2016-08-25 Nr. AB-16376-3-61-3-00667-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4060-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00667-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K., dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, FNTT) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovė, Profesinė sąjunga) nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. K..

Pareiškėja paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog S. K., eidamas FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiojo tyrėjo pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalis 10 punktą, FNTT transporto priemonių naudojimo taisyklių, patvirtintų FNTT direktoriaus 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-78 (toliau – ir Taisyklės), 3 punktą, FNTT tarnautojų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto FNTT direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 34V (toliau – ir Etikos kodeksas), 6.3 punktą, nes 2015 m. spalio 1 d., tarnybos metu, nuo 10.35.56 val. iki 12.05.42 val., tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, ne FNTT uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, o asmeniniais tikslais, be vadovų leidimo neatlygintinai naudojosi tarnybiniu automobiliu, padarydamas žalą. Pareiškėja pažymėjo, kad 2016 m. vasario 2 d. FNTT direktorius patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 04/8-3-1186 (toliau – ir Išvada), kuria nusprendė skirti S. K. tarnybinę nuobaudą – pastabą. K. S. K. yra Profesinės sąjungos narys, FNTT kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau ji sutikimą duoti atsisakė motyvuodama tuo, kad tarnybinė atsakomybė yra taikoma dėl S. K. statuso Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjos teigimu, Profesinė sąjunga savo nesutikimo nepagrindė jokiais argumentais, kurie leistų daryti išvadą, kad S. K. skiriama tarnybinė nuobauda būtų siejama su jo naryste Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo jai arba dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, kad FNTT patikrinimą atliko dėl konkretaus padaryto nusižengimo ir nustatė visas sudedamąsias tarnybinio nusižengimo dalis, o nuobaudos skyrimas visiškai nesusijęs su S. K. pirmininko statusu Profesinėje sąjungoje, ar jo aktyviu dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Nesutikdama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinė sąjunga piktnaudžiaudama savo teisėmis, bando ieškoti sąsajų su kitomis FNTT nagrinėtomis situacijomis, neturinčiomis nieko bendro su S. K. padarytais tyčiniais veiksmais, todėl mano, kad Profesinės sąjungos nesutikimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai.

Atsakovė Profesinė sąjunga atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašė jį atmesti.

Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į LVAT praktiką, nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama:

1) ar atsakovės atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti trečiajam asmeniui tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidė teisėtus pareiškėjos interesus;

2) ar tarnybinė nuobauda nėra paskirta dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. nesant vienai iš šių sąlygų atsakovės nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą negali būti panaikintas. Atsakovė tvirtino, kad pareiškėja savo skunde nenurodo, kuo konkrečiai buvo pažeisti jos, kaip darbdavio interesai. Atsakovė teigė, jog D. B. 2015 m. gruodžio 23 d. paaiškinimai, kuriais remiamasi Išvadoje, dėl jo ir E. L. informavimo tvarkos yra neaiškūs ir dviprasmiški. Atsakovės teigimu, S. K. gavo žodinį savo tiesioginio viršininko E. L. pritarimą ir tarnybiniu automobiliu nuvyko prie namų, esančių adresu „(duomenys neskelbtini)“, pasiimti dukros, kurią vežė VšĮ Šeškinės polikliniką ir atgal į namus.

Mano, kad pareiškėjai padaryta 1,88 Eur turtinė žala už kuro sąnaudas nėra esminis pareiškėjos interesų pažeidimas, nes išlaidos, susijusios su patirtomis kuro sąnaudomis, buvo atlygintos. Mano, kad sprendimas patraukti S. K. tarnybinėn atsakomybėn priimtas įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybes, kaltės laipsnį (tyčia), pasekmes (žalą pareiškėjai), sunkinančias (dėl savanaudiškų paskatų) bei kitas aplinkybes, nenustačius trečiojo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėjo, kad susipažinęs su Išvada bei sužinojęs apie tai, jog jis savo veiksmais galimai padarė 1,88 Eur dydžio žalą S. K. ją iš karto atlygino, kas iš esmės yra pripažįstama kaip tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 str. 1 d. 4 p.).

Atsakovės vertinimu, tarnybinę nuobaudą S. K. nuspręsta paskirti dėl to, jog jis aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje bei yra jos pirmininkas. Tai patvirtina su tarnybiniu patikrinimu visiškai nesusijusios pareiškėjos išvados. Išvadoje yra išskiriamas S. K. statusas – S. K. yra Profesinės sąjungos pirmininkas, kuris ne tik privalo vykdyti teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus, tarp jų laikytis vidaus tvarkos taisyklių, bet ir savo elgesiu rodyti teigiamą pavyzdį FNTT darbuotojams, tačiau tokiu savo elgesiu S. K. sudaro prielaidas ir kitiems FNTT darbuotojams, pažeidžiant teisės aktus, elgtis netinkamai.

Iš tokios pareiškėjos patikrinimo išvados ištraukos galima daryti išvadą, jog S. K. statusas turėjo tiesioginės įtakos, skiriant jam tarnybinę nuobaudą. Atsakovė pažymėjo, jog Profesinės sąjungos pirmininkas yra darbuotojų atstovas, atstovaujantis visų tam tikros profesijos ar institucijos darbuotojų interesus ir jam pagal įstatymą nėra keliami aukštesni negu kitiems darbuotojams elgesio standartai. Be to, toks FNTT formuojamas teisinis reguliavimas, jog Profesinės sąjungos primininkui yra keliami papildomi elgesio standartai, sudarytų prielaidą darbdaviams reguliuoti profesinių sąjungų pirmininkų kandidatūras, t. y. paskyrus profesinės sąjungos pirmininkui drausminę nuobaudą, jis formaliai neatitiktų aukštesnių standartų reikalavimų ir negalėtų būti profesinės sąjungos pirmininku, dėl ko atsirastų terpė darbdaviams tuo piktnaudžiauti.

Atsakovės turimais duomenimis, FNTT 2015 m. liepos 16 d. buvo gautas analogiškas skundas, jog FNTT pareigūnai galbūt netinkamai elgėsi tarnybos metu, tai yra tarnybiniu automobiliu vežė su FNTT nesusijusius asmenis. FNTT valstybės tarnautojų veiklos etikos komisijai įvertinus minėtąjį skundą ir išnagrinėjus faktines aplinkybes nustatyta, kad FNTT pareigūnai nesilaikė Etikos kodekso 6.3 punkto ir pažeidė Taisyklių 3 punktą, tačiau tarnybinės nuobaudos nebuvo paskirtos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog po to, kai FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2015 m. spalio 1 d. tarnybiniu automobiliu buvo padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimas, jo tiesioginis viršininkas E. L. parodė nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas KET padaręs asmuo. Nuotraukoje S. K. atpažino save, prisipažino ir beveik iš karto sumokėjo už KET pažeidimą paskirtą baudą. 2015 m. gruodžio 17 d. paaiškinime nurodė, jog vairavimo faktą pripažįsta bei dėl padaryto KET pažeidimo nuoširdžiai gailisi, bet kur ir kokiu tikslu tą dieną važiavo, prisiminti negalėjo.

Gavus tokį jo paaiškinimą FNTT buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu. Peržiūrėjęs savo elektroninio pašto dėžutėje esančius laiškus S. K. nustatė, jog tą dieną buvo dirbta su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 06-1-00055-14, kur tuo metu buvo kontroliuojama telekomunikacijos tinklais perduodama informacija, atliekami sekimai Šeškinės mikrorajone, kur yra galimai potencialūs pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemoje įtariamieji bei įmonės, jų buveinės, susitikimo vietos, todėl galimai siekiant nustatyti įtariamuosius, transporto priemones ar kitą ikiteisminiam tyrimui svarbią informaciją ir buvo vykta būtent tokiu maršrutu į Šeškinės mikrorajoną, ką, siekdamas padėti tarnybinį patikrinimą atliekantiems pareigūnams, S. K. nurodė savo 2016 m. sausio 11 d. paaiškinime.

Susipažinęs su Išvada jis sužinojo, jog KET padarymo metu tarnybiniu automobiliu buvo nuvažiavęs iki savo namų, pasiėmė sergančią mažametę dukrą ir nuvežė ją į Šeškinės polikliniką. Šio fakto jis neneigė. S. K. mano, kad FNTT skirdama tarnybinę nuobaudą orientavosi į tai, jog jis yra Profesinės sąjungos pirmininkas ir kaip Profesinės sąjungos pirmininkas privalo savo elgesiu rodyti kitiems pareigūnams pavyzdį, t. y. FNTT nepagrįstai jį vertino kaip asmenį, kuris dėl savo užimamų pareigų Profesinėje sąjungoje turi turėti nepriekaištingą reputaciją ir negali suklysti.

Dėl tokių, neva aukštesnių jo asmeniui keliamų reikalavimų, FNTT priėmė sprendimą jį patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Jo bei Profesinės sąjungos turimais duomenimis, FNTT analogiškais atvejais, dėl kitų asmenų analogiškų nusižengimų, yra priėmusi kitokius sprendimus, t. y. FNTT pareigūnų elgesys buvo apsvarstytas FNTT valstybės tarnautojų veiklos etikos komisijos, nepriimant sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nors ir buvo konstatuoti tapatūs teisės aktų pažeidimai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino – panaikino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinės sąjungos 2016 vasario 9 d. atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui S. K..

Teismas pažymėjo, kad profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (LVAT 2012-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindžia vien tik savo subjektyvia nuomone, kad nuobauda S. K. yra skiriama dėl jo statuso Profesinėje sąjungoje, nepateikdama jokių duomenų, patvirtinančių tarnybinės nuobaudos ryšį su S. K. veikla Profesinėje sąjungoje. Vien faktas, kad kitais atvejais, kai buvo naudojamasi tarnybiniais automobiliais tarnybinės nuobaudos nebuvo skirtos, nepagrindžia, kad tarnybinė nuobauda S. K. skirta dėl jo statuso ar narystės Profesinėje sąjungoje.

Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių, atsakovės manymu, S. K. tarnybinė nuobauda skirta dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje atsakovė nepateikia. Be kita ko, pažymėta, kad iš pareiškėjos teismui pateikto paaiškinimo matyti, jog aplinkybės, dėl kurių buvo pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai yra skirtingos ir negali būti tapatinamos. Jokių tarnybinės nuobaudos sąsajų su S. K. statusu Profesinėje sąjungoje iš teismui pateiktų dokumentų bei teismo posėdžio metu nenustatyta. Pažymėta, jog skirti ar neskirti tarnybinę nuobaudą sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus individualias aplinkybes.

Vien faktas, kad už naudojimąsi tarnybiniais automobiliais nebuvo skirtos nuobaudos asmenims, kurie nėra Profesinės sąjungos nariais, neįrodo, jog nuobaudos buvo neskirtos vien dėl to, jog asmuo nėra Profesinės sąjungos narys. Be to, pažymėta, jog Profesinė sąjunga neturi kompetencijos pasisakyti dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo ar pagrįstumo, todėl šioje byloje nevertintas Profesinės sąjungos teiginys, jog pareiškėja nepagrįstai nevertino S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Profesinė sąjunga išimtinai vertina tik faktą, ar nuobauda asmeniui skiriama ne dėl jo narystės, statuso arba dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje.

Kiti atsakovės atsisakyme duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą argumentai teismo šioje byloje nėra vertinami, nes atsakovės pateiktas vertinimas dėl tarnybiniu nusižengimu įtariamo pareigūno kaltės, inkriminuojamos veikos padarinių ir pobūdžio, nepriskirtinas Profesinės sąjungos kompetencijai. Akcentuota, kad įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas.

Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai, padarę tarnybinius nusižengimus, turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o VTĮ nuostatos dėl Profesinės sąjungos išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daryta išvada, jog Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą S. K., peržengė savo kompetencijos ribas, pažeidė pareiškėjos interesus, nes kliudo FNTT vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą FNTT, tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą, todėl skundžiamas Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. K. pripažintas neteisėtu bei nepagrįstu ir panaikintas.

III. Atsakovė FNTT profesinė sąjungą pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovė nurodo, kad teismas atkreipė dėmesį tik į vieną iš jos pateiktų motyvų, tačiau nepasisakė dėl to, kad Išvadoje yra išskiriamas trečiojo suinteresuoto asmens S. K., kaip profesinės sąjungos pirmininko, statusas ir joje pateiktas vertinimas leidžia daryti išvadą, kad tarnybinė nuobauda S. K. skirta būtent dėl jo statuso. Remiasi LVAT 2012 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-492-310/12, kurioje, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pažymėta, kad objektyviai visų asmenų, padariusių iš esmės analogiškus pažeidimus, veiksmai turi būti vertinami vienodai, atitinkamai taikomos vienodos poveikio priemonės, nors ir atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį. Atsakovė mano, kad pareiškėja neįrodė, jog atsisakymas duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui iš esmės pažeidė teisėtus pareiškėjos interesus ir, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra paskirta dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovės pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, teismas taip pat neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nurodo, kad teismas išdėstė argumentus, kuriais remdamasis patenkino pareiškėjos skundą. Mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, pagrįstumo bei teisėtumo.

FNTT Profesinės sąjungos taryba atsisakymą duoti sutikimą skirti nuobaudą savo nariui S. K. grindė tuo, kad jos manymu, sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą yra diskriminacinis, galimai prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui, kadangi S. K. yra išskiriamas dėl jo statuso profesinėje sąjungoje iš kitų Tarnybos darbuotojų, kuriems analogišku atveju nebuvo paskirtos nuobaudos.

Pirmosios instancijos teismas tokių atsakovės argumentų nepripažino pagrįstais, nurodydamas, kad Profesinė sąjunga nesutikimą grindžia vien tik savo subjektyvia nuomone, jog nuobauda S. K. yra skiriama dėl jo statuso Profesinėje sąjungoje, nepateikdama jokių duomenų, patvirtinančių tarnybinės nuobaudos ryšį su S. K. veikla Profesinėje sąjungoje. Iš pareiškėjos teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog aplinkybės, dėl kurių buvo pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai kitų pareigūnų atžvilgiu, priešingai nei tvirtino atsakovė, yra skirtingos ir negali būti tapatinamos su S. K. padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybėmis.

Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadas laiko pagrįstomis.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 52 straipsnio 5 dalis numatė, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors profesinių sąjungų veiklos laisvė, įskaitant jos narių darbo garantijas, pripažįstama pagrindine, jos įgyvendinimui gali būti taikomi tam tikri apribojimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Taigi šioje byloje reikia įvertinti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Kaip jau minėta, atsakovė savo nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės grindė dviem aplinkybėmis, t. y., kad analogiško pažeidimo atveju kitiems pareigūnams nebuvo paskirtos tarnybinės nuobaudos ir, kad S. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje išskiriamas jo statusas profesinėje sąjungoje – pabrėžiama, jog jis yra Profesinės sąjungos pirmininkas ir savo elgesiu turi rodyti pavyzdį kitiems pareigūnams.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. K. tarnybinę nuobaudą nuspręsta paskirti už tai, kad jis 2015 m. spalio 1 d., tarnybos metu, nuo 10.35.56 val. iki 12.05.42 val., tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, ne FNTT uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, o asmeniniais tikslais, be vadovų leidimo, neatlygintinai naudojosi tarnybiniu automobiliu, padarydamas žalą. Išvadoje išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai konkrečios ir neleidžia daryti prielaidos, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs su veikla profesinėje sąjungoje. Tokią poziciją patvirtina ir faktas, kad tarnybinę nuobaudą nuspręsta paskirti ne tik S. K., bet ir jo viršininkui E. L. už tarnybinio automobilio naudojimo kontrolės neužtikrinimą.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismui 2016 m. kovo 15 d. pateiktame rašte Nr. 25/8-3-5143 paaiškino, kad ištyrus aplinkybes dėl Tarnyboje gauto 2015 m. liepos 16 d. skundo paaiškėjo, jog 2015 m. birželio 30 d. Tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas R. S. ir Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas D. R. tarnybiniu automobiliu, kurį vairavo M. K., iš Klaipėdos vyko į Vilnių tarnybos tikslais. Kartu į Vilnių vyko D. R. nepilnametė dukra, tačiau atvykęs į Vilnių vaikas laiką leido savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, kad pavežant D. R. dukrą nuo nustatyto kelionės maršruto nebuvo nukrypta, nebuvo padaryta žala, apsiribota minėtų pareigūnų elgesio apsvarstymu etikos komisijoje.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareigūnų D. R. ir R. S. nustatyti pažeidimai nėra tapatūs S. K. padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl nebuvo pagrindo jų vertinti vienodai. Dėl šios priežasties atmestini atsakovės argumentai dėl S. K. diskriminacijos, susijusios su jo naryste profesinėje sąjungoje.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Išvados turiniu, vertina, kad argumentas, jog S. K., kaip profesinės sąjungos nario, elgesiui taikomi aukštesni standartai, nurodytas kaip papildomas argumentas, neturėjęs esminės įtakos tarnybinės nuobaudos skyrimui.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsakovės argumentą, jog nebuvo padarytas esminis teisėtų valstybės institucijos interesų pažeidimas. FNTT nurodė, kad yra pažeidžiamas jos interesas užtikrinti tarnybinę drausmę ir tai yra teisėtas valstybės institucijos interesas. Pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. yra FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, t. y. statutinis valstybės tarnautojas. Statutiniai valstybės tarnautojai – tai sugriežtintos drausmės pareigūnai.

Statutinio pareigūno vykdomų funkcijų pobūdis, jų darbo organizavimo ir statuso ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje. Be to, šių pareigūnų veikla – tai FNTT įstatymo 7 straipsnyje nurodytas pareigūnų darbas, atlyginamas iš valstybės biudžeto. Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog tinkamas drausmės užtikrinimas yra būtina Tarnybos, kuri tvarkoma statutinės drausmės pagrindais, veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Todėl Tarnybos vadovybė, siekdama tinkamai organizuoti darbą, turi turėti galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinio nusižengimo faktą. Priešingu atveju kiltų rimta grėsmė destabilizuoti vidaus tarnybos veiklą, o tai keltų pavojų viešajam interesui. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai patvirtina aiškinimą, jog siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą galima pripažinti būtinumą, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomą esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą.

Atsakovės argumentas, kad pareiškėja, skirdama nuobaudą, neatsižvelgė į S. K. tarnybinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenagrinėtinas, kadangi remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertino, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė