Legislator Case Law & Legislation
e552a189-cbed-470f-b5fc-4503a9d5e9b3 AI generated

Appeal court partially allows unpaid wages and travel expenses claim against public transport company.

Case Number e552a189-cbed-470f-b5fc-4503a9d5e9b3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appeal court partially overturned the first-instance judgment, remanding most claims for a new trial while upholding the dismissal of the travel expense claim. The plaintiff argued for unpaid wages, bonuses, and compensation for unused leave, while the defendant contested the calculation of travel expenses based on official records. The court decided to reinvestigate the wage and bonus claims due to evidentiary gaps but rejected the travel expense portion as it lacked factual support in the official travel log.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 326(1)4; Labor Law Art. 10; Labor Law Art. 11: When an appeal reveals insufficient evidence for specific claims, the court must partially annul the judgment and remand those specific issues for retrial, while leaving unsupported claims dismissed.

Keywords

AI generated
unpaid wages claim travel expense dismissal partial annulment remand for retrial labor dispute appeal evidentiary insufficiency public transport company

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 326(1)4

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

                     Civilinė byla Nr. 2A-162/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2.2; 44.2.4.2; 114.8.2; 121.18 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei ir Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant: ieškovui A. S., jo atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei,

atsakovo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-217-368/2009 pagal ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai „Aksida“ dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių iÅ¡mokų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas A. S. 2008 m. rugsėjo 11 d. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. sprendimÄ , kuriuo netenkintas jo praÅ¡ymas dėl apmokėjimo už perdirbtÄ laikÄ ; priteisti iÅ¡ VšĮ

„Aksida“ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio priedÄ - viso 31 280 Lt, neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ

- viso 22 971,47 Lt,

neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis - viso 3 668,26 Lt, neiÅ¡mokėtus dienpinigius už komandiruotes

Lietuvos Respublikos teritorijoje – viso 1 161,60 Lt, neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas - viso 2 501,62 Lt, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio priedÄ už sugretinimÄ ir 40 procentų mėnesio algos priedÄ - viso 41 122,23 Lt,

delspinigius už neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ ir jo priedus - viso 83 000,63 Lt, priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines

palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas žodiniu pareiÅ¡kimu taip pat prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 1994 m. kovo 1 d. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sÄ jungos Å iaulių įmonės įsakymu Nr.107k buvo priimtas į darbÄ komercijos skyriaus vairuotoju. Ä®monė

reorganizuota į VšĮ „Aksida“. Įmonės direktorius vienašališkai paskirdavo ieškovui

dirbti su įvairiomis transporto priemonėmis. Nors ieškovo darbo laikas buvo nuo

7.30 val. iki 16 val., tačiau jis labai dažnai buvo komandiruojamas į keliones, kurios trukdavo ilgiau negu 8 darbo valandas per dienÄ , taip pat savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis. Darbdavys dažnai atÅ¡aukdavo ieÅ¡kovÄ iÅ¡ kasmetinių atostogų. IeÅ¡kovui nebuvo įvesta suminė darbo laiko apskaita. Atsakovas su ieÅ¡kovu nebuvo sudaręs darbo sutarties, kurioje bÅ«tų apibrėžtos ieÅ¡kovo, kaip darbuotojo, darbo funkcijos, konkrečios pareigos, jų vykdymo tvarka, todėl atsakovas pavesdavo ieÅ¡kovui atlikti įvarius nesutartus darbus.

IeÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo Å iaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovas ilgÄ laikÄ nesupažindino ieÅ¡kovo su pareigine instrukcija. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad visada gaudavo vienodÄ atlyginimÄ nepriklausomai nuo faktiÅ¡kai dirbto laiko. IeÅ¡kovas teikė atsakovui praÅ¡ymÄ apmokėti už dirbtus virÅ¡valandžius teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyrius nustatė, kad VšĮ „Aksida“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog ieÅ¡kovas dirbo virÅ¡valandžius.

Tai reiškia, kad atsakovas melagingai pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius taip pat nustatė, kad 2007 m. balandžio 12 d. ieškovas neteisėtai buvo atšauktas iš atostogų. Darbdavys, pavesdamas dirbti atostogų metu, nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas, neskyrė papildomų poilsio dienų. Kadangi ieškovas buvo siunčiamas į įvairias komandiruotes, jis turėjo teisę į visas teisės aktų nustatytas garantijas bei kompensacijas, tačiau jos jam nebuvo mokamos.

Atsakovas taip pat nemokėjo ieÅ¡kovui sutartų priedų. IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovas nepriskaičiavo jam 185 705,81 Lt su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų. IeÅ¡kovas, nurodydamas, kad turėjo dirbti ilgiau nei 40 darbo valandų per savaitę bei savaitgaliais, pažymėjo, jog dėl darbdavio sudarytų nepalankių darbo sÄ lygų pablogėjo ieÅ¡kovo asmeninis gyvenimas, jis neturėjo pakankamai laiko savo pomėgiams, negalėjo rÅ«pintis artimais žmonėmis. IeÅ¡kovas pastoviai buvo pervargęs, suirzęs, jautė didelę įtampÄ , neturėjo pakankamai laiko asmeniniam gyvenimui, todėl buvo pažeista jo konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti kompensuojama ir kuriÄ jis įvertino 10 000 Lt.  Â

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo A. S. ieškinį atmetė.

Sprendime nurodyta, jog ieÅ¡kovas į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sÄ jungos Å iaulių įmonę buvo priimtas 1994 m. kovo 1 d. įsakymu (potvarkiu) Nr.107/k komercijos skyriaus vairuotoju. Vėliau įmonė buvo reorganizuota į VšĮ „Aksida“. IeÅ¡kovo darbo santykiai tęsėsi, su juo nauja įmonė darbo sutarties nesudarė. Ä®sigaliojus Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymui (toliau – DSÄ®) (1999 m. gruodžio 31 d.), darbo sutartis turėjo bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu, tačiau teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios ir su ieÅ¡kovu sudaryti darbo sutartį nebuvo bÅ«tinybės. BÅ«tinos sÄ lygos buvo aptartos ieÅ¡kovo priėmimo į darbÄ Ä¯sakyme.

Iki kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovas 2007 m. kovo 19 d. pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯monės direktoriui, praÅ¡ydamas apmokėti įstatymų numatyta tvarka už virÅ¡valandžius, nes 2005 metais dirbo 362,5 val., 2006 metais – 322 val., 2007 metais - 93 val. virÅ¡ijant normalų 8 valandų darbo laikÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, todėl jis 2007 m. gegužės 15 d. kreipėsi į įmonės darbo ginčų komisijÄ . IÅ¡ VšĮ „Aksida“ direktoriaus komercijai tarnybinio raÅ¡to matyti, kad ieÅ¡kovo darbo laiko apskaita pagal automobilio tachografo parodymus nebuvo vedama, o vykstant į reisÄ tolimesniu marÅ¡rutu ieÅ¡kovui kaip kompensacija buvo mokami komandiruotpinigiai.

IeÅ¡kovo darbo laikas įsakyme dėl priėmimo į darbÄ neaptartas. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad kadangi ieÅ¡kovas dirba vairuotoju, su užduotimis jis buvo supažindinamas žodžiu, jam iÅ¡raÅ¡omos komandiruotės, už kurias apmokami maksimalÅ«s dienpinigiai ir kitos iÅ¡laidos, taip pat numatyti priedai. IeÅ¡kovas dar iki kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ pateikė pareiÅ¡kimÄ Valstybinei darbo inspekcijai, praÅ¡ydamas atlikti tyrimÄ dėl jo darbo laiko ir apmokėjimo už virÅ¡valandžius bei darbo atostogų metu.

Atlikus tyrimÄ nurodyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėta, jog ieÅ¡kovas dirbo virÅ¡valandžius. Dėl nustatyto pažeidimo, kad administracija ieÅ¡kovÄ atÅ¡aukė iÅ¡ kasmetinių atostogų be jo sutikimo ir neatsiskaitė už darbÄ , įmonės direktoriui buvo suraÅ¡ytas administracinių teisės pažeidimų protokolas bei nurodyta iÅ¡taisyti nustatytus trÅ«kumus. IeÅ¡kovas neginčijo darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. sprendimo. Tik Å iaulių apygardos teismui 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikinus Å iaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. sprendimÄ bei palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ieÅ¡kovas pripažino, kad yra praleidęs terminÄ apskųsti minėtÄ darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir prašė šį terminÄ atnaujinti, o 2008 m. gegužės 19 d. jis pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad nepraÅ¡o atnaujinti termino apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimÄ , nes ieÅ¡kinyje, pateiktame 2007 m. birželio 14 d., pateikė reikalavimÄ dėl piniginių sumų priteisimo už virÅ¡valandinį darbÄ . IeÅ¡kovui darbo ginčų komisijos sprendimas buvo įteiktas 2007 m. gegužės 31 d. Atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, o ieÅ¡kovui nepraÅ¡ant atnaujinti 14 dienų terminÄ apskųsti minėtÄ darbo ginčų komisijos sprendimÄ , ieÅ¡kinio dalis dėl 22 971,47 Lt atlyginimo už virÅ¡valandžius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2007 m. vasario mėn., atmesta, ieÅ¡kovui praleidus terminÄ kreiptis į teismÄ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.

IeÅ¡kovas prašė priteisti 1 161,60 Lt dienpinigių pagal IÄ® „Sigitera“ atliktus paskaičiavimus, tačiau juose nurodytas tik komandiruočių dienų skaičius už 2004-2007 metus, todėl teismas nesirėmė tokiu įrodymu. Atsakovas pateikė duomenis, kad ieÅ¡kovui visos komandiruotės apmokėtos įstatymo nustatyta tvarka ir dydžiu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimÄ Nr.12. Tokia tvarka numatyta ir DK 220 straipsnyje. Jame taip pat nurodyta, kad darbuotojams per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis. Darbo užmokestis mokamas taip pat už kelionėje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ kaip garantinė iÅ¡moka ir kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos, todėl atskirai kelionėje iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ laikyti virÅ¡valandžiais ir reikalauti papildomai apmokėti yra neteisinga. Atsakovui pateikus duomenis, kad visos su komandiruote susijusios iÅ¡mokos apmokėtos, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 1 161,60 Lt dienpinigių netenkintas, kaip neįrodytas.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 2 501,62 Lt kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas bei pateikė IÄ® „Sigitera“ pažymÄ , kurioje paraÅ¡yta, jog atsakovas jam nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas (2007 m. gruodžio mėn. bei 2008 m. sausio-vasario mėn.). IÅ¡ kitoje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008 priimtos Å iaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarties matyti, kad Å¡alys sudarė taikos sutartį, kurioje, be kita ko, susitarė ir dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas už 2008 m. sausio-vasario mėn. IÅ¡ 2008 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. 61 matyti, kad vykdydamas Å¡iÄ taikos sutartį atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui visas sumas, tarp jų ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Kadangi ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas iÅ¡spręstas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008, ieÅ¡kovo reikalavimas pakartotinai priteisti Å¡ias iÅ¡mokas atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Minėtos taikos sutarties 5 dalyje Å¡alys nurodė, kad jos nuo kitų iÅ¡mokų ir kompensacijų atsisako, viena kitai pretenzijų dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo neturi ir jų nereikÅ¡ ateityje. IeÅ¡kovas nesilaikė taikos sutarties nuostatų – po taikos sutarties sudarymo bei atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2008 m. vasario 6 d., jis Å¡ioje byloje 2008 m. gegužės 19 d. ir rugsėjo 11 d. raÅ¡tu, o 2009 m. kovo 19 d. žodžiu pateikė papildomus reikalavimus (priteisti 400 Lt kasmėnesinį priedÄ - viso 31 280 Lt, atlyginimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis - 3 668,26 Lt, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas - 2 501,62 Lt, neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio priedÄ už sugretinimÄ ir 40 procentų mėnesio algos priedÄ - viso 41 122,23 Lt, padidintus iÅ¡vestinius reikalavimus dėl delspinigių priteisimo, žodiniu pareiÅ¡kimu pareikalavo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo). Kadangi Å¡alys taikos sutartimi įsipareigojo ateityje nereikÅ¡ti viena kitai pretenzijų, visi nurodyti papildomi reikalavimai bei iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl delspinigių ir 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo atmesti.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų dėl neturtinės žalos padarymo. IeÅ¡kovas savo reikalavimus iÅ¡ esmės grindė tik turtinės žalos atsiradimo motyvais, kurie teismo buvo atmesti, todėl teismas netenkino  ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalÄ . Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog taikos sutartyje Å¡alys susitarė tik dėl kitoje civilinėje byloje Nr.2-415-124/2009 kilusio ginčo, yra nepagrįsti. Taikos sutartyje nėra nuorodų, kad Å¡alys susitaria dėl ginčų negalimumo tik toje byloje. Taikos sutarties 7 punkte nurodyta, kad Å¡alims žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo juridinės pasekmės todėl Å¡i sutartis Å¡alims yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma.

IeÅ¡kovas A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde raÅ¡oma:

1. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu turėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡tu. Teismas neatsižvelgė į visas byloje nurodytas aplinkybes, neiÅ¡tyrė visų įrodymų. Darbdavys nepateikė įrodymų apie darbo sutarties sudarymÄ . IeÅ¡kovo

priėmimo į darbÄ metu jau galiojo DSÄ®, todėl teismas turėjo taikyti šio įstatymo normas. Nesudarius su ieÅ¡kovu

darbo sutarties buvo apsunkinta jo, kaip darbuotojo, padėtis, jis nežinojo savo konkrečių funkcijų, koks jam priklauso atlyginimas už konkretų darbÄ .   Â

2. Teismas pažeidė ieÅ¡kovo teisę teikti įrodymus dėl papildomo darbo pagal atsakovo 2001 m. gegužės 3 d. įsakymÄ Nr. 90-k. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis dirbo papildomus darbus. Dėl papildomo darbo turėjo bÅ«ti sudaryta darbo sutartis.

3. Teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojÄ apie bÅ«tinÄ sias darbo sutarties ir apmokėjimo sÄ lygas. Nesant iÅ¡samaus darbo funkcijų apraÅ¡ymo, darbdavys ieÅ¡kovui pavesdavo atlikti naujus, priėmimo į darbÄ metu nenumatytus darbus. Taip buvo pažeista 1991 m. spalio 14 d. priimta Europos SÄ jungos Tarybos direktyva (91/533/EEB). Darbdavys pažeidė tuo metu galiojusio DSÄ® 2 straipsnio 3 dalį, kur nurodyta, jog draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti sÄ lygas, dėl kurių Å¡alys susitarė.

4. Teismas nesilaikė CPK nustatytų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, nebuvo aktyvus spręsdamas klausimÄ dėl virÅ¡valandžių, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pažeidė teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ dėl darbuotojų darbo laiko apskaitos žymėjimo. RaÅ¡ytinis įrodymas dėl priedų iÅ¡mokėjimo yra suklastotas, nes 2001 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 90-k dėl papildomo darbo negali bÅ«ti tapatus buhalteriniams dokumentams, kurie patvirtintų pinigų faktinį iÅ¡mokėjimÄ ir jų gavimÄ , pasiraÅ¡ytÄ A. S.. Atsakovas priedų nemokėjo ir Å¡ias aplinkybes patvirtina atsiskaitymo lapeliai. Atsakovas nenurodydavo ir nepažymėdavo faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo dirbto laiko ir virÅ¡valandžių.

5. Eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo dirbto laiko, netyrė ir nevertino įrodymų, kuriuos dėl virÅ¡valandinio darbo pateikė pats atsakovas.

6. Ne visos ieÅ¡kovo komandiruotės apmokėtos įstatymo nustatyta tvarka. IÅ¡ atsakovo taip pat priteistina neiÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ .

7. VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. protokole užfiksuota, kad darbdavio ir darbuotojo Å¡alių atstovai tarpusavyje susitarė netenkinti praÅ¡ymo apmokėti už perdirbtÄ laikÄ . Å iaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tuo pačiu patenkindamas praÅ¡ymÄ dėl termino apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimÄ atnaujinimo. Vien tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo priimtas ir yra nagrinėjamas, rodo, jog jo praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ buvo patenkintas. Teismas net nenagrinėjo praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ ir nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas neprašė atnaujinti termino apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimÄ .

8. Darbdavys pavesdavo atlikti užduotis, dėl kurių jų ieÅ¡kovas buvo priverstas dirbti virÅ¡valandžius, o už juos nebuvo mokama. Dėl darbdavio veiksmų (nepagrįstai atleido darbuotojÄ iÅ¡ darbo dėl to, esÄ Å¡is pažeidė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; teisingai nemokėjo darbo užmokesčio; nenutraukė darbo sutarties pagal darbuotojo praÅ¡ymÄ ; nesutvarkė atleidimo iÅ¡ darbo dokumentų ir pan.) ieÅ¡kovas patyrė nepatogumų, emocinį sukrėtimÄ , todėl yra pagrindas priteisti padarytÄ neturtinę žalÄ . Teismas nenagrinėjo ieÅ¡kovo motyvų, pagrindžiančių padarytÄ neturtinę žalÄ .

9. IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ pareiÅ¡kė ne tik žodžiu, bet tokio reikalavimo motyvus nurodė ir ieÅ¡kinyje.

10. Įstatymo nustatytu terminui ieškovui nebuvo pateiktas 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdžio protokolas. Tokiu būdu buvo pažeistas CPK 170 straipsnio 5 dalies reikalavimas bei iš ieškovo atimta teisė iki procesinio sprendimo byloje priėmimo pareikšti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo.

11. Tiek 2009 m. balandžio 2 d., tiek kitÄ dienÄ ieÅ¡kovui nebuvo pateiktas galutinis teismo sprendimas. Tai rodo, kad galutinis teismo sprendimas 2009 m. balandžio 2 d. nebuvo priimtas ir suraÅ¡ytas. Toks teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.  Â

12. Teismas pažymėjo, kad taikos sutarties, sudarytos kitoje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008, 5 dalyje Å¡alys nurodė, jog jos nuo kitų iÅ¡mokų ir kompensacijų atsisako, viena kitai pretenzijų dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo nereiÅ¡kia ir jų nereikÅ¡ ateityje. IeÅ¡kovas atsisakė tik nuo reikalavimų, pareikÅ¡tų 2007 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kinyje toje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008. Skundžiamu teismo sprendimu atmesti reikalavimai buvo pareikÅ¡ti dar iki taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008 sudarymo ir tai yra visiÅ¡kai kiti reikalavimai. Dėl reikalavimų, atmestų Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovas nesudarė taikos sutarties, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus, vadovaudamasis taikos sutarties sÄ lygomis dėl visiÅ¡kai kitų reikalavimų kitoje byloje.

13. IeÅ¡kovas reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus teisėjui. Teismo posėdis 2008 m. spalio 22 d. įvyko ne Å¡aukime nurodytoje vietoje, apie kÄ nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovas nebuvo informuoti. Teismas pažeidė nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimus, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti dokumentus iÅ¡ VšĮ „Aksida“, nors byloje yra įrodymai, kad ieÅ¡kovas negalėjo pats gauti atitinkamų įrodymų. Pasirengimas nagrinėti bylÄ buvo paskirtas dokumentiniu bÅ«du, nors byla susijusi su darbo teisiniais santykiais. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl bylÄ nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Atsakovo VšĮ „Aksida“ atstovas atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime akcentuojama, kad atsakovas ir ieÅ¡kovas klausimÄ dėl darbinių santykių sprendė kitoje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008, kuriÄ baigė taikos sutartimi. Taikos sutarties 5 punktu Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas dėl kompensacijų ir iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, ir ieÅ¡kovo atleidimu iÅ¡ darbo ateityje pretenzijų nereikÅ¡. IeÅ¡kovas sutiko su iÅ¡mokėta kompensacijos dalimi, byla buvo nutraukta, kompensacija visiÅ¡kai iÅ¡mokėta. IeÅ¡kovo reikalavimus dėl virÅ¡valandžių, komandiruočių ir darbo užmokesčio 2007 m. sprendė darbo ginčų komisija, kuri ieÅ¡kovo reikalavimus 2007 m. gegužės 30 d. protokoliniu sprendimu atmetė. IeÅ¡kovas Å¡io darbo ginčų komisijos sprendimo įstatymo nustatytu terminu neapskundė. IeÅ¡kovui visiÅ¡kai apmokėtos komandiruotės ir už jose bÅ«tÄ laikÄ iÅ¡mokėtas darbo užmokestis. Tuo metu galiojęs įstatymas dėl komandiruočių leido vienos dienos komandiruotes į užsienį apmokėti puse kainos. Atsakovas atsiskaitė su ieÅ¡kovu pagal pateiktas automobilio tachogramas. Pakeitus darbo sÄ lygas ieÅ¡kovas neprieÅ¡taravo dirbti, dėl pakeisto darbo užmokesčio raÅ¡tu pretenzijų nereiÅ¡kė. Su ieÅ¡kovu už jam priklausančias atostogas atsiskaityta visiÅ¡kai. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad teismo posėdis vyko ne teismo Å¡aukime nurodytoje teismo salėje.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

       Â

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo, susijusio su darbo ginčų komisijos sprendimu ir darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbo laikÄ priteisimu

Naujai pateiktu 2008 m. gegužės 19 d. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas prašė panaikinti VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. sprendimÄ , kuriuo buvo nepatenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl apmokėjimo už virÅ¡valandinį darbo laikÄ (perdirbtÄ laikÄ ). Kartu su Å¡iuo reikalavimu buvo pateiktas dar vienas ieÅ¡kovo raÅ¡ytinis procesinis dokumentas – praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimÄ (t. 4, b. l. 9-10). PraÅ¡yme iÅ¡dėstyti argumentai dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, kas sudarytų pagrindÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti. Minėtas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas kartu su praÅ¡ymu atnaujinti terminÄ darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimui, priimtas nagrinėti Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėjo 2008 m. gegužės 23 d. rezoliucija (t. 4, b. l. 2).

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl apmokėjimo už virÅ¡valandinį darbo laikÄ buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, atsiradusius esant darbo santykiams tarp darbuotojo ir darbdavio (DK 289 str., 295 str. 2 d. 5 p.). Ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo dėl darbo virÅ¡ nustatytos darbo laiko trukmės ir apmokėjimo už virÅ¡valandinį darbÄ iÅ¡kilo ir buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovui esant darbo santykiuose su atsakovu (darbdaviu). Teismuose gali bÅ«ti nagrinėjamas darbo ginčas DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskundžiant dėl to ginčo priimtÄ darbo ginčų komisijos sprendimÄ (DK 295 str. 1 d. 1 p.). DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, per 14 dienų gali kreiptis į teismÄ . Å is terminas yra ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti (DK 27 str. 1 ir 2 d.). IeÅ¡kinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos (DK 27 str. 5 d.). DK 293 straipsnio

1 dalyje nustatytas terminas kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl darbo ginčų komisijos sprendimo yra materialinis teisinis senaties terminas (CK 1.124 str., 1.125 str. 2 d.), kurio nereikia tapatinti su CPK VII skyriuje (72-78 str.) nustatytais teisiniais procesiniais terminais. Dėl Å¡ios priežasties negalima sutikti su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvu, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl termino apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimÄ turėjo bÅ«ti sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų terminas yra materialinis ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl reikalavimÄ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo teismas turėjo priimti nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas tokiam reikalavimui teisme pareikÅ¡ti yra pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.). IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys įvertinamos ir praleisto termino atnaujinimo ar neatnaujinimo klausimas iÅ¡sprendžiamas teismui priimant byloje sprendimÄ ir savo argumentus bei iÅ¡vadas Å¡iais klausimais iÅ¡dėstant teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Esant tokiam praleisto senaties termino atnaujinimo klausimų teisiniam reglamentavimui atmestini ieÅ¡kovo teiginiai apeliaciniame skunde, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl termino atnaujinimo esÄ jau buvęs teigiamai iÅ¡spręstas teisėjo rezoliucija priimant ieÅ¡kinį ir iÅ¡keliant bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. sprendimÄ , tuo pačiu ir reikalavimÄ dėl apmokėjimo už virÅ¡valandinį darbo laikÄ , atmetimÄ motyvuodamas iÅ¡imtinai tuo, kad ieÅ¡kovas praleido DK 293 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ senaties terminÄ kreiptis į teismÄ su reikalavimu dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir su reikalavimu dėl virÅ¡valandinio darbo, dėl kurio buvo priimtas Å¡ios komisijos, kaip privalomo pirminio darbo ginčo nagrinėjimo organo, sprendimas.

Kaip nurodyta aukščiau, ieÅ¡kovas buvo pateikęs raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, jog jis nepraÅ¡o atnaujinti termino darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, nes anksčiau pateiktame (2007-06-14) ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl priteisimo už virÅ¡valandinį darbo laikÄ . Pirmosios instancijos teismo 2009 m. kovo 19 d. posėdžio protokole užfiksuotas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, kur, be kita ko, įraÅ¡ytas ir toks tekstas (citata)....“Darbo ginčų komisijos protokolÄ gavau paÅ¡tu 2007-05-31. Jo apskundimo termino nesame praleidę, todėl termino nepraÅ¡au atstatyti ir praÅ¡ymo raÅ¡tu dėl termino atstatymo nepalaikau. Visus teisinius reikalus buvau pavedęs tvarkyti advokatui“... (citatos pabaiga - t. 5, b. l. 61). Protokole užfiksuoto tokio ieÅ¡kovo žodinio paaiÅ¡kinimo teismui pakako padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, o ieÅ¡kovui nepraÅ¡ant atnaujinti 14 dienų termino apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimÄ , ieÅ¡kinio dalis dėl 22 971,47 Lt atlyginimo už virÅ¡valandžius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2007 m. vasario mėn., atmestina, nes ieÅ¡kovas praleido terminÄ kreiptis į teismÄ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo. Su tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrindo sutikti.       Â

AnalogiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti apmokėjimÄ už virÅ¡valandinį darbo laikÄ ieÅ¡kovas jau buvo pareiÅ¡kęs anksčiau (t. 1, b. l. 1-3, t. 2, b. l. 108-111). Tokį reikalavimÄ buvo iÅ¡nagrinėjusi VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisija kaip privalomas pirminis darbo ginÄÄ tarp darbuotojo ir darbdavio nagrinėjantis organas, kuri 2007 m. gegužės 30 d. priėmė nepalankų ieÅ¡kovui sprendimÄ . ReikÅ¡damas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl apmokėjimo už virÅ¡valandinį darbo laikÄ , ieÅ¡kovas neapskundė tuo reikalu priimto darbo ginčų komisijos sprendimo.

Å i aplinkybė yra konstatuota Å iaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje apeliacinio proceso tvarka (t. 3, b. l. 107-110). Esant tokiai konstatuotai aplinkybei, toje nutartyje buvo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ nesilaikydamas iÅ¡ankstinės privalomos ikiteisminio bylos nagrinėjimo tvarkos, todėl toks ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas (LR CPK 296 str. 1d. 1p.). Nutartyje, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ apskundžiant darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir pareiÅ¡kiant praÅ¡ymÄ atstatyti įstatymo numatytÄ Å¡io sprendimo apskundimo terminÄ .

Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas A. S. yra praleidęs įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo iÅ¡spręstas darbuotojo ir darbdavio ginčas, susijęs su darbu virÅ¡ nustatytos darbo laiko trukmės ir apmokėjimo už virÅ¡valandinį darbo laikÄ . Palikus ankstesnį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į teismÄ nauju ieÅ¡kiniu apskundžiant darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir kartu praÅ¡ant atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tokia teise ieÅ¡kovas ir pasinaudojo, 2008 m. gegužės 19 d. pateikdamas teismui naujÄ ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ dėl praleisto senaties termino atnaujinimo. Ä®statyme nustatyto laiko tarpo (termino), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, praleidimas dėl priežasčių, kurios neduoda pagrindo šį terminÄ atnaujinti, yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Taigi, senaties termino praleidimas nesant priežasčių, dėl kurių jis gali bÅ«ti atnaujintas, sukelia reikÅ¡mingas teisines pasekmes – netekimÄ galimybės teismo tvarka apginti pažeistas ar ginčijamas teises.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamas teisminis ginčas, kilęs iÅ¡ darbuotojo ir darbdavio teisinių santykių, kur darbuotojas pripažįstamas silpnesniÄ ja jų Å¡alimi ir kurios teisių bei teisėtų interesų teisinei apsaugai teikiamas prioritetinis dėmesys. Kadangi senaties termino praleidimo teisiniai padariniai turi esminę reikÅ¡mę teisminei pažeistų teisių gynybai, todėl ieÅ¡kovo žodinis pareiÅ¡kimas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jog jis nėra praleidęs senaties termino ir nepalaiko raÅ¡tu pateikto praÅ¡ymo tokį terminÄ atnaujinti, pagal procesines pasekmes prilygsta ginčo Å¡alių procesiniams veiksmams, numatytiems CPK 140 straipsnyje (atsisakymas nuo ieÅ¡kinio, ieÅ¡kinio pripažinimas, taikos sutarties sudarymas).

Å iuo atveju ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus apie tai, kad jis manÄ s nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino, todėl nebepalaikÄ s praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo, teismas turėjo ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinti tokio pareiÅ¡kimo pasekmes, priminti 2008 m. balandžio 22 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas aplinkybes dėl Å¡io termino praleidimo fakto (CPK 279 str.

4 d. nuostatos) ir Å¡ių motyvų pagrindu nepriimti ieÅ¡kovo atsisakymo nuo praÅ¡ymo, kurio pagrindu praÅ¡oma atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ . Kaip jau pažymėta, byloje nagrinėjamas teisminis ginčas, kilęs iÅ¡ darbuotojo ir darbdavio teisinių santykių. Ä®statymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusÄ , nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Å ie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių Å¡alies, interesus. Darbo bylos priskiriamos vadinamosioms nedispozityvioms byloms, kuriose bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Vienas tokių ypatumų yra teismo pareiga bÅ«ti aktyviam. Darbo bylose teismas privalo bÅ«ti aktyvus, tiek siekdamas apsaugoti privatų

darbuotojo interesÄ , tiek ir siekdamas apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl teismo iniciatyvos teisė ir kompetencija nagrinėjant

Å¡ios kategorijos bylas yra platesnė (CPK 410-418 str.). Å iuo aspektu, net ir nesant ieÅ¡kovo (darbuotojo) praÅ¡ymo dėl praleisto senaties termino atnaujinimo arba jam nepalaikant tokio praÅ¡ymo, klausimÄ dėl termino praleidimo priežasčių svarbos ir pagrindo atnaujinti praleistÄ terminÄ buvimo ar nebuvimo teismas privalėjo spręsti ex officio (savo iniciatyva). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, net ir esant ieÅ¡kovo žodžiu iÅ¡sakytam pareiÅ¡kimui apie atsisakymÄ nuo praÅ¡ymo dėl senaties termino atnaujinimo, turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui tokio pareiÅ¡kimo pasekmes, atsisakyti priimti tokį pareiÅ¡kimÄ , savo iniciatyva iÅ¡ esmės įvertinti senaties termino praleidimo priežastis ir iÅ¡spręsti klausimÄ dėl termino atnaujinimo ar neatnaujinimo pagrindo buvimo. Teismui to nepadarius ir apsiribojus formaliu nurodymu, kad ieÅ¡kovas nepraÅ¡o atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, o tuo pačiu ir reikalavimui dėl apmokėjimo už virÅ¡valandinį darbo laikÄ , klausimas dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino teisinių pasekmių taikymo galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteisingai. Netinkamai iÅ¡sprendus ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ , ieÅ¡kovo reikalavimai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir apmokėjimo už virÅ¡valandinį darbÄ nebuvo iÅ¡ esmės nagrinėjami, todėl teismo sprendimo dalis Å¡ių reikalavimų atžvilgiu taikyti senaties termino praleidimo teisines pasekmes ir tuo pagrindu atmesti Å¡iuos reikalavimus yra naikintina, Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje bylÄ perduodant nagrinėti iÅ¡ naujo.

             Â

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimų priteisti darbo užmokesčio priedus, atlyginimÄ Â už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, delspinigius už laiku neiÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , taip pat neturtinės žalos atlyginimÄ Â

Ieškovo

reikalavimai priteisti darbo užmokesčio priedus, atlyginimÄ Â už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, kompensacijÄ

už nepanaudotas atostogas, delspinigius už laiku neiÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ pirmosios instancijos teismo buvo atmesti motyvuojant kitoje civilinėje byloje tarp Å¡alių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų privalomumu ir vykdytinumu. Ä®vertinęs Å iaulių miesto apylinkės teismo (prijungta civilinė byla Nr. 2-415-124/2008) 2008 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtintos Å¡alių taikos sutarties sÄ lygas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje įraÅ¡yta sÄ lyga apie tai, kad Å¡alys atsisako nuo visų kitų iÅ¡mokų ir kompensacijų, apima ir tuos reikalavimus, kuriuos dėl iÅ¡mokų ir kompensacijų priteisimo ieÅ¡kovas po to pareiÅ¡kė nagrinėjamoje byloje 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d. paduotais ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimais. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada negalima sutikti.

Kitoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas A. S. ieÅ¡kinys dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo sutarties nutraukimu susijusių iÅ¡mokų (darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, taip pat iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydžio). Ginčo dėl darbo sutarties pasibaigimo nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė 2008 m. sausio 30 d. pažymÄ (prijungtos bylos lapas 34) apie atleidžiant darbuotojÄ A.

S. priskaičiuotas iÅ¡mokas. IÅ¡ pažymos matyti, kad priskaičiuota kompensacija už 12,18 dienų nepanaudotų atostogų, darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2007-11-22 iki 2008-01-24 ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Teismo 2008 m. vasario 6 d. parengiamajame posėdyje Å¡alys nutarė ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo baigti taikos sutartimi. IÅ¡ įrašų teismo posėdžio protokole (prijungtos bylos lapai 37-38) matyti, kad pirmasis iniciatyvÄ baigti bylÄ taikos sutartimi iÅ¡reiÅ¡kė atsakovo (darbdavio) atstovas.

Teismui tvirtinti pateiktos taikos sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad Å¡alys Å¡iÄ sutartį sudarė siekdamos civilinę bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio bei kitų iÅ¡mokų priteisimo abipusių nuolaidų keliu baigti taikiai. Taikos sutartimi Å¡alys sutarė, kad be atsakovo 2008 m. sausio 30 d. pažymoje apskaičiuotų iÅ¡mokų, atsakovas papildomai iÅ¡mokės ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2008-01-24 iki 2008-02-06, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę paÅ¡alpÄ ir kompensacijÄ už 0,75 d. nepanaudotų atostogų.

Taikos sutarties 5 punkte nurodyta, kad Å¡alys nuo kitų iÅ¡mokų ir kompensacijų atsisako, o 6 punkte įraÅ¡yta, kad ieÅ¡kovas atsisako nuo likusių reikalavimų pagal 2007-12-19 raÅ¡ytÄ ieÅ¡kinį. Remdamasis taikos sutarties 5 punkte nurodyta sÄ lyga apie tai, kad sutarties Å¡alys atsisako kitų iÅ¡mokų ir kompensacijų ir ateityje nereikÅ¡ pretenzijų dėl atleidimo iÅ¡ darbo, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neteko subjektinės teisės vėliau reikÅ¡ti teisme atsakovui reikalavimų priteisti darbo užmokesčio priedus, atlyginimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ir iÅ¡vestinius reikalavimus dėl delspinigių už laiku neiÅ¡mokėtas iÅ¡mokas.

Tokia teismo išvada yra nepagrįsta.

Taikos sutarties turinio analizė ir jos sÄ lygų vertinimas leidžia padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys susitarė ateityje nebereikÅ¡ti pretenzijų tik dėl tų materialinių reikalavimų, kurie buvo pareikÅ¡ti byloje dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo nuginčijimo arba kurie betarpiÅ¡kai susiję su atleidimo iÅ¡ darbo pasekmėmis. Kaip jau minėta, taikos sutarties įžanginėje dalyje Å¡alių pažymėta, kad taikos sutartį jos sudaro siekdamos civilinę bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir darbo užmokesčio bei kitų iÅ¡mokų priteisimo baigti taikiai.

Taikos sutarties 6 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovas atsisako nuo likusių reikalavimų pagal 2007-12-19 raÅ¡ytÄ ieÅ¡kinį, t. y. pagal ieÅ¡kinį toje byloje dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Taikos sutarties 5 punkto analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys atsisako nuo kitų iÅ¡mokų ir kompensacijų, atsiradusių ar galėjusių atsirasti bÅ«tent tos bylos procese, jog Å¡alys nebeturi ir nebereikÅ¡ viena kitai ateityje pretenzijų bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo.

Taigi, taikos sutarties sÄ lygų turinys rodo, kad Å¡alių įsipareigojimai ar atsisakymas nuo galimų pretenzijų ar reikalavimų nėra susiję su materialaus turinio reikalavimais, iÅ¡dėstytais nagrinėjamoje byloje, nes joje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimus dėl iÅ¡mokų ir kompensacijų, kurios, ieÅ¡kovo teigimu, jam turėjo bÅ«ti priskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos iki darbo teisinių santykių pas atsakovÄ pasibaigimo (ieÅ¡kovas nurodė, kad reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo apima laikotarpį nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2007 m. vasario mėn.).

Teismo 2009 m. kovo 19 d. posėdyje tiek ieÅ¡kovas, tiek jo atstovas teigė, jog 2008 m. vasario 6 d. taikos sutarties 5 punktÄ jie vertina taip, kad toje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir teisme buvę paaiÅ¡kinta, kad ankstesni reikalavimai iÅ¡tirti (t. 5, b. l. 60-65). Pirmosios instancijos teismas tokius teiginius pripažino nepagrįstais, motyvuodamas tuo, kad taikos sutartyje nėra nuorodos, jog Å¡alys susitaria dėl ginčų negalimumo tik toje byloje (byloje dėl atleidimo iÅ¡ darbo), o taikos sutarties 5 punkte esÄ Ä¯tvirtintas susitarimas nereikÅ¡ti jokių pretenzijų ir kitose bylose.

Tokie teismo argumentai nepagrįsti. Aukščiau iÅ¡dėstytas taikos sutarties sÄ lygų turinio ir prasmės įvertinimas duoda pagrindÄ daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ â€“ Å¡alys susitarė nereikÅ¡ti pretenzijų tik dėl reikalavimų, susijusių su ieÅ¡kovo atleidimu iÅ¡ darbo, bet ne dėl kitų reikalavimų, galinčių atsirasti iÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejusių darbo teisinių santykių. Taikos sutartis sudaryta tarp darbuotojo ir darbdavio (CK 6.983 str.). Kaip minėta, darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, todėl kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kintinos tokiÄ sutartį sudariusio darbuotojo naudai (CK 6.193 str. nuostatos). 2008 m. vasario 6 d. nutartimi tvirtinant Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį dar buvo neiÅ¡nagrinėta byla pagal ankstesnį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo (ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas aukščiau nurodyta teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi).

Esant tokioms aplinkybėms bÅ«tent tik aiÅ¡ki nuoroda taikos sutartyje, jog Å¡alys susitaria dėl ginčo tolesnio negalimumo ne tik byloje dėl atleidimo iÅ¡ darbo, bet ir byloje pagal ankstesnį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo arba kitose bylose, įgalintų sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl subjektinės teisės ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti nagrinėjamus ieÅ¡kinio reikalavimus netekimo patvirtinus aptariamÄ taikos sutartį. Be to, sutikimas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas atsisakė nuo bet kokių iÅ¡ darbo pas atsakovÄ teisinių santykių galinčių atsirasti pretenzijų, reikÅ¡tų prieÅ¡taravimÄ Ä¯statyme įtvirtintam imperatyvui, jog atsisakymas teisės kreiptis į teismÄ negalioja (CPK 5 str. 2 d.).     Â

            IeÅ¡kinio reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, priteisti neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio priedÄ už sugretinimÄ ir 40 procentų mėnesio algos priedÄ , priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, iÅ¡vestinius reikalavimus priteisti delspinigius už laiku neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ ir jo priedus, taip pat priteisti procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pirmosios instancijos teismas atmetė vien tuo pagrindu, kad minėta taikos sutartimi kitoje civilinėje byloje Å¡alys įsipareigojo ateityje nereikÅ¡ti viena kitai pretenzijų. Taigi pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad patvirtinus taikos sutartį ieÅ¡kovas prarado subjektinę teisę reikÅ¡ti atsakovui tokio pobÅ«džio materialinius reikalavimus nagrinėjamoje byloje. Kaip jau nurodyta, Å¡i teismo iÅ¡vada yra pripažįstama nepagrįsta remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais faktiniais ir teisiniais argumentais. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas laikė iÅ¡vestiniu iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų turtinių (piniginių) reikalavimų, todėl Å¡io reikalavimo atmetimÄ pagrindė ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų turtinių (piniginių) reikalavimų atmetimu. Pirmosios instancijos teismo taikytas ieÅ¡kovo turtinių reikalavimų atmetimo pagrindas (taikos sutarties patvirtinimas) pripažįstamas neteisingu, todėl sprendimo dalis tokiu pačiu pagrindu atmesti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra neteisinga. Kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nesprendė aukščiau iÅ¡vardintų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, tuo pačiu laikytina, kad Å¡ių reikalavimų dalyje liko neatskleista bylos esmė, todėl dėl Å¡ių reikalavimų skundžiamas sprendimas yra naikinamas, o byla dėl Å¡ių reikalavimų taip pat perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d.

2 p., 329 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant iÅ¡ naujo ieÅ¡kovo reikalavimo dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ar tokios kompensacijos dydžio pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tÄ aplinkybę, kad kompensacinių iÅ¡mokų už nepanaudotas atostogas (atitinkamai už 12,18 d. ir 0,75 d.) klausimas yra iÅ¡spręstas prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-415-124/2008 ir Å¡iÄ aplinkybę vertinti su nagrinėjamoje byloje teikiamais duomenimis dėl ieÅ¡kovo galimo darbo atostogų metu bei jo reikalaujamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

       Â

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1 161,60 Lt dienpinigių už komandiruotes

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas apmokėti 1 161,60 Lt už komandiruotes Lietuvos teritorijoje. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui už visÄ komandiruotėse Lietuvoje bÅ«tÄ laikÄ yra tinkamai apmokėta pagal teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ ir patvirtintus iÅ¡mokų dydžius (normas). Å ios aplinkybės patvirtintos atsakovo pateiktais įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčiais duomenimis – pažymomis apie komandiruotes, jų apmokėjimo normas ir komandiruočių iÅ¡laidas, taip pat A.

S. iÅ¡duotų kelionės lapų ir komandiruočių lentelėmis, nurodant konkrečias komandiruočių datas, registracijos numerius, marÅ¡rutus ir jų trukmę bei komandiruočių apmokėjimÄ (t. 3, b. l. 8-14, t. 5, b. l. 37-40). Prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ atsakovas papildomai pateikė darbdavio 2005 m. birželio 30 d. įsakymÄ Nr. OV-56 dėl dienpinigių mokėjimo vykstant į užsienio Å¡alis vienai dienai ir ilgesniam laikotarpiui (su įsakymu pasiraÅ¡ytinai supažindintas ir ieÅ¡kovas), buhalterinę pažymÄ apie ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde paminėtų komandiruočių apmokėjimÄ , taip pat komandiruočių apmokėjimo faktÄ patvirtinančius finansinės apskaitos dokumentus (t. 6, b. l. 10-26).

IeÅ¡kovo motyvai, kuriais remiantis jis bylos nagrinėjimo eigoje įrodinėjo ne visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ už komandiruotėse iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , nėra įrodyti ir jie nepaneigia atsakovo pateiktų prieÅ¡ingų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pateiktas IÄ® „Sigitera“ dienpinigių sumos už komandiruotes skaičiavimas paremtas tik paties ieÅ¡kovo suteikta informacija apie komandiruočių dienų 2004-2007 metais skaičių, kurios, ieÅ¡kovo teigimu, nebuvo užregistruotos komandiruočių registravimo žurnale (t.

4. b. l. 39, 63-66). Kaip jau nurodyta, tokia ieÅ¡kovo informacija nėra įrodyta faktiniais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ nesivadovauti IÄ® „Sigitera“ skaičiavimais dėl tariamai neapmokėtų komandiruočių. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 161,60 Lt sumos priteisimo už neapmokėtas komandiruotes yra teisinga, todėl paliekama nepakeista.

Kadangi dėl beveik visų ieÅ¡kinio reikalavimų byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, panaikinama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (priteisimas iÅ¡ ieÅ¡kovo A. S. 3 000 Lt atsakovui už advokato teisinę pagalbÄ ir valstybei – 29,94 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu). Bylos nagrinėjimo eigoje susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas

spręstinas iÅ¡nagrinėjus visus ieÅ¡kovo reikalavimus iÅ¡ esmės.                 Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti Å¡ie ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinio reikalavimai: a) panaikinti VšĮ „Aksida“ darbo ginčų komisijos 2007 m. gegužės 30 d. sprendimÄ ; b) priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbo laikÄ - viso 22 971,47 Lt; c) priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio priedÄ - viso 31 280 Lt; d) priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis - viso 3 668,26 Lt;

e) priteisti neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas - viso 2 501,62 Lt; f) priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio priedÄ už sugretinimÄ ir 40 procentų mėnesio algos priedÄ - viso 41 122,23 Lt; g) priteisti delspinigius už laiku neiÅ¡mokėtÄ

atlyginimÄ ir jo priedus - viso 83 000,63 Lt; h) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ; i) priteisti

vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; j) priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl Å¡ių ieÅ¡kinio reikalavimų perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuriÄ iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

Palikti nepakeistÄ teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinio atsakovui VšĮ „Aksida“ reikalavimas priteisti 1 161,60 Lt dienpinigių už komandiruotes.

Teisėjai                                                                                                                   Â

Kazys Kailiūnas

Gintaras Pečiulis

                                                                                                                                Nijolė Piškinaitė