2026-01-21 Nr. AB-1500-3-64-3-02659-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-24-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02659-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) (neveikimą / vilkinimą) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur), kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pripažinti tam tikras aplinkybes.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas nustatė, kad skundas dėl Teisingumo ministerijos Rašto teismui paduotas 2025 m. spalio 2 d., todėl pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjas skunde neprašo teismo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundus su tapačiais reikalavimais jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, eI3-11863-362/2025, eI3-12364-505/2025, eI3-11770-952/2025, eI3-12880-631/2025, eI3-13139-809/2025, eI3-13232-952/2025, eI3-13451-402/2025, eI3-14995-621/2025, kuriose pareiškėjo skundai atsisakyti priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas. Todėl pareiškėjo tapatų skundą teismas atsisakė priimti ir dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus neatitinkančiais faktinės tikrovės taip pat nenagrinėtinas administracinių teismų dėl to, kad tai negali būti laikoma savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė žyminio mokesčio apmokėjimo kvitą (2025 m. kovo 31 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 1941), tačiau nėra duomenų, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas už šį teismui pateiktą skundą, todėl pareiškėjui žyminis mokestis nėra grąžinamas.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui.

Pareiškėjas taip pat prašo: kreiptis į Konstitucinį Teismą; priimti atskirąją nutartį; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punkto pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. spalio 2 d. kreipdamasis į teismą dėl Teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. priimto Rašto panaikinimo, yra akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, pareiškėjas šio termino neprašo atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą taip pat ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nustatęs, kad yra įsiteisėjusios Regionų administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, eI3-11863-362/2025, eI3-12364-505/2025, eI3-11770-952/2025, eI3-12880-631/2025, eI3-13139-809/2025, eI3-13232-952/2025, eI3-13451-402/2025, eI3-14995-621/2025, kuriose pareiškėjo tapatus skundas buvo atsisakytas priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą sąvoką „įsiteisėjęs teismo sprendimas“, juo turėtų būti suprantamas sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paminėtose administracinėse bylose pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-978-415/2025; kt.), laikėsi pozicijos, jog Raštas apskritai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-978-415/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia teisės nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė