A-492-1836-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1836/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00312-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėja V. M. su skundu (b. l. 5) ir patikslintu skundu (b. l. 33) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per teisės aktuose nustatytą terminą priimti sprendimą leisti rengti žemės sklypo, esančio Paliepgirių kelias (duomenys neskelbtini), Palanga, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, bei pareiškėjai išduoti žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Savivaldybės administracija 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu atsisakė tenkinti prašymą leisti rengti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą ir suformuoti 26 atskirus žemės sklypus adresu Paliepgirių kelias (duomenys neskelbtini), Palangoje, nes žemės sklypas pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtintą Palangos miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius patenka į K2 rajoną, kuriam nėra patvirtinto ir galiojančio detaliojo plano sprendinių, neišspręstas inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų klausimas, nesuplanuotas privažiavimas prie sklypo, o Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto 1.1 skyriuje nurodyta, kad pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo tikslūs parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose. Atsakovas, atsisakydamas leisti rengti žemės sklypo planą, taip pat nurodė, kad pradėtas rengti K2 teritorijos detalusis planas ir tik patvirtinus detaliojo plano koncepciją bus galima teikti prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui dėl leidimo rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėja pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 bei 14 punktų nuostatas savivaldybės administracijos direktorius turi pareigą organizuoti žemės sklypo plano rengimą, jeigu privačios žemės savininkai pateikė prašymą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, o prašyme nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Paaiškino, jog plano rengimo tikslas yra ginčo žemės sklypo padalijimas į 26 sklypus ir prašomu leisti rengti žemės sklypo planu nenustatomas teritorijos naudojimo ar tvarkymo režimas, todėl nepažeidžiamos Bendrojo plano nuostatos, numatančios, jog pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo tikslūs parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 89–90) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad prieš pradedant rengti žemės sklypo planą, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui, turi būti įvertinami Aprašo 15–16 punktų reikalavimai. Nurodė, jog pagal Bendrąjį planą pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į K2 rajoną, apimantį apie 105 ha plotą. Pažymėjo, kad pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo tikslūs parametrai (leistinas pastatų aukštis metrais, leistinas užstatymo tankumas ir intensyvumas ir kt.) nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentuose. Nurodė, jog yra rengiamas Bendrajame plane nurodytų teritorijų K1 ir K2 detalusis planas. Teigė, jog Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-28 patvirtintame žemės sklypo Paliepgirių kelias (duomenys neskelbtini), Palanga, plane nenustatyti žemės sklypo architektūriniai-urbanistiniai apribojimai, ryšių, elektros, vandentiekio, kanalizacijos, dujotiekių, šiluminių trasų apsaugos zonos, ir pagal galiojantį Bendrąjį planą negali nustatyti ir įvertinti pareiškėjos žemės sklypo plano rengimo reikalavimų, nurodytų Aprašo 15 ir 16 punktuose.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu (b. l. 102–106) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 ir įpareigojo Savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti V. M. 2011 m. birželio 15 d. prašymą dėl leidimo rengti žemės sklypo Paliepgirių kelias (duomenys neskelbtini), Palanga, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Teismas taip pat iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir iš Savivaldybės administracijos jai priteisė 954 Lt.

Teismas nustatė, kad pareiškėja siekia jai priklausantį 4,06 ha žemės sklypą, esantį Paliepgirių kelias (duomenys neskelbtini), Palangoje, padalinti į 26 žemės sklypus, t. y. atlikti veiksmus, numatytus Aprašo 4.2.1 punkte. Teismas nurodė, kad be Aprašo 5 punkte nustatytų draudimų, Apraše daugiau nėra įtvirtinta normų, draudžiančių pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus. Teismas vadovavosi Aprašo 14–16 punktų nuostatomis ir padarė išvadą, jog administracijos direktoriaus įgaliojimai šioje srityje yra suvaržyti ir jis turi priimti konkretų sprendimą. Teismas pažymėjo, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog Savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymas leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu, jog Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A1-313 vykdomas teritorijos, į kurią patenka pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, detalusis planavimas, ir tik patvirtinus detaliojo plano koncepciją bus galima teikti prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui dėl rengimo žemės sklypo plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Įvertinęs tokius skundžiamo sprendimo motyvus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas iš esmės net nebuvo nagrinėjamas. Teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėja siekia padalinti žemės sklypą į 26 sklypus, todėl konstatavo, kad jos prašomas leidimas žemės sklypo planui rengti nepažeistų Bendrojo plano aiškinamojo rašto 1.1 nuostatų. Teismas taip pat vadovavosi Aprašo 16.3 punktu ir nustatė, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos, naudojimo pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių. Taip pat nustatė, jog atsakovas nevertino pareiškėjos pateikto projektinio pasiūlymo. Todėl teismas padarė išvadą, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nurodytos tik atsisakymo tenkinti prašymą priežastys, kurios neatitinka teisinio reguliavimo, sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

III. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą (b. l. 113–114), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą, papildomai akcentuoja, kad nesant nustatytų teritorijos, kurioje yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, naudojimo ir užstatymo parametrų, žemės naudojimo režimų, negali būti nustatomi reikalavimai, numatyti Aprašo 15–16 punktuose, be kurių negali būti įvertintas pareiškėjos pateiktas projektinis pasiūlymas bei išduotas leidimas rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Teigia, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, išdėstyti pagrindiniai faktai apie teritorijos, kurioje yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sklypas, žemės naudojimo režimą ir naudojimo parametrus. Pažymi, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendime yra išdėstyti atsisakymo leisti pareiškėjai rengti žemės sklypo planą motyvai bei teises aktas, nurodyta apskundimo tvarka.

Pareiškėja V. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 120–122) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tai, jog atsakovas, atsisakydamas leisti rengti žemės sklypo planą, nenurodė, kokiam įstatymo ar kito teisės akto reikalavimui prieštarauja planavimo tikslas padalinti žemės sklypą į sklypus, reiškia, kad žemės sklypo plano rengimo tikslai neprieštarauja jokio norminio teisės akto nuostatoms. Paaiškina, kad žemės sklypų planais nekeičiami nustatyti sklypų užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, todėl galiojančių bendrųjų ar specialiųjų planų sprendiniai įtakos žemės sklypu planams neturi ir jais vadovautis neprivalu: žemės sklypų planus galima rengti netgi tada, jei bendrieji ar specialieji planai toje teritorijoje neparengti. Akcentuoja, kad Bendrojo plano tekstinės dalies 1.1 punkto nuostatos tik įrodo, kad pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo tikslūs parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentais, t. y. specialiaisiais ir / ar detaliaisiais planais, o ne žemės sklypų planais.

Pareiškėja prašo priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą UAB „Almontus“ sumokėtus 800 Lt. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaidas, netinkamai taikė procesines teisės normas. Paaiškina, kad sąskaitą už suteiktas paslaugas (skundo surašymą ir atstovavimą) pareiškėjai išrašė ne fizinis asmuo V. P., bet UAB „Almontus“, todėl teismas negalėjo juridinio asmens prilyginti advokato padėjėjui ir taikyti įstatymo analogijos. Pažymi, kad nėra teisės akto, nustatančio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su kitų asmenų (ne advokatų ir ne advokatų padėjėjų) procesinių dokumentų surašymu ir t. t., todėl teismas privalo pareiškėjai priteisti visas turėtas teismines išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės rengti jai priklausančio žemės sklypo planą, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 4,0600 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-1009-6765), esantis Paliepgirių kel. (duomenys neskelbtini), Palangos mieste (b. l. 14–15). Pareiškėja 2011 m. birželio 15 d. Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą (b. l. 10), kuriuo, vadovaudamasi Aprašo 4.2.1 punktu, prašė leisti rengti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą ir suformuoti 26 atskirus žemės sklypus, kad juos būtų galima pasidalinti su giminaičiais. Prie šio prašymo pareiškėja pridėjo projektinį pasiūlymą (b. l. 16). Savivaldybės administracijos direktorius, išnagrinėjęs nurodytą pareiškėjos prašymą, 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (8.6.)-D3-M-8164-2675 (b. l. 13) pareiškėjai nurodė, kad prašymas dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo galės būti paduodamas tik patvirtinus Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. A1-313 pradėto rengti teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano koncepciją. Tokiu būdu atsakovas, nors ir tiesiogiai nenurodydamas to ginčijamame sprendime, atsisakė tenkinti pareiškėjos 2011 m. birželio 15 d. prašymą.

Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo į 26 sklypus būtų padalintas pareiškėjai priklausantis 4,0600 ha žemės sklypas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei Aprašo 4.2.1 punktu, pareiškėjos planuojamas atlikti žemės sklypo padalinimas, gali būti atliekamas rengiant žemės sklypo planą, kuris yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Ginčas yra kilęs dėl to, ar žemės sklypo padalijimo planas gali būti pradėtas rengti, kol nėra parengta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. A1-313 pradėto rengti teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano koncepcija.

Atsakovas argumentuodamas, kodėl nagrinėjamu atveju, prieš rengiant ginčo žemės sklypo planą, turi būti parengta teritorijos detaliojo plano koncepcija, nurodo, kad nėra išspręstas inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijos klausimas, nėra suplanuotas privažiavimas prie žemės sklypo; taip pat detaliuoju planu nenustačius teritorijos, į kurią patenka ir pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, naudojimo ir užstatymo parametrų, žemės naudojimo režimų, negali būti nustatomi reikalavimai, numatyti Aprašo 15, 16 punktuose, be kurių negali būti įvertintas pareiškėjos pateiktas projektinis pasiūlymas bei išduotas leidimas rengti žemės sklypo planą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Žemės sklypo plano rengimo tikslas – žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos sąlygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar) panaikinimas; veiklos plėtojimo sąlygos gali būti nustatomos tik Aprašo 15.2 punkte nurodytu atveju (formuojant žemės sklypus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti) (Aprašo 3 p.). Aprašo 14 punkte numatyta, kad duodant leidimą pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentui prilyginamą žemės sklypo planą, savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 ir 16 punktuose. Aprašo 15 punkte inter alia numatyta, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose nurodoma: formuojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti pagal Aprašo 7 punktą, arba esama pertvarkomo arba didinamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis (15.1 p.); esami pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai (15.2 p.). Tokiu būdu, nustatant reikalavimus žemės sklypo plano rengimui, būtina nurodyti esamą, o ne būsimą, padėtį – esamą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, esamą naudojimo būdą ir pobūdį, esamus pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodiklius. Įvertinusi teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemės sklypų planais yra atliekami tik tam tikri žemės sklypo pertvarkymai, kuriais nėra keičiami nustatyti sklypų užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo reikalavimai, parengtuose žemės sklypų planuose gali būti nustatomos tik esamos naudojimo ir veiklos sąlygos. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) gali būti nustatomi tik detaliaisiais planais.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-28 (b. l. 79–83) inter alia buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo (esančio Paliepgirių kel. (duomenys neskelbtini), Palangoje) planas, dydis, ribos ir apribojimai (b. l. 80). Nustatytas žemės sklypo plotas – 4,06 ha; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – kitos paskirties žemė, bendro naudojimo teritorija (indeksas B), bendro naudojimo želdynams įrengti ir eksploatuoti (indeksas B1). Aptariamame Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodyta, kad ginčo žemės sklypo architektūriniai-urbanistiniai apribojimai nenustatyti, statybos teisė netaikoma; pilietis, norėdamas plėtoti veiklą šiame sklype, privalo parengti detalųjį planą; sklypo aptvėrimai ir želdinių naikinimas – draudžiami. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. sausio 20 d. įsakymu taip pat nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Šie duomenys bei apribojimai buvo įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre (b. l. 14–15).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog negali išduoti reikalavimų ginčo žemės sklypo plano rengimui, kol nėra parengta teritorijos, į kurią patenka ir pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, detaliojo plano koncepcija, nes vadovaujantis Aprašu, žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose turi būti nurodoma esama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis bei esami pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai, o ginčo žemės sklypui nurodyti duomenys yra nustatyti 2005 m. sausio 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (4.1)-A1-28 ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. (4.1)-A1-28 nėra nustatyti ginčo žemės sklypo architektūriniai-urbanistiniai apribojimai, nelaikytina kliūtimi išduoti pareiškėjai reikalavimus žemės sklypo plano rengimui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad savivaldybės administracijos direktoriaus teisė neduoti sutikimo žemės sklypo plano rengimui, kol nėra parengtas teritorijos detalusis planas, teisės aktuose nėra numatyta. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, draudimai vadovaujantis Aprašo nuostatomis rengti žemės sklypo planą yra nustatyti tik Aprašo 5 punkte ir atsakovo nurodytas atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą pagrindas nurodytoje teisės normoje nėra įtvirtintas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tai, jog nėra išspręstas inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijos klausimas, nėra suplanuotas privažiavimas prie žemės sklypo, taip pat nesudaro pagrindo atsakovui atsisakyti leisti rengti žemės sklypo planą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti klausimai yra sprendžiami detaliuoju planu (Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d. 8 p.), o atsižvelgus į Aprašo 15 bei 16 punktus, reglamentuojančius žemės sklypo plano rengimo reikalavimus bei reikalavimus, kaip turi būti rengiamas šių reikalavimų priedas – preliminari žemės sklypo ribų schema, tai, jog nėra detaliuoju planu išspręsti inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijos klausimai, nesudaro pagrindo atsisakyti leisti rengti žemės sklypo planą. Pažymėtina, kad nenustatyta, jog pareiškėjos planuojamas rengti žemės sklypo padalijimo planas trukdytų įgyvendinti detaliojo planavimo uždavinius, išvardintus Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje bei trukdytų pasiekti 2009 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. A1-313 pradėto rengti teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo planavimo tikslo – žemės sklypų suformavimas statinių statybai, sklypų tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas, kartu išsprendžiant inžinerinės infrastruktūros, susisiekimo komunikacijų ir visuomeninių teritorijų plėtrą (b. l. 43).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios, pagal teismui pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, sudaro 800 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 123–124).

Nustatyta, kad pareiškėją administracinėje byloje, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, 2011 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojimo pagrindu atstovavo UAB „Almontus“ bei V. P. (b. l. 7–8). Administracinių bylų teisenoje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012). Įvertinusi teismo patenkinto pareiškėjos reikšto reikalavimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės galima daryti išvadą, jog pareiškėjos skundas buvo tenkintas visiškai – todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui netaikomas principas, kad išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

2012 m. sausio 13 d. Kasos pajamų orderio kvitas, serija PO-ALM Nr. 0228 (b. l. 123) bei 2012 m. PVM sąskaita faktūra, serija SF-ALM Nr. 533 (b. l. 124), patvirtina, kad pareiškėja UAB „Almontus“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 800 Lt.

Nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) reglamentuoja maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžius, tačiau į jas galima atsižvelgti sprendžiant ir dėl šioje byloje patirtų išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012).

Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,5 MMA (paslaugų suteikimo metu MMA dydis buvo lygus 800 Lt) ir tai yra 1 200 Lt. Pareiškėjos prašoma priteisti 800 Lt už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtinto maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijų 2.1–2.3 bei 2.6–2.7 punktuose nustatytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendžia, kad pareiškėjai atlygintina visa jos prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma – 800 Lt, kuri priteistina iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai V. M. priteisti 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė