu, prašydamas laisvės atėmimo bausmę atlikti su buvusiais pareigūnais ir jo prašymas buvo tenkintas.

Pareiškėjas su skundais į Kriminalinės žvalgybos skyrių nesikreipė. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti

8. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose, įvertinus kameros plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, jam teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m) vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu nei nacionalinės teisės aktų, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose dviese, kurių plotas nuo 7,38 kv. m iki 8,11 kv. m. Iš viso pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 733 paras nepažeidus minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas 356 paras, t. y. beveik pusę laikotarpio, buvo laikomas vienas.

10. Teismas pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas pateikė duomenis ir nurodė, kuriose kamerose įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis, tačiau pareiškėjas šiose kamerose nebuvo laikomas. Teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudotis sanitariniais mazgais nebuvo tinkamai užtikrintas visą laikymo laikotarpį, t. y. iš viso 733 paras. Tačiau pažeidimo intensyvumą mažinančia aplinkybe pripažino tai, jog pareiškėjas 356 paras buvo laikomas vienas.

11. Teismas pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo užtikrinta socialinės reabilitacijos programa vertino kaip abstrakčius. Pareiškėjas turėjo galimybę žiūrėti televizijos programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose. Be to, gyvenamosiose kamerose yra iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Taip pat Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems laikomiems asmenims, buvo sudaryta galimybė socialinės reabilitacijos programose. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi raštu dėl dalyvavimo tam tikroje programoje, nenurodė, kokiose konkrečiose veikose siekė dalyvauti ir jam nebuvo sudaryta tokia galimybė. Teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.

12. Teismas nustatė, kad Lukiškių T-K gyvenamosiose kamerose buvo lovos, stalas, kamerose iki 4 lovų yra kėdutės, o kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį. Visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (viena spintelė dviem asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos. Tai atitinka Taisyklių 14.7– 14.9 punktus ir „Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, reikalavimus. Aplinkybė, kad kameroje nebuvo veidrodžio, savaime negali pagrįsti, jog pareiškėjui dėl to kilo žala. Laikomiems asmenims išduodamos plastikinės dėžės daiktams susidėti. Teismas vertino, kad kamerų įrengimas atitiko teisinį reguliavimą, pagal esamas finansines galimybes ir kameros dydį, jose buvo atitinkamas baldų kiekis, ir pareiškėjo skundo argumentus atmetė.

13. Teismas nurodė, kad tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m, kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo taisyklių 16.9 punktą, iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 325, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 23 d., išmatuota dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitiko Higienos normos reikalavimus, kamera galėjo būti vėdinama per atidaromą langą, pareiškėjo skunde nurodytų Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, pažeidimų, kuriuos jis nurodo, nebuvo nustatyta. Todėl teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatų dėl tinkamos oro temperatūros, drėgmės lygio palaikymo bei tinkamo apšvietimo užtikrinimo, pelėsio nebuvimo Lukiškių TI-K kamerose.

14. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 14.1 punktą kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos pateikimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Kadangi jokių pažeidimų dėl netinkamos apšvietos, šilumos ir drėgmės nebuvo nustatyta, o kameros vėdinamas natūraliai per langus, teismas šiuos pareiškėjo skundo argumentus pripažino nepagrįstais. Be to, ir pats pareiškėjas neneigė, kad yra galimybė kameras vėdinti per langus.

15. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, jog nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje; kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Nustatyta, kad išdavimui paruoštas minkštasis inventorius, lovos skalbiniai, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs. Teismas neabejojo, kad Lukiškių TI-K išdavė pareiškėjui tinkamos kokybės patalynę, tokių pažeidimų nenustatė ir NVSC.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, jog nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė viršijo teisės aktų nustatytą minimalią normą, o vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch9266, nedirbančių vyrų pietų davinio energinė vertė taip pat viršijo minimalią normą. Pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energetinę vertę. Duomenų, kad maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, nėra. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo neskanus maistas, yra jo subjektyvus vertinimas. Todėl teismas pareiškėjo skundo argumentus vertino kaip abstrakčius ir nepagrįstus.

17. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios aprūpintos karštu vandeniu, o direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka. Todėl teismas darė išvadą, kad šioje įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas Lukiškių TI-K, galėjo maudytis šiltu vandeniu vieną kartą per savaitę, tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos. NVSC patikrinimo aktuose nenustatė, kad dušai netinkamai įrengti. Suimtieji ir nuteistieji nusiprausti į dušą ir pasinaudoti kirpėjo paslaugomis buvo išvedami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Todėl teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo aptariamais aspektais.

18. Teismas pažymėjo, kad Higienos normos 18 punkte nustatyta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Kadangi teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kameras, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė pažeidė pareiškėjo teises.

19. Teismas nurodė, kad suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numatė suimtajam asmeniui teisę į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas. Pareiškėjas neginčija, jog jam buvo suteikta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl jo amžiaus ar sveikatos būklės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.

20. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įrengta ir veikė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, darytina išvada, kad šios įstaigos atžvilgiu nėra taikomos nuostatos, draudžiančios naudoti iš asbestcemenčio pagamintas medžiagas. Be to, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad pastato konstrukcijose nėra asbesto, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl šios medžiagos. Jis tik abstrakčiai nurodė, kad asbestas kelia pavojų sveikatai ir žaloja, todėl argumentai dėl asbesto atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių yra abstraktūs ir neindividualizuoti, o teismas neturėjo pagrindo abejoti Lukiškių TI-K argumentais, kad kiemeliai tinkamai įrengti ir yra tvarkingi. Be to, ir patys laikomi asmenys turi rūpintis kiemelių priežiūra.

21. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų išsiplauti drabužius yra abstraktūs. Duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsiplauti drabužius, nėra. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

22. Teismas pripažino, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl aliarminių mygtukų įrengimo yra abstraktūs. Teismas neabejojo, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu jo teisių nepažeidė ir jo skundo argumentus laikė nepagrįstais. Jis neindividualizavo, kada, kokioje kameroje nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas ir jis neturėjo galimybės išsikviesti pagalbą.

23. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl nariuotakojų ir graužikų veisimosi kamerose yra abstraktūs. Paslaugų teikėjai užtikrino tinkamą patalpų dezinfekavimą ir vykdė kenkėjų bei graužikų naikinimo darbus. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė šį pažeidimą ir jo neindividualizavo.

24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo teisę naudotis kirpėjo paslaugomis pagal patvirtintą tvarką ir nustatytu grafiku. Jis iš esmės neneigė tokių aplinkybių. Pareiškėjo netenkino kirpimo paslaugos, t. y. kad kerpamas mašinėle ir ne kirpėjų meistrų. Pagal patvirtinto aprašo nuostatas, kirpėjo paslauga – galvos plaukų kirpimas kirpimo mašinėle, kirpėjo paslaugos teikiamos Lukiškių TI-K įrengtoje kirpykloje, kuri, remiantis NVSC patikrinimo duomenimis, buvo tinkamai įrengta ir atitiko Higienos normos 22.1 papunkčio reikalavimus. Teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo tinkamai suteiktos kirpimo paslaugos.

25. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. A. M., atvykęs į Lukiškių TI-K užpildė Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą apklausos anketą, kurioje nurodė, kad nesutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl vadovaujantis SVĮ 10 straipsnio reikalavimais buvo laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, todėl nebuvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad raštu būtų kreipęsis į administraciją dėl nurodyto pažeidimo ar laikymo su rūkančiais asmenimis.

26. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, pildydamas 2016 m. rugsėjo 19 d. Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketą Nr. 93-3618, nurodė, jog nėra ankščiau buvęs ar šiuo metu yra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojas. Todėl jis buvo laikomas Lukiškių TI-K vadovaujantis SVĮ 10 straipsnio nuostatomis. Lukiškių TI-K 2019 m. balandžio 25 d. pranešime nurodė, kad 2017 m. balandžio 20 d. suimtasis A. M. žodžiu kreipėsi į įstaigos administraciją nurodydamas, kad ankščiau yra dirbęs Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, todėl nuo šio kreipimosi jis buvo laikomas SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka, t. y. suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų). Byloje pateiktas A. M. 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose su buvusiais pareigūnais buvo patenkintas. Todėl Lukiškių TI-K laikė pareiškėją nepažeisdamas SVĮ reikalavimų. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nėra nuoseklūs, t. y. jis teigia, kad buvo laikomas nepažeidus izoliavimo reikalavimų, o vėliau jau laikomas kameroje Nr. 148, kurioje iš jo buvo tyčiojamasi ir jis patyrė didžiulį stresą, išgyvenimas. Pareiškėjui tenka pareiga individualizuoti reikalavimą atlyginti žalą, šiuo atveju jo argumentai yra prieštaringi. Nesant duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 148, jo argumentai dėl netinkamo izoliavimo laikytini nepagrįstais, o Lukiškių TI-K nepadarė pareiškėjo nurodyto pažeidimo.

27. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 733 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais, o kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai nepasitvirtino. Dėl nustatyto privatumo pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovui kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

28. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, kad jis 356 paras buvo laikomas vienas kameroje, o tai mažina nurodyto pažeidimo intensyvumo mastą, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai lėmė ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teismas konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. laikytina 1 500 Eur suma.

III. 29. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

30. Pareiškėjas nurodo, kad skunde pirmosios instancijos teismui jis buvo nurodęs aplinkybes, kurios pagrįstos teisės aktais bei Lietuvos Respublikos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Tačiau pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo pusę, nes nepripažino akivaizdžių ir grubių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisės aktais, teismų praktika, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pabrėžia, kad visą ginčo laikotarpį buvo laikomas orumą žeminančiomis, nežmoniškomis sąlygomis, todėl jam turi būti priteistas jo prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Tik pats žmogus, patyręs neturtinę žalą, gali įvertinti jos dydį.

31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio. Neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nekonkretizuota kuo būtent pasireiškia tariamai padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pareiškėjo skundas atmestinas.

33. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34. Atsakovo atstovas nurodo, kad teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 4 d.), ir žalos asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, todėl valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo patirtų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota. Byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

35. Pareiškėjas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus, nėra aiškus apeliacinio skundo dalykas. Pareiškėjo nuomone, apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais įrodymais, jame nekeliami jokie ginčijami klausimai, todėl jis yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje kilo ginčas dėl 25 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. M. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d., atlyginimo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu 733 paras pareiškėjui kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

39. Apeliacinius skundus padavė abi proceso šalys. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo nurodyti pažeidimai buvo, atsakovas jų nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus bei vertino byloje surinktus įrodymus bei turi būti priteistas būtent jo nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovo atstovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nustatytų neteisėtų veiksmų bei priteistos neturtinės žalos atlyginimo būdo.

40. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

42. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko, įskaitant) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) Lukiškių TI-K kamerose pažeidimą tuomet, kai pareiškėjas kamerose buvo laikomas ne vienas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė suformuotą teismų praktiką dėl sanitarinių mazgų įrengimo tardymo izoliatorių kamerose ir pagrįstai ja rėmėsi. Tačiau įvertinusi pateiktus Lukiškių TI-K duomenis apie pareiškėjo laikymą įstaigoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad sąlygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas tik dalį laikotarpio, o 391 parą, t. y. daugiau nei pusę laikotarpio, jis buvo laikomas vienas. Šiuo laikotarpiu jo privatumo pažeidimą patvirtinančių duomenų byloje nėra.

44. Taigi, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai byloje nustatyti, todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo atmestini.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus dėl kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atitikimo higienos normų reikalavimams. Iš byloje esančių NVSC patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, jo laikymo metu HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje pažeidimas byloje taip pat nenustatytas.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino ir tyrė visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl galbūt padarytų jo teisių pažeidimų ginčui aktualiu laikotarpiu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas galėjo nustatyta tvarka pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, skalbti ir gauti išskalbtus drabužius. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, nes buvo nurodęs, jog yra nerūkantis. Pareiškėjas, atvykęs į įkalinimo įstaigą anketoje nurodė, kad nėra anksčiau buvęs ar šiuo metu esantis valstybės politiku, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautoju. Pareiškėjui 2017 m. balandžio 20 d. žodžiu nurodžius, kad jis yra dirbęs Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, jis nuo šio kreipimosi buvo laikomas SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta tvarka. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreipusis su rašytiniu prašymu ir pareiškus norą atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose su buvusiais pareigūnais, jo prašymas buvo patenkintas. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, o ginčui aktualiu laikotarpiu su skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė.

47. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino iš esmės tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas, tinkamai taikė suformuotą EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas, priėmė sprendimą atsakovo naudai ar teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo atstovo pažeidimų, padarytų pareiškėjo atžvilgiu, todėl negalima teigti, kad teismas visus įrodymus vertino tik atsakovo naudai.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

49. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

50. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (345 paras pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, tačiau tuomet, kai pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, privatumo pažeidimo nenustatyta, byloje nėra duomenų, kad tokios laikymo sąlygos paveikė pareiškėjo sveikatą), sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą sumą sumažinti ir pareiškėjui priteisti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pažeidimo pripažinimas šiuo atveju, atsižvelgus į aptartą nusižengimo pobūdį, nebūtų pakankama satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą, o pareiškėjo prašomos 25 000 Eur sumos priteisimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nebūtų adekvatus padarytiems pažeidimams. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė