2026-02-25 Nr. AB-4176-3-64-3-03607-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-342-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03607-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas:

1) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (realizavimo) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnis);

2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – neatitinka faktinės tikrovės;

3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pirkimų organizatorių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 837) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas (pavedamas, įpareigojamas) pirkimų organizatoriumi;

4) atnaujinti, dėl svarbios priežasties praleistą, 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 5) į bylos nagrinėjimą kviesti: Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorę J. K. ir direktoriaus pavaduotoją A. P. (dėl atlyginimo už papildomi atliktą (atliekamą) darbą aplinkybių);

6) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti (vykdyti) įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalys ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktai) normas;

7) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1221);

8) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu;

9) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 970);

10) pripažinti atsakovą (darbdavį), apgaviku, esminiai pažeidusiu Konstitucijos, įstatymų, moralės, etikos normų nuostatas, o jo elgsenoje esant – savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 str.) ir persekiojimą (BK 148-1 str.) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą;

11) išsireikalauti iš darbdavio (atsakovo) būtiną dokumentinę medžiagą bylai išnagrinėti.

Pareiškėjas prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, be kita ko, nurodo, kad apie Įsakymo Nr. A1-837 egzistavimą sužinojo tik gavęs 2024 m. rugpjūčio 27 d. laišką, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas dėl svarbios priežasties, t. y. laiku nebuvo supažindintas su Įsakymu Nr. A1-837.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde (pareiškime), kelia reikalavimą panaikinti tris Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus administracinius sprendimus: 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą; 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“; 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“, bei reiškia išvestinius, su šiais reikalavimais susijusius, reikalavimus.

Teismas taip pat nustatė, kad skundas teismui pateiktas 2025 m. lapkričio 18 d., t. y. praėjus įstatymo nustatytiems terminams, per kuriuos šie administraciniai sprendimai galėjo būti apskųsti. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo ir nurodė, kad svarbios termino praleidimo priežastys – „fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio (atsakovės) nesupažindinimas su juo“. Detaliau pareiškėjas nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis, nepagrindė kas sutrukdė kreiptis į teismą anksčiau.

Kartu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš viso neprašė atnaujinti praleistą terminą apskųsti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymą Nr. A1-1221 ir Įsakymą Nr. P1-970, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apskųsti šiuos įsakymus, nenurodo ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai ir jau seniai žinojo apie siekiamus apskųsti įsakymus, nes į teismą dėl jų apskundimo pirmą kartą kreipėsi dar 2024 m. rugsėjo 18 d. ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024 jo skundas buvo laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų. Vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Taigi, pareiškėjas jau nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikė analogiškus skundus, žinodamas, kad yra praleidęs terminus skundžiamiems aktams apskųsti, vadinasi, apie skundžiamus įsakymus žinojo jau nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. Todėl tai, kad darbdavys (atsakovas) savalaikiai jo nesupažindino su įsakymu, kaip nurodė pareiškėjas, niekaip nepagrindė, kodėl skundą šioje byloje jis pateikė tik 2025 m. spalio 24 d. – praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą vienerius metus, skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, kai apie skundžiamus įsakymus jis neabejotinai žinojo senai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas po 2024 m. spalio 17 d. nutarties Nr. I3-15812-614/2024 priėmimo nuolat teikė analogiškus skundus, tačiau niekada nepagrindė termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir šiuo pagrindu analogiški jo skundai jau buvo atsisakyti priimti 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi Nr. eI3-11806-426/2025, 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi Nr. eI3-10188-931/2025, 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi Nr. eI3-12334-931/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi eI3-12828-402/2025, 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi Nr. eI3-12945-780/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi Nr. eI3-12829-641/2025, 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi Nr. eI3-13230-780/2025, 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi Nr. eI3-13339-780/2025, 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Nr. eI3-18683-780/2025, 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Nr. eI3-18693-780/2025, 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Nr. eI3-19712-780/2025, 2025 m. spalio 16 d. nutartimi Nr. eI3-20789-780/2025, 2025 m. spalio 20 d. nutartimi Nr. eI3-20990-780/2025 ir kt.

Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusioje Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 konstatuota, jog yra pagrindas atsisakyti priimti analogiškus pareiškėjo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį atnaujinti. Palyginus nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 pareiškėjo reikštus reikalavimus, pagrindą ir argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasčių su šioje byloje pateikto pareiškėjo skundo dalyku, pagrindu bei argumentais, teismas pripažino, kad jie yra analogiški, t. y. pareiškėjas nenurodė nei naujų faktinių aplinkybių, nei kitokių skundžiamų aktų panaikinimo teisinių pagrindų, nei naujų ar kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą.

Teismas akcentavo, kad vertindamas tokią situaciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartyje Nr. eAS-485-552/2025 pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, o Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nurodė, kad administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-629/2025) ir išaiškino, kad tai aktualu ir tokiu atveju, kai sprendžiant analogišką pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 tapatus pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą jau buvo išnagrinėtas ir netenkintas, pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti.

Taigi, teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad analogiškus pareiškėjo skundus ir prašymus dėl praleisto termino atnaujinimo teismas turėtų spręsti vienodai, kaip ir įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025, kuria konstatuota, jog yra pagrindas atsisakyti priimti analogiškus pareiškėjo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį atnaujinti.

Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per EPP, taigi, objektyvių kliūčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, jis nepagrindė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą skundžiant minėtus tris administracinius sprendimus. Termino skundui paduoti praleidimas akivaizdžiai susijęs tik su subjektyviomis priežastimis, susijusiomis su pareiškėjo pasirinktu savo teisių gynimo būdu – skundų kiekiu, o ne jų kokybe ginant savo interesus.

Teismas sprendė, kad pareiškėjui nenurodžius svarbių ir objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti skundą teismui, ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą ir teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo jį atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas sprendė, jog pareiškėjo skundo dalis pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, taip pat skundo reikalavimas pripažinti atsakovą apgaviku, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimą, teismui pasinaudojus savo diskrecijos teise kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai. Pareiškėjo skunde nenurodytas ne tik konkretus ginčijamas teisės aktas, bet ir neišdėstyti argumentai, kodėl jis galėtų prieštarauti Konstitucijai. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą teismo atmestas kaip teisiškai nepagrįstas.

Pareiškėjo prašymas pripažinti atsakovą apgaviku, nustatyti jo elgsenoje savavaldžiavimą ir persekiojimą teismo įvertintas, kaip nenagrinėtinas šioje byloje, akcentuojant ir tai, kad administracinis teismas nenagrinėja ginčų, kylančių iš baudžiamosios atsakomybės taikymo asmenims, todėl tokių reikalavimų nagrinėjimas, kuriais pareiškėjas siekia inicijuoti baudžiamąją bylą ar ikiteisminio tyrimo pradėjimą (dėl asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, taip pat nepriskirtinas teismo kompetencijai (ABTĮ 18 str.).

Priėmimo stadijoje teismui nustačius, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 33 straipsnyje numatytų reikalavimų ir yra pagrindas jo nepriimti, tolesnis skundo turinio ir formos atitikimas ABTĮ 24–25 straipsnių nuostatoms teismo nevertintas.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su reikalavimais panaikinti skundžiamus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įsakymus, nepraleido įstatymo nustatyto skundo (pareiškimo) padavimo termino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. spalio 1 d., praleido įstatymo nustatytus terminus per kuriuos šie administraciniai sprendimai galėjo būti apskųsti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies paduoti ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-485-552/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712- 968/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.), todėl pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-779-629/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai nėra tenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis