Legislator Case Law & Legislation
e5525b0f-3941-45ca-aa3f-2e432b8adeba AI generated

e5525b0f-3941-45ca-aa3f-2e432b8adeba · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number e5525b0f-3941-45ca-aa3f-2e432b8adeba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nedeklaravus ar deklaravus mažesnį iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, ir už iÅ¡gauto, bet nedeklaruoto gamtos iÅ¡teklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifÄ , padaugintÄ iÅ¡ koeficiento 10;

Legislator headnote

AI generated

e5525b0f-3941-45ca-aa3f-2e432b8adeba · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teismas vertins ar VMI pozicija dėl delspinigių apskaičiavimo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu yra pagrįsta, ar VMI teisėtai apskaičiavo delspinigius pareiÅ¡kėjai dėl pavėluotai pateiktų deklaracijų už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ . Teismas, remdamasis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatė, kad Departamentas 2020-08-31 sprendimu Nr. AS-95 patvirtino 2020-06-30 patikrinimo aktÄ Nr. PA78-21 ir 113 264 Eur sumÄ už nedeklaruotÄ ir be leidimo iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI3-1267-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03779-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ atstovui advokatui Viliui Masiuliui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jolianta Pažus, vieÅ¡ame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programÄ Zoom) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentÅ«ros skundÄ pareiÅ¡kėjai Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja UAB „Samsonas“ teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2020-10-30 raÅ¡tÄ Nr. (20.21-06E) RMA-10104 dėl delspinigių apskaičiavimo ir delspinigių už valstybinius gamtos iÅ¡teklius paskaičiavimo, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. VMI 2020-10-30 raÅ¡tas (20.21-06 E) RMA-10104, kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėjai UAB „Samsonas“ pagrįstai ir teisėtai paskaičiuoti ir įskaityti delspinigiai už pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčių mokėtojo deklaruotÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius per laikotarpį nuo 2017 I ketv.

– 2020 I ketv., yra nepagrįstas ir neteisėtas. PareiÅ¡kėja 2020-07-28 pateikė VMI mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas ir deklaravo mokėtinas prievoles už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. iki 2019 m. Taip pat pareiÅ¡kėja 2020-07-03 pateikė VMI mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijÄ už 2020 m. I ketv. VMI nuo 11 326 Eur deklaruotų ir pavėluotai sumokėtų mokėtinų mokestinių prievolių apskaičiavo 795,19 Eur delspinigių (tame tarpe 609,25 Eur už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-07-27), nes pagal mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , už nesumokėtÄ arba pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčių mokėtojo deklaruotÄ mokestį skaičiuojami delspinigiai.

Už tÄ patį mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. I ketv. iki 2020 I ketv. Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2020-08-31 sprendimu Nr. AS-95 patvirtino 2020-06-30 patikrinimo aktÄ Nr. PA78-21, kuriuo, be kita ko, mokesčių mokėtojai UAB „Samsonas“ apskaičiavo mokestį didesniu tarifu 113 264 Eur suma už iÅ¡gautÄ , bet laiku nedeklaruotÄ požeminio vandens tÄ patį kiekį, už kurį, tačiau jau kaip deklaruotÄ , VMI paskaičiavo ir įskaitė delspinigius. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumÄ tikrina ne VMI, o Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos.

PareiÅ¡kėja Å«kinėje veikloje 2017-2019 metais ir 2020 m. I ketv. naudojo požeminį vandenį ir vykdė jo apskaitÄ , tačiau neteikė VMI mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijų (KIT708 forma) už 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv., todėl vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv. nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį pareiÅ¡kėjai mokėtinas mokestis paskaičiuotas 10 kartų didesniu tarifu, t. y. 113 264 Eur.

Ginčijamu VMI raÅ¡tu delspinigiai paskaičiuoti ir įskaityti nuo mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius už tÄ patį 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv. laikotarpį, tačiau jau ne kaip už iÅ¡gautÄ , bet nedeklaruotÄ požeminio vandens kiekį, o kaip už tÄ patį iÅ¡gautÄ , bet deklaruotÄ vandens kiekį. Be to, po to, kai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu Departamentas pradėjo patikrinimÄ ir surašė 2020-06-30 patikrinimo aktÄ Nr. PA78-21, kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kėja per 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m.

I ketv. laikotarpį nedeklaravo iÅ¡gauto požeminio vandens kiekio, pareiÅ¡kėja 2020-07-03 ir 2020-07-28 pateikė VMI deklaracijas apie iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį. PareiÅ¡kėjos pateiktos deklaracijos negali bÅ«ti pagrindu VMI, kuri nėra atsakinga už mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo vertinimÄ , priimti sprendimo, jog pareiÅ¡kėja per 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv. laikotarpį iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį deklaravo ir už nesumokėtÄ arba pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ deklaruotÄ mokestį privalo sumokėti delspinigius.

Juolab, kad kita valstybės institucija, atsakinga už mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumÄ tikrinimÄ , yra konstatavusi, kad pareiÅ¡kėja už 2017-2019 metų I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv. nedeklaravo iÅ¡gauto požeminio vandens kiekio. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti. Atsakovė VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja 2020-07-03 ir 2020-07-28 pateikė mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas už 2020 m. I ketv. ir dvylika deklaracijų už mokestinius laikotarpius nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31, kuriose iÅ¡ viso deklaravo 11 326 Eur mokėtinų mokestinių prievolių. Kadangi pareiÅ¡kėja nesilaikė Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo numatyto reikalavimo, pačiam pateikti deklaracijas ir jose nurodytÄ mokestį sumokėti iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokamas mokestis, 15 dienos, pareiÅ¡kėjai, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo pavėluotai deklaruoto ir į biudžetÄ sumokėto mokesčio apskaičiuota 795,19 Eur delspinigių.

PareiÅ¡kėjos deklaruotas mokestis ir nuo jo apskaičiuoti delspinigiai įskaityti iÅ¡ jos turimos permokos, susidariusios iki 2020-07-28. VMI yra įgaliota kontroliuoti, ar pagal mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas ir Departamento patikrinimo dokumentus yra sumokami mokesčiai, skaičiuoti delspinigius už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius ir vykdyti nesumokėtų mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Pati VMI neturi teisinio pagrindo koreguoti savo apskaitoje pareiÅ¡kėjos deklaruotÄ mokesčio sumÄ ir neskaičiuoti nuo pavėluotai deklaruotos ir sumokėtos mokesčio sumos delspinigių.

Mokesčių mokėtojas pats apskaičiuoja mokestį ir jį deklaruoja, VMI neturi teisės įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ pateikti patikslintas deklaracijas už Departamento patikrintus mokestinius laikotarpius. VMI nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad Departamento sprendime konstatuotas deklaracijų nepateikimo faktas yra pagrindas VMI neskaičiuoti delspinigių pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ deklaruotÄ mokestį, nes Departamentas po patikrinimo pradžios nevertino pareiÅ¡kėjos pateiktų deklaracijų.

PareiÅ¡kėja, žinodama, kad po patikrinimo pradžios jos VMI pateiktos deklaracijos už mokestinius laikotarpius, kurie buvo patikrinti Departamento, nebuvo vertinamos, o už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus mokesčio suma apskaičiuota didesniu tarifu, turėjo pati vertinti ar tikslinga teikti deklaracijas. Atsakovės VMI atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI 2020-10-30 raÅ¡to Nr. (20.21-06 E) RMA-10104 dėl delspinigių apskaičiavimo ir delspinigių už valstybinius gamtos iÅ¡teklius paskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas vertins ar VMI pozicija dėl delspinigių apskaičiavimo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu yra pagrįsta, ar VMI teisėtai apskaičiavo delspinigius pareiÅ¡kėjai dėl pavėluotai pateiktų deklaracijų už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ . Teismas, remdamasis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatė, kad Departamentas 2020-08-31 sprendimu Nr. AS-95 patvirtino 2020-06-30 patikrinimo aktÄ Nr. PA78-21 ir 113 264 Eur sumÄ už nedeklaruotÄ ir be leidimo iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį.

PareiÅ¡kėja 2020-07-03 pateikė VMI mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijÄ (forma KIT308) už 2020 m. I ketv. – 882 Eur (mokėjimo terminas – 2020-05-15), taip pat 2020-07-28 pateikė VMI mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas ir deklaravo mokėtinas prievoles už mokestinius laikotarpius: už 2017 m. I ketv. – 694 Eur (mokėjimo terminas 2017-05-15); už 2017 m. II ketv. – 879 Eur (mokėjimo terminas 2017-08-16); už 2017 m.

III ketv. – 906 Eur (mokėjimo terminas 2017-11-15); už 2017 m. IV ketv. – 960 Eur (mokėjimo terminas 2018-02-15); už 2018 m. I ketv. – 798 Eur (mokėjimo terminas 2018-05-15); už 2018 m. II ketv. – 932 Eur (mokėjimo terminas 2018-08-16); už 2018 m. III ketv. – 943 Eur (mokėjimo terminas 2018-11-15); už 2018 m. IV ketv. – 851 Eur (mokėjimo terminas 2019-02-15); už 2019 m. I ketv. – 739 Eur (mokėjimo terminas 2019-05-15); už 2019 m. II ketv. – 920 Eur (mokėjimo terminas 2019-08-16); už 2019 m.

III ketv. – 924 Eur (mokėjimo terminas 2019-11-15); už 2019 m. IV ketv. – 898 Eur (mokėjimo terminas 2020-02-17). PareiÅ¡kėja 2020-09-30 kreipėsi į VMI dėl, jos teigimu, nepagrįstai apskaičiuotų delspinigių nuo mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. VMI, ginčijamu 2020-10-30 raÅ¡tu, atsakydama į pareiÅ¡kėjos paklausimÄ , nurodė, kad nuo pareiÅ¡kėjos deklaruotų 11 326 Eur mokestinių prievolių susidarė 795,19 Eur delspinigių, kurie apskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 –99 straipsnių nuostatomis.

Informavo, kad delspinigiai nuo 113 264 Eur mokestinės prievolės nėra skaičiuojami, nes dėl Departamento 2020-08-31 sprendime Nr. AS-95 apskaičiuotų mokesčių pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ , vyksta mokestiniai ginčai. Departamentas 2020-11-19 raÅ¡tu informavo VMI, kad planinio patikrinimo, pradėto 2020-05-19, metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nepateikė VMI 2017-2019 metų I-IV ketv. ir 2020 m. I ketv. mokestinių laikotarpių Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijų, o Å¡ias deklaracijas pateikė 2020-07-03 ir 2020-07-28, t. y. po atlikto mokestinio patikrinimo.

Paaiškino, kad po atlikto patikrinimo pareiškėjos pateiktos deklaracijos pagrįstai buvo nevertintos ir priimtas Departamento 2020-08-31 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjai paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu 113 264 Eur suma. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-09-10), taip pat Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01).

Vertindamas pareiÅ¡kėjos argumentus, kad VMI nėra atsakinga už mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo vertinimÄ , teismas pastebi, kad pagal MAÄ® 16 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumÄ tikrina, taip pat konsultacijas Å¡iuo klausimu teikia Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Tačiau atkreiptinas dėmesys į toliau nurodytas MAÄ® nuostatas. MAÄ® 13 straipsnio 6 punkte yra nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ yra administruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius.

Nors mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administravimas, šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo apskundimas pasižymi tam tikra specifika, nustatyta MAĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei kituose teisės aktuose, tačiau pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nesumokėtas mokestis už valstybinius gamtos išteklius sumokamas arba išieškomas ir delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka.

Taigi VMI yra įgaliota skaičiuoti delspinigius dėl nesumokėto mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius MAÄ® nustatyta tvarka. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčių mokėtojo deklaruotÄ mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotÄ mokestį).

Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Å io įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti Å¡io mokesčio tarifų dydžius ir sÄ lygas, nustatančias kada gali bÅ«ti taikomas didesnis Å¡io mokesčio tarifas (dauginant iÅ¡ koeficiento 10).

Didesnis mokesčio tarifas yra taikomas kai asmuo nedeklaruoja iÅ¡gauto gamtos iÅ¡teklių kiekio arba deklaruoja mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį, arba gamtos iÅ¡teklius iÅ¡gauna be leidimo. Nesumokėtas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius sumokamas arba iÅ¡ieÅ¡komas, delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius 10 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio ir 10 straipsnio turinio matyti, kad Å¡ios teisės normos yra skirtos sureguliuoti skirtingus mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėjimo klausimus, t. y. pagrindÄ taikyti didesnį mokesčio tarifÄ ir skaičiuoti delspinigius už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Taip pat ginčo teisiniam santykiui reikÅ¡mingos yra Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarkÄ . Å io įstatymo 7 straipsnio 1-4 dalyse įtvirtintos taisyklės nustato, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis; Å¡io mokesčio mokėtojai apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį; mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnyje nustatyti sunaudotų valstybinių gamtos išteklių deklaravimo ir mokesčio už juos sumokėjimo būdas bei terminai lemia, kad pažeidus juos, atsiranda dvejopo pobūdžio pasekmės:

1) nedeklaravus ar deklaravus mažesnį iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, ir už iÅ¡gauto, bet nedeklaruoto gamtos iÅ¡teklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifÄ , padaugintÄ iÅ¡ koeficiento 10;

2) taikyti Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, ir nesumokėtÄ už atitinkamÄ mokestinį laikotarpį mokestį, paskaičiuotÄ Ä¯prastu arba padidintu tarifu, iÅ¡ieÅ¡koti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ skaičiuojant delspinigius ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-476-438/2018). Nagrinėjamoje byloje susidariusi faktinė situacija lemia, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu Departamentas yra apskaičiavęs mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius didesniu tarifu, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, o VMI ginčijamu raÅ¡tu pateikė savo pozicijÄ dėl pareiÅ¡kėjai apskaičiuotų delspinigių pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96-99 straipsnius.

Taigi VMI, vykdydama jai priskirtas funkcijas dėl delspinigių apskaičiavimo už pavėluotai deklaruotas mokesčio sumas, turėjo teisę pareiÅ¡kėjos atžvilgiu apskaičiuoti delspinigius, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėja 2020-07-03 ir 2020-07-28 pateikė VMI deklaracijas už 2017-2019 m. ir 2020 m. I ketv. mokestinius laikotarpius, kurių mokesčio mokėjimo terminai jau buvo suėję. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog VMI pareiÅ¡kėjos atžvilgiu apskaičiavo delspinigius, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai už tÄ patį pažeidimÄ buvo taikytos dvi ekonominės sankcijos.

Departamento 2020-08-31 sprendimu mokestis padidintu tarifu pareiškėjai apskaičiuotas dėl to, kad ji nevykdė pareigos deklaruoti valstybinių gamtos išteklių (išgauto požeminio vandens kiekio), tuo tarpu VMI delspinigius apskaičiavo dėl to, kad pareiškėja mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas pateikė vėliau, nei numato aukščiau aptartos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintos taisyklės. LVAT, spręsdamas panašaus pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, jog delspinigiai nėra sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimus, o yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Delspinigiai skaičiuojami kaip kompensacija už tai, kad valstybė atitinkamu laikotarpiu negalėjo naudotis jai pagal mokesčių įstatymus priklausančiomis lėšomis, o mokesčių mokėtojas šiomis sumomis disponavo nepagrįstai (LVAT 2016-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-657- 438/2015). Laiku nesumokėjus mokesčių valstybei pastarajai kyla finansinių problemų, todėl siekiant atgrasyti nuo tokio pobūdžio mokesčių mokėtojų veiksmų, apskaičiuojami delspinigiai (LVAT 2016-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-293-556/2016).

Taigi pareiÅ¡kėjai vėluojant pateikti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas, valstybė negalėjo laiku naudotis atitinkama pinigų suma ir dėl Å¡ios aplinkybės, pareiÅ¡kėjai, kaip mokesčių mokėtojai, tenka pareiga mokėti delspinigius už pradelstÄ laikÄ . Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjos nurodytus teiginius, kad VMI negalėjo įskaityti apskaičiuotų delspinigių, nes dėl Departamento apskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius vyksta mokestinis ginčas.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymÄ minėtosioms sumoms padengti (iÅ¡skyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo praÅ¡ymu), tačiau nėra kliÅ«tis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas Å¡io Ä®statymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.

Aplinkybė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalį mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, įskaitant ir delspinigius, nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnyje. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI3-874-1066/2021 buvo sprendžiamas ginčas dėl Departamento 2020-08-31 sprendimo, kuriuo apskaičiuotas 113 264 Eur mokestis padidintu tarifu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-04-22 sprendimu Departamento 2020-08-31 sprendimÄ pakeitė ir patvirtintÄ mokesčio už 2017-2019 metais ir 2020 m. I ketvirtį nedeklaruotus gamtos iÅ¡teklius (vandenį) dydį sumažinti nuo 113 264 Eur iki 28 315,00 Eur. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis matyti, kad mokestinis ginčas yra kilęs dėl Departamento apskaičiuoto 113 264 Eur mokesčio padidintu tarifu, tuo tarpu delspinigiai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu apskaičiuoti ne nuo Å¡ios padidintu tarifu pareiÅ¡kėjai skirto mokesčio sumos, o už pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčio mokėtojo deklaruotÄ mokestį.

Taigi delspinigiai nuo Departamento skirtos ekonominės sankcijos (mokesčio padidintu tarifu), t. y. 113 264,00 Eur nebuvo skaičiuojami, nes dėl Å¡ios sumos iÅ¡ tiesų vyko mokestinis ginčas. Å ias aplinkybes VMI ginčijamame raÅ¡te pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino ir nurodė, jog delspinigiai nuo 113 264 Eur dėl pradėto ginčo nėra skaičiuojami. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisinio pagrindo naikinti pareiÅ¡kėjos ginčijamÄ VMI 2020-10-30 raÅ¡tÄ Nr. (20.21-06E) RMA-10104 dėl delspinigių apskaičiavimo ir delspinigių už valstybinius gamtos iÅ¡teklius paskaičiavimo nėra, VMI tinkamai įvertino susidariusiÄ faktinę situacijÄ ir pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas.

VMI neturėjo teisinio pagrindo neskaičiuoti delspinigių pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, jai pavėluotai pateikus mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas. Todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, todėl toks praÅ¡ymas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Gediminas Užubalis