2017-09-01 Nr. AB-15906-3-61-3-03596-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-729-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03596-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos Merkinės jaunimo futbolo klubo „Merkinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Merkinės jaunimo futbolo klubo „Merkinė“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Varėnos krašto vietos veiklos grupei, Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija Merkinės jaunimo futbolo klubas „Merkinė“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–16) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. BRK-4346(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija, ŽŪM) 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 3IN-Č-845-759 „Dėl skundo dėl paramos skyrimo iš dalies ir pritaikytų sankcijų“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Mokėjimo prašymų skyriaus 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SKP-261 „Dėl Merkinės jaunimo futbolo klubui „Merkinė“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (LEADER metodu) dalies susigrąžinimo“ bei įpareigoti NMA iš naujo spręsti klausimą dėl paramos skyrimo, visas išmokėtas projekto lėšas pripažįstant tinkamomis kompensuoti, arba, jeigu bus palikti galioti skundžiami sprendimai, sumažinti pritaikytą sankciją, ją skaičiuojant nuo pirkimo pakeitimo kainų.

Pareiškėjas nurodė, kad jis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Varėnos krašto vietos veiklos grupe (toliau – ir Grupė) 2012 m. rugpjūčio 27 d. sudarė vietos projekto vykdymo sutartį Nr. LEADER-11-VARĖNA-01-011 (toliau – ir Sutartis), kuria įsipareigojo įgyvendinti vietos projektą „Merkinės miestelio sporto aikštyno pritaikymas visuomenės poreikiams“ Nr. LEADER-11-VARĖNA-01-011 (toliau – ir Projektas), kurį įgyvendinant būtų atlikta Merkinės miestelio sporto aikštyno rekonstrukcija.

Pagal Sutartį iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų turėjo būti finansuota iki 297 000 Lt (90 proc.) išlaidų. Pareiškėjas pažymėjo, kad, atlikęs mažos vertės rangos darbų pirkimą apklausos būdu, su UAB „Grindalita“ 2013 m. birželio 20 d. sudarė sutartį Nr. GRD 13/06/20 (toliau – ir Rangos sutartis). Pradėjus vykdyti Projektą, paaiškėjo, kad stadiono puslankių lygis nesutaps su futbolo aikštės lygiu, taigi, nesutvarkius puslankių, Projektas nebūtų tinkamai įvykdytas.

Pareiškėjo teigimu, išaiškėjus nenumatytų darbų atlikimo būtinybei, kreipėsi į Grupę su prašymu leisti atlikti nežymius Projekto pakeitimus ir už lėšas, kurios buvo numatytos paplūdimio tinklinio aikštelės įrengimui ir multifunkcinės aikštelės aptvėrimui, leisti atlikti puslankių sutvarkymo darbus. Pritarus Grupei ir Agentūrai, buvo pakeista mokėjimo prašymų pateikimo tvarka bei numatyta, kad Projekto lėšos bus suteiktos ir stadiono puslankių lygių sutvarkymui, su UAB „Grindalita“ buvo sudarytas papildomas susitarimas.

Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad baigiant vykdyti Projektą paaiškėjo, jog dėl molingo žemės sluoksnio Š aikštės puslankyje užsistovi kritulių vanduo. Kadangi buvo likusi nepanaudotų Projekto lėšų dalis (659,87 Lt), siekiant geresnių Projekto rezultatų, kreipėsi į Grupę su prašymu leisti panaudoti likusias Projekto lėšas drenažo sistemos įrengimui. Dėl drenažo darbų atlikimo apklausos būdu atlikus mažos vertės pirkimo procedūrą su UAB „Grindalita“ buvo sudarytas papildomas susitarimas. Nors Grupė patvirtino, jog pateikti pirkimo dokumentai neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas, VPĮ), tačiau Agentūra 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. BRK-4346(12.4) už VPĮ pažeidimą 25 proc. sumažino kompensuojamą paramos už darbus sumą.

Pareiškėjas pabrėžė, jog Projekto darbų keitimas net tris kartus buvo vertintas kompetentingų institucijų ir visais atvejais pripažintas teisėtu, net du kartus atskirai nurodant, kad pakeitimas vertintas būtent dėl VPĮ reikalavimų. Ministerijos teiginys, kad Grupei nesuteikta teisė pasisakyti dėl viešųjų pirkimų teisėtumo, yra nepagrįstas, nes vietos veiklos grupė nustatyta tvarka įtraukiama į pagal vietos plėtros strategijas finansuojamų paraiškų vertinimo, atrankos ir administravimo, mokėjimo prašymų vertinimo procesus.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis nepažeidė VPĮ reikalavimų. Neegzistuoja nė viena iš sąlygų, kada viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu. Vertinant tiek tvoros ir paplūdimio aikštelės įrengimo kainas, tiek darbų kainas be tvoros ir aikštelės, UAB „Grindalita“ pasiūlymas bet kuriuo atveju yra finansiškai palankiausias, o kitų tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumas gana žymus. Drenažo darbų pirkimui buvo atlikta atskira procedūra tik dėl patirties trūkumo, negavus jokių nurodymų iš kompetentingų Projekto įgyvendinimo priežiūrą atliekančių valstybės institucijų, tačiau tai realiai jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, Rangos sutarties šalys jokios papildomos naudos negavo.

Pareiškėjo nuomone, paskirtos sankcijos dydis neproporcingai viršija skundžiamuose aktuose nurodomus pažeidimus. Sankcija galėtų būti taikoma tik nuo pirkimo pakeitimo kainų, o ne nuo visos Projekto ar Rangos sutarties sumos, sankcija negalėtų būti didesnė negu 5 proc. Agentūra sprendimus taikyti sankcijas priėmė tik po Projekto įgyvendinimo, nors pažeidimus, jeigu jie buvo, turėjo ir galėjo nustatyti iš karto. Projektą vykdė ne pelno tikslais, yra visuomeninė organizacija ir grąžinti reikalaujamų lėšų neturi jokių finansinių galimybių, o tokio dydžio reikalavimo pareiškimas iš esmės reikštų nemokumą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 1–8) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pirkimo objekto pakeitimas, išbraukiant dalį darbų bei įtraukiant naujus, yra laikomas esminiu sutarties pakeitimu. Pažymėjo, kad papildomai įsigyti darbai yra nupirkti nevykdant pirkimo procedūrų bei nesilaikant VPĮ, viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimų (įsigyti paslaugas vykdant pirkimą, kurio būdas pasirinktas pagal pirkimo vertę; laikytis procedūrų). Taip pat pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti skaidrumo bei lygiateisiškumo principai, nes, padidinus darbų kiekį, pirkimo sutartyje iš esmės susitariama dėl kitokio pirkimo objekto nei buvo pirkimo procedūros metu, atitinkamai ši jo dalis buvo įsigyta tiekėjams nesivaržant dėl objekto kiekio kainų. Atsakovo nuomone, buvo užkirsta galimybė tiekėjų konkurencijai. Tiekėjai, atsižvelgę į kitus perkamus darbus, būtų pasiūlę mažesnę ir priimtinesnę paslaugų kainą. NMA turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Jei skirdama paramą NMA būtų neatsižvelgusi į nustatytus pažeidimus, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 167–171) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Ministerija nurodė, kad strategijos vykdytojas (Grupė) vertina vietos projektų vykdytojų mokėjimo prašymų administracinę atitiktį, tačiau galiojančiais teisės aktais jam nėra suteikta teisė pasisakyti dėl viešųjų pirkimų vykdymo teisėtumo. Agentūros teritoriniai padaliniai atlieka administracinį vertinimą ir nepasisako dėl atliktų pirkimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad Agentūra pareiškėjui taikė sankciją už tai, jog pasirašyta viešojo pirkimo sutartis neatitinka pirkimo dokumentų / tiekėjo pasiūlymo, ir už tai, kad viešojo pirkimo sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas su rangovu sutarė, kad jeigu siekiant įvykdyti sutartį reikia atlikti papildomus darbus, kurių nebuvo įmanoma numatyti ir jie nėra nurodyti sutarties dokumentuose, rangovui už juos turi būti atlyginta papildomai sulygtomis kainomis. Šie darbai gali būti atliekami tik gavus užsakovo rašytinį sutikimą atlikti papildomus darbus ir už juos atlyginama papildomo finansavimo sąskaita. Rekonstrukcijos rangos darbų pirkimo kvietime pateikti pasiūlymą nurodyta, kad, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo galutiniame pasiūlyme užfiksuota kaina. Be to, kvietime nurodyta, kad jei apklausos dalyvis laimi apklausą, nebebus priimtas joks reikalavimas pakeisti pasiūlymo sumą arba sąlygas, grindžiamas klaidomis ar praleidimais. Taigi, vertinant kvietimo ir Rangos sutarties nuostatas, darytina išvada, jog sutartyje įtvirtintos nuostatos akivaizdžiai neatitinka kvietimo sąlygų, kadangi pagal kvietimą nustatyta, jog sutarties kaina apskritai negali būti keičiama, o Rangos sutarties 5.3 punkte numatyta galimybė atlikti papildomus darbus ir atsiskaityti papildomai sulygtomis kainomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Varėnos krašto vietos veiklos grupė atsiliepimu į skundą (III t., b. l. 4–6) nurodė, kad, vertindamas vietos projektų pareiškėjų dokumentus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3D-578 patvirtintomis Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo taisyklėmis (toliau – ir Strategijų administravimo taisyklės). Atkreipė dėmesį, jog 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu buvo pateiktas atsakymas ne į pareiškėjo 2013 m. liepos 18 d. raštą, o atsakymas į 2013 m. liepos 17 d. raštą, kuriame buvo pateikti vertinti viešųjų pirkimų dokumentai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (III t., b. l. 1–2) nurodė, jog palaiko pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu (III t., b. l. 93–100) atmetė pareiškėjo asociacijos Merkinės jaunimo futbolo klubo „Merkinė“ skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl sprendimų, kuriais už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus Asociacijai paskirta sankcija (25 proc. paramos sumos susigrąžinimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo Projektas buvo finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (LEADER metodu). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 153.1 punktu, pagal kurį pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu yra perkančiosios organizacijos, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti vadovaudamiesi VPĮ nuostatomis.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog Rangos sutarties pakeitimus derino su Grupe ir Agentūra, tačiau, įvertinus Strategijų administravimo taisyklių 188 punktą, Sutarties 19.2 punktą, Grupei priskirta tik mokėjimo prašymų formalių reikalavimų (tinkamo užpildymo, reikiamų dokumentų pateikimo) patikra. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su ŽŪM išdėstyta pozicija, kad Grupė neįgaliota pateikti vertinimo dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų laikymosi, todėl jos išvados dėl pareiškėjo dokumentų atitikimo šio įstatymo reikalavimams šiuo atveju nereikšmingos. Tinkamas finansuoti vietos projekto išlaidas ir VPĮ nuostatų laikymąsi nustato Agentūra. Be to, teismo vertinimu, tai, kad Agentūra pasirašė Projekto sutarties pakeitimą, nereiškia, jog ji pritarė ir Rangos sutarties pakeitimui. Teismas pabrėžė, kad būtent pareiškėjas buvo atsakingas už Projekto vykdymą laikantis VPĮ nuostatų, jam buvo mokamos paramos lėšos Projekto išlaidoms kompensuoti, todėl būtent jis ir turi prisiimti atsakomybę už VPĮ pažeidimus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pripažintas pažeidusiu VPĮ nuostatas, sudaręs 2013 m. rugsėjo 15 d. papildomą susitarimą prie 2013 m. birželio 20 d. sutarties Nr. GRD 13/06/20 (toliau – ir Susitarimas Nr. 1) ir 2014 m. lapkričio 28 d. papildomą susitarimą Nr. 4 prie 2013 m. birželio 20 d. statybos rangos darbų sutarties Nr. GRD 13/06/20 (toliau – ir Susitarimas Nr. 4).

Teismas vadovavosi Susitarimo Nr. 1 metu galiojusia VPĮ 18 straipsnio 8 dalies redakcija. Pažymėjo, jog NMA nurodė, kad Susitarimu Nr. 1 buvo atliktas esminis sutarties pakeitimas, o papildomai įsigyti darbai nupirkti nevykdant pirkimo procedūrų bei nesilaikant VPĮ, todėl pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti skaidrumo bei lygiateisiškumo principai, nes, padidinus darbų kiekį, pirkimo sutartyje iš esmės susitariama dėl kitokio pirkimo objekto nei buvo pirkimo procedūros metu, atitinkamai ši jo dalis buvo įsigyta tiekėjams nesivaržant dėl objekto kiekio kainų. Buvo užkirsta galimybė tiekėjų konkurencijai. Tiekėjai, atsižvelgę į kitus perkamus darbus, būtų pasiūlę mažesnę ir priimtinesnę paslaugų kainą. Pareiškėjo teigimu, tai nebuvo esminis sutarties pakeitimas, be to, nebuvo pažeisti ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti principai.

Teismo vertinimu, kadangi buvo atliekamas mažos vertės pirkimas, Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nebuvo reikalingas, tačiau galėjo būti keičiamos tik tokios sutarties sąlygos, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai. Pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Teismas atsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo vertinimo (žr. ESTT 2000 m. spalio 5 d. sprendimą Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką, C-337/98, EU:C:2000:543, 2008 m. birželio 19 d. sprendimą pressetext Nachrichtenagentur GmbH prieš Republik Österreich (Bund) ir kt., C-454/06, EU:C:2008:351, 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Wall AG prieš La ville de Francfort-sur-le-Main ir Frankfurter Entsorgungs- und Service (FES) GmbH, C-91/08, EU:C:2010:182).

Teismas pažymėjo, jog nors Susitarimu Nr. 1 ir nebuvo pakeista Rangos sutarties kaina, tačiau buvo pakeistas vienas iš esminių sutarties elementų – pirkimo objektas, t. y. sutarta atlikti papildomus darbus bei neatlikti dalies Rangos sutartyje nurodytų darbų. Taigi, priešingai nei teigė pareiškėjas, egzistuoja viena iš sąlygų pripažinti, kad buvo padarytas esminis Rangos sutarties pakeitimas, kuris reiškia, jog buvo nesilaikyta skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.

Teismas nustatė, kad Susitarimu Nr. 4 pareiškėjas pakeitė Rangos sutartį, įsigydamas papildomų darbų už papildomą kainą, t. y. rangovas įsipareigojo atlikti 100 m2 drenažo vamzdžių paklojimo darbus už 733,19 Lt. Pareiškėjas iš esmės sutiko, kad toks Rangos sutarties pakeitimas nėra tinkamas, tačiau teigė, jog tai tik formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos tvarkos.

Teismas atkreipė dėmesį į kvietimo pateikti pasiūlymą (supaprastinto mažos vertės pirkimo apklausos būdu sąlygų) 15, 58 punktus, Rangos sutarties 5.3 punktą. Nustatė, kad Susitarimu Nr. 4 buvo pakeistas ne tik Rangos sutarties objektas, įsigyjant papildomus darbus, bet ir galutiniame pasiūlyme užfiksuota kaina, nes dėl drenažo darbų Rangos sutarties vertė išaugo nuo 261 475,26 Lt iki 262 208,45 Lt. Teismas sutiko su NMA ir ŽŪM, kad toks Rangos sutarties pakeitimas yra esminis ir nesuderinamas su skaidrumo ir lygiateisiškumo principais, nes Rangos sutartis neatitinka pirkimo dokumentų / tiekėjo pasiūlymo. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I) Nr. AC-38-1, Teismų praktika Nr. 38, 2013, ir konstatavo, kad Susitarimu Nr. 4 padarytas pažeidimas negali būti pripažįstamas formaliu.

Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 197.4 punktu, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtinta Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika (toliau – ir Metodika). Nustatė, kad už pažeidimus sudarant Susitarimą Nr. 1 ir Susitarimą Nr. 4 pareiškėjui pritaikyta 25 proc. sankcija pagal Metodikos 1 priedo 10 ir 11 eilutes. Teismas atsižvelgė į Metodikos 1 priedo 10 ir 11 eilutes, Metodikos 7.2 punktą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Metodikos 8 punktą ir sankciją skaičiuoti nuo pažeidimais pripažintų susitarimų sumų, nes pirkimas nebuvo suskaidytas į dalis. Tiek Susitarimo Nr. 1, tiek ir Susitarimo Nr. 4 atveju buvo pakeistos esminės Rangos sutarties sąlygos, todėl Metodikos nuostatos tokiais atvejais nustato 25 proc. sankciją, kokia ir buvo pritaikyta Asociacijai. Aplinkybė, kad Rangos sutarties pakeitimais sutartų darbų vertė nėra didelė visos Rangos sutarties vertės kontekste, Metodikoje nėra įtvirtinta kaip sudaranti pagrindą mažinti skirtiną sankciją, todėl, teismo nuomone, NMA 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. BRK-4346(12.4) ir jį patvirtinantis ŽŪM 2015 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 3IN-Č-845-759 pripažintini teisėtais ir pagrįstais. Pagal Administravimo taisyklių 131 punktą, jeigu Agentūra, išanalizavusi galutinį mokėjimo prašymą, nustato, kad paramos gavėjui buvo išmokėta didesnė paramos suma nei pripažinta tinkama finansuoti paramos lėšomis, ji, vadovaudamasi paramos sutarties nuostatomis, pareikalauja paramos gavėjo grąžinti perviršinę sumą. Nuostata dėl perviršinių lėšų grąžinimo įtvirtinta ir Sutarties 5.5 punkte. Taigi NMA 2015 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. SKP-261 taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, jog nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamų sprendimų ar sumažinti jam pritaikytą sankciją, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas asociacija Merkinės jaunimo futbolo klubas „Merkinė“ apeliaciniu skundu (III t., b. l. 103–117, 121–126) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat pridėti prie bylos pirmosios instancijos teismo nepridėtus įrodymus – Merkinės pagrindinės mokyklos 2016 m. sausio 19 d. raštą ir Varėnos rajono savivaldybės mero V. M. 2016 m. sausio 19 d. raštą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į apelianto teisinį statusą, patirtį, projekto tikslus. Asociacija nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, sudarė Sutartį ir Rangos sutartį dėl viešojo intereso. Sutartis buvo pirmoji, todėl pasitikėjo Grupe ir Agentūra.

2. Teismas iš esmės netinkamai įvertino Grupės kompetenciją. Grupė vertino ne tik vietos projektų vykdytojų mokėjimo prašymų administracinę atitiktį, jai buvo pavestos visapusiškos įgyvendinto Projekto kontrolės ir priežiūros funkcijos. Teismo posėdžio metu Grupė patvirtino, kad apie pareiškėjo prašymus ir su tuo susijusius duomenis bei savo teikiamas išvadas iškart informuodavo Agentūrą. Šias aplinkybes patvirtino ir Agentūra, kaip ir aplinkybes, jog, gavusi Grupės pranešimus, jokių pažeidimų, taigi ir kompetencijos bei įgaliojimų viršijimo, nenustatė.

3. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog būtent Agentūra turėjo leisti keisti Rangos sutartį, o ji šio sutikimo nėra davusi. Pareiškėjas informuoti apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, suderinti Projekto ir (arba) Sutarties keitimą turėjo su Grupe (Strategijų administravimo taisyklių 231, 234 p.), o Grupė dėl to turėjo priimti sprendimus ir suderinti juos su Agentūra (Sutarties 19.9 p.). Pareiškėjo Grupei pateikti prašymai, pranešimai buvo tinkamas informavimo raštu būdas apie numatomus pakeitimus, susijusius su Sutartimi ir Projekto įgyvendinimu. Pakeitimai buvo tinkamai suderinti su Grupe ir Agentūra pagal Administravimo taisyklių 190, 195 punktų, Strategijų administravimo taisyklių 231, 234 punktų, Sutarties 19.9, 33 punktų prasmę. Kitoks aiškinimas pažeistų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1809/2014).

4. Teismas neteisingai paskirstė atsakomybę už tariamus teisės aktų pažeidimus. Susitarimą Nr. 1 ir Susitarimą Nr. 4 sudarė, tarpinius mokėjimų prašymus ir galutinį mokėjimo prašymą pateikė būtent vadovaudamasis Grupės ir Agentūros sprendimais, tarpinių patikrinimų išvadomis ir tarpiniais išlaidų tinkamumo įvertinimais. Jei Grupė ar Agentūra būtų iškart nustačiusi prašomų leisti atlikti veiksmų neteisėtumą, prieštaravimą teisės aktams, Asociacija viso to nebūtų atlikusi. Agentūros ginčijamos tariamai reikalavimų neatitinkančios sumos buvo įtrauktos ne dėl apelianto kaltės. Dėl šių priežasčių 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 30 straipsnio 1 dalies nuostatos pagrindu parama negalėjo būti mažinama.

5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Rangos sutarties pakeitimais iš esmės pakeitė šią sutartį. Rangos sutarties pakeitimų pobūdis nesudaro pagrindo jų laikyti esminiu pirkimo objekto pakeitimu. Puslankių sutvarkymo darbai ir drenažo sistemos įrengimo darbai yra itin nežymūs ir jais iš esmės Rangos sutartis nebuvo pakeista, ypač vertinant tai, kad su Grupe ir Agentūra tokie pakeitimai buvo suderinti raštu (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1809/2014).

6. Poreikis keisti Rangos sutartį iškilo dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių. Projektinėje dokumentacijoje aplinkybės, kad stadiono puslankių lygis nesutaps su futbolo aikštės lygiu ir bus poreikis atlikti puslankių tvarkymo darbus, kad dėl molingo žemės sluoksnio Š aikštės puslankyje užsistovės kritulių vanduo ir bus poreikis įrengti drenažo sistemą (kurios darbų vertė apie 733,19 Lt), nebuvo numatytos. Teismas nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos Merkinės pagrindinės mokyklos 2016 m. sausio 19 d. raštą ir Varėnos rajono savivaldybės mero V. M. 2016 m. sausio 19 d. raštą.

7. Rangos sutarties pakeitimas tiek faktiškai, tiek potencialiai nesukėlė jokių neigiamų padarinių ir prielaidų. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės Rangos sutartis nebuvo keista, nėra pagrindo ir teigti, jog galėjo būti pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliantas neįsigijo reikalingų darbų, racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas.

8. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti Metodikos 8 punkto ir sankciją skaičiuoti nuo pažeidimais pripažintų susitarimų sumų. Sutarties vykdymas ir finansavimas susidarė iš kelių etapų, kadangi atskiroms projekto dalims finansuoti turėjo teikti atskiras paraiškas ir parama pagal pateiktas paraiškas turėjo būti mokama dalimis. Kiekviena Merkinės miestelio sporto aikštyno rekonstrukcijos dalis turi būti laikoma atskiru etapu pagal Metodikos 8 punkto prasmę. Teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3D-6 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo (Leader metodu) taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 33.3 punktą bei Metodikos 8 punktą ir perskaičiuoti sankcijos dydį (jei apskritai būtų pagrindas jai taikyti) nuo konkrečios pirkimo dalies.

9. Teismas nepagrįstai nurodė nesant pagrindo mažinti skirtiną sankciją ir nevertino su tuo susijusių aplinkybių. Agentūros sprendimas pripažinti nefinansuojamomis išlaidomis net 17 086,33 Eur sumą, kai Agentūros ginčijama suma yra vos 4 050,78 Eur (net nevertinant ginčo pagrįstumo), yra akivaizdžiai neproporcingas ir neprotingas, todėl teismas turėjo pagrindą sumažinti sankcijos sumą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 138–147) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad buvo pakeistos / neperkeltos į Rangos sutartį esminės pirkimo sąlygos, todėl nuspręsta taikyti sankcijas. Tai, kad Agentūra pasirašė Sutarties pakeitimą, nereiškia, jog ji pritarė ir Rangos sutarties pakeitimui. Būtent pareiškėjas buvo atsakingas už Projekto vykdymą laikantis VPĮ nuostatų, jam buvo mokamos paramos lėšos Projekto išlaidoms kompensuoti, todėl būtent jis ir turi prisiimti atsakomybę už VPĮ pažeidimus. Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Pažymi, kad galėjo būti keičiamos tik tokios sutarties sąlygos, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai. Nors susitarimu ir nebuvo pakeista Rangos sutarties kaina, tačiau buvo pakeistas vienas iš esminių sutarties elementų – pirkimo objektas, t. y. sutarta atlikti papildomus darbus bei neatlikti dalies Rangos sutartyje nurodytų darbų. Pareiškėjas taip pat pakeitė Rangos sutartį, įsigydamas papildomų darbų už papildomą kainą. Šiuo atveju buvo pakeistas ne tik Rangos sutarties objektas, įsigyjant papildomus darbus, bet ir galutiniame pasiūlyme užfiksuota kaina, nes dėl drenažo darbų Rangos sutarties vertė išaugo nuo 261 475,26 Lt iki 262 208,45 Lt. Rangos sutarties pakeitimas, kai yra perkami papildomi darbai, negali būti pripažįstamas tik formaliu pirkimų pažeidimu. Už pažeidimus sudarant Susitarimą Nr. 1 ir Susitarimą Nr. 4 pareiškėjui pritaikyta 25 proc. sankcija pagal Metodikos 1 priedo 10 ir 11 eilutes. Atsakovas pabrėžia, kad tiek Įgyvendinimo taisyklių, tiek Administravimo taisyklių reikalavimai būtų pažeisti, jei Agentūra, skirdama paramą, būtų neatsižvelgusi į nustatytus pažeidimus. Tai, kad Rangos sutarties pakeitimais sutartų darbų vertė nėra didelė visos Rangos sutarties vertės kontekste, Metodikoje nėra įtvirtinta kaip sudaranti pagrindą mažinti skirtiną sankciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 131–136) prašo atmesti apeliacinį skundą.

Ministerija nurodo, kad teismas sutiko su Agentūros ir ŽŪM nurodytais argumentais, jog pareiškėjo padaryti Rangos sutarties pakeitimai yra esminiai ir nesuderinami su skaidrumo ir lygiateisiškumo principais. Agentūros 2015 m. gegužės 5 d. raštas Nr. BRK-4346(12.4), Ministerijos 2015 m. birželio 4 d. raštas Nr. 3IN-Č-845-759 ir Agentūros 2015 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. SKP-261 teismo buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Dėl viešojo pirkimo sutarčių sąlygų keitimo

Pirkimo sutarties keitimo leistinumui ir teisėtumui vertinti, sprendžiant, ar vykdant pirkimus buvo laikytasi lygiateisiškumo, skaidrumo principų, yra svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje atskleistas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinys ir iš jo išplaukiantys apribojimai kontrahentams modifikuoti sutartinius santykius.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (2013 m. sausio 30 d. redakcija) 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr. ESTT 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą Arnold André GmbH & Co. KG prieš Landrat des Kreises Herford, C-434/02, EU:C:2004:800). Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (žr. ESTT 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą CAS Succhi di Frutta SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją, C-497/06 P, EU:C:2009:273). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Pažymėtina, kad lygiateisiškumo bei skaidrumo principų svarba viešuosiuose pirkimuose akcentuojama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-205/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir kt.).

Žvelgiant į viešųjų pirkimų vykdymo procedūrą pažymėtina, jog lygiateisiškumo principas yra susijęs su pareiga nekeisti atliekamo pirkimo sąlygų. Pareiga nekeisti konkurso sąlygų, kaip lygiateisiškumo principo išraiška, apima ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, vykdymo stadiją, t. y. draudžiama sutartyje suderėti tokias sąlygas, kokių nebuvo konkurso skelbime ir kituose jo dokumentuose, arba nesusitarti dėl iš anksto paskelbtų sąlygų, be to, vykdant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį – keisti jos sąlygas, išskyrus Viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintas išimtis. Šių draudimų nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie veiksmai pažeidžia ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidrumo principo, kaip ir lygiateisiškumo principo, pažeidimu kvalifikuotini veiksmai, kuriais keičiamos sudaromos bei sudarytos ir vykdomos viešojo pirkimo sutarties sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą (I) Nr. AC-38-1).

ESTT praktikoje taip pat pažymima, jog viešojo pirkimo sutarties pakeitimo teisėtumas pirmiausia vertinamas atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pareigą griežtai laikytis jos paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų ne tik pasiūlymų vertinimo metu, bet ir iki sutarties įvykdymo pabaigos. Perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tų, kurios, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusios tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Jei perkančiajai organizacijai, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, jų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija pageidautų, kad dėl konkrečių priežasčių kai kurios viešojo pirkimo sąlygos galėtų būti pakeistos po tiekėjo išrinkimo laimėtoju, ji privalo kvietime tai aiškiai numatyti, taip pat nurodyti pakeitimų taikymo būdus, kad visos viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti suinteresuotos bendrovės nuo pat pradžių apie tai žinotų ir pateikdamos savo pasiūlymus būtų lygiavertės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą (I) Nr. AC-38-1).

Papildomai pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (žr. ESTT 2000 m. spalio 5 d. sprendimą Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką, C-337/98, EU:C:2000:543). Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) pakeičiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (žr. ESTT 2008 m. birželio 19 d. sprendimą pressetext Nachrichtenagentur GmbH prieš Republik Österreich (Bund) ir kt., C-454/06, EU:C:2008:351, 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Wall AG prieš La ville de Francfort-sur-le-Main ir Frankfurter Entsorgungs- und Service (FES) GmbH, C-91/08, EU:C:2010:182).

Taigi atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, padedančius geriau suvokti įvardytų principų esmę ir tikslą, pažymėtina, kad ne kiekvienas galiojančios viešojo pirkimo sutarties keitimas laikytinas esminiu jos sąlygų modifikavimu. Toks sutarties keitimo kvalifikavimas yra vertinamojo pobūdžio, atliktinas, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, inter alia (lot. k. be kita ko), į pirkimo sąlygas, keitimo pobūdį (kokios ir kokia apimtimi keičiamos sąlygos) bei keitimo poreikio pobūdį (sutartį keisti reikia dėl objektyvių, nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių ar ne, su tokiu poreikiu būtų susidūręs bet kuris tiekėjas, laimėjęs pirkimą ir pan.), taip pat įvertinus tiek faktinius, tiek potencialius pakeitimo padarinius (pvz., laimėtoju būtų išrinktas kitas subjektas, keistųsi dalyvių skaičius ir pan.) ir prielaidas (pvz., ar pasikeitusias aplinkybes buvo galima numatyti iš anksto ir šią riziką įskaičiuoti į siūlomą kainą, ar sutarties keitimas nėra iš anksto suderinta šalių valia, peržengianti teisėtumo ribas).

Dėl pareiškėjo sudarytų susitarimų vertinimo kaip pažeidimų

Pareiškėjo pasirašytais Susitarimais Nr. 1 ir Nr. 4 buvo pakeisti 2013 m. birželio 20 d. statybos rangos sutartimi Nr. GRD 13/06/20 numatyti darbai kitais (Susitarimas Nr. 1) ir susitarta dėl papildomų darbų (Susitarimas Nr. 4), t. y. abiem atvejais įtraukti statybos rangos sutartyje nenumatyti darbai.

Viešųjų pirkimų įstatymo (2013 m. sausio 30 d. redakcija) 92 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos.

Taigi papildomų darbų pirkimo galimybė yra įtvirtinta įstatymo. Perkančioji organizacija gali papildomus darbus įsigyti pasinaudodama įstatyme nustatyta išimtimi ir šiuos darbus pirkti iš konkretaus tiekėjo, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, nepaisant aplinkybės, kad ir kiti tiekėjai yra pajėgūs tinkamai juos įvykdyti. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjami viešojo pirkimo sutarties pakeitimai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui. Teisėtai atliktos viešojo pirkimo procedūros neskelbiant apie pirkimą, siekiant iš konkretaus tiekėjo, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, įsigyti papildomų, iš anksto nenumatytų darbų, reikalingų sėkmingai užbaigti pradinės viešojo pirkimo sutarties vykdymą, nekvalifikuotinos jos keitimu, draudžiamu VPĮ 18 straipsnio nuostatomis. Nors papildomi darbai suponuoja pirkimo objekto ir jo kainos pakeitimus, palyginus su pradinio pirkimo rezultatais, tačiau VPĮ nuostatų prasme teisėtai įsigyjami papildomi darbai – atskiras, nors su pradiniu pirkimu susijęs, pirkimo objektas, todėl tai – nauji viešojo pirkimo teisiniai santykiai, o ne senųjų modifikavimas. Dėl papildomų darbų atlikimo perkančioji organizacija ir tiekėjas (vykdantis darbus pagal pagrindinę viešojo pirkimo sutartį) sudaro atskirą, t. y. naują, viešojo darbų pirkimo sutartį, o ne keičia pradinę (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

Šie teisės aiškinimai suponuoja, kad pareiškėjas papildomais susitarimais nepažeidė VPĮ ir jame įtvirtintų imperatyvaus pobūdžio nuostatų.

Kitas šių susitarimų teisėtumo vertinimo aspektas yra susijęs su pareiškėjui keliamais reikalavimais, kylančiais paramą reglamentuojančių teisės aktų ir sutarčių, sudarytų šiuo tikslu, pagrindu.

Vietos projekto vykdymo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Varėnos krašto vietos veiklos grupės, 33 punktas nustatė, kad nėra leidžiami tokio pobūdžio, kaip Susitarimuose Nr. 1 ir Nr. 4, vietos projekto įgyvendinimo nukrypimai, nesuderinti su atsakovu ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Susitarime Nr. 1 darbai yra suderinti su šiais asmenimis, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas, sudarydamas šį susitarimą, paramą reglamentuojančių teisės normų ir sutartinių įsipareigojimų nepažeidė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. 1 d.).

Dėl visumos nurodytų teisinių argumentų konstatuotina, kad atsakovas be teisėto pagrindo Susitarimo Nr. 1 sudarymą pripažino VPĮ, paramą reglamentuojančių teisės normų ir pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, o pirmosios instancijos teismas dėl šios ginčo dalies priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Susitarimo Nr. 4 pareiškėjas nesuderino su atsakovu. Tai yra jau paminėtos sutarties 33 punkto pažeidimas, todėl atsakovas dėl šio pažeidimo turėjo teisinį pagrindą taikyti sankcijas.

Dėl sankcijų taikymo

Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika nustato sankcijų taikymo taisykles paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, siekiant, kad sankcijos būtų proporcingos nustatytiems pažeidimams, ji skirta nustatyti paramos sumažinimo sumą, išreiškiant ją konkrečiais sankcijų dydžiais, bei yra taikoma Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos vertinant pirkimo procedūras, atliktas perkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ir neperkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus pagal Pirkimo taisykles (Metodikos 1, 2, 3 p.). Metodikos 4 punktas numato jos taikymo pagrindus: ji nustato principus, kriterijus bei požymių skalę, kuriais turi vadovautis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nustatydami tikslų sankcijos dydį tais atvejais, kai paramos gavėjai vykdė pirkimus nesilaikydami pirkimų tvarkos. Pažymėtina, kad Metodikos 1 priede expressis verbis (lot. k. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) yra nurodoma, jog pateikiami pažeidimo sankcijos taikymo dydžiai yra rekomenduojami.

Nurodyta Metodikos taikymo apimtis ir principai suponuoja, kad numatytas reguliavimas turi būti aiškinamas žvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) formuojamą doktriną. Šis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai yra neatsiejami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Konstitucinis Teismas nuosekliai konstatuoja, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, <...> turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus). Be to, pareiga viešojo administravimo subjektams savo veikloje vadovautis proporcingumo principu įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 punkte buvo įtvirtinta, jog proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus tikslus. Tai suponuoja, kad atsakovas nustatydamas sankcijos dydį turi paisyti proporcingumo principo sąlygojamų imperatyvų.

Atsakovas taikydamas sankciją vadovavosi Metodikos 6 punktu, kuriame reglamentuojama, kad jeigu nustatomas daugiau nei vienas pirkimo pažeidimas, taikoma didžiausia iš galimų taikyti sankcija, ir 7.2 punktu, nustatančiu, kad jeigu pirkimo sutartis finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių (pvz., paramos gavėjo, kitų paramos fondų lėšos), sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, ir nustatydamas sankcijos dydį taikė 1 priedo 10 ir 11 eilutes.

Metodikos 1 priedo 10 eilutėje apibrėžiamas pažeidimas – pasirašyta viešojo pirkimo sutartis neatitinka pirkimo dokumentų / tiekėjo pasiūlymo, 11 eilutėje – viešojo pirkimo sutartis pakeista nesilaikant nustatytų reikalavimų. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sankcijų taikymo taisyklės paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, atskiria pažeidimus, padarytus sutarties sudarymo stadijoje, ir vėliau – jos pakeitimo atvejais. Šioje byloje konstatuoti pažeidimai padaryti sutarties pakeitimų stadijoje, todėl atsakovas apskritai neturėjo teisėto pagrindo taikydamas sankciją už konstatuotus, net jei tai būtų padaryta teisėtai, pažeidimus vadovautis Metodikos 1 priedo 10 eilute.

Metodikos 1 priedo 11 eilutėje nurodyto pažeidimo turinį apibrėžia tokie veiksmai ar neveikimas – nesilaikyta Viešųjų pirkimų įstatyme bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymuose ir / ar viešojo pirkimo sutartyje nustatytų būtinų sąlygų keičiant viešųjų pirkimų sutartį / negautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas keisti sutartį. Jei buvo pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos (pvz., objektas, kiekis), nustatyta, kad taikoma 25 proc. dydžio sankcija.

Sprendžiant dėl taikytos poveikio priemonės pagrįstumo ir teisėtumo pažymėtina, kad dėl teisėjų kolegijos nurodytų argumentų nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, kad Susitarimais Nr. 1 ir Nr. 4 buvo pažeistas viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojantis VPĮ.

Teisėjų kolegijos dėstomuose motyvuose jau nurodyti teisiniai argumentai, dėl kurių Susitarimas Nr. 4 vertintinas kaip sutartinių įsipareigojimų pažeidimas (jis kartu yra ir paramą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas). Tačiau tokio pobūdžio pažeidimas nėra aprašytas Metodikoje, o joje neaprašytų pažeidimų atveju pirkimų dokumentus vertinantys Agentūros valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vadovaujantis Metodikos 11 punktu, turėjo elgtis vadovaudamiesi analogiškais principais, taikydami artimiausią pagal turinį pažeidimo aprašymą, taip pat atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir pasekmes.

Susitarimo Nr. 4 turinys ir jo įvykdymo padariniai kolegijai nekelia abejonių dėl pažeidimo kaip formalaus ir mažareikšmio vertinimo, o tokiais atvejais, juo labiau kad nėra teisinių sąlygų pripažinti, kad kuris nors iš Metodikoje nurodytų pažeidimų pagal turinį būtų artimas padarytam pažeidimui, konstatuotinas teisinis atsakomybės (sankcijos) netaikymo pagrindas. Tai numatyta ir Metodikoje, pvz., 1 priedo 13 eilutė.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą patenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ginčijamus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. BRK-4346(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 3IN-Č-845-759 „Dėl skundo dėl paramos skyrimo iš dalies ir pritaikytų sankcijų“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Mokėjimo prašymų skyriaus 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SKP-261 „Dėl Merkinės jaunimo futbolo klubui „Merkinė“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (LEADER metodu) dalies susigrąžinimo“ panaikina kaip neteisėtus iš esmės (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo asociacijos Merkinės jaunimo futbolo klubo „Merkinė“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo asociacijos Merkinės jaunimo futbolo klubo „Merkinė“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. BRK-4346(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 3IN-Č-845-759 „Dėl skundo dėl paramos skyrimo iš dalies ir pritaikytų sankcijų“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Mokėjimo prašymų skyriaus 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SKP-261 „Dėl Merkinės jaunimo futbolo klubui „Merkinė“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (LEADER metodu) dalies susigrąžinimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius