e5553643-251f-494f-baef-49f5ee2e4463 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-823-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26030-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2., 2.2.2.3.1.2., 2.2.1.7., 2.2.1.3.             (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Aistei Bareikei, Živilei Kalasauskaitei, Olgai Saveljevai,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,kaltinamosios gynėjai advokato padėjėjai Anželikai Šeikinai,nukentėjusiojo įstatyminei atstovei B.

M. P., vertėjoms Svetlanai Minakovai, Katerinai Chvatovai, Irinai Pikčilingienei,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. A., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Uzbekistano pilietė, totorių tautybės, iÅ¡tekėjusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenanti Lvovo (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 3 dalyje, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

S. A. 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., prie namo, esančio Lvovo g. 89/1, Vilniuje, priėjusi prie mažamečio M. A. M. suėmė ir patempė ausį tuo nukentėjusiajam mažamečiui M. A. M. padarydama poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės ausies spenelyje, taip padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Å iais savo veiksmais S. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.Teisiamojo posėdžio metu S. A. parodė, jog ji neprisipažįsta padariusi nusikalstamÄ veikÄ .

PirmÄ kartÄ apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ nesuprato, kuo ja kaltina, buvo Å¡oko bÅ«senoje, nes iÅ¡ pradžių į apklausÄ buvo kviečiama kaip liudytoja. Kaltinamoji teigė, kad pirmos apklauso metu ji neprisiminė, kas nurodytÄ dienÄ vyko, todėl narÅ¡ydama telefone davė parodymus apie tai, kas vyko 2016 m. birželio 1 d. Grįžus namo pažiÅ«rėjo savo telefonÄ ir prisiminė, kad 2016 m. birželio 2 d. ji su Å¡eima ėjo apžiÅ«rėti buto. Tuo metu buvo grįžęs vyras, buvo skambinta nekilnojamojo turto agentui.

Nekilnojamojo turto agentas negalėjo iš karto aprodyti buto, todėl buvo nuspręsta nuvesti sūnų apsikirpti. Nuėjo iki PC „Panorama“, ten apkirpo sūnų ir apie 11.50 val. susitiko su nekilnojamojo turto agentu. Nukentėjusiojo mamos ji anksčiau nėra mačiusi. Jos sūnų ji žino, jį dažnai matydavo kieme, jis nuo ryto iki vakaro būdavo gatvėje be tėvų, todėl į jį yra atkreipusi dėmesį. Su berniuku jokio konflikto nebuvo. Kaltinamoji aiškino, jog gegužės mėnesį jos vaikas ir nukentėjusysis kartu bėgo, atsitiktinai susidūrė ir nukrito.

Kai sÅ«nus nukrito, susimušė kelį ir verkė, ji nieko nesakė, pagriebė savo vaikÄ ir nuėjo namo. Kitam vaikui nieko nesakė, net nepažiÅ«rėjo į jį. 2016 m. birželio 2 d. išėjo iÅ¡ namų 10 val., kur ėjo negali pasakyti, bet 10.26 val. ji skambino nekilnojamojo turto agentui, nes buvo prie namo, esančio Linkmenų gatvėje, kuriame buvo butas, kurį norėjo apžiÅ«rėti. Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini). Butas yra paskutiniame aukÅ¡te, t. y. septintame aukÅ¡te. Kaltinamoji teigė, kad ji nepamena, kada susidÅ«rė vaikai.

Ji dažnai fotografuoja sÅ«nų ir matė nuotraukose, kad yra sužeistas jos vaiko kelis. Tai tikrai buvo gegužės mėnesį, tada pradėjo jam dėti ilgesnes kelnes, kad jis nesusimuÅ¡tų kelio. Kai susidÅ«rė vaikai, nebuvo jokio bendravimo su kaimynais. Vaikų susidÅ«rimas buvo apie 2016 m. gegužės 20 d. Pirmosios apklausos metu buvo klausiama, kÄ ji darė 2016 m. birželio 1 d., o ne 2016 m. birželio 2 d. Tos apklausos metu ji nurodė, kÄ veikė 2016 m. birželio 1 d.Teisiamojo posėdžio metu B.

M. P. parodė, jog jos sūnus grįžo namo, jis buvo sužeistas ir šoko būsenoje. Jis papasakojo, kad žaidė lauke ir buvo susidūręs su kitu vaiku, o po to, praėjus gal dviem dienoms, to vaiko motina priėjo prie jo gatvėje ir labai agresyviai pradėjo jį purtyti, paėmė jį už ausies. Moteris buvo kartu su savo sūnumi, t. y. su berniuku, su kuriuo sūnus buvo anksčiau susidūręs, taip pat su savo vyru. B. M. P. teigė, jog jos sūnus buvo labai išsigandęs dėl to, kas jam nutiko, jis pasakė, kad nesuprato, kodėl moteris taip padarė.

Anksčiau joks suaugęs žmogus nebuvo jam smogęs ir jis buvo Å¡oko bÅ«senoje. SÅ«naus paprašė papasakoti, kas jam taip padarė, ir jis pasakė apie moterį. Tuomet jie kurį laikÄ kalbėjo su kaimynais ir galiausiai sužinojo, kad tai buvo kaimynė, gyvenusi septintame aukÅ¡te. Kalbėdamiesi su kaimynais sužinojo, kad Å¡i moteris anksčiau agresyviai elgėsi su kitais vaikais kaimynystėje. SÅ«nus labai bijojo tos moters, jis bijojo naudotis liftu, bijojo, kad gali jÄ sutikti ir vėl bÅ«ti sumuÅ¡tas.

B. M. P. aiÅ¡kino, jog ji pati nematė įvykio, apie jį papasakojo sÅ«nus. SÅ«nus sakė, kad tai padarė moteris, kuri aplink namÄ nuolat vaikÅ¡to su mažu vaiku ir ji nuolat neÅ¡ioja kažkÄ ant galvos. Jis sakė, kad jis bėgiojo ir susidÅ«rė su jos vaiku. Kai sÅ«nus papasakojo apie įvykį, buvo kreiptasi į policijÄ . Ä® policijÄ buvo kreiptasi praėjus kelioms dienoms, kadangi buvo bandoma sužinoti, kas nutiko, iÅ¡ pradžių nežinojo, kas tai buvo per kaimynas ar kaimynė. Anksčiau neatkreipdavo į Å¡iÄ moterį dėmesio, nežinojo, kaip ji atrodė, turėjo jÄ pamatyti ir įsitikinti, reikėjo kad sÅ«nus galėtų parodyti, kas su juo taip padarė.

VienÄ dienÄ jis pasakė prieiti prie lango ir parodė tÄ moterį, tuomet buvo kreiptasi į policijÄ . Liudytoja patikslino, kad į policijÄ kreipėsi tÄ pačiÄ dienÄ , kai vaikas papasakojo apie įvykį, tačiau jis apie įvykį papasakojo praėjus kelioms dienoms po jo. Su kaimynais kalbėjo tÄ pačiÄ dienÄ , kai sužinojo, kas nutiko, po to kreipėsi į policijÄ ir toliau kalbėjo su kaimynais. Ä®vykis, apie kurį pasakojo sÅ«nus, buvo įvykęs prieÅ¡ dvi dienas. Tiksliai neatsimena, tačiau apytiksliai turėtų bÅ«ti taip.

Ant sÅ«naus ausies buvo juoda dėmė. Dvi dienas nepastebėjo sužalojimų, kadangi sÅ«naus ausis dengia plaukai. Vyras sužalojimus pamatė pirmas. Ä® policijÄ kreipėsi ne tÄ pačiÄ dienÄ , kai vyko įvykis. Vaikas bijojo papasakoti, bet, kai pamatė jo ausį, jis papasakojo, kas jam nutiko. Jis pasakė, kad nenorėjo smogti tos moters vaikui, apgailestavo. Sakė, kad jis tiesiog bėgo ir tai įvyko netyčia, iÅ¡ pradžių jis manė, kad padarė blogai, jog susidÅ«rė su kitu vaiku. SÅ«nus sakė, kad nuo tos dienos, kai jis kliudė kitÄ vaikÄ , iki ausies tampymo praėjo apie dvi dienas.

Ta moteris sutiko jį gatvėje ir nubaudė. Neatsimena, kada sÅ«nus sakė, jog įvyko minėtas įvykis. SÅ«nus nurodė moterį kieme, tai buvo kaltinamoji. Jis buvo visiÅ¡kai tikras dėl to, jis tiesiog atpažino jÄ , pasakė, kad ji vaikÅ¡to kiekvienÄ dienÄ kvartale ir žino, kad ji jam smogė. SÅ«nus neserga jokiomis ligomis, 2016 metais yra kreipęsi į gydytojÄ dėl įprastų ligų. Å eimoje prieÅ¡ vaikÄ nėra naudojamas smurtas. SÅ«nus draugauja su I. B.-G. vaiku.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A.

M. parodė, jog nepamena, kada matė kaltinamÄ jÄ , bet žino, kad praėjusiais metais ji su vyru ir vaiku buvo atėjusi apžiÅ«rėti buto, esančio Linkmenų g.

6. Jie butÄ apsižiÅ«rėjo, tuo ir baigėsi susitikimas. Jie buvo atvykę dienos metu, tikslios valandos negali pasakyti. Žino, jog prie namo jie atėjo pėsčiomis. Linkmenų g. 6 ir Lvovo g. 89 yra Å¡alia, atstumas tarp tų namų yra apie 100 metrų. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai.Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B.-G. parodė, jog beveik prieÅ¡ metus B. M. P. paskambino ir pasakė, kad pastebėjo, jog jos sÅ«nus yra sužalotas.

Išėjus į kiemÄ iÅ¡ tiesų ant vaiko ausies pamatė sužalojimus. Jie pasakė, kad iÅ¡sikvietė policijÄ ir paprašė pabÅ«ti ir padėti susikalbėti su pareigÅ«nais. Atvykus policijos pareigÅ«nams, jie papasakojo, kÄ Å¾inojo, kÄ jiems papasakojo vaikas. Policijos pareigÅ«nams buvo pasakojama, kad vaikas ėjo Lvovo gatve, sutiko kaltinamÄ jÄ su sÅ«numi ir gavo nuo jos per ausį. PrieÅ¡ tai lyg ir buvo konfliktas tarp vaiko ir kaltinamosios vaiko. Liudytoja teigė, jog ji kalbėjo su vaiku ir jis moterį apibÅ«dino kaip mamÄ su skarele.

Kaimynystėje yra žinoma tik viena tokia mama. Taip pat vaikas sakė, kad ji buvo su tamsiu berniuku. Kai vaikÄ sužalojo, moteris buvo su vyru. Liudytoja suprato, kad įvykis buvo tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo kviečiama policija, tik anksčiau. KaltinamÄ jÄ ji pažįsta iÅ¡ matymo, žino, kad ji bÅ«na su mažu vaiku, girdėjo kalbas, kad jos vaikas elgiasi netinkamai ir ji nereaguoja į tai tinkamai, bet pati to nėra mačiusi. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R.

O. P. parodė, jog jis neatsimena, kuriÄ tiksliai dienÄ viskas įvyko. Jis paaiÅ¡kino, jog vaikas iÅ¡ žaidimų aikÅ¡telės grįžo namo apie 16.30 val. ir jis pamatė, kad vaikas elgiasi keistai, buvo labai tylus ir iÅ¡sigandęs. Liudytojas paklausė vaiko, kas jam nutiko, iÅ¡ pradžių vaikas nenorėjo nieko pasakoti, tačiau vėliau pasakė, kad jį gatvėje nubaudė moteris, kuri buvo su vyru ir su vaiku. Vaiko paklausė, už kÄ jis buvo nubaustas, o Å¡is pasakė, kad dienÄ prieÅ¡ tai, kai jis bėgiojo žaidimų aikÅ¡telėje, atsitiktinai susidÅ«rė su mažu vaiku, bandė vaiko atsipraÅ¡yti, nes nenorėjo jo užgauti ir viskas tuo baigėsi.

Liudytojas aiÅ¡kino, jog tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo pasakojama apie įvykį, vaikas pasakė, kad ryte ta moteris su mažu vaiku, kurį jis sužeidė vienÄ dienÄ prieÅ¡, gatvėje jam smogė ir tampė už ausies. Sužalojimai buvo matomi net ir praėjus keturioms dienoms po įvykio. Kai vaikas viskÄ papasakojo, liudytojas paskambino savo žmonai, į policijÄ , nuėjo į namo, kuriame gyvena, apačiÄ laukti pareigÅ«nų, taip pat norėjo pabendrauti su kaimynais, ar jie tÄ dienÄ matė kÄ nors susijusio su įvykiu.

Klausė kaimynų, ar jie žino moterį, kuri neÅ¡iojo skarÄ ant galvos, turi maÅ¾Ä berniukÄ ir gyvena kažkur Å¡alia. Jie prisiminė tÄ moterį, kadangi ji nuolat neÅ¡iodavo tuos pačius rÅ«bus ir kai kurie iÅ¡ jų papasakojo, kad jie girdėjo apie Å¡iÄ moterį, kaip ji gatvėje baudė ir kitus vaikus. R. O. P. teigė, jog jis yra tikras, kad vaiko nubaudimas vyko tÄ pačiÄ dienÄ , kai vaikas viskÄ papasakojo. Ä®vykis vyko ryte, o vaikas viskÄ papasakojo apie 16.00 val. Taip pat liudytojas nurodė, jog jis tiksliai neatsimena, kas skambino policijai, t. y. ar jis, ar žmona.

TÄ dienÄ jis buvo namuose, vaikas buvo lauke, o žmona darbe. PirmÄ kartÄ vaikas jam vienam papasakojo apie įvykį. Ant vaiko ausies buvo matomi sužalojimai, kiek vaikas papasakojo, ta moteris tampė jį už ausies, o po to smogė su ranka. Vaikas buvo sužalotas tÄ pačiÄ dienÄ ryte. Praėjus kelioms dienoms vaikas pro langÄ parodė jį sužalojusiÄ moterį. Jis parodė moterį, kuri ant galvos neÅ¡iojo skarÄ ir vedžiojo maÅ¾Ä vaikÄ už rankos, taip pat Å¡iÄ moterį vaikas parodė ir gatvėje.

Tai buvo kaltinamoji. Liudytojas mano, kad vaikas buvo sužalotas apie 10.30 val. ar 11.00 val., nes jis tada ėjo į žaidimų aikÅ¡telę.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. K. parodė, jog 2016 m. birželio mėnesį dirbo taksi vairuotoju. Nepamena, ar 2016 m. birželio 2 d. vežė kaltinamÄ jÄ . Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. H. parodė, jog tuo metu, kai jis buvo Dubajuje, paskambino žmona ir pasakė, kad ji gavo Å¡aukimÄ , turi atvykti į policijos komisariatÄ bei bÅ«ti apklausta kaip liudytoja.

Kai žmona nuvyko į policijÄ , jai buvo praneÅ¡ta, kad jai pradėta byla, nes ji sudavė kažkokiam berniukui. Liudytojas nurodė, jog jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jo buvo klausinėjama apie įvykius, vykusius 2016 m. birželio 2 d. Liudytojas teigė, jog jis minėtÄ dienÄ buvo Lietuvoje. TÄ dienÄ ryte su žmona ir vaiku pėsčiomis nuėjo iki PC „Panorama“, kadangi norėjo apkirpti sÅ«nų. Vėliau iÅ¡ PC „Panorama“ turėjo nuvykti į susitikimÄ su nekilnojamojo turto agentu.

Apžiūrėjo 1 ar 2 butus. Iš PC „Panorama“ iki butų, kuriuos turėjo apžiūrėti, nuvyko taksi automobiliu. Iš taksi išlipo prie buto, kurį turėjo apžiūrėti, kurioje gatvėje tas butas yra, neatsimena. Išlipus iš taksi eiti iki buto gatve ar kiemais nereikėjo. Iki butų apžiūrėjimo su žmona dar išgėrė kavos netoliese buvusioje kavinėje, t. y. kavinės teritorijoje. Nekilnojamojo turto agento laukė apie 15 minučių. Apžiūrėję butus pėsčiomis nuėjo namo, kadangi namai buvo netoli.

Atstumas nuo apžiÅ«rėtų bÅ«tų iki namų buvo apie 300 metrų, atstumas nuo kavinės iki namų buvo apie 50 metrų mažesnis. VisÄ laikÄ Å¡eima buvo kartu, nebuvo tokio momento, jog nematytų Å¡eimos. TÄ dienÄ jokių incidentų neįvyko, viskas buvo kaip įprasta. Nukentėjusį vaikÄ gal yra matęs, jo nepažintų. Incidento tarp vaikų nematė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusysis M. A. M. parodė, kad jis išėjo į kiemÄ , esantį netoli namų, esančių Lvovo g.

Kieme žaidė ir pamatė moterį, už kurios vaiko užkliuvo. Berniukas nukrito ant žemės. Berniukas verkė, nes buvo sužeistas. Minėto vaiko vardo nežino. Moteris paėmė vaikÄ ir su juo nuėjo į pastatÄ . Jis pasiliko kieme. KitÄ dienÄ pamatė tÄ moterį, Å¡alia jos buvo vyras. Moteris priėjo prie jo ir vienÄ kartÄ patraukė jam už ausies. Jam truputį skaudėjo, ant ausies liko kraujosruva. Moteris kalbėjo su vyru, jam nieko nepasakė. KÄ moteris kalbėjo su vyru, nesuprato.

MinėtÄ vyrÄ retai matydavo. MinėtÄ moterį daug kartų matė. Jam už ausies patempusi moteris buvo su skara, ji tikriausiai iÅ¡ Uzbekistano. Vakare apie įvykį pasakė savo tėvams. Jie iÅ¡kvietė policijÄ . Ä®vykis buvo gegužės mėnesį, dienos metu, tiksliai nepamena. Po įvykio moters bijojo, kai jÄ pamatydavo, iÅ¡kart bėgdavo namo. (t. 1, b. l. 48-50)Ikiteisminio tyrimo metu S. A. parodė, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 10.30 val., buvo namuose, esančiuose Lvovo g. Susirašė SMS žinutėmis su drauge ir susitarė kartu eiti pasivaikščioti į Bernardinų parkÄ .

Draugė savo automobiliu iki jos namų atvyko apie 12.00 val. – 12.10 val. Iki tol ji visÄ laikÄ buvo namuose. Taip pat namuose su ja buvo jos vyras M. H., kuris kartu į parkÄ nevyko. Nei ji, nei jos sÅ«nus 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., prie namo, esančio Lvovo g. 89A, nebuvo. Mažamečio M. A. M. ji nepažįsta ir nežino. (t. 1, b. l. 73)Ikiteisminio tyrimo metu S. A. papildomai parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jos vyras 2016 m. birželio 1 d. atvyko į Vilnių iÅ¡ Jungtinių Arabų Emyratų.

Ji, jos vyras ir sÅ«nus 2016 m. birželio 2 d., apie 10.00 val. ar 10.15 val., išėjo iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nuėjo pėsčiomis į Linkmenų g., kadangi tÄ dienÄ buvo susitarę su nekilnojamo turto agentu apžiÅ«rėti naujÄ bÅ«stÄ . Atėję prie Linkmenų g. esančio daugiabučio, kuriame norėjo apžiÅ«rėti butÄ , ji 10.26 val. iÅ¡ savo mobiliojo telefono paskambino nekilnojamo turto agentui. Nekilnojamo turto agentas 10.29 val. perskambino jai ir paaiÅ¡kino, kad susiskambins su buto Å¡eimininku dėl buto apžiÅ«rėjimo.

Vėliau nekilnojamo turto agentas 10.33 val. perskambino dar kartÄ ir pasakė, jog susiskambino su buto Å¡eimininku ir butÄ bus galima apžiÅ«rėti 11.45 val. Tuomet ji, jos vyras ir sÅ«nus nuėjo į PC „Panorama”. Apie 11.30 val. iÅ¡sikvietė taksi ir važiavo iki Linkmenų g. Linkmenų g. buvo 11.36 val. IÅ¡lipę iÅ¡ taksi nuėjo į Å¡alia esančiÄ kavinę „Barcelona”. Nekilnojamo turto agentas paskambino 11.50 val. ir pranešė, jog jau galima apžiÅ«rėti butÄ . ButÄ nuėjo apžiÅ«rėti iÅ¡ karto.

Apžiūrinėjo du butus. Butų apžiūra užtruko maždaug iki 12.30 val. Apžiūrėję butus namo grįžo pėsčiomis, namuose buvo apie 13.00 val. Nori parodyti, kad gegužės antroje pusėje, tikslaus laiko negali pasakyti, su savo sūnumi ėjo namo ir netoli namų jos sūnus bėgo ir netyčia susidūrė su kitu bėgančiu berniuku, kurio jie nepažįsta. Minėtas berniukas buvo aukštesnis, vyresnis už jos sūnų, maždaug 8 metų amžiaus. Jos sūnus nukrito ant žemės, tačiau jokio konflikto nebuvo, ji matė, kad situacija buvo netyčinė.

Jos sūnus susižeidė, skubėjo jam padėti, vesti namo, nepažįstamo berniuko nebarė, nieko jam nesakė. Be to, Lvovo g. ir Linkmenų g. sankryžoje yra dvi vaizdo kameros, kurios turėjo užfiksuoti, kaip ji 2016 m. birželio 2 d., apie 10.00 val., kartu su vyru ir sūnumi ėjo Linkmenų g., o po to negrįždami į Lvovo g. nuėjo dešiniau link PC „Panorama”. (t. 1, b. l. 75, 84, 91)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. H. parodė, kad jis dirba Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tačiau savaitę ar 10 dienų per mėnesį būna Lietuvoje.

Vilniuje gyvena su žmona S. A. ir sÅ«numi A. H.. Apytikriai 2016 m. birželio 1 d. lėktuvu atskrido į Vilnių pas Å¡eimÄ , gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), kur jie nuomojasi butÄ . 2016 m. birželio 2 d. ryte, apie 10.00 val. – 10.30 val., tiksliai laiko neprisimena, jų Å¡eima išėjo iÅ¡ namų į PC „Panorama”. Tuo laikotarpiu su Å¡eima norėjo persikraustyti į kitÄ butÄ . Jo žmona internete rado nekilnojamojo turto brokerio skelbimÄ . Minėto brokerio vardo neprisimena, tai buvo jaunas, aukÅ¡tas vyras.

Su brokeriu suderino susitikimo laikÄ ir datÄ , kad apžiÅ«rėtų parinktus butus. Su brokeriu buvo susitarta susitikti 2016 m. birželio 2 d., apie 12.00 val., bute, esančiame Linkmenų g., Vilniuje. Apie 11.30 val. iÅ¡ PC „Panorama” iÅ¡kvietė taksi ir visa Å¡eima nuvažiavo į Linkmenų g. susitikti su brokeriu. Kartu apžiÅ«rėjo minėtÄ butÄ . Jie 2016 m. birželio 2 d. jokio vaiko nebuvo sutikę, su jokiu vaiku nebuvo kontaktavę, jo žmona S. A. prieÅ¡ niekÄ smurto nenaudojo. M.

H. teigė, jog visÄ dienÄ buvo kartu su žmona ir sÅ«numi. Nori pažymėti, kad jo žmona yra tokio auklėjimo ir tokio tikėjimo, kad ji negali naudoti smurto, tuo labiau prieÅ¡ vaikÄ . (t. 1, b. l. 35)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. O. P. parodė, kad su žmona B. M. P. ir sÅ«numi M. A. M. gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 2 d. vakare jam sÅ«nus papasakojo, kad 2016 m. birželio 1 d., dienos metu, jis buvo prie namų ir bėgiodamas netyčia užkliudė 5-6 metų amžiaus berniukÄ , kurio atsiprašė.

Berniukas buvo su mama. Jo mama nieko nepasakė. 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., prie namų sÅ«nus pamatė einantį tÄ patį berniukÄ su abiem savo tėvais. Prie jo sÅ«naus priėjo berniuko mama, kuri suėmė sÅ«nui už rankos, patempė už deÅ¡inės ausies ir ranka vienÄ kartÄ sudavė per deÅ¡inį žandÄ . Ausies galiukas buvo raudonos spalvos, veidas nuo rankos sudavimo paraudęs. SÅ«nui ant ausies liko violetinės spalvos žyma. SÅ«nus patyrė fizinį skausmÄ , labai iÅ¡sigando.

Kaimynė I. B. G. sakė, kad berniukas su tėvais gyvena jų namo laiptinės paskutiniame aukÅ¡te, minėtų asmenų duomenų nežino. (t. 1, b. l. 15)Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. M. P. parodė, kad yra M. A. M. biologinė motina. Sutuoktinis R. O. P. jau pateikė visÄ informacijÄ , kaip buvo sužalotas jos sÅ«nus. Po įvykio sÅ«nus buvo Å¡oke, jis bijo važiuoti liftu, lipti laiptais laiptinėje, pamatęs moterį, kuri jį nuskriaudė, jis bėga kuo toliau, minėtos moters bijo. SÅ«nus po įvykio nebegali normaliai gyventi.

Moterį, kuri nuskriaudė jos sÅ«nų, padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kaimynė I. B. G.. (t. 1, b. l. 18)Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B.-G. parodė, kad nematė įvykio, kai 2016 m. birželio 2 d. buvo sužalotas kaimynystėje gyvenantis berniukas. Apie tai, kad berniukÄ sužalojo moteris, sužinojo iÅ¡ berniuko mamos, kuri apie tai papasakojo telefonu. Ji pasakojo, kad pastebėjo sužalotÄ sÅ«naus ausį, paklausus, kas nutiko, berniukas jai papasakojo, kad jį kieme nuskriaudė moteris, jis jÄ apibÅ«dino.

Berniuko motina perpasakojo sÅ«naus žodžius, apibÅ«dino, kaip atrodė moteris, nuskriaudusi jos sÅ«nų. Pagal apibÅ«dinimÄ minėtoji moteris buvo su mažesniu berniuku, moteris aplink galvÄ buvo apsiriÅ¡usi skarÄ . Bekalbant su berniuko motina ji prisiminė, kad jų kaimynystėje gyvena moteris, atitinkanti apibÅ«dinimus. Taip pat su ja buvo susisiekę policijos pareigÅ«nai telefonu, ji nupasakojo, kur maždaug minėtoji moteris gyvena. Apie berniukÄ nuskriaudusiÄ moterį daug papasakoti negali, žino tik tiek, kad jų bendruomenė apie jÄ susidariusi nuomonę kaip apie nelabai mandagiÄ moterį, tačiau nežino tokių atvejų, kuomet ta pati moteris bÅ«tų skriaudusi kitus vaikus. (t. 1, b. l. 23)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A.

M. parodė, kad dirba nekilnojamo turto agentu. Pagal savo darbo knygÄ mato, jog 2016 m. birželio 2 d. 11.45 val. turėjo susitikimÄ Linkmenų g. 6, Vilniuje. Yra praėję daug laiko, todėl tiksliai tos dienos nebepamena, pasakyti, ar susitikimas įvyko bÅ«tent tokiu laiku, kaip užfiksuota darbo knygoje, negali. Pamena, kad minėtu adresu rodė vienÄ ar keletÄ butų kitataučiams, t. y. vyrui, kurio tiksliau apibÅ«dinti negali, nes nepamena, mano, kad jis galėjo bÅ«ti apie 40-50 metų amžiaus. Vyras kalbėjo rusiÅ¡kai.

Su vyru buvo moteris, kurios apibÅ«dinti negali, ji taip pat bendravo rusiÅ¡kai. Su vyru ir moterimi buvo mažametis vaikas, tačiau nepamena, ar tai buvo berniukas ar mergaitė. Minėtas vaikas buvo iki 7 metų amžiaus. Nežino, kokie vyro ir moters tarpusavio santykiai. Pamena, kad bendraujant su vyru ir moterimi, jie sakė, kad nuomojasi bÅ«stÄ Lvovo g. Ä® savo darbinį telefonÄ numerio (duomenys neskelbtini) nebuvo įsivedęs. (t. 1, b. l. 26)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. K. parodė, kad jis iki 2016 m. spalio mėnesio dirbo taksi įmonėje, kuri vykdo užsakymus pagal elektroninę iÅ¡kvietimo sistemÄ (etaksi).

Dirbo automobiliu „Opel Omega”, v. n. (duomenys neskelbtini). Jis neprisimena savo 2016 m. birželio 2 d. užsakymų, kadangi nėra iÅ¡saugojęs duomenų. Dirbant taksistu, daug kartų teko vežti užsieniečius, kalbančius ne lietuvių kalba. Jis neprisimena 2016 m. birželio 2 d. iÅ¡kvietimo į PC „Panorama“. (t. 1, b. l. 31)IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2016 m. birželio 2 d. 21.10 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog pranešėjo sÅ«nų prie namų užpuolė kitas vaikas, buvęs su mama, sumušė ausį. (t. 1, b. l. 6)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 21.37 val., buvo gautas praneÅ¡imas, jog Lvovo g. 89 moteriÅ¡kė trenkė berniukui.

Nuvykus į nurodytÄ vietÄ policijos pareigÅ«nus pasitiko R. P. ir B. P., kurie paaiÅ¡kino, kad jų sÅ«nus žaidė kieme ir netyčia pastÅ«mė kitÄ berniukÄ A. (vardas iÅ¡ žodžių). Tuomet minėto berniuko mama pranešėjų sÅ«nui patampė ausį. (t. 1, b. l. 4-5)IÅ¡ R. O. P. skundo matyti, kad jo sÅ«nus M. A. M. 2016 m. birželio 1 d. dienÄ buvo lauke ir bėgdamas netyčia užkliudė berniukÄ , kurio atsiprašė. Berniukas buvo su mama, kuri R. O. P. sÅ«nui nieko nesakė. 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., prie namų, esančių Lvovo g. 89A, Vilniuje, R.

O. P. sÅ«nus pamatė einantį tÄ patį berniukÄ , kuris buvo su tėvais. Prie jo sÅ«naus priėjo berniuko motina, suėmė sÅ«nui už rankos, patempė už deÅ¡inės ausies ir vienÄ kartÄ ranka sudavė per deÅ¡inį žandÄ . R. O. P. sÅ«nus patyrė fizinį skausmÄ , labai iÅ¡sigando. Kiek jam žinoma iÅ¡ kaimynų, sÅ«naus užkliudytas berniukas su tėvais gyvena tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje kaip ir jis. Minėta Å¡eima gyvena septintame aukÅ¡te. R. O. P. pats įvykio nematė, jam apie tai papasakojo sÅ«nus. (t. 1, b. l. 3)IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M.

A. M. parodė namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur jis anksčiau su Å¡eima gyveno. Vėliau pradėjo eiti toliau Lvovo g. ir parodė vietÄ , esančiÄ prie namo, esančio Lvovo g. 89/1, Vilniuje, kur 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., nepažįstama moteris prieÅ¡ jį panaudojo smurtÄ , t. y., Å¡iÄ moterį prieÅ¡ įvykį matė vienÄ kartÄ . (t. 1, b. l. 60-63)IÅ¡ asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad M. A. M. atpažino S. A. kaip moterį, kuri jam vaikų žaidimo aikÅ¡telėje sudavė per veidÄ . (t. 1, b. l. 55-59)IÅ¡ Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato specialistės tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016 m. birželio 3 d., apie 15.00 val., buvo bendrauta su I.

B.-G., kuri nurodė, jog 2016 m. birželio 2 d. 11.00 val. incidento, kai moteris sudavė ir tampė už ausies mažametį vaikÄ , nematė. IÅ¡ kaimynų ji žino, kad įtariamoji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), 7 aukÅ¡te. Tik Å¡i vienintelė moteris vaikÅ¡to kieme apsivyniojusi skarÄ . Minėta moteris kalba rusiÅ¡kai, o jos vyras panaÅ¡us į musulmonÄ . (t. 1, b. l. 11)IÅ¡ Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato specialistės tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016 m. birželio 6 d., apie 09.40 val., buvo bendrauta su I.

B.-G., kuri nurodė, kad bendravo su kaimynais ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad moteris, skriaudusi vaikÄ , gyvena (duomenys neskelbtini). I. B.-G. taip pat bendravo su Å¡alia incidento įsikÅ«rusios firmos „Pingvin School“ darbuotojais, kurie nurodė, jog tÄ dienÄ darbuotojų biure nebuvo, niekas incidento nematė. Taip pat Å¡alia yra firma „Autotrait“, kurios kai kurie langai iÅ¡eina į įvykio vietÄ , darbuotojai pažadėjo pasidomėti, ar kas matė įvykį. Minėta firma į laukÄ nukreiptų kamerų neturi.

Be to, buvo skambinta firmos „Autotrait“ administratorei, kuri nurodė, kad ji pati incidento dėl vaiko sužalojimo nematė. Firmos langai iÅ¡eina į gatvės pusę, kur yra sankryža su Å¡viesoforu, bet sėdint kabinetuose gerai Å¡aligatvis ties sankryža nesimato, gali bÅ«ti, kad iÅ¡einantys parÅ«kyti darbuotojai galėjo matyti incidentÄ . Pažadėjo pakalbėti su darbuotojais, ar kas matė incidentÄ . (t. 1, b. l. 12)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato specialistės tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016 m. birželio 6 d., apie 13.00 val., buvo bendrauta su firmos „Autotrait“ administratore, kuri teigė, kad pakalbėjo su darbuotojais, tačiau niekas iÅ¡ jų incidento nematė.

Jų firma kamerų lauke įsirengusi neturi. Kieme matė ant namo įrengtas kameras, kam jos priklauso, nežino. (t. 1, b. l. 13)Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjų tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo bendrauta su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Eismo priežiūros skyriaus darbuotoju, kuris nurodė, kad Lvovo g. – Linkmenų g. sankryžoje, Vilniuje, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. (t. 1, b. l. 7, 8)Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo susisiekta su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėju, kuris informavo, kad Lvovo g.

– Linkmenų g. sankryžoje, Vilniuje, policijai priklausančių vaizdo filmavimo kamerų nėra. (t. 1, b. l. 9)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėjos tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2016 m. spalio 4 d. 09.06 val. telefonu buvo susisiekta su UAB „Sostinės implantologijos centro Dental P.R.O“, esančios Lvovo g. 89A, darbuotoju, kuris nurodė, kad minėtam centrui priklausanti vaizdo filmavimo kamera, įrengta ties Lvovo g. 89A daugiabučio įėjimu, vaizdÄ filmuoja, tačiau įraÅ¡ai saugomi iki dviejų savaičių. 2016 m. birželio 2 d.

įrašas nėra išsaugotas. (t. 1, b. l. 10)Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. A. tyrėjai pateikė telefono išklotinę ir taksi užsakymo išklotinę. (t. 1, b. l. 76)Iš taksi paslaugų užsakymo matyti, kad S. A. 2016 m. birželio 2 d. 11.36 val. užsakė taksi į PC „Panorama“, kelionės tikslas nurodytas – Lvovo g. 89A. (t. 1, b. l. 78)Iš mobilaus telefono išklotinės matyti, kad 2016 m. birželio 2 d. 10.26 val. S. A. skambino nekilnojamojo turto agentui A.

M., skambutis buvo atmestas. 2016 m. birželio 2 d. 10.29 val. nekilnojamojo turto agentas atskambino S. A., pokalbis truko 1 minutę. Be to, nekilnojamojo turto agentas skambino ir 10.33 val., pokalbis truko 59 sekundes, ir 11.50 val., pokalbis truko 13 sekundžių. (t. 1, b. l. 79)Iš specialisto išvados Nr. G 1667/2016(01) matyti, kad M. A. M. padaryta poodinė kraujosruva dešinės ausies spenelyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai 2016 m. birželio 2 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į deÅ¡inės ausies sritį. Sužalojimas nebÅ«dingas griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus. Nustatytas sužalojimas nebÅ«dingas savęs žalojimui. Nustatyto sužalojimo vietoje požymių, leidžiančių nustatyti žalojantį objektÄ , neužfiksavo. (t. 1, b. l. 52)Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog S. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.Pati S. A. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog smurtavo prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį, ji tvirtino, kad 2016 m. birželio 2 d. ji net nebuvo susitikusi su mažamečiu nukentėjusiuoju.

IÅ¡ esmės tokiems kaltinamosios teiginiams pritarė ir teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamosios sutuoktinis M. H.. Vis tik tokiÄ kaltinamosios bei minėto liudytojo versijÄ paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad M. A. M. buvo sužalotas. Šį faktÄ patvirtina specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1667/2016(01) užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų B. M. P., R. O. P., I. B.-G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu.

Dėl paties sužalojimo fakto teisme jokių ginčų nekilo. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kas, kada ir kur nukentėjusiajam padarė sužalojimus, kurie yra vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ nukentėjusiojo M. A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, jog jis buvo sužalotas dienos metu lauke, netoli namų, esančių Lvovo g. Nukentėjusysis teigė, jog jam už ausies suėmė ir vienÄ kartÄ patraukė moteris, kuri tuo metu buvo su vyru. Dėl tokių moters veiksmų jis patyrė skausmÄ , ant ausies liko kraujosruva.

Å iÄ moterį jis yra ne kartÄ matęs ir anksčiau, ji buvo su skara, su ja buvusį vyrÄ jis matydavo retai. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat matyti, jog už ausies jam patempė ta pati moteris, su kurios vaiku jis buvo susidÅ«ręs (susidÅ«rimo metu moters vaikas nukrito ir susižalojo) dienÄ prieÅ¡ smurtinius veiksmus. Vakare apie smurtinius moters veiksmus jis papasakojo tėvams, kurie kreipėsi į policijÄ . Nukentėjusysis duotus parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ esmės patvirtina liudytojų B. M. P., R. O. P., iÅ¡ dalies I. B.-G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, R. O. P. skunde užfiksuoti duomenys. Liudytojas R. O. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog M. A. M. grįžęs iÅ¡ lauko namo papasakojo, kad moteris, kuri buvo su vyru bei vaiku, jam tempė už ausies. Nukentėjusiojo paklausus, kodėl moteris taip pasielgė, Å¡is paaiÅ¡kino, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį nukentėjusysis netyčia susidÅ«rė su moters vaiku, kuris nukrito ir susižalojo.

IÅ¡ esmės tie patys jau aptarti faktai yra užfiksuoti ir R. O. P. skunde. IÅ¡ minėto liudytojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog į policijÄ buvo kreiptasi tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sužinota apie smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ , nukentėjusysis apie prieÅ¡ jį panaudotÄ smurtÄ papasakojo tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sužalotas. Čia pažymėtina, jog iÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog apie smurto atvejį prieÅ¡ M. A. M. buvo praneÅ¡ta 2016 m. birželio 2 d.

R. O. P. parodymai bei jo skunde užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val. Pabrėžtina, jog teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas paaiškino, jog nukentėjusysis paprastai į žaidimų aikštelę išeidavo apie 10.30 val. ar apie 11.00 val. Liudytoja B. M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jos sūnus papasakojo, kad moteris gatvėje buvo suėmusi jam už ausies ir agresyviai papurtė. Minėta moteris įvykio metu buvo su berniuku, su kuriuo liudytojos sūnus anksčiau buvo susidūręs ir netyčia sužalojo.

Liudytojos I. B.-G. parodymai patvirtina, jog jai buvo papasakota, kad B. M. P. sÅ«nus buvo sužalotas, jį sužalojo moteris, nukentėjusysis apibÅ«dino jį sužalojusiÄ moterį, iÅ¡ pokalbio su nukentėjusiuoju, B. M. P. bei R. O. P. suprato, kad nukentėjusysis buvo sužalotas tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo iÅ¡kviesta policija, tačiau anksčiau. Liudytoja matė ant nukentėjusiojo ausies sužalojimus. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad M. A. M. atpažino S. A. kaip moterį, kuri prieÅ¡ jį panaudojo fizinį smurtÄ .

Pažymėtina, jog iÅ¡ I. B.-G., B. M. P. ir R. O. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis jiems apibÅ«dino jį sužalojusiÄ moterį, kaip dažnai su mažu vaiku (liudytoja I. B.-G. nurodė, jog moters vaikas yra tamsus) netoli namų vaikščiojančiÄ moterį, kuri dėvi skarÄ . Pagal minėtus požymius jiems pavyko identifikuoti, jog smurtavusi moteris yra kaimynystėje gyvenanti S. A.. Pastebėtina, jog B. M. P. ir R. O. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis kaltinamÄ jÄ jiems rodė ir po įvykio, jis jÄ atpažino, kai matė jÄ gatvėje.

Nukentėjusysis atpažino S. A.. Aptartus nukentėjusiojo bei liudytojų teiginius iš dalies patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad M. A. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės ausies spenelyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai 2016 m. birželio 2 d., mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tampant už ausies. Sužalojimas nebūdingas griuvimui ant kieto paviršiaus, jis taip pat nebūdingas savęs žalojimui.

Teismo įsitikinimu, nei nukentėjusysis, nei liudytojai B. M. P., R. O. P. ar I. B.-G. neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamosios, kadangi jų jokie santykiai iki nukentėjusiojo sužalojimo nesiejo. FaktÄ , kad jokių santykių (nei draugiÅ¡kų, nei prieÅ¡iÅ¡kų) tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo, jo tėvų nebuvo, patvirtino ir pati kaltinamoji S. A.. Taigi netikėti nukentėjusiojo bei paminėtų liudytojų parodymais, kurie iÅ¡ esmės yra nuoseklÅ«s bei tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina, be to, juos patvirtina ir kiti anksčiau patarti įrodymai, nėra jokio pagrindo.Teismas pastebi, jog iÅ¡ tikrųjų nukentėjusiojo, liudytojų R.

O. P., B. M. P. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų bei prieÅ¡taravimų, pavyzdžiui, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusysis nurodė, jog įvykis įvyko gegužės mėnesį, B. M. P. teisme teigė, jog į policijÄ kreipėsi ne tÄ pačiÄ dienÄ , kai sužinojo apie tai, jog buvo sužalotas jos sÅ«nus, sÅ«nus galėjo bÅ«ti sužalotas gegužės mėnesį ir pan. Vis tik teismas konstatuoja, jog Å¡ie netikslumai nėra esminiai, jie galėjo atsirasti dėl praėjusio laiko nuo įvykio iki apklausų, dėl individualaus kiekvieno asmens gebėjimo suvokti ir įsiminti tam tikras aplinkybes, kurios vienam gali atrodyti svarbios ir įsimintinos, o kitam visai nereikÅ¡mingos.

Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų netikslumai nagrinėjamu atveju neleidžia abejoti jų visumos, kuriÄ patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, patikimumu. Teismo įsitikinimu, nusikaltimo padarymo faktÄ bei S. A. kaltę padarius nusikaltimÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir pačios kaltinamosios, liudytojų M. H. bei A. M. parodymai. Tiek kaltinamosios, tiek paminėtų liudytojų parodymai leidžia konstatuoti, kad S. A. 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., buvo netoli tos vietos, kur buvo sužalotas nukentėjusysis.

Taigi teigtina, jog S. A. iš tikrųjų galėjo sutikti nukentėjusįjį prie namo, esančio Lvovo g. 89/1, Vilniuje, (čia pabrėžtina, kad netoli šio namo kertasi Lvovo ir Linkmenų gatvės) bei jį sužaloti, o anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad iš tikrųjų taip ir buvo. Kaip jau minėta, pati S. A. neigė, jog smurtavo prieš mažametį nukentėjusįjį. Kaltinamosios teiginys, jog ji nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, vertintina kaip jos gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti teisinių pasekmių dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamosios teiginius, kad ji nesmurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, paneigia anksčiau aptarti įrodymai. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu S. A. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 10.00 val., ji išėjo iÅ¡ namų ir nuėjo link Linkmenų g., kadangi tÄ dienÄ ketino apžiÅ«rėti naujÄ butÄ , ji 10.26 val. skambino nekilnojamojo turto agentui, su kuriuo buvo susitarta, kad butÄ bus galima apžiÅ«rėti 11.45 val. Tuomet ji su sutuoktiniu ir vaiku nuėjo į PC „Panorama“, vėl Linkmenų g. buvo 11.36 val.

Eidami link PC „Panorama“, ėjo pro Lvovo g., tačiau į jÄ nebuvo užsukę. Teisiamojo posėdžio metu S. A. taip pat teigė, kad 2016 m. birželio 2 d. iÅ¡ namų išėjo 10 val., kur ėjo negali pasakyti, bet 10.26 val. ji skambino nekilnojamojo turto agentui, nes buvo prie namo, esančio Linkmenų gatvėje, kuriame buvo butas, kurį norėjo apžiÅ«rėti. Teismas taip pat pastebi, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. H. parodė, kad 2016 m. birželio 2 d. ryte, apie 10.00 val. – 10.30 val., jų Å¡eima išėjo iÅ¡ namų į PC „Panorama”.

Aplinkybę, jog įvykio dienÄ pėsčiomis kartu su Å¡eima ėjo į PC „Panorama“, liudytojas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taigi Å¡io liudytojo parodymai taip pat patvirtina, jog kaltinamoji bÅ«tent tuo metu turėjo bÅ«ti vietoje, kurioje buvo sužalotas nukentėjusysis. Tokie kaltinamosios ir jos sutuoktinio teiginiai iÅ¡ esmės patvirtina, jog ji tuo metu, kai buvo sužalotas nukentėjusysis buvo įvykio vietoje, t. y. ji įvykio vietoje galėjo bÅ«ti tiek apie 10.30 val., tiek apie 11.36 val.

Taigi Å¡ioje dalyje kaltinamosios bei jos sutuoktinio parodymai sutampa su liudytojo R. O. P. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas apie 11.00 val., t. y. panaÅ¡iai tuo metu, kai jis iÅ¡ namų iÅ¡eina į laukÄ (iÅ¡ namų nukentėjusysis paprastai iÅ¡eina apie 10.30-11.00 val.). Toks kaltinamosios, jos sutuoktinio ir liudytojo R. O. P., kuris iki įvykio niekaip nebuvo susijęs su kaltinamÄ ja ir ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas anksčiau už jÄ bei jos sutuoktinį, parodymų sutapimas, vertinant jį kartu su anksčiau aptartais duomenimis, negali bÅ«ti laikomas atsitiktiniu.

Å i aplinkybė dar kartÄ leidžia konstatuoti, jog kaltinamoji nėra apkalbama, o nukentėjusysis bei liudytojai R. O. P., B. M. P., I. B.-G. nurodė tikrÄ sias įvykio aplinkybes.Teismas pastebi, kad M. H. parodymai patvirtina S. A. nurodomÄ versijÄ . Vis tik teismas nesivadovauja Å¡io liudytojo parodymais, kadangi jie prieÅ¡tarauja anksčiau aptartiems įrodymams. Be to, pažymėtina ir tai, kad liudytojas M. H. yra kaltinamosios sutuoktinis, todėl jis gali bÅ«ti suinteresuotas duoti jai palankius parodymus tam, kad jo sutuoktinė iÅ¡vengtų neigiamų teisinių pasekmių. Teismas konstatuoja, jog aptartų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad S. A. 2016 m. birželio 2 d., apie 11.00 val., prie namo, esančio Lvovo g. 89/1, Vilniuje, priėjusi prie mažamečio M.

A. M. suėmė ir patempė ausį tuo nukentėjusiajam mažamečiui M. A. M. padarydama poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės ausies spenelyje, taip padarydama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčytinų duomenų, kurie patvirtintų, kad S. A. nukentėjusiajam ranka vienÄ kartÄ sudavė per žandÄ . MinėtÄ aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tik liudytojas R. O. P.. Pats nukentėjusysis, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tokios aplinkybės nenurodė, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų be jokių abejonių teigti, kad S. A. ranka sudavė nukentėjusiajam per žandÄ .

Taigi ši aplinkybė yra šalintina, tačiau jos pašalinimas kaltinamosios veiksmų teisinio vertinimo nekeičia. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios gynėja tvirtino, jog veiksmuose, kurie buvo atlikti dalyvaujant mažamečiui, turėjo dalyvauti ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Asmens parodymo atpažinti, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais, kadangi šių veiksmų atlikimo metu nedalyvavo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Teismas konstatuoja, kad tokie kaltinamosios gynėjos teiginiai yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 173 straipsnyje yra numatyti ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai. Nei minėtoje normoje, nei kokioje nors kitoje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nėra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas gali atlikti asmens parodymÄ atpažinti ar asmens parodymų patikrinimÄ vietoje, be to, baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtintas reikalavimas, kad visuose procesiniuose veiksmuose, kurie yra atliekami su mažamečiu ar nepilnamečiu asmeniu, privalo dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos yra aiškiai numatytos jau minėtame Lietuvos Respublikos BPK 173 straipsnyje bei kitose šio įstatymo normose, todėl nėra pagrindo teigti, kad anksčiau nurodyti procesiniai veiksmai buvo atlikti pažeidžiant įstatymo nuostatas.Teisme buvo teigiama, jog asmens parodymas atpažinti buvo atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK nuostatų. Vis tik konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju asmens atpažinimas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio reikalavimų, o pažeidimų, kurie leistų abejoti šio procesinio veiksmo atlikimo metu gautų duomenų patikimumu, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ . Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, Å«gis, kÅ«no sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti protokolo turinio matyti, jog įstatyme numatytų reikalavimų buvo laikomasi.

Teismo įsitikinimu, kaltinamoji buvo parodyta nukentėjusiajam drauge su dviem moterimis, kurios yra pakankamai panaÅ¡ios į kaltinamÄ jÄ pagal savo iÅ¡vaizdÄ . Å iuo atveju matyti tik tai, jog akivaizdžiai skiriasi visų trijų moterų Å¡ukuosenos. Vis tik Å¡is faktas, įvertinus tai, kad nukentėjusysis yra nurodęs, jog jį sužalojusi moteris įvykio metu dėvėjo skarÄ , nėra pagrindas teigti, kad asmens atpažinimo metu gauti duomenys yra nepatikimi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nekelia jokių reikalavimų, susijusių su parodomų atpažinti asmenų profesine veikla.

Todėl aplinkybė, kad viena iÅ¡ atpažinime dalyvavusių moterų buvo pareigÅ«nė, niekaip nepažeidė atpažinime dalyvavusių asmenų teisių ir nėra pagrindas abejoti Å¡io procesinio veiksmo metu gautų duomenų patikimumu. Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad parodymo atpažinti pradžioje atpažintinam asmeniui pasiÅ«loma užimti bet kokiÄ vietÄ tarp parodomų asmenų. Tai pažymima protokole. IÅ¡ byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog jame yra užfiksuota, kad atpažintinam asmeniui buvo pasiÅ«lyta užimti bet kuriÄ vietÄ tarp parodytų asmenų ir tik po to buvo pakviestas atpažįstantysis ir jam buvo pasiÅ«lyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus (t. 1, b. l. 55).

Čia pažymėtina, jog asmens parodymo atpažinti metu dalyvavo ir kaltinamosios gynėja, tačiau ji jokių pastabų dėl atpažinimo vykdymo tvarkos nepareiÅ¡kė, t. y. protokole nėra užfiksuota, jog kaltinamajai nebuvo sudaryta galimybė užimti bet kuriÄ vietÄ tarp parodomų asmenų, nenurodyta kitų aplinkybių, kurias kaltinamosios gynėja nurodė sakydama savo baigiamÄ jÄ kalbÄ .IÅ¡ asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad M. A. M. atpažino S. A. kaip moterį, kuri prieÅ¡ jį smurtavo.

Dėl fakto, kad nukentėjusysis atpažino bÅ«tent kaltinamÄ jÄ , jokių ginčų nekilo. Aplinkybė, jog procesinio veiksmo atlikimo protokole nėra užfiksuota, pagal kokius požymius nukentėjusysis atpažino kaltinamÄ jÄ kaip moterį, kuri prieÅ¡ jį vartojo smurtÄ , laikytina protokolo trÅ«kumu, kuris vis tiek neleidžia abejoti Å¡io procesinio veiksmo atlikimo metu gautų duomenų patikimumu. Čia pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ liudytojų R. O. P. ir B. M. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog nukentėjusysis kaltinamÄ jÄ yra atpažinęs ir anksčiau, kai Å¡iÄ matė vaikščiojančiÄ gatvėje.

Nepagrįstas kaltinamosios gynėjos teiginys, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas negalėjo bÅ«ti pradėtas, kadangi nebuvo nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo, ar prokuroro reikalavimo (Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 4 dalies nuostatos yra taikomos tik tuo atveju, kai asmens veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Nagrinėjamu atveju S. A. yra padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BPK 167 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad dėl šioje normoje nurodytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika minėtoje normoje nėra nurodyta. Teismui nekyla abejonių, jog B. M. P. yra laikytina nukentėjusiojo įstatymine atstove. Paties nukentėjusiojo, liudytojų apklausų protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų visuma leidžia be jokių pagrįstų abejonių teigti, kad B.

M. P. yra nukentėjusiojo motina, be to, nukentėjusiojo parodymai leidžia teigti ir tai, kad nukentėjusysis R. O. P. laiko savo tėvu. Taigi, teismo įsitikinimu, nukentėjusiojo mažamečio interesai baudžiamojo proceso metu buvo tinkamai užtikrinti. Net jeigu ir bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo teisėti interesai baudžiamajame procese nebuvo atstovaujami tinkamai, vis tiek nebÅ«tų jokio pagrindo tvirtinti, kad tai turėjo kokios nors neigiamos įtakos kaltinamosios teisėms bei teisėtiems interesams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 12 d. buvo gautas kaltinamosios ir jos gynėjos prareiÅ¡kimas dėl baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teisėjo nuÅ¡alinimo. PareiÅ¡kime buvo nurodoma, kad teisėjas nepagrįstai atmetė kaltinamosios gynėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡sireikalauti dokumentus, kurie patvirtintų, jog B. M. P. yra mažamečio nukentėjusiojo motina ir tuo pačiu leistų įsitikinti, kad ji iÅ¡ tikrųjų buvo pagrįstai pripažinta nukentėjusiojo atstove pagal įstatymÄ bei pagrįstai dalyvauja baudžiamajame procese, toks teisėjo sprendimas kelia abejonių jo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Pažymėtina, jog Å¡is pareiÅ¡kimas teisme buvo gautas tuo metu, kai teisme buvo atlikti Lietuvos Respublikos BPK 296 straipsnyje numatyti veiksmai, t. y. po to, kai buvo atmestas kaltinamosios gynėjos praÅ¡ymas ir proceso dalyvių pasiteirauta, ar bus pageidavimų papildyti įrodymų tyrimÄ (nei vienas proceso dalyvis jokių praÅ¡ymų neturėjo, taip pat nepageidavo papildyti įrodymų tyrimo). Teismo įsitikinimu, pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas yra nepagrįstas, todėl teisėjas neturi jokio pagrindo nusiÅ¡alinti.

Teigtina, jog vien tai, kad teisėjas netenkino kaltinamosios gynėjos praÅ¡ymo, nerodo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, tuo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡dėstyti argumentai, kodėl pareikÅ¡tas praÅ¡ymas nėra tenkinamas. Teisėjas atmesdamas kaltinamosios praÅ¡ymÄ nurodė, jog klausimai susiję su nukentėjusiojo atstovavimu bus sprendžiami pagal byloje esančius duomenis, o ne nurodė, jog tiki, kad B. M. P. yra nukentėjusiojo motina. Nesutinkant su teismo argumentais, jie gali bÅ«ti nurodomi apeliacinės instancijos teismui.

Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios gynėjos praÅ¡ymas buvo susijęs ne su kaltinamosios teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu, o su nukentėjusiojo teisėmis. Kita vertus dalyvavimas baudžiamajame procese yra atstovo pagal įstatymÄ teisė, o ne pareiga. Teismas nenustatė S. A. atsakomybę lengvinančių ar jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.Skirdamas S. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, Å¡i nusikalstama veika padaryta tyčia, ji yra baigta.

Teismas įvertina, jog nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, iÅ¡tekėjusi, pati augina mažametį vaikÄ , dirba. Ä®vertinus anksčiau aptartas aplinkybes, S. A. už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra skirtina Å¡velniausia Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmė, t. y. bauda. Atsižvelgus į S. A. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jai skiriamos baudos dydis yra nustatytinas artimesnis minimaliai Å¡ios bausmės ribai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje.

Teismo įsitikinimu, bÅ«tent tokios bausmės paskyrimas S. A. padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.S. A. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina ir nenaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudÄ .KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti S. A. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.S. A. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai:

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801.Sumokėjęs baudÄ nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                            Ugnius Trumpulis