e55a79ea-7ef4-4438-868c-a3654a3dbddd · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-705-530/2015;Teisminio proceso Nr.1- 24-1-00287-2014-2;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8; 2.1.15.1.2;2.1.7.4; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. lapkričio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio KiÅ¡kio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Indrei RinkevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajai G. N. ir jos gynėjui advokatui Tomui Zubrickui, nukentėjusiajam S. N., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei Svetlanai Čumačenko, psichologei Kristinai Savickaitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios G.

N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., ir nuteista laisvės apribojimo bausme 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jÄ bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu.IÅ¡ kaltinamosios G. N. nukentėjusiajam S. N. priteistas 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

G. N. nuteista už tai, kad 2014 m. vasario 8 d., apie 9.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su sutuoktiniu S. N., iÅ¡ pykčio tyčia rankų pirÅ¡tų nagais ne mažiau trijų kartų drėksdama jam į veido sritį bei vienÄ kartÄ drėksdama į jo deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , padarė odos nubrozdinimus nosyje, deÅ¡iniame žande, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, tokiu bÅ«du smurtaudama nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sutuoktinio S. N. sveikatÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d.G.

N. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-05-29 nuosprendį byloje Nr. 1-231-240/2015, kuriuo apeliantė pripažinta kalta pagal BK 140 str. 2 d. ir nuteista laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme, įpareigojant apeliantę bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, taip pat kuriuo priteista iÅ¡ apeliantės nukentėjusiajam S. N. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas, priimti naujÄ nuosprendį ir apeliantę G. N. iÅ¡teisinti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. požymių.Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, be to, apeliantei neleido pateikti papildomų įrodymų, todėl Å¡is nuosprendis apeliacinės instancijos teismo turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi akivaizdžiai prieÅ¡taringais, nenuosekliais ir tikrovės neatitinkančiais nukentėjusiojo S. N. parodymais. Teismas neskyrė dėmesio apeliantės, nukentėjusiojo, liudytojų, specialisto parodymų ir paaiÅ¡kinimų vertinimui, neatliko jų analizės, tarpusavyje nelygino parodymų, todėl padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ , iÅ¡ esmės ydingÄ iÅ¡vadÄ , kad neva nukentėjusiojo duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, argumentuoti bei patvirtinantys vieni kitus.

Pirminiais 2014 metų vasario mėnesį nukentėjusiojo duotais paaiÅ¡kinimais/parodymais, reikėtų suprasti, kad jį neva apeliantė sužalojo, bandydama sutrukdyti paimti patalynę, puolė atiminėti patalynę, kai nukentėjusysis rinko patalynę ir pižamas nuo sofos. Vėliau jau po gero mėnesio, 2014 kovo mėnesį, pradėtame ikiteisminiame tyrime, nukentėjusiojo duoti parodymai iÅ¡ esmės pasikeitė, šįkart jis jau parodė, kad žmona jį neva sužalojo jam bÅ«nant svetainės kambaryje ir jam laikant maiÅ¡Ä .

Jai vis bandžius sugriebti už maiÅ¡o ir jai nepavykus, ji neva supykusi tyčia rankų pirÅ¡tų nagais perrėžė jam veidÄ , nukrito akiniai. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis teigė dar kitaip, kad apeliantė jį neva sužalojo, kai jis apkritai dar maiÅ¡o nelaikė, nes jis nežinojo, kad jį apeliantė puls, taip pat, kad pirma perrėžė neva veidÄ ir tik po to nukrito akiniai. Jeigu nukentėjusysis bÅ«tų sužalotas apeliantės, tai jis be abejo viskÄ prisimintų tiksliai ar bent jau pakankamai tiksliai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat apskritai neskyrė dėmesio ir į tai, kad nukentėjusysis teisme duodamas parodymus visÄ laikÄ teigė, kad „ten buvo greitai, staigiai. 10 sekundžių viskas įvyko", tačiau 10 sekundžių laiko tarpas yra tikrai ilgas, todėl, jeigu tai bÅ«tų tiesa, nukentėjusysis tikrai bÅ«tų įsiminęs sužalojimų padarymo mechanizmÄ , jeigu jie bÅ«tų apeliantės padaryti. Nukentėjusysis taip pat teisme netgi negalėjo atsakyti kurie anot jo sužalojimai buvo padaryti pirmiau, o kurie vėliau.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį negalėjo vadovautis nukentėjusiojo parodymais, prieÅ¡taraujančiais sveikai ir elementariai logikai, neįtikinamais ir didžiÄ ja dalimi paremtais tik jo paties daromomis iÅ¡galvotomis, nerealiomis prielaidomis. Teismas neatsižvelgė ir į nukentėjusiojo S. N. veiksmus po tariamos nusikalstamos veikos padarymo. S. N. savo 2014 02 10 praneÅ¡ime Kauno Santakos policijos komisariatui apie kokį nors sveikatos sužalojimÄ apskritai neužsiminė, minėtu praneÅ¡imu dėl neva jam apeliantės padaryto sužalojimo tyrimo pradėti neprašė, apskritai jokių aplinkybių apie tai, kad bÅ«tent 2014 02 08 rytÄ , jo atžvilgiu apeliantė bÅ«tų vartojusi fizinį smurtÄ , nenurodė; negana to, nukentėjusysis į medikus pagalbos taip pat nesikreipė, pas specialistÄ nuvyko ne iÅ¡ karto, o praėjus trims dienoms ir savo iniciatyva.

Apeliantės nuomone, Å¡i byla yra akivaizdus kerÅ¡tas apeliantei už jos apsisprendimÄ skirtis su juo. Teismas taip pat padarė niekuo nepagrįstÄ ir iÅ¡ esmės ydingÄ iÅ¡vadÄ , kad: „tai, jog G. N. padarė BK 140 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina nukentėjusiojo S. N., nepilnametės liudytojos J. N. parodymai, kurie yra nuoseklÅ«s, patvirtinantys vieni kitus (...). Pabrėžė, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad liudytojų, kurie betarpiÅ¡kai bÅ«tų matę, kad apeliantė bÅ«tų neva smurtavusi prieÅ¡ nukentėjusįjį, nėra.

TÄ patvirtino, netgi pats nukentėjusysis duodamas parodymus bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu, apklausta nepilnametė liudytoja J.parodė, kad ji matė kaip mama apdraskė tėtį jos kambaryje tėvui kviečiant policijÄ . Teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatuodamas, kad abejonių dėl nuteistosios kaltumo nekyla, rėmėsi ikiteisminiame tyrime apklaustos J. N. duotais akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais, melagingais parodymais, kad neva ji matė kaip apeliantė apdraskė nukentėjusįjį jos kambaryje tėvui kviečiant policijÄ Â Tačiau tiesa yra ta, kad apeliantės ir nukentėjusiojo dukros J. tuo metu namuose nebuvo, nes ji išėjo iÅ¡ namų dar prieÅ¡ 8 val. ir grįžo tik kitÄ dienÄ , dėl ko ji negalėjo ir negali bÅ«ti laikoma minėto įvykio liudytoja.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai savo nuosprendyje sprendė, kad apeliantės kaltė yra įrodyta ir specialistės Marijos Kolcovaitės iÅ¡vada Nr. G358/14 (02), Å¡ios specialistės parodymais bei paaiÅ¡kinimais. PrieÅ¡ingai, teigiame, kad Å¡ie byloje esantys duomenys taip pat apeliantės kaltės neįrodo, o jÄ paneigia, nes Å¡ios specialistės iÅ¡vados kaip įrodymo patikimumas apskritai yra labai abejotinas dėl negalėjimo atsakyti į užduotus klausimus. Be to, į medikus nukentėjusysis apskritai nesikreipė, o specialistės tyrimas buvo atliktas apskritai praėjus daugiau nei trims dienoms po konflikto ir iÅ¡skirtinai tik jo paties iniciatyva.

Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyti tariamai padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, tačiau Å¡i iÅ¡vada jokiu bÅ«du nepatvirtina nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo priežasčių, tuo labiau nepatvirtina, kad tokius sužalojimus galėjo padaryti bÅ«tent apeliantė ir kad ji turėjo tokį tikslÄ . Be to, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad Å¡is dokumentas suraÅ¡ytas tik pagal nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, neįvertinus ir nesant jokių kitų duomenų.

Specialistė Marija Kolcovaitė teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė kitas galimas sužalojimų atsiradimo priežastis (versijas), t.y., jog visi sužalojimai yra lengvai savo ranka pasiekiamose lokalizacijose. Tačiau pirmosios instancijos teismas tyrė tik vienintelę nukentėjusiojo pateiktÄ versijÄ (kad neva apeliantė konflikto su nukentėjusiuoju metu smurtaudama tyčia nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ ), o aukščiau nurodytų versijų netyrė, apeliantės ir jos gynėjo praÅ¡ymų nepagrįstai netenkino, juos paprasčiausiai ignoravo.

Taigi, teismas savo iÅ¡vadas grindė tik prielaidomis, netyrė ir nevertino kitų galimų versijų, neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, nemotyvavo, kodėl atmeta nuteistosios argumentus. Apeliantė ir jos gynėjas ne kartÄ Å¡ioje byloje prašė papildomai apklausti teismo posėdyje J. ir J. N., tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, jų visi praÅ¡ymai teismo buvo paprasčiausiai atmesti, taip pažeidžiant BPK 242 str. 1 d. nuostatÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus ir kt.

Tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas (BPK 369 str. 3 d.), nes jis suvaržė apeliantės, kaip kaltinamosios, BPK 22 str. 3 d. numatytÄ teisę nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus (nes gynėjas ir apeliantė nedalyvavo tyrėjai (ne ikiteisminio tyrimo teisėjui) apklausiant liudytojas nepilnametes kaltinamosios dukras J. ir J. N. ikiteisminiame tyrime ir negalėjo joms užduoti klausimų, be to, apklausa iÅ¡ esmės buvo vykdoma dėl kitos nusikalstamos veikos (nukentėjusiojo manytina melagingo praneÅ¡imo dėl mažamečių vaikų tvirkinimo) aplinkybių tyrimo, iÅ¡siaiÅ¡kinimo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė BPK reikalavimų pažeidimų ne tik nagrinėdamas bylÄ , bet ir suraÅ¡ydamas nuosprendį. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Neapklausus teisme liudytojomis J. N., J. N., A. M. buvo sudarytos prielaidos nepagrįstoms teismo iÅ¡vadoms ir neteisėto nuosprendžio priėmimui. Visa tai vėl rodo ir patvirtina, priimto teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliantės parodymais, kurie prieÅ¡ingai nei nukentėjusiojo duoti parodymai, yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi.Nukentėjusysis S. N. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nurodė, jog jo parodymai skunduose, praÅ¡yme, ikiteisminiame tyrime ir teisme yra teisingi ir nuoseklÅ«s, vienas kitÄ papildantys. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, taip pat su argumentu, kad Å¡i byla yra nukentėjusiosios kerÅ¡tas už nuteistosios apsisprendimÄ skirtis.

Nepagrįstai nuteistoji nurodo, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teismas neleidžia nuteistajai tirti visų aplinkybių, kai tuo tarpu ji pati su advokatu visus 2014 metus vengė duoti parodymus. Specialistė M.Kolcovaitė užfiksavo nukentėjusiojo sužalojimus pagal nustatytÄ tvarkÄ , ji nieko nepažeidė, davė parodymus teisme. Apeliantė visus metus vengė duoti parodymus ikiteisminiam tyrimui, todėl objektyvios tiesos nustatymas jai nerÅ«pėjo. Nurodė, jog patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei emocinę depresijÄ , todėl priteistas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus.           Siekiant paÅ¡alinti visas abejones bei iÅ¡spręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).Nepilnametė liudytoja J.

N. teisiamajame posėdyje parodė, jog įvykio dienÄ prabudo anksti apie 6 val. ryto, nes tėtis grįžęs iÅ¡ užsienio pažadino. Tėtis radęs svetimÄ vyrÄ pas mamÄ Ä—mė konfliktuoti, bet paskui tas vyras išėjo. Tėčiui kraunantis daiktus į maiÅ¡Ä , iÅ¡girdo, kaip atsidarė durys, suprato kad tėtis iÅ¡eina, o mama iÅ¡bėgo iÅ¡ paskos. Laiptinėje girdėjo triukÅ¡mÄ , todėl ji išėjusi į koridorių prašė, kad tėvai apsiramintų. Po 6-7 minučių tėtis grįžęs į kambarį prieÅ¡ veidrodį, fotografavo savo žaizdas.

Tėtis jos nuomone buvo sužalotas koridoriuje, o po to grįžęs fotografavosi. KonfliktÄ koridoriuje tik girdėjo, bet nematė. Nepilnametė liudytoja J. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad pabudo apie 6 val. ryto, kai grįžo tėtis iÅ¡ Vokietijos. Tėvai susipyko, nes tėtis pamatė svetimÄ vyrÄ namuose. Ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , bet nesikėlė iÅ¡ lovos. Atėjo į jos kambarį tėtis ir įjungė Å¡viesÄ , matė konfliktÄ savo kambaryje. Mama ir tėtis bandė atimti kažkokius daiktus, negali atsakyti, kuris iÅ¡ kurio bandė atimti.

PrieÅ¡ 8 val. ryto ji iÅ¡važiavo į draugės gimtadienį. Tuo metu tėvai buvo susipykę, tačiau tėčio veide nematė jokių sužalojimo žymių. Teigia, kad suklydusi ikiteisminio tyrimo metu sakydama, kad mama apdraskė tėtį bÅ«nant jos kambaryje, bet ji to fakto nematė. Apie konfliktÄ , kuris įvyko 9 val. ryto sužinojo iÅ¡ sesės, kad mama apdraskė tėtį. Å iÄ vasarÄ skambino tėčiui iÅ¡ stovyklos ir sakė, kad mama praÅ¡o jÄ pasiraÅ¡yti dokumentus dėl Å¡ios bylos.

Pasirašė dokumentus, nes galvojo, kad negalės savo ateitį sieti su teise, jeigu mama bus bausta. Tėtį pamatė apdraskytÄ po to, kai grįžo namo. Kai ryte tėtis buvo atėjęs pas jÄ Ä¯ kambarį, apdraskytas nebuvo.Teisiamajame posėdyje nuteistoji G. N. ir jos gynėjas advokatas Tomas Zubrickas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ . Prokurorė Rita Mikalauskienė ir nukentėjęs asmuo S. N. prašė apeliacinį skundÄ atmesti.G. N. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-204/2008).Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, remdamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teisminio nagrinėjimo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra akivaizdžių prieÅ¡taravimų.

Apylinkės teismo priimtas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 str. nuostatų reikalavimus, todėl vien ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai vienam ar kitam proceso dalyviui, nepatvirtina, jog teismas padarė kokius nors su įrodymų vertinimu susijusius pažeidimus. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, nenustatyta.IÅ¡ nuteistosios G. N. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, be to, apeliantei neleido pateikti papildomų įrodymų.

Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka ne su nuteistosios skunde nurodytais motyvais, o su teismo iÅ¡vada, jog G. N. kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra visiÅ¡kai įrodyta. Å i iÅ¡vada pagrįsta nukentėjusiojo S. N. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme duotais parodymais, liudytojų J. N. ir J. N. parodymais duotais teisme, kurie iÅ¡ esmės nepaneigė esminių faktinių įvykio aplinkybių, tai yra S. N. sužalojimo fakto. Specialistės Marijos Kolcovaitės paaiÅ¡kinimais, specialistės iÅ¡vadoje nustatytais duomenimis ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, kuri iÅ¡ esmės patvirtina įvykio metu patirtus S. N. sužalojimus.

Nors nuteistoji savo kaltę dėl S. N. nežymaus sveikatos sutrikdymo nuosekliai neigė, kelia versijas, neva jis pats galėjo susižaloti, tačiau įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje G. N. savo Å¡eimos nariui - sutuoktiniui S. N. - rankų pirÅ¡tų nagais apdraskė veido sritį bei deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , tokiu bÅ«du jam padarydama nežymų sveikatos sutrikdymÄ .BK 140 str. 2 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å io straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas – suprantamas kaip poveikis žmogaus kÅ«nui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kÅ«nui, pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, tempimu, laužymu ir panaÅ¡iais veiksmais. Kaltinamoji G. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl pareikÅ¡to kaltinimo neigė ir nurodė, kad jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. N. kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo grindė nukentėjusiojo S. N. (nuteistosios sutuoktinio) parodymais, kuriuos patvirtina specialistės išvados duomenys. Specialisto išvadoje Nr. G358(02) konstatuoti S. N. padaryti odos nubrozdinimai nosyje, dešiniame žande, dešinėje plaštakoje, padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir rankų nagai. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad duomenų, prieštaraujančių tiriamojo nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui nėra.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (T.1,b.l. 10-11). Apklausos metu specialistė Marija Kolcovaitė parodė, kad S. N. odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimų deÅ¡iniajame žande ir deÅ¡inėje plaÅ¡takoje padarymo trauminių poveikių skaičiaus tiksliai detalizuoti negalima. Vertinant tai, kad Å¡ie nubrozdinimai galėjo bÅ«ti padaryti pirÅ¡tų nagais, teigė, kad odos nubrozdinimai deÅ¡iniajame žande galėjo iÅ¡sivystyti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, o deÅ¡inės plaÅ¡takos odos nubrozdinimams iÅ¡sivystyti pakako ir vieno trauminio poveikio.

Odos nubrozdinimai veide galėjo būti padaryti esant S. N. priekiniu kūno paviršiumi į jį žalojusį asmenį (T.1, b.l.45). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė Marija Kolcovaitė paaiškino, kad sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, sužalojimai galėjo būti padaryti nagais. Akcentavo, jog šiuo atveju įtarimų, kad būtų sužalojimai padaryti ne nagais, o kuom nors kitu, jai nekilo (T. 1, b. l. 184-185). Specialisto išvados patvirtina nukentėjusiojo nuoseklius parodymus dėl sužalojimų pobūdžio bei lokalizacijos, tai yra, kad G.

N. tyčia rankų pirÅ¡tų nagais perrėžė veidÄ , nukrito akiniai bei apdraskė deÅ¡inę rankÄ , plaÅ¡takÄ (T.1, b.l. 24, 186-187). Teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusiojo S. N. parodymai yra akivaizdžiai prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir tikrovės neatitinkantys. Å ioms aplinkybėms pagrįsti apeliaciniame skunde yra cituojami atskiri S. N. parodymų fragmentai duoti ikiteisminiame tyrime bei nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje. Tačiau įvertinus nukentėjusiojo parodymus, duotus įvairių apklausų metu, konstatuotina, jog S. N. parodymuose jokių akivaizdžių prieÅ¡taravimų ar nenuoseklumų, kas leistų abejoti jų teisingumu, nenustatyta.

S. N. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa viso Å¡ios bylos proceso metu. Jis nuosekliai teigė, kad rinkdamas patalynę ir vaikų drabužėlius su tikslu juos sudėti į maiÅ¡Ä , patyrė sutuoktinės puolimÄ , ko pasėkoje ji rankų nagais apdraskė jam veido sritį bei deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , t.y. tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas bÅ«tent įvykio dienÄ konflikto metu patvirtino ir liudytoja J. N., parodžiusi, jog tėvai atėjo į jos kambarį, tai buvo po 6 val. ryto, apie 6.30 val., tuo metu jie buvo susipykę, tėčio veide nematė jokių žymių.

Apie konfliktÄ , kuris įvyko apie 9 val. ryto sužinojo iÅ¡ sesės, kad mama apdraskė tėtį (T.2, b.l. 65). Liudytoja J. N. tvirtino, kad tėtis buvo sužalotas koridoriuje bei nurodė mačiusi, jog tėtis iÅ¡ laiptinės grįžęs į kambarį fotografavosi prie veidrodžio žaizdas (T.2, b.l. 64). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G358/14(02) taip pat konstatuota, jog duomenų, prieÅ¡taraujančių tiriamojo nurodytam traumos laikui, nėra (T.1, b. l. 10-11). Be to, pati įvykio dienÄ buvusi faktinė situacija, t.y. namuose įvykęs konfliktas tarp sutuoktinių G.

N. ir S. N., kurio buvimo neneigė nei nuteistoji, rodo, jog santykiai įvykio vietÄ buvo labai įtempti bei emocionalÅ«s. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad tai, jog konfliktas nevyko vien tik žodinėje plotmėje ir be fizinio kontakto parodė ir pati nuteistoji, paaiÅ¡kindama, jog “bandė pasiekti tÄ maiÅ¡Ä iÅ¡ jo (S. N.), jis vis stÅ«mė mane, tada į koridorių laiptinės išėjom“, „AÅ¡ tikrai nenorėjau jo sužaloti, nieko nepadariau, tik maiÅ¡Ä pasiekti norėjau“ (T.2, b.l. 195). Nuteistosios nurodoma versija, kad nukentėjusysis galėjo pasidaryti tokius trauminius poveikius su laiptinės siena arba pats, yra vertintinos kaip niekuo nepagrįsta gynybinė taktika, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tokių apeliantės nurodytų prielaidų nepatvirtina jokie byloje esantys faktiniai duomenys.

Apeliaciniame skunde akcentuojamas skyrybų procesas tarp nukentėjusiojo ir apeliantės niekaip nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu( skyrybų procesas nebuvo prasidėjęs), kaip ir nėra susijęs su G. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje įrodymų, patvirtinančių apeliantės kaltę siekus tyčia nežymiai sutrikdyti nukentėjusiajam S. N. sveikatÄ . Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numato baudžiamajam įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir jų nori, arba nors padarinių nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems kilti.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.. Ä®vertinus tai, kad G. N. pati bandė sulaikyti iÅ¡einantį sutuoktinį S. N., atiminėjo daiktus, vijosi į laiptinę, konfliktavo, tai parodo jÄ veikus tyčia, ji suvokė, kad jos veiksmai yra pavojingi, griebė už S. N. už rankos, veido, nagais įdrėskė, ir taip sukėlė pasekmes- nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nuteistoji veikė tyčia, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendis dėl G. N. pripažinimo kalta pagal BK 140 str. 2 d. yra teisėtas ir pagrįstas. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės nuteistosios G.

N. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 str. 2 d., iÅ¡tyrė ir įvertino teisingai. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo liudytojomis apklaustos J. N. ir J. N., apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimÄ , šį baudžiamojo proceso trÅ«kumÄ paÅ¡alino.

Nors J. N. teisme kiek pakoregavo savo parodymus, teigdama, kad įdrėskimo momento ji nematė, o ir negalėjo matyti, nes tuo metu jos jau nebuvo namuose. Tačiau teigė, kad jai papasakojo sesuo Jurgita, jog mama tėtį apdraskė. Kolegijos nuomone, toks parodymų pakoregavimas, ikiteisminio tyrimo teigimas ...“lyg du kartus mama drėskė tėčiui“ , o teisme teigimas, kad ji šio konflikto nematė, nes buvo išvykusi, tačiau iš sesers sužinojo aplinkybes ir jas perteikė kaip matytas, iš esmės nekeičia faktinių aplinkybių, nes ir ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai nebuvo kategoriški dėl sužalojimo pobūdžio.

Vertinant nepilnamečių duotus parodymus bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad tiek Jurgita, tiek Justina yra nuteistosios ir nukentėjusiojo dukros, todėl natÅ«ralu, jog jų parodymai yra sÄ lygoti pastarųjų asmenų tam tikros įtakos, laiko, o kartu ir pačių dukrų noro suÅ¡velninti mamos teisinę padėtį, nepakenkiant tėčiui S. N..  Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismo teisėjas aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė motyvus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvacija bei naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajam S. N. yra priteistas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas, motyvuojant tuo, jog apeliantės veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. požymių.BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nežymus sveikatos sutrikdymas S. N. buvo padarytas nuteistosios G.

N. veiksmais, kas pastarajam sukėlė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas artimo žmogaus, žmonos, su kuria kartu augino vaikus, artimoje aplinkoje, tai yra savo namuose, tik iš kelionės sugrįžus į dukters gimtadienį ir taip sužlugus gražiam ketinimui dukters gimtadienį atšvęsti jaukiame šeimos rate. Tiek fizinio skausmo sukėlimas dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo ( sužalojimas veide, matomoje vietoje), tiek patirti neigiami išgyvenimai, sukėlė tam tikras pasekmes, kurias teismas įvertino ir teisingai, vadovaudamasis suformuota teismų praktika bei vidiniu įsitikinimu, nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo už nežymų sveikatos sutrikdymÄ S. N. nekeistina ir paliktina galioti, nes naikinti apeliantės skunde nurodytu motyvu, nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :  nuteistosios G. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                        Danutė Giačaitė Teisėjai                                                                                                         Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                          Valdas Vitunskas