e54df7a4-3d01-4ebb-b42b-cd752bc0cc60 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3110-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01313-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 2-7), kurį vėliau patikslino (b. l. 53-57, 83-86), praÅ¡ydamas teismo įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vilniaus pataisos namų (buvęs LukiÅ¡kių TI-K, nuo 2019-04-01 įstaiga reorganizuota, prijungiant prie Vilniaus pataisos namų), atlyginti pareiÅ¡kėjo dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) darbuotojų veiksmų (neveikimo) patirtÄ 162 Eur turtinę žalÄ , dingus pareiÅ¡kėjo asmeniniams daiktams.

PaaiÅ¡kina, kad 2018 m. spalio 11 d. iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo konvojuotas į PravieniÅ¡kių laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyrių, pablogėjus jo psichinės sveikatos bÅ«klei. Su savimi nepasiėmė visų jam priklausančių daiktų. 2018 m. lapkričio 13 d. grįžęs į LukiÅ¡kių TI-K, pasigedo kai kurių asmeninių daiktų, t. y. laikrodžio, USB atmintinės, televizoriaus antenos su laidu ir magnetu, odinių sportinių batelių, megztinio ir knygos. Nurodo, kad jam grįžus į LukiÅ¡kių TI-K, buvo grÄ Å¾inti 3 „krepÅ¡iai“, televizorius ir kompiuteris.

Dėl daiktų dingimo ir jų grÄ Å¾inimo kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, tačiau daiktai nebuvo grÄ Å¾inti. Teigia, kad dėl LukiÅ¡kių TIK-K darbuotojų aplaidaus pareigų vykdymo, jis neteko savo asmeninių daiktų, todėl patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ vertina 162 eurais. Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) atsiliepime (b. l. 114-117) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, PareiÅ¡kėjas turimus asmeninius daiktus paliko įstaigos sandėlyje (televizorių, kompiuterį ir 3 užantspauduotus krepÅ¡ius), buvo iÅ¡raÅ¡yti asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktai Nr. 2031 ir Nr. 2043, o likusius daiktus paėmė su savimi. 2018 m. lapkričio 13 d. grižus į LukiÅ¡kių TI-K, visi daiktai pagal asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktus Nr. 2031 ir Nr. 2043 buvo pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti pasiraÅ¡ytinai.

PareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K 2019 m. sausio 2 d. raÅ¡te Nr. 22-1 buvo paaiÅ¡kintos Å¡ios aplinkybės. Patikrinus įstaigos materialinių vertybių sandėlį, nustatyta, jog PareiÅ¡kėjo materialinių vertybių įstaigos sandėlyje nėra likę, vaizdo įrašų, kuriose bÅ«tų užfiksuota, kaip pareigÅ«nai renka PareiÅ¡kėjo asmeninius daiktus kameroje Nr. 284, nėra. Teigia, kad nenustačius vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, negali egzistuoti ir žalos atlyginimas, todėl prašė skundÄ kaip nepagrįstÄ atmesti.

Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 162 Eur turtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas. Savo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas grindžia neteisėtais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmais, dėl kurių, jo teigimu, iÅ¡vykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, neteko savo asmeninių daiktų. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo bÅ«ti tenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-246-602/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3122-520/2019).

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr., pvz. 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-659-602/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nams neleidus pareiÅ¡kėjui, jam iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, susirinkti savo daiktų ir juos surinkus pareigÅ«nams, jis nerado dalies savo daiktų, dėl ko patyrė 162 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN. Pagal teismų praktikÄ teikiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ , be kita ko, bÅ«tina pagrįsti, kad atsakovų veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjo pateikti argumentai ir byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės aktai arba kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas. Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d., toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 211 punkte nurodyta, jog suimtuosius perkeliant iÅ¡ tardymo izoliatoriaus į policijos areÅ¡tinę, jiems leidžiama pasiimti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o suimtiesiems laikinai iÅ¡vykstant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ â€“ Å¡ių taisyklių 15 priedo 3 punkte (higienos reikmenų sÄ raÅ¡as) ir 1.13 (gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai), 2.2 (apatiniai drabužiai), 2.4 (paltai, striukės), 4.1 (taksofono kortelės), 4.2 (vokai, paÅ¡to ženklai, proginiai atvirukai, nuotraukos, asmeniniai užraÅ¡ai ir kiti smulkÅ«s asmeniniai daiktai, religinė simbolika, kalendoriai, knygos, laiÅ¡kai, žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai, raÅ¡ymo popierius, sÄ siuviniai ir raÅ¡ymo reikmenys), 4.3 (administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga), 4.9 (rankinis, stalinis laikrodis), 4.13 (lagaminai, krepÅ¡iai, kuprinės), 4.15 (akiniai, kontaktiniai lęšiai, jiems skirtos dėtuvės ir kontaktinių lęšių priežiÅ«ros priemonės), 4.19 (gydytojo rekomenduotos medicinos priemonės, kiti daiktai ir reikmenys, bÅ«tini Å¡io priedo 4.5, 4.9, 4.18 papunkčiuose ir 5 punkte nurodytiems daiktams, reikmenims ir elektros prietaisams eksploatuoti) ir 5.5 (barzdaskutė) papunkčiuose nurodytų vaistinių preparatų, drabužių, higienos ir kitų reikmenų.

Laikinai perkelto ar iÅ¡vykstančio iÅ¡ tardymo izoliatoriaus suimtojo pasiimamų daiktų bendroji masė neturi virÅ¡yti 10 kilogramų. Ä® šį svorį neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai, kurių suimtasis nepasiima iÅ¡vykdamas iÅ¡ tardymo izoliatoriaus, perduodami saugoti ir suimtajam grÄ Å¾inami jam sugrįžus į tardymo izoliatorių. Remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reguliavimu, darytina iÅ¡vada, kad suimtasis, iÅ¡vykdamas iÅ¡ tardymo izoliatoriaus, pats susirenka ir pats sprendžia dėl pasiimamų daiktų, kurie leistini pagal Taisyklėse nurodytÄ sÄ raÅ¡Ä .

Likę daiktai, kurių suimtasis nepasiima iÅ¡vykdamas iÅ¡ tardymo izoliatoriaus, perduodami saugoti ir suimtajam grÄ Å¾inami jam sugrįžus į tardymo izoliatorių. Remiantis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 11 d. iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ( b. l. 141-142). Suimtasis savo asmeninius daiktus paliko įstaigos sandėlyje (televizorių, kompiuterį ir 3 užantspauduotus krepÅ¡ius), buvo iÅ¡raÅ¡yti asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktai Nr. 2031 (b. l. 134, 136) ir Nr. 2043 (b. l. 138).

Grįžus į LukiÅ¡kių TI-K, 2018 m. lapkričio 13 d. visi daiktai pagal daiktų paėmimo aktus Nr. 2031 ir Nr. 2043 buvo grÄ Å¾inti suimtajam pasiraÅ¡ytinai, tai patvirtina įraÅ¡ai ant minėtų aktų (b. l. 136, 138). PareiÅ¡kėjas ir jo motina su praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 4 d. (b. l. 22) (pareiÅ¡kėjo motina), 2018 m. gruodžio 14 d. (b. l. 23) (pats pareiÅ¡kėjas). LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. gruodžio 28 d. raÅ¡tu Nr. 22-292 (b. l. 132), atsakydamas į pareiÅ¡kėjo ir jo motinos praÅ¡ymus, informavo, kad 2018 m. gruodžio 18 d. buvo apklausti pareigÅ«nai, kurie atlikinėjo tarnybÄ 2018 m. spalio 11 d., kada suimtasis iÅ¡vyko planiniu konvojumi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui grįžus, jam buvo grÄ Å¾inti visi sandėlyje saugoti daiktai (televizorius, kompiuteris ir 3 užantspauduoti krepÅ¡iai), o kitų pareiÅ¡kėjo nurodomų daiktų nėra.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ko turinio LukiÅ¡kių TI-K atsakymas buvo pateiktas ir 2019 m. sausio 2 d. raÅ¡te Nr. 22-1 (b. l. 118). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 14 d. raÅ¡tu Nr. 2S-719 (b. l. 14-15), iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl pradingusių daiktų, padarė iÅ¡vadÄ , kad jo skundas nepagrįstas, pareiÅ¡kėjo nurodomų daiktų materialinių vertybių sandėlyje nėra likę, vaizdo įrašų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota kaip pareigÅ«nai renka asmeninius pareiÅ¡kėjo daiktus iÅ¡ kameros Nr. 284 taip pat nėra.

Teismas pažymi, kad objektyvių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas prieÅ¡ iÅ¡vykdymas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę turėjo elektroninį laikrodį „Q&Q”, USB atmintinę “Verbatim”, televizoriaus antenÄ su laidu ir magnetu, odinius sportinius batelius „Adidas", tamsiai mėlynÄ megztinį ir knygÄ â€žLietuvos baudžiamoji teisė“. Specialioji dalis. Antroji knyga“ byloje nėra, raÅ¡ytiniais duomenimis tai neužfiksuota. IÅ¡ byloje esančio Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 87-342 (b. l. 151) spręstina, kad pareiÅ¡kėjui 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo perduoti rÅ«bai, spauda ir USB atmintinė “Verbatim”.

Tačiau visų pirma, nėra detalizuota, kokie rÅ«bai ir kokia spauda pareiÅ¡kėjui buvo perduota, antra, nėra objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tent 2018 m. spalio 11 d. tuos daiktus turėjo. Kita vertus, pagal Taisyklių 211 punktÄ , pareiÅ¡kėjas tiek rÅ«bus, smulkius daiktus (atmintinę), tiek ir spaudÄ galėjo pasiimti kartu su savimi iÅ¡vykdamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau byloje nėra duomenų, kad skunde iÅ¡vardintus konkrečius daiktus pareiÅ¡kėjas turėjo, o jei ir turėjo, kad juos paliko saugoti LukiÅ¡kių TI-K.

PareiÅ¡kėjo argumentai, jog dėl savo pakitusios psichinės sveikatos bÅ«klės negalėjo adekvačiai įvertinti, kas buvo suraÅ¡yta daiktų priėmimo – perdavimo akte, sutikrinti daiktus, iÅ¡vardintus daiktų priėmimo - perdavimo akte ir tai patvirtinti savo paraÅ¡u, kelia abejonių, nes byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės grįžo 2018 m. lapkričio 13 d., daiktai pagal daiktų paėmimo aktus Nr. 2031 ir Nr. 2043 pasiraÅ¡ytinai buvo grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui grįžimo dienÄ , tačiau su skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ pats pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 14 d. (b. l. 23).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, grįžęs į LukiÅ¡kių TI-K buvo tokios sveikatos bÅ«klės, kad negalėjo suvokti, kokius daiktus atgavo pagal asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo aktus Nr. 2031 ir Nr. 2043, todėl pareiÅ¡kėjo delsimas kreiptis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundu dėl galimai dingusių daiktų, kelia abejones dėl skundo pagrįstumo. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pastarųjų daiktų dingimo ginčo įvykio metu atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Ä®vertinus teismo nustatytų aplinkybių visumÄ , spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K darbuotojų veiksmus. Nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus nagrinėtu aspektu dėl turtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų nepasisako.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė