e5536df9-e4c1-4eac-afa8-16a70b387c0f · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-8051-982/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06846-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.; 2.3.1.; 2.14.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2015 m. lapkričio 13 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., ir n u s t a t ė: administracinio teisės pažeidimo protokolas D.

Č. suraÅ¡ytas už tai, kad 2015 m. balandžio 5 d., 3.30 val. (duomenys neskelbtini), jis iÅ¡ E. M. gyvenamojo namo miegamojo vagystės bÅ«du pagrobė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy Mini Gray“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 Eur su SIM kortele, kurios vertė 1,5 Eur. Å iais savo veiksmais D. Č. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimÄ , t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D.

Č. kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo E. M. namuose. Pas jį atvažiavo kartu su pusbroliu P. K., buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tarp jų bei E. M. įvyko konfliktas. Jo metu, kiek pamena, nors nėra tikras, jo pusbrolis užmynė ant nuo kėdės nukritusio telefono. Jis jo miegamajame apskritai nebuvo ir su pastarojo sugyventine nekalbėjo bei jos nematė. KitÄ dienÄ sutiko E. M., kuris jiems sakė, kad pastarieji sudaužė jo telefonÄ .

Jausdamas kaltę, jo pusbrolis nupirko kitÄ telefonÄ ir jie kartu jį atvežė E. M.. Jo namuose nebuvo, todėl dar kitÄ dienÄ jis atvyko vienas, nes gyvena tame pačiame kaime ir tiesiog perdavė pusbrolio nupirktÄ telefonÄ .Liudytojas E. M. parodė, kad savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ buvo palikęs įkrauti miegamajame. Konfliktas su D. Č. ir P. K. įvyko salone. Teigė nematęs, kad D. Č. bÅ«tų paėmęs telefonÄ , tačiau jis vienintelis iÅ¡ jo name buvusių asmenų buvo nuėjęs į miegamÄ jį, kuriame tuo metu buvo ir jo sugyventinė L.

M., su kuria jis konfliktavo taip pat. Spėjo, kad tai padarė bÅ«tent jis, nes po kelių dienų D. Č. atnešė naujÄ telefonÄ , pasakydamas „baigiam dėde“. Pripažino, kad konflikto dienÄ buvo neblaivus. Liudytoja L. M. parodė kad įvykusio konflikto dienÄ buvo namuose, tik kitame kambaryje. Buvo iÅ¡gėrusi. Nurodė, kad į miegamÄ jį buvo užėjęs D. Č., o po to dingo telefonas, kuris buvo įkraunamas prie televizoriaus ant stalo. Jos kambaryje jis užtruko apie 10-15 minučių, per tÄ laikÄ jie barėsi, jam sėdint ant sofos.

Po kambarį pastarasis nevaikščiojo, o jį kartu su P. K. iÅ¡sivedė A. K.. Pripažino, kad nematė, kad D. Č. bÅ«tų priėjęs prie staliuko ant kurio buvo telefonas, taip pat nematė, kad jis bÅ«tų jį paėmęs. Nežino kas paėmė, tik nurodė, kad tai galėjo padaryti D. Č., nes jis buvo kambaryje. Liudytojas P. K. parodė, kad konflikto dienÄ Ä¯ E. M. namus nuėjo pirmas. Paskui atėjo ir D. Č.. Kiek laiko buvo E. M. namuose nepamena, tačiau tvirtino, kad visÄ laikÄ D. Č. buvo kartu su juo, niekur nuėjęs nebuvo.

Mobilaus ryÅ¡io telefonÄ atpirko nenorėdamas turėti nemalonumų su teisėsauga, nes po konflikto eidamas pajautė, jog kažkÄ užmynė. Nebuvo tikras, kad tai buvo telefonas, nes E. M. namuose daug Å¡iukÅ¡lių, tačiau kitÄ dienÄ pastarajam pareiÅ¡kus pretenzijas dėl sudaužyto telefono, nusprendė nupirkti kitÄ . Matė, kad telefonas buvo ant kėdės tame pačiame kambaryje, kuriame vyko konfliktas. TelefonÄ galiausiai nuvežė D. Č., nes pirmÄ dienÄ jie vežė kartu, tačiau E. M. nerado, o kitÄ dienÄ atvykti pats jis negalėjo.

Tvirtino nematęs, kad D. Č. bÅ«tų paėmęs telefonÄ . Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio metu vienintelis buvo blaivus. Ä® E. M. namus nuėjo paskutinis, kai nuėję pas jį nesugrįžo P. K. ir D. Č.. Kai įėjo į kambarį, visi, t.y. E. M., P. K. ir D. Č. buvo tame pačiame kambaryje ir rėkavo. VisÄ tÄ laikÄ kol buvo E. M. namuose, D. Č. buvo tame pačiame kambaryje, niekur nebuvo išėjęs, taip pat ir į kitÄ kambarį. E. M. sugyventinės L. M. nematė. Ilgai E. M. name neužtruko, o juokaudamas, kad neskriaustų kaimyno, iÅ¡sivedė P. K. su D.

Č.. Nematė, kad D. Č. turėtų telefonÄ , taip pat ir jiems bÅ«nant automobilyje jokio telefono nematė, apie jį niekas nekalbėjo. L. M. atėjo pas jį į namus tÄ pačiÄ naktį ir jai kalbant apie dingusį telefonÄ , jis nesuprato, apie kÄ Å¡i kalbanti. KitÄ dienÄ paskambino P. K. ir D. Č., kurie taip pat buvo nustebę, vėliau kalbėjo, kad galbÅ«t jie kliudė tÄ telefonÄ ir jį sudaužė. Tuomet nusprendė nupirkti telefonÄ , kad nekiltų problemų.   Byloje surinkti raÅ¡ytiniai duomenys, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 2), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad mobilųjį telefonÄ , priklausantį E. M. galimai pavogė D.

Č. (b. l. 4-6), pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 8-11), E. M. apklausos protokolai (b. l. 22-24, 25-27), L. M. apklausos protokolas (b. l. 29-31), L. M. paaiÅ¡kinimas (b. l. 44), E. M. paaiÅ¡kinimas (b. l. 45), iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iÅ¡ kurio matyti, kad D. Č. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 47-49). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.

D. Č. atžvilgiu nutrauktina. ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi bÅ«ti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieÅ¡ tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika.

Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Institucija (pareigÅ«nas), nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais. Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N–1–697/2007).          Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų iÅ¡samumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis iÅ¡vadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).Kaip matyti, D.

Č. neigia padaręs jam inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ , tvirtindamas, kad nors ir buvo E. M. namuose, tačiau jo telefono neėmė, t.y. jo nepagrobė. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jokių D. Č. kaltę patvirtinančių duomenų administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Visų pirma pažymėtina tai, kad nei E. M., nei jo sugyventinė L. M. nematė, kad D. Č. bÅ«tų paėmęs telefonÄ . IÅ¡ esmės kaltinimas padarius jam inkriminuojamus pažeidimus grindžiamas keliomis aplinkybėmis, t.y., kad D.

Č. konflikto metu buvo užėjęs į kambarį, kuriame buvo įkraunamas telefonas, ir, kad praėjus kelioms dienoms, atvežė naujÄ telefonÄ , taip pripažindamas savo kaltę. Tačiau aplinkybės, kad D. Č. buvo užėjęs į kitÄ kambarį, nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys. Kad D. Č. buvo užėjęs į miegamÄ jį, nors konfliktas vyko salone, teigė tik E. M. ir jo sugyventinė L. M., tuo tarpu D. Č. kategoriÅ¡kai teigė, kad buvo tik tame kambaryje, kuriame vyko konfliktas, kÄ patvirtino ir liudytojas P. K..

Be to, D. Č. teiginius patvirtino ir A. K., kuris, atvežęs P. K. ir administracinėn atsakomybėn traukimÄ asmenį pas E. M., paskutinis atėjo į jo namus ir matė, kad D. Č. buvo tik tame kambaryje, kuriame vyko konfliktas, o netrukus juos iÅ¡ ten iÅ¡sivedė, tvirtindamas, kad D. Č. jokio telefono neturėjo ir apie jį nekalbėjo. Pažymėtina, kad įvykio metu jis vienintelis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo parodymus teismas pripažįsta patikimais, taip pat ir atsižvelgdamas į tai, kad jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ byloje, jo suinteresuotumo byla nenustatyta, jo parodymai logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, atitinkantis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Tuo tarpu tiek E. M., tiek L. M. konflikto dienÄ buvo neblaivÅ«s, o jų parodymai gan prieÅ¡taringi ir grindžiami spėjimais ir prielaidomis. L. M. parodė, kad D. Č. buvo atėjęs į miegamÄ jį, kuriame ji buvo, tačiau po jį nevaikščiojo, o sėdėjo ant sofos. Tuo tarpu telefonas, kaip ji teigė, buvo ant stalo prie televizoriaus ir buvo įkraunamas. Taigi, norint jį paimti, jis bÅ«tų turėjęs prie jo prieiti, tačiau pati L. M. tvirtino, kad D. Č. po kambarį nevaikščiojo.

Be to, ji nurodė, kad su D. Č. barėsi, todėl darytina pagrįsta prielaida, kad jos dėmesys buvo sutelktas į kitÄ konfliktuojantį asmenį, t.y. D. Č., todėl ji neabejotinai bÅ«tų pamačiusi, jei jis bÅ«tų telefonÄ paėmęs. Akivaizdu ir tai, kad tiek E. M., tiek L. M. savo parodymus, kad telefonÄ paėmė bÅ«tent D. Č. grindė spėjimu. Vien ta aplinkybė, kad D. Č. atnešė naujÄ telefonÄ , jokiu bÅ«du negali bÅ«ti jo kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ , įrodymu.

Visų pirma, D. Č. teigė, kad telefonÄ nupirko P. K., manydamas, kad konflikto metu jį sugadino, todėl norėdamas susitaikyti su E. M. ir iÅ¡vengti teisinių procedÅ«rų dėl konflikto ir jo pasekmių, jį ir nupirko. KitÄ dienÄ po konflikto, jie jį atvežė kartu su P. K., tačiau E. M. nerado. Norėdami perduoti jį tiesiogiai E. M., ketino atvykti kitÄ dienÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino tiek P. K., tiek L. M.. Taigi, vien tai, kad D. Č. perdavė P. K. nupirktÄ telefonÄ , nepatvirtina, kad jis E. M. telefonÄ ir pagrobė.

Juo labiau, kad jei jis tÄ bÅ«tų padaręs, t.y. jį pagrobęs, užuot pirkęs naujÄ , galėjo tiesiog grÄ Å¾inti E. M. telefonÄ . Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad D. Č. tuo telefonu bÅ«tų naudojęsis, o pareigÅ«nai nesiėmė jokių priemonių, kad telefonÄ surastų ir nustatytų, ar po konflikto tuo telefonu apskritai buvo naudotasi ir pan. Galiausiai paminėtina ir tai, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikusi prokurorė nors ir nustatė kitas to konflikto faktines aplinkybes, konstatuodama, kad P. K. ir D.

Č. E. M. konflikto metu sužalojo jam suduodami, tačiau fakto, kad D. Č. pagrobė telefonÄ , nenustatė, nurodydama, kad D. Č. galimai pagrobė telefonÄ , t.y. Å¡iuo aspektu savo iÅ¡vadas grindė prielaidomis (b. l. 16).   Taigi, teismas, įvertinęs surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad duomenų, kurie leistų daryti kategoriÅ¡kÄ ir neginčytinÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad D. Č. pagrobė E. M. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , byloje nėra. Kaip minėta, teismas nutarimo negali grįsti net ir labai tikėtino pobÅ«džio prielaidomis ir spėjimais.

Todėl D. Č. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas n u t a r ė : administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., bylos teisenÄ D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Darius Urbonas