2021-01-13 Nr. AB-1098-3-61-3-02799-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-47-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02799-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. C., I. S., V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. C., I. S., V. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai P. C., I. S. ir V. C. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. (15/6-10) 12PR-104 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl papildomos apsaugos nesuteikimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atitinkama apimtimi iš naujo. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjai Lietuvos Respublikoje pateikė prieglobsčio prašymą, kurį grindė šiais pagrindiniais motyvais: 1) (duomenys neskelbtini); 2) nenustatyta pagrindo prielaidai, kad pareiškėjams kilmės valstybėje grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatyti veiksmai. Be kita ko, kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

1.2. Byloje nėra ginčo dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjams yra atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.), tačiau Migracijos departamentas atliko paviršutinišką aplinkybių ir rašytinių įrodymų tyrimą bei vertinimą dėl galimybės pareiškėjams suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (ar) 2 punkte numatytais pagrindais. Be to, nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo. Pabrėžtina, kad dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjams Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu tarp šalių ginčo taip pat nėra.

1.3. Migracijos departamento Sprendime yra konstatuota, kad (duomenys neskelbtini).

1.4. Pareiškėjo įsitikinimu, (duomenys neskelbtini).

1.5. (duomenys neskelbtini).

1.6. (duomenys neskelbtini).

1.7. (duomenys neskelbtini).

1.8. Pareiškėjai, atsižvelgdami į pirmiau aprašytas (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo individualios situacijos su nustatyta kilmės valstybės informacija apie egzistuojančius žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimus. Pareiškėjai turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju (duomenys neskelbtini).

1.9. Pareiškėjų baimę grįžimo į kilmės valstybę atveju patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytus veiksmus pagrindžia viešai prieinama kilmės valstybės informacija. (duomenys neskelbtini).

1.10. Pareiškėjų vertinimu, jų pasakojimo daliai dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų apklausų metu pateiktas nuoseklus pasakojimas, jį patvirtinantys rašytiniai įrodymai ir abejonės privilegijos principas Migracijos departamentui turėjo leisti padaryti išvadą, kad yra labiau tikėtina, nei netikėtina, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai ir (ar) pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gali susidurti su Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytais veiksmais.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje, tačiau tyrimo metu nenustatyta pagrindo prielaidai, jog šis (duomenys neskelbtini) būtų sąlygojamas pareiškėjo rase, religija, tautybe, jo priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba jo politiniais įsitikinimais. Atitinkamai nenustatyta ir pagrįsta tikimybė pareiškėjams patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytus veiksmus.

2.2. (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėjai nors ir nurodo skunde, kad Migracijos departamentas neva nevertino individualių pareiškėjo aplinkybių, tačiau patys baimę patirti kilmės valstybėje Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose numatytus veiksmus grindžia išimtinai bendro pobūdžio kilmės valstybės informacija, niekaip nepaaiškindami, kaip ši informacija yra susijusi su jų individualia situacija. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, nenustatyta pagrindo prielaidai, jog kilmės šalyje pareiškėjams gresia mirties bausmė ar egzekucija (pažymėtina, kad patys pareiškėjai jokių šią išvadą galinčių paneigti duomenų teismui nepateikė). Atsižvelgus į tai, ginčijamame Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

2.4. Migracijos departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją. (duomenys neskelbtini).

2.5. Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini). Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti pagrindai sietini su konkrečiam asmeniui gręsiančiomis individualiomis grėsmėmis. (duomenys neskelbtini). Tad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjams nesuteikta papildoma apsauga, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Konvencijos 3 straipsnyje numatyti veiksmai, todėl atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai neatitinka nei prieglobsčio, nei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, jiems prieglobstis ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje nesuteiktini.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendime detaliai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu, todėl Migracijos departamentas negalėjo konstatuoti pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juos bus elgiamasi nežmoniškai, žiauriai. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatyti veiksmai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nei atsakovui, nei teismui, be deklaratyvių teiginių, nenurodė jokių duomenų, kad jų kilmės valstybėje nėra teisinių priemonių apsiginti nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo asmens prieglobsčio prašytojo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas minėtoms aplinkybėms pagrįsti jokių duomenų nepateikė. Be to, ir teismo posėdžio metu pareiškėjai negalėjo nurodyti atvejų, jog iki išvykimo iš kilmės valstybės jiems buvo grasinta susidoroti, jog jie buvo persekiojami (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamus grasinimus yra neišsamus ir abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei perteklinio pobūdžio teiginiais. Taigi pareiškėjas neatitiko minėtų Įstatymo nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo, todėl ši Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

7. Teismas darė išvadą, kad atsakovas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo pagrindų. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas netenkino ir pareiškėjų išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jų prašymą suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 8. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

8.1. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas nustatė per aukštą įrodinėjimo lygį prieglobsčio byloje. Skundžiamo teismo sprendimo 7 puslapyje cituojama teisės akto redakcija, kuri negalioja nuo 2019 m. liepos 1 d., o būtent nurodoma, kad turi būti remiamasi iš teisės akto jau išbrauktu „tikimybių pusiausvyros principu“. Nuo 2019 m. liepos 1 d. „tikimybių pusiausvyros principas“ kaip tik ir buvo išbrauktas iš teisės akto ir dabar neturėtų galioti, nes pabėgėlių teisėje turėtų būti remiamasi kitu – „pagrįstos tikimybės principu“. Pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prieglobsčio prašytojui tenka pareiga įrodyti savo prieglobsčio prašymo argumentus, bet kartu, atsižvelgiant į prieglobsčio bylų specifiką (t. y. į tai, kad persekiojimo dažnai objektyviai nėra įmanoma įrodyti), reikalaujamas įrodinėjimo lygis neturi būti aukštas. Prieglobsčio bylose taikomas įrodinėjimo lygis iš esmės tinkamai yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 116 punkte (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.). Kitaip tariant, pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Tai reiškia, kad įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jei įrodoma nors ir labai maža, bet galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė.

8.2. (duomenys neskelbtini).

8.3. Migracijos departamentas padarė išvadą (o teismas tokiai išvadai pritaria), kad pareiškėjo nagrinėjamas atvejis nepatenka į tuos atvejus, kuriais (duomenys neskelbtini). Tačiau toks Migracijos departamento ir teismo atliktas aplinkybių vertinimas yra netinkamas. Pirma, Migracijos Departamento Sprendimo 8 puslapyje nurodyta kilmės valstybės informacija, kuria grindžiamas šis sprendimas ir skundžiamas teismo sprendimas, yra pateikta tik išnašų į kažkokius interneto šaltinius forma, bet ta informacija nėra nei pateikta byloje, nei pacituota bent išnašoje, nei išversta į lietuvių kalbą. (duomenys neskelbtini), todėl tinkamai įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes bei kilmės valstybės informaciją ir tinkamai atsižvelgus į įrodinėjimo lygį prieglobsčio bylose, turėtų būti padaryta išvada, kad pareiškėjui gresia pagrįsta tikimybė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą. Papildomai pažymi, kad:

9.1. Aplinkybė, jog teismo sprendime yra nurodyta negaliojanti Aprašo 116 punkto redakcija, neturi jokios įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teismo sprendimo turinys patvirtina, kad buvo taikytas pagrįstos tikimybės, o ne tikimybių pusiausvyros principas. Visų antra, kaip ir yra nustatyta Aprašo 116.1 papunktyje, pareiškėjų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo kilmės valstybėje patirti (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjai ignoruoja kitas Aprašo 116.1 papunkčio dalis, kuriose yra apibrėžiama persekiojimo reikšmė ir kitos būtinos sąlygos (rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei, politiniai įsitikinimai), kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas persekiojimu pabėgėlių teisės nuostatų kontekste.

9.2. Nors pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra pateiki išversti šaltiniai, kuriais vadovaujamasi Sprendime, tačiau nepaaiškina, kokią įtaką tai turi Sprendimo teisėtumui, juo labiau nepateikė jokių šią informaciją paneigiančių įrodymų arba kilmės valstybės informacijos, kuri prieštarautų Migracijos departamento surinktai kilmės valstybės informacijai. Iš Sprendimo turinio yra akivaizdu, kad Migracijos departamentas rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija ir pateikė nuorodas į ją, kuri yra viešai prieinama. Migracijos departamentas, įvertinęs kilmės valstybės informaciją bei pareiškėjo individualias aplinkybes, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pagrįstos rizikos pareiškėjui tapti (duomenys neskelbtini) kankinimų auka nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nors pareiškėjai pateikia nuorodą į straipsnį, (duomenys neskelbtini), tačiau niekaip nepaaiškina, kaip straipsnyje aprašoma situacija (duomenys neskelbtini) yra susijusi su jų individualia situacija.

9.3. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjams, vertino individualias jų aplinkybes, o pareiškėjai niekaip nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, dėl to nėra pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Skundžiamas teismo sprendimas taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjų pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikius teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Byloje kilęs ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti papildomos apsaugos, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų

12. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.).

14. Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

15. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais baimės patirti persekiojimą. (duomenys neskelbtini).

17. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis teigia, kad teismas nustatė per aukštą prieglobsčio bylai įrodinėjimo lygį prieglobsčio bylai, pateikė savo byloje esančių įrodymų vertinimą, pateikė papildomus įrodymus kartu su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, taip pat atsižvelgdama į naujai pateiktus įrodymus, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

18. Visų pirma pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismo sprendime yra nurodyta negaliojanti Aprašo 116 punkto redakcija, neturi esminės įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas iš esmės taikė pagrįstos tikimybės, o ne tikimybių pusiausvyros principą.

19. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma suteikti papildomą apsaugą, teisės aktus, reglamentuojančius papildomos apsaugos suteikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl jo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija (b. l. 40).

20. (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, pareiškėjo pasakojimas apie tariamus grasinimus yra neišsamus ir abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei perteklinio pobūdžio teiginiais.

21. Iš byloje esančių duomenų neseka, kad egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje P. C. gresia EŽTK 3 str. nurodyti veiksmai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 87 straipsnio taikymo kontekste blogos įkalinimo sąlygos kilmės šalyje nėra pagrindu papildomai apsaugai pritaikyti (2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019). Atsižvelgus į tai, P. C., I. S. ir (duomenys neskelbtini) V. C. neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

22. Teismo nuomone, byloje nėra įrodyta nei tikėtina, nei galima grėsmė pareiškėjams kilmės valstybėje patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodytus veiksmus. Pareiškėjų kilmės šalyje, (duomenys neskelbtini), šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

24. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų P. C., I. S., V. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius