e55708c3-1152-4e1c-80b9-9ef4e669e86b · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-345-267/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00058-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 2.6.29.1.;3.3.1.18.1.;3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutė Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-71-1028/2019 pagal ieÅ¡kovės B.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dentransus“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė B. Å . patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 4330 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos skolos dalies nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė yra pasiskolinusi ir iki Å¡io negrÄ Å¾inusi tokias pinigų sumas: 2017-03-31 –1700 Eur; 2017-03-31 –1680 Eur; 2017-04-05 – 400 Eur; 2017-04-05 – 2500 Eur. Atsakovė buvo pasiskolinusi ir daugiau pinigų, tačiau dėl Å¡ių sumų vyksta ikiteisminis tyrimas. Atsakovas vengia atsiskaityti iki Å¡iol. Nors atsakovė tvirtina, kad skolÄ grÄ Å¾ino: 8800 Eur pagal 2017-04-21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0007250 ir 2017-05-04 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 05-03, kuris buhalterinėje apskaitoje parodytas kaip avanso grÄ Å¾inimas, ieÅ¡kovė pinigų pagal kasos iÅ¡laidų orderį negavo ir abejoja, ar pati pasirašė orderyje.

Abejones turėtų iÅ¡aiÅ¡kinti paskirta raÅ¡ysenos ekspertizė. IeÅ¡kovė yra teismui pateikusi pinigų pervedimo kvitus UAB „Detransus“ kaip avansÄ už pageidaujamÄ Ä¯sigyti turtÄ : 2017-03-15 – 10000 Eur; 2017-04-10 – 1150 Eur; 2017-04-12 –2250 Eur; 2017-04-12 –100 Eur; 2017-04-26 –750 Eur; 2017-05-15 – 600 Eur. IÅ¡ viso sumokėta avanso 14850 Eur, todėl į UAB „Detransus“ sÄ skaitÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ viso įnešė 6280 Eur + 14850 Eur = 21130 Eur. Pagal 2017-04-21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0007250 ir 2017-05-04 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 05-03 atsakovas grÄ Å¾ino avanso ir dalį skolos – 16800 Eur sumÄ .

IeÅ¡kovė daro prielaidÄ , kad pati yra kalta, jei pasitvirtins, kad pati pasirašė kasos iÅ¡laidų orderyje, negaudama iÅ¡ tikro tų pinigų. Tuomet atsakovė jai lieka skolinga 4330 Eur, tai pripažino pati atsakovė pagal jos pateiktÄ teismui kasos iÅ¡laidų orderį be datos ir numerio.

3. Atsakovė uždarojo akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dentransus“ su ieÅ¡kiniu nesutiko nurodydama, kad su ieÅ¡kove paskolos sutarties (sutarčių) nesudarė, ieÅ¡kovė nuo 2017-04-05 pradėjo dirbti pas atsakovę direktorės pavaduotoja, o ieÅ¡kinyje nurodyti pinigai ieÅ¡kovės atsakovei buvo pervesti kaip avansas. Atsakovė pagal 2017-05-04 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 05-03 grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 8000 Eur, taigi yra visiÅ¡kai grÄ Å¾inusi ieÅ¡kovės atsakovei pervestus 6280 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė ieÅ¡kovei B. Å . iÅ¡ atsakovės UAB „Dentransus“ 4330,00 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2018-01-09, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 177,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei B. Å . 44,38 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Dentransus“ valstybės naudai 364,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų advokatui ir 8,43 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų 5. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė tik pakeitė (patikslino) ieÅ¡kinio reikalavimÄ , jį sumažindama, ieÅ¡kinio pagrindas nesikeitė, ieÅ¡kovė dar pradiniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovei buvo pervesta didesnė lėšų suma, nei reikalauta pradiniame ieÅ¡kinyje, ir dėl Å¡ios sumos su pradiniu ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai – pavedimų kopijos.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio patikslinimas yra naujas ieÅ¡kinys. Dar iki ekspertizės skyrimo ieÅ¡kovė suabejojusi savo paraÅ¡o ginčo orderyje tikrumu, įvertino savo galimybes įrodyti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , dėl to jį sumažino. Teismas vertino, kad tai atitinka vėliau iÅ¡kilusio pakeitimo bÅ«tinumo sÄ vokÄ ir tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pripažino, kad ieÅ¡kinio dalyko pakeitimas priimtas pagrįstai.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės pavedimo nurodymuose dalis sumų įvardyta kaip paskola, dalis –kaip avansas ir nors ieÅ¡kinyje lyg ir teigiama, kad dėl dalies sumų buvo paskolos teisinis santykis, įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas sprendė, kad, nors ir nėra raÅ¡ytinės sutarties, UAB „Dentransus“ savininkas turėjo ketinimų įmonę (jos akcijas) parduoti, o ieÅ¡kovė su sutuoktiniu turėjo ketinimų Å¡iÄ Ä¯monę įsigyti. IeÅ¡kovė pinigus atsakovei pervedė ne dėl delikto, tačiau esant planuojamiems sutartiniams santykiams – įsigyti įmonę (jos akcijas), nors realiai toks sandoris sudarytas nebuvo. Nesant raÅ¡ytinės sutarties, kitokių atsakovės paaiÅ¡kinimų ir įrodymų, teismas pripažino, kad atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės gautų lėšų neturi pagrindo pasilikti sau.

7. Teismas vertino, kad už 8800 Eur sumÄ ieÅ¡kovei buvo perleistas automobilis „Nissan Navara“, dar 8000 Eur ieÅ¡kovei grÄ Å¾inta ginčytu kasos iÅ¡laidų orderiu, dėl kurio atlikus ekspertizę akte nurodyta, kad Å¡iame orderyje yra ieÅ¡kovės ranka padaryti įraÅ¡ai ir paraÅ¡as dėl Å¡ios sumos gavimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad, nors ji ir pasirašė ant orderio, faktiÅ¡kai Å¡ių pinigų negavo, sutiko, kad ginčo dėl Å¡ios sumos nebėra. Dėl likusios 4330 Eur sumos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei atsakovė jokių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė.

8. Teismas byloje taikė be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo instituto nuostatas, nes ieÅ¡kovė atsakovei pinigus pervedė turėdama tikslÄ , susijusį su galimu įmonės įsigijimu. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė pavedimus atliko savo interesais ir savo rizika. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. nusprendus, kad įmonė nebus įsigyjama, galbÅ«t ir dėl tam tikrų S. G. veiksmų, atsakovei kilo pareiga grÄ Å¾inti iÅ¡ ieÅ¡kovės įgytÄ turtÄ . IeÅ¡kovė per pakankamai trumpÄ laikotarpį, 2017 m. kovo–gegužės mėn. pervedė atsakovei 21130 Eur, iÅ¡ kurių grÄ Å¾intais teismas pripažino 16800 Eur, todėl iÅ¡ atsakovės priteisė 4330,00 Eur skolÄ , penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 177,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dentransus“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė CPK 12, 13, 17, 135, 141, 263 straipsnius, netinkamai taikė bei aiÅ¡kino paskolos bei nepagrįsto praturtėjimo institutų teisės normas.

IeÅ¡kovė pateiktu 2018-09-04 procesiniu dokumentu, įvardytu kaip pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio dalyko sumažinimo, prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, pakeitė tiek ieÅ¡kinio pagrindÄ , tiek ieÅ¡kinio dalykÄ , taigi prasidėjusiame procese, teismui jau paskyrus teismo posėdį, ieÅ¡kovė pateikė naujÄ ieÅ¡kinį, kuris negalėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas jau prasidėjusiame procese. Pirminio ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio (2018-02-12) reikalavimas buvo grįstas visai kitais pervedimais nei 2018-09-04 pareiÅ¡kimas, taigi aiÅ¡kiai skiriasi ieÅ¡kovės pirminio bei vėlesnio ieÅ¡kinio faktinis pagrindas.

Be to, pirminis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys (2018-02-12) buvo grįstas paskolos teisiniais santykiais, o 2018-09-04 pareiÅ¡kimas grindžiamas dėl avanso už pageidaujamÄ Ä¯sigyti turtÄ priteisimo, taigi, apeliantės nuomone, akivaizdžiai skiriasi ieÅ¡kinių dalykas. 2018-05-29 parengiamajame teismo posėdyje jau buvo pereita į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir skirtas teismo posėdis. Teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas, todėl net vieno ieÅ¡kinio elemento pakeitimas Å¡iuo atveju nebuvo galimas. 9.2.

Apeliantė nurodo, kad pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai bei paskolos teisiniai santykiai yra skirtingi ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai juos sutapatino ir neatskleidė paskolos teisinių santykių esmės. 9.3. Teismas netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normas, nes 2018-02-12 ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė rėmėsi paskolos teisiniais santykiais, o 2018-09-04 procesinį dokumentÄ grindė atsakovei sumokėtu avansu, todėl pažeista atsakovės teisė tinkamai gintis. 9.4.

Apeliantė įsitikinusi, kad ji apsigynė nuo pirminio ieškovės ieškinio, o ieškovei supratus, kad pirminio ieškinio reikalavimas nepagrįstas, buvo pateiktas naujas ieškinys prašant priteisti 4330 Eur pagal visai kitus mokėjimus ir pagal kitus teisinius santykius, tačiau to teismas skundžiamame sprendime neįvertino. Be to, apeliantės nuomone, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė B. Å . praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Atsakovė nesÄ Å¾iningu savo elgesiu bando iÅ¡vengti turtinės prievolės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei ieÅ¡kinyje nurodytus pinigus. Apeliantė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, koks avansas grÄ Å¾inamas, kada jis buvo įmokėtas, kaip jis susijęs su ieÅ¡kovės paskolintais pinigais bendrovei ir kt. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.  13. Pažymėtina, kad, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

14. Apeliacinį skundÄ apeliantė grindžia argumentu, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino paskolos bei nepagrįsto praturtėjimo institutų teisės normas. Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovė pateiktu 2018-09-04 pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko sumažinimo, prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, pakeitė tiek ieÅ¡kinio pagrindÄ , tiek ieÅ¡kinio dalykÄ , nes pirminis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys (2018-02-12) buvo grįstas paskolos teisiniais santykiais, o 2018-09-04 pareiÅ¡kimas grindžiamas dėl avanso už pageidaujamÄ Ä¯sigyti turtÄ priteisimo, 2018-05-29 parengiamajame teismo posėdyje jau buvo pereita į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, todėl teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas, nes net ir vieno ieÅ¡kinio elemento pakeitimas Å¡iuo atveju nebuvo galimas. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

15. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Be to, teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai Å¡alių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas taikant bÅ«tent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Taigi, jei ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieÅ¡kovo nuomonės. PrieÅ¡ingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tačiau tokiu atveju nėra keičiami nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis).

16. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiÅ¡kos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieÅ¡kinio dalykÄ , Å¡is ieÅ¡kinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieÅ¡kinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieÅ¡kinio dalyko apimtis, bet ieÅ¡kinio dalykas nesikeičia, nes iÅ¡lieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pakeitė (patikslino) tik ieÅ¡kinio reikalavimÄ , jį sumažindama. IeÅ¡kinio reikalavimas savo esme nepasikeitė, santykiai tarp Å¡alių buvo grindžiami ieÅ¡kovės pervestų atsakovei lėšų ir jų dalies negrÄ Å¾inimu, o ieÅ¡kovė jau pradiniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovei buvo pervesta didesnė lėšų suma, nei reikalauta pradiniame ieÅ¡kinyje, ir dėl Å¡ios sumos su pradiniu ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai – pavedimų kopijos.

18. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, Taigi, Å¡iame straipsnyje nurodytos ir kitos aplinkybės, kurioms esant yra galimas vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė dar iki ekspertizės suabejojusi savo paraÅ¡o ginčo orderyje netikrumu, įvertino savo galimybes įrodyti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , dėl to jį sumažino. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje situacijoje įvertino, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, o 2018-12-19 nutartyje nurodė, kad byla bus nagrinėjama pagal patikslintÄ reikalavimÄ , atsakovei iÅ¡aiÅ¡kinta teisė, kaip numatyta CPK 141 straipsnio 2 dalyje, iki 2019-01-15 pateikti teismui papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir įrodymus.

Atsakovė jokių naujų argumentų, įrodymų, praÅ¡ymų iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir jÄ nagrinėjant nepateikė. Dėl to atmestini apeliantės argumentai dėl CPK 141 straipsnio reikalavimų pažeidimo.

19. Apeliantei nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas skundžiamame sprendime ieÅ¡kovės 2018-09-04 procesiniame dokumente nurodytas aplinkybės, kad ji mokėjo atsakovei avansus už pageidaujamÄ Ä¯sigyti turtÄ , vertino kaip galimus paskolos teisinius santykius.

20. Vertindamas šį apeliantės argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

21. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė į UAB „Dentransus“ sÄ skaitÄ keliais pavedimais iÅ¡ viso pervedė 21130 Eur, dalis Å¡ių pavedimų įvardyti kaip avansas, dalis – kaip paskola. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovei pinigus pervedė ketindama pirkti UAB „Dentransus“ įmonę su visais vežimo leidimais ir įmonės vardu įgytu turtu. Atsakovė tvirtina, kad paskolos sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus pripažino, kad UAB „Dentransus“ savininkas turėjo ketinimų įmonę (jos akcijas) parduoti, o ieÅ¡kovė su sutuoktiniu turėjo ketinimų įmonę įsigyti ir Å¡ios teismo iÅ¡vados apeliantė neskundžia.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė per pakankamai trumpÄ laikotarpį, 2017 m. kovo–gegužės mėn., pervedė atsakovei 21130 Eur, iÅ¡ kurių grÄ Å¾intais pripažinti 16800 Eur, t. y. 8000 Eur pagal 2017-05-04 kasos iÅ¡laidų orderį ir 8800 Eur pagal 2017-04-21 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl „Nissan Navara“ įsigijimo. Taigi, likusiÄ ieÅ¡kovės atsakovei pervestÄ 4330 Eur sumÄ teismas pripažino negrÄ Å¾inta. Byloje nėra raÅ¡ytinės sutarties apie ketinimÄ Ä¯sigyti įmonę ir akcijas, kaip ir nėra duomenų apie paskolos sutarčių tarp Å¡alių sudarymÄ , todėl iÅ¡ tiesų Å¡alių tarpusavio santykius Å¡ioje situacijoje bylÄ nagrinėjęs teismas vertinio kaip pakankamai sudėtingus, tačiau, taikydamas nepagrįsto praturtėjimo institutÄ , vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl paskolinių santykių tarp Å¡alių egzistavimo nekonstatavo.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

23. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita. Teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡ku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

24. Turtas pripažįstamas įgytu be teisinio pagrindo tada, kai:

1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti;

2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu;

3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo;

4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog kitų (sutartinių, deliktinių) Å¡alių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos Å¡alies perduotas, o kitos įgytas nesant iÅ¡ tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai Å¡alis, kurių viena reikalauja grÄ Å¾inti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo.

Vien sutartinių santykių tarp Å¡alių buvimas nepaneigia galimybės vienos Å¡alies kitai perduotÄ turtÄ iÅ¡reikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo bÅ«ti perduotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kai Å¡alis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iÅ¡ Å¡ių teisinių santykių kylančiÄ prievolę, Å¡alis jÄ Ä¯vykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobÅ«dis, tai virÅ¡ijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl bÅ«tent tokios įvykdymo apimties. Å iuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamÄ prievolės įvykdymo apimtį.

PrieÅ¡ingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime bÅ«tų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumÄ , o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų bÅ«ti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankiÅ¡kÄ vietÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

26. SÄ lyga, kad asmuo turtÄ Ä¯gyja be teisinio pagrindo, reiÅ¡kia tai, jog turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pats Å¡alių sutartinių santykių buvimo (sutartinio bendradarbiavimo) faktas automatiÅ¡kai nepaÅ¡alina galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutÄ . Kaip teisinis pagrindas gauti lėšas vertintinas ne pats lėšų pervedimas, o teisiniai santykiai, kurie lėmė bÅ«tent tokios apimties lėšų pervedimÄ .

Jei Å¡alis atlieka mokėjimÄ , kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylose dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių.

Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtÄ be teisinio pagrindo, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtÄ gali bÅ«ti labai įvairus, taigi tai reikÅ¡tų reikalavimÄ ieÅ¡kovui paneigti bet kokį įmanomÄ atsakovo turto gavimo pagrindÄ , t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). PrieÅ¡ingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtÄ esant teisiniam pagrindui, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018; 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?389-687/2018; ir kt.). Atsakovė proceso metu yra pripažinusi, kad nuo 2017-04-05 ieÅ¡kovė pradėjo dirbti pas atsakovę direktorės pavaduotoja, o ieÅ¡kinyje nurodyti pinigai ieÅ¡kovės atsakovei buvo pervesti kaip avansas. 2018-05-21 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡ esmės patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurias patvirtino ir atsakovės vadovas Ž.

P. nurodydamas, jog ieÅ¡kovė atsakovei yra padariusi ne vienÄ pavedimÄ , iÅ¡ viso 21130 Eur sumos, t. y. visa bendra suma pagal ieÅ¡kovės 2018-09-04 pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, ir dalis Å¡ios sumos grÄ Å¾inta ginčo byloje atsakovės pateiktu 2017-05-04 kasos iÅ¡laidų orderiu, taip pat 8800 Eur vertės automobiliu, todėl ginčas kilęs dėl likusios ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos sumos. Byloje nėra ginčo, kad įmonės ir jos akcijų pirkimas-pardavimas tarp Å¡alių neįvyko, o atsakovė nepagrindė 4330 Eur sumos iÅ¡ ieÅ¡kovės teisėto gavimo.

Taigi, apeliantė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų dėl 4330 Eur sumos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei.

27. Apeliacinės instancijos teismo atliktas byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė (atsakovė) iÅ¡ ieÅ¡kovės 4330 Eur sumÄ be teisinio pagrindo. Apeliantei neįrodžius, kad ji iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigus gavo esant teisiniam pagrindui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei be teisinio pagrindo jai pervestus pinigus, nes yra praturtėjusi be jokio teisinio pagrindo (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliantė tvirtina, kad ji apsigynė nuo pirminio ieškovės ieškinio, o ieškovei prašant priteisti tik 4330 Eur, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos nuo galutinių sutikslintų ieškinio reikalavimo sumos, be to apeliantei priteistos tik 364,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos advokatui, o 411,21 Eur rašysenos ekspertizės išlaidos iš atsakovės nepriteistos.

29. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).

30. BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu bei teisiniu jų kvalifikavimu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , priimto procesinio sprendimo iÅ¡vadas pagrindė byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 31. IeÅ¡kovei byloje buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 91 Eur. Todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 91 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Dentransus“, į. k. 302429930, valstybės naudai 91,00 Eur (devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sÄ skaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė