e54ecec4-6012-41b4-9d91-686e2bb46401 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? NuoraÅ¡as Byla Nr. 1-2485-486/2019 Proceso Nr. 1-01-1-09532-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski, sekretoriaujant AuÅ¡rai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui, kaltinamajam R. S., nukentėjusiajam A. Č., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), veiklÄ , teistas: 1) 2011-08-12 Å irvintų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 164 str., laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbinę veiklÄ ir per laisvės apribojimo laikÄ atlyginti 1000 litų dydžio padarytÄ turtinę žalÄ ; 2) 2012-04-26 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ; 3) 2013-03-21 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d., galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metai ir 7 mėnesiai, vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Teismas n u s t a t ė : R. S. 2019 m. vasario 28 d., apie 20.46 val., vieÅ¡oje vietoje, visuomeninio transporto stotelėje „Siesikų“, esančioje DÅ«kÅ¡tų g. 30, Vilniuje, iÅ¡lipdamas iÅ¡ transporto keleivių kontrolierių mikroautobuso „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties tyčia dujų balionėliu papurÅ¡kė į veidÄ kontrolieriui A. Č., taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du jis savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Å iais savo veiksmais jis įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. parodė, kad kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta iÅ¡ dalies bei paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jį sulaikė dėl to, kad važiavo autobusu su nepažymėta Vilniečio kortele. Jis nesiprieÅ¡ino, todėl kontrolieriai jį nusivedė į autobusiukÄ . Kontrolierius paprašė pateikti asmens dokumentÄ , kaltinamasis atsakė, kad neduos, bet jis mintinai žinojo savo duomenis.

Kontrolieriai žadėjo kviesti policijÄ , bet neiÅ¡kvietė. R. S. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ už važiavimÄ be bilieto, jis atsisakė imti iÅ¡ pradžių tÄ protokolÄ , vėliau paėmė ir sumokėjo baudÄ . Kontrolieriai paėmė jo Vilniečio kortelę, nors jis prašė atiduoti jÄ gal 20 kartų, todėl jis pats paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . R. S. kontrolieriai iÅ¡nervavo, provokavo, todėl kaltinamasis papurÅ¡kė kontrolieriui dujų. Mintis purkÅ¡ti dujomis kilo spontaniÅ¡kai.

Kaltinamasis prisipažįsta, kad purÅ¡kė dujų. Civilinio ieÅ¡kinio kaltinamasis nepripažįsta, 600 eurų jo manymu yra per didėlė sumÄ . Ligonių kasos ieÅ¡kinį, pripažįsta. Po to, kai papurÅ¡kė dujų, kontrolieriai sėdo ir nuvažiavo. Tada palaukė, kol atvyko policija, parašė pareiÅ¡kimÄ . Kaltinamasis vykdo individualiÄ veiklÄ statybų sektoriuje. Pajamos skirtingos, žiemÄ mažiau uždirba. IÅ¡siskyręs yra, bet gyvena su buvusia žmona, nes buvusi žmona serga.

Yra du mažamečiai vaikai, o dar vienas iÅ¡ pirmos santuokos jau pilnametis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jis dirba SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi, įvykio dienÄ dirbo stotelėje „Siesikų“, kontroliavo transportÄ . 5 autobusu važiavo R. S., autobusas buvo pusiau tuščias. Kaltinamasis parodė Vilniečio kortelę, pasirodė, kad ji buvo negaliojanti, todėl paprašė iÅ¡lipti. Vilniečio kortelė buvo paimta protokolo suraÅ¡ymui.

Kortelė negaliojanti reiÅ¡kia negaliojanti ir nepažymėta. Tai reiÅ¡kia, kortelė nepažymėta (neaktyvinta) kelionės metu, reiÅ¡kia negaliojanti arba nepažymėta ir nesvarbu, ar joje yra pinigų ar ne. Kaltinamasis važiavo neapmokėjęs kelionės, todėl buvo papraÅ¡ytas iÅ¡lipti. R. S. iÅ¡lipo nenoriai, su keiksmažodžiais ir nuėjo į tarnybinį autobusiukÄ . Paprašė kaltinamojo pateikti asmens dokumentÄ , tačiau jis pasakė, kad neprivalo pateikti, nes jie nėra pareigÅ«nai.

Kontrolierius gali paimti Vilniečio kortelę iÅ¡ keleivio ir pareikalauti asmens dokumento. Po protokolo suraÅ¡ymo Vilniečio kortelė grÄ Å¾inama kartu su dokumentu. Jeigu asmuo piktybiÅ¡kai nepateikia dokumento, tada kviečiama policija. Tai įlipo į autobusiuko vidų, jis pats pasiÅ«lė iÅ¡kviesti policijÄ . Jo kolega G. K. pasakė, kad jeigu pilietis ant lapo suraÅ¡ys savo duomenis, jie suras patys. Tada kaltinamasis pasakė, kad neraÅ¡ys savo duomenų. Nukentėjusysis paėmė jo kortelę, atidaviau kontrolieriui brigadininkui, kuris suraÅ¡o protokolÄ .

Patikrinus, kortelėje nebuvo jokių pinigų, ji tuščia, ir Å¡iuo metu yra pas juos „Susisiekimo paslaugos“. PrieÅ¡ kaltinamajam iÅ¡einant, A. Č. pasakė, kad geriau pasiraÅ¡yti ir paimti protokolÄ . Tada kaltinamasis iÅ¡rovė iÅ¡ rankų tÄ protokolÄ kolegai. Jiems iÅ¡lipus nukentėjusysis pastebėjo, kad tas asmuo dar stovi, todėl iÅ¡lipo paklausti jo ko jis, o kaltinamasis ėmė ir papurÅ¡kė jam į veidÄ dujų. Po to nukentėjusysis nustojo kvėpuoti, akis užgriaužė.

Tada nuvyko į Lazdynų universitetinę ligoninę. Jokios provokacijos nebuvo iš kontrolierių pusės. Kai pabandė surinkti kaltinamojo pavardę, jam programa nemetė tokio žmogaus. Dėl 600 eurų neturtinės žalos, tai nukentėjusysis nemano, kad tai didelė suma, su raudonomis akimis jis vaikščiojo 4 dienas. Nukentėjusysis net kelias dienas blogai matė dėl to papurškimo į akis. Negali pasakyti ar įvykio metu stotelėje buvo pašalinių žmonių. Teismo posėdžio metu liudytoja O.

S. paaiÅ¡kino, kad ji dirba SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kontroliere, įvykio dienÄ tikrino keleivių kontrolę „Siesikų“ stotelėje. Liudytoja tuo metu stovėjo lauke. Kitas kontrolierius A. Č. nusivedė pažeidėjÄ R. S. į autobusiukÄ administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymui, o keleivis nenorėjo duoti savo asmens duomenų. Tada A. Č. pasakė, kad kvies policijÄ , tuomet iÅ¡ kaltinamojo pusės prasidėjo keiksmažodžiai. Bet vis tiek, keleivis pateikė savo asmens duomenis, administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas.

Po to liudytoja išgirdo A. Č. sakant „duok vandens“. Pasirodo kaltinamais jam papurškė dujomis. Liudytoja A. Č. pasakė, kad vandeniu negalima plauti, bet jis vis tiek prašė. Po to nuvyko į Lazdynų ligoninę. Įvykio metu liudytoja buvau autobusiuke, o kaltinamasis stovėjo lauke, niekas jo neprovokavo. Pareigūnų irgi kviesti nesinori, jų kartais ilgai reikia laukti, todėl visada prašoma geranoriškai pateikti asmens duomenis. Vilniečio kortelė paimama administracinio nusižengimo protokolo surašymui, nes jiems reikia Vilniečio kortelės numerio.

Kaltinamasis nemandagiai su jais bendravo, sakė: „pririnko visokių, lenkų, rusų ir t.t.“. Pašalinių žmonių stotelėje buvo. Autobuse, kuriuo važiavo kaltinamasis, buvo žmonių, bet kiek, pasakyti negali. Buvo juk 20 val., todėl kaltinamasis negalėjo nespėti pažymėti bilieto, nes stotelė nuo „Akropolio“ iki „Siesikų“ yra ilga. Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vairuotoju – kontrolieriumi.

BÅ«tent jis surašė R. S. protokolÄ . Kaltinamasis įvykio metu labai triukÅ¡mavo, nenorėjo pateikti asmens duomenų. Po kurio laiko pateikė savo asmens duomenis, buvo suraÅ¡ytas protokolas. Jie su kolegomis bandė įteikti kaltinamajam protokolÄ , tačiau jis nenorėjo imti, po to visgi paėmė ir su triukÅ¡mu išėjo iÅ¡ tarnybinio autobusiuko. Kai kaltinamasis išėjo, G. K. pastebėjo, kad pamirÅ¡o atiduoti jam Vilniečio kortelę. Liudytojas norėjo iÅ¡lipti iÅ¡ autobusiuko ir atiduoti kaltinamajam Vilniečio kortelę.

Tačiau tuomet A. Č. sušuko, kad jam kaltinamasis papurškė dujų į akis ir rėkė „duok man vandens“. Tada G. K. kaltinamajam pasakė, kad Vilniečio kortelę jis atgaus Susisiekimo paslaugų skyriuje ir A. Č. nuvežė į ligoninę. Vilniečio kortelė reikalinga patikrinti ar yra galiojantis bilietas, kortelė tikrinama aparatu. Vilniečio kortelės numerį ne visada rašo. Kadangi, kaltinamasis pradėjo triukšmauti, todėl liudytojas negalėjo atiduoti kortelės iš karto.

VisÄ tai patvirtinanti vaizdo medžiaga. Kortelė negaliojanti reiÅ¡kia tai, kad kai kontrolierius įjungė aparatÄ , rodė, kad kortelė negaliojanti. O kai įjungė kortelės savitarnos programėlę, rodė, kad kortelė yra tuščia, be pinigų. Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. paaiÅ¡kino, kad jis dirba SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi. 2019 m. vasario 28 dienÄ , vakare, jie su kolegomis dirbo stotelėje „Siesikai“, tikrino keleivius. A. Č. iÅ¡vedė kaltinamÄ jį iÅ¡ autobuso, ir nuvedė į tarnybinę maÅ¡inÄ .

Kadangi pažeidėjas nenorėjo pateikti savo duomenų, jie visi atėjo į mikroautobusiukÄ ir pradėjo jį įkalbinėti, kad pateiktų. Vėliau kaltinamasis pateikė duomenis. Liudytojas su O. S. nuėjo toliau tikrinti keleivius, o A. Č., G. K. ir kaltinamasis liko autobusiuke. S. B. iÅ¡girdo kaip A. praÅ¡o „duok vandens“. A. Č. pasakė, kad jam papurÅ¡kė dujų kaltinamasis, todėl turėjo vykti į ligoninę. Nukentėjusiojo A. Č. 2019 m. vasario 28 d. pareiÅ¡kime nurodoma, kad 2019 m. vasario 28 d., apie 20.46 val., vieÅ¡oje vietoje, visuomeninio transporto stotelėje „Siesikų“, iÅ¡lipdamas iÅ¡ transporto keleivių kontrolierių mikroautobuso R.

S., kuriame jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties tyčia dujų balionėliu papurÅ¡kė jam į veidÄ (b. l. 1). BIRT duomenų žiÅ«ryklėje nurodoma, kad 2019-02-28, 22 val. 47 min., kreipėsi SÄ® susisiekimo paslaugų kontrolierius, kuris pranešė, kad autobuso keleivis važiavęs be bilieto papurÅ¡kė jam dujų į akis (b. l. 3). Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime pažymima, kad 2019-02-28 pacientas A.

Č. kreipėsi dėl akių aÅ¡arojimo, Å¡viesos baimės (b. l. 22). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä yra matoma, kad į mikroautobusÄ Ä¯lipa sulaikytas asmuo ir du keleivių kontrolės darbuotojai. Sulaikytas asmuo įėjęs į mikroautobusÄ atsisėda. Vienas iÅ¡ keleivių kontrolės darbuotojų atsisėda į prie mikroautobuse įrengtos darbo vietos. Kitas stovi Å¡aliai mikroautobuso durų. Maždaug po pusės minutės į mikroautobusÄ Ä¯lipa dar du keleivių kontrolės darbuotojai: vyras ir moteris.

Jie kurį laikÄ mikroautobuse pastovi, po to vyras atsisėda į mikroautobuso galÄ , o moteris lieka stovėti. Tuo metu keleivių kontrolės darbuotojas, kuris prieÅ¡ tai stovėjo Å¡alia mikroautobuso durų atsisėda į mikroautobuso vairuotojo vietÄ . Vienu metu sulaikytas asmuo atsistoja, nusiima nuo pečių kuprinę, pasideda jÄ ant sėdynės ir joje kažko ieÅ¡ko, po to prieina prie vairuotojo vietoje sėdinčio keleivių kontrolės darbuotojo, kažkÄ ten užraÅ¡inėja. Po to grįžta į tÄ pačiÄ vietÄ .

Maždaug po septynių minučių keleivių kontrolės darbuotojas sėdėjęs gale ir keleivių kontrolės darbuotoja moteris iÅ¡lipa iÅ¡ mikroautobuso. Keleivių kontrolės darbuotojas rašęs administracinio nusižengimo protokolÄ paduoda popieriaus lapÄ sulaikytam asmeniui. Jis jį paima iÅ¡ iÅ¡lipa iÅ¡ mikroautobuso. Tada iÅ¡ mikroautobuso lipa ir keleivių kontrolės darbuotojas sėdėjęs mikroautobuso vairuotojo vietoje. Jis pasilenkia ir staiga susiima už veido. Kitas keleivių kontrolės darbuotojas paduoda savo kolegai vandens buteliukÄ (b. l. 48).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Pagal LR BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Be to, nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje, padaromas tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Remiantis teismų praktika, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panaÅ¡iai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370-511/2018, 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė padarius LR BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. R. S. savo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad jis neneigia, kad papurÅ¡kė dujų nukentėjusiajam į akis.

Nurodė, kad tokia mintis kilo spontaniÅ¡kai, tačiau savo neteisėtÄ elgesį teisino tuo, kad jį kontrolieriai iÅ¡provokavo, labai sunervino, paėmė jo Vilniečio kortelę, elgėsi su juo nepagarbiai. Vis dėlto nepaisant tokių kaltinamojo parodymų, teismas vertina, kad jo kaltė padarius nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra patvirtinama kitų byloje surinktų duomenų visumos. Taigi pripažintina, kad kaltinamojo parodymai, dalyje dėl jo iÅ¡provokavimo, iÅ¡ esmės nėra patvirtinami jokiais kitais duomenimis.

Savo ruožtu, kaip minėta, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai pripažintini nuosekliais ir patikimais. PeržiÅ«rėjus vaizdo ir garso įraÅ¡Ä pateiktÄ byloje, matyti, kad kontrolieriai jokių provokuojamų veiksmų neatlieka, tiesiog bando nustatyti asmens padariusio administracinį nusižengimÄ , Å¡iuo atveju kaltinamojo tapatybę, kaltinamasis kalba nenoriai, kalbėdamas vartoja ir necenzÅ«rinius, diskriminacinius žodžius. Todėl įvertinus nurodytų įrodymų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, apžiÅ«ros protokole užfiksuotÄ informacijÄ , visumÄ , teismas sprendžia, kad yra įrodyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, požymiai R.

S. veikoje, o bÅ«tent, kad jis vieÅ¡oje vietoje, visuomeninio transporto stotelėje, iÅ¡lipdamas iÅ¡ transporto keleivių kontrolierių mikroautobuso, kuriame jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties tyčia dujų balionėliu papurÅ¡kė į veidÄ kontrolieriui A. Č., taip padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du jis savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Taigi įrodžius veikos tiek minėtus objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius R. S. veikoje, konstatuotina, kad jo kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 straipsnyje, yra visiÅ¡kai įrodyta. Dėl bausmės skyrimo, kardomųjų priemonių. LR BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės yra vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Pažymėtina, kad LR BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumÄ . Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo R.

S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Taip pat įvertinama kaltinamojo asmenybę, o bÅ«tent kaltinamasis vykdo individualiÄ veiklÄ (b. l. 82), praeityje teistas 3 kartus (b. l. 78-79), baustas administracine tvarka (b. l. 80-81).

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam R. S. LR BK 284 straipsnio sankcijoje numatytÄ alternatyviÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus. Teismo vertinimu, bÅ«tent laisvės apribojimo bausmė Å¡iuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, kad bÅ«tų pasiekta LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras prašė skirti kaltinamajam vieÅ¡uosius darbus, tačiau jie gali bÅ«ti skiriami tik kaltinamajam sutinkant, Å¡iuo atveju to pasigendama, kadangi teisiamojo posėdžio metu prokurorui paklausus dėl galimybės atlikti vieÅ¡uosius darbus, kaltinamasis neiÅ¡sakė savo tiesioginės nuomonės tuo klausimus, o nurodė, kad jis dirba pagal individualiÄ veiklÄ , statybose.

Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto, siekiant iÅ¡vengti bet kokių neaiÅ¡kumų, tikslinga kaltinamajam paskirti kitÄ sankcijoje numatytÄ bausmę. R. S. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina. Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys nėra vien tik privataus pobÅ«džio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamÄ ar kaltinamÄ nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas raÅ¡ytine forma, paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios.

Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo turiniui, tačiau civilinis ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifikÄ , civilinis ieÅ¡kinys ikiteisminio tyrimo metu gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.

Nukentėjusysis A. Č. pareiÅ¡kė 600 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 31). IÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad 600 eurų sumÄ sudaro nukentėjusiojo patirta neturtinė žala. Nukentėjusysis A. Č. pažymėjo, jog pripurÅ¡kiant pipirinių dujų į akis jam buvo nudegintos akys, ko pasėkoje sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta jo darbinė veikla, turėjo vykti į ligoninę, kur jam suteikė pagalbÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ jo kolegų ir paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, kas iÅ¡Å¡aukė stresÄ , neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo įgÅ«džių sumažėjimÄ .

Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos dydžio pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Teismas vertina, kad dėl incidento, kurio metu nukentėjusiajam buvo papurkÅ¡ta į akis dujų balionėliu jis neabejotinai patyrė skausmÄ , diskomfortÄ , skaudėjo abi akis, blogai matė. Tačiau teismo vertinimu, įvertinus, kad sužalojimo pasekmės buvo neilgalaikės, asmuo neėmė nedarbingumo, tęsė darbus, todėl praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma mažintina. Teismo vertinimu 300 eurų suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, teismo įsitikinimu, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principus, LR BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktikÄ tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-78/2013, 2K-314/2012, 2K-497/2011 ir kt.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 15,26 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį. MinėtÄ sumÄ sudarė nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidos (b. l. 35-36). Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės liginių kasos civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas byloje surinktais įrodymais, kaltinamojo teisme duotais parodymais, pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : R. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo. Ä®pareigoti R. S. bausmės vykdymo laikotarpi: - bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; - tęsti darbÄ , arba be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje; - be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti R. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nukentėjusiojo A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. S. nukentėjusiojo A. Č. naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti kaltinamojo R. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 15,26 (penkiolika eurų 26 ct.) gydymo išlaidoms atlyginti.

R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas (parašas) Nuorašas tikras Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski