e541cfe0-58bb-438b-ba98-4b8dcdac58b8 · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-352-891/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57711-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.2.22.1.1; 1.2.26.2; 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui,nuteistajam R.

F., jo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. F. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 284 straipsnį ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir R. F. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme ir R.

F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaičiuotas R. F. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d., taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis.Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas A.

F., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės R. F. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 11 d., apie 22.10 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. F., įžūliais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y., priėjęs prie nukentėjusiojo L. S. iÅ¡ nugaros, R. F. nukentėjusiajam į galvÄ Ä¯rėmė dujinį revolverį „Reck Agent“ ir pasakė „duok cigaretę“, o nukentėjusiajam iÅ¡ jo rankų iÅ¡muÅ¡us revolverį, jis kumščiu sudavė L.

S. penkis smÅ«gius į veidÄ , o A. F. gumine lazda sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į galvÄ , nuo kurio pastarasis nukrito ant žemės, taip padarydami L. S. kairės momeninės srities poodinę kraujosruvÄ , apatinės lÅ«pos, smakro deÅ¡inės pusės odos nubrozdinimus, apatinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimÄ su aplinkine kraujosruva, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam įlipus į UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ priklausantį (duomenys neskelbtini) marÅ¡ruto autobusÄ â€žVolvo 7700“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) R. F. su A. F. vijosi autobusÄ , A. F. gumine lazda iÅ¡daužė autobuso priekinį stiklÄ . Taip veikdami kartu R. F. ir A. F. sutrikdė visuomeninę rimtį bei padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.Be to, R. F. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 priedo 2 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, pakeista 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. X-2156, 2013 m. gruodžio 23 d.

įstatymu Nr. XII-733) reikalavimÄ , kad ,,asmenys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo turėjo Å¡io įstatymo 1 straipsnyje iÅ¡dėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų Å¡aunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti praÅ¡ymÄ ir gauti leidimÄ laikyti ginklus arba leidimÄ neÅ¡iotis ginklus“, nepateikė policijos licencijavimo skyriui praÅ¡ymo gauti leidimÄ turėtam, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įsigytam, Å¡aunamajam ginklui ir Å¡audmenims laikyti, tokiu bÅ«du, neturėdamas leidimo, numatyto 2002 m. sausio 15 d.

Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 straipsnio 4 dalyje, kurioje teigiama, kad ,,savigynai B ir C kategorijų trumpuosius Å¡aunamuosius ginklus, jų Å¡ovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimÄ â€œ, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio iki 2016 m. gruodžio 11 d., buto, esančio (duomenys neskelbtini), krosnyje neteisėtai laikė C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams priskiriamÄ dujinį revolverį „Reck Agent“, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, iki to laiko, kai 2016 m. gruodžio 11 d., apie 22.18 val., Å¡is revolveris buvo surastas ir paimtas policijos pareigÅ«nų.

Taip R. F. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistasis R. F. praÅ¡o iÅ¡teisinti jį dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo. Nurodo, kad ginklas ne jo. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apgautas tyrėjos. Jam buvo pasakyta, kad ant ginklo rasti jo pirÅ¡to atspaudai. Jam sakė, kad jei jis prisipažins, galimai bus pritaikytas BK 641 straipsnis ir bus suÅ¡velninta bausmė. Jokio ginklo nei pas save, nei pas brolį A.

F. jis nėra matęs, negalėjo žinoti, kad ginklas yra bÅ«tent krosnyje, kadangi ten negyvena. Neįsivaizduoja, kodėl tyrėja pasakė, kad ant ginklo yra jo pirÅ¡tų atspaudai. Prisipažino, nes manė, kad vis tiek bus nuteistas. PraÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados R.

F. apeliacinis skundas netenkintinas.Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nesutinka su jam paskirta bausme.Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir įvertinusi pateikto apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir (ar) Å¡audmenis.

Nors apeliantas savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad C kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamas dujinis revolveris „Reck Agent“ jam nepriklauso ir niekada nėra jo matęs, patalpose, kur jis buvo rastas, nes ten negyvena.

Å ios pozicijos apeliantas laikėsi ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį bei pateiktÄ apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė apelianto pateiktÄ versijÄ ir savo sprendimÄ pripažinti apeliantÄ kaltu grindė teisme iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apelianto kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra grindžiama nukentėjusiojo L.

S. parodymais ir paties apelianto duotais parodymais bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 97-100), tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l.

54) parodė, kad nuteistasis R. F. į jo galvÄ buvo įrėmęs ginklÄ , kurį jis iÅ¡mušė į sniegÄ . Jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti betarpiÅ¡kai įvykyje dalyvavusio nukentėjusiojo parodymais, nenustatyta. Skirtingose proceso stadijose duoti nukentėjusiojo parodymai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ esmės nesiskiria. NatÅ«ralu, kad ilgÄ laikÄ vykstant baudžiamosios bylos procesui, asmens parodymuose gali bÅ«ti smulkių neatitikimų, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti juos prieÅ¡taringais.

Kaip matyti iÅ¡ apelianto duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 93), jis pilnai pripažino, kad aptariamÄ revolverį įsigijo dar 2010 metais. Nors apeliaciniame skunde nurodo, kad tyrėja darė jam neteisėtÄ spaudimÄ ir vertė nepagrįstai prisiimti kaltę, tačiau kaip matyti iÅ¡ įtariamojo apklausos protokolo, jos metu dalyvavo advokatas D. Radzevičius, kuris nenurodė, jog buvo daromas neteisėtas poveikis, naudojama apgaulė ir jokių pastabų dėl atliktos įtariamojo apklausos neturėjo.

Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas iÅ¡aiÅ¡kino BK 641 straipsnio nuostatas, savaime nereiÅ¡kia, kad asmuo buvo suklaidintas duoti sau nepalankius ir melagingus parodymus apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikantis apelianto pateiktos pozicijos, kad jis nėra gyvenime matęs revolverio „Reck Agent“, tyrėja nebÅ«tų galėjusi apgauti apelianto, kad ant rasto Å¡aunamojo ginklo yra jo biologinių pėdsakų.Kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog ant revolverio „Reck Agent“ nebuvo rastÄ apelianto biologinių pėdsakų, savaime nereiÅ¡kia, kad ginklas jam nepriklauso.

Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ liudytojo L. S. parodymų matyti, kad konfliktas vyko žiemÄ ir jis buvo iÅ¡mušęs revolverį apeliantui iÅ¡ rankų, kur jis nukrito į sniegÄ . Kolegija neabejoja, kad ant daikto (Å¡iuo atveju revolverio „Reck Agent“), kuris buvo tiesiogiai paveiktas aplinkos veiksniu, gali neiÅ¡likti asmens, pėdsakų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad revolveris buvo rastas patalpoje, kurioje ir buvo sulaikytas apeliantas, Å¡alia daiktų, ant kurių buvo nustatytas apelianto paliktas pirÅ¡to pėdsakas (medinė lazda) (t. 1, b. l. 59), o ant guminės lazdos rastas kito nuteistojo A.

F. kvapo pėdsakas (t. 1, b. l. 77). Taigi apelianto pateikta versija, kad jis nežinojo apie patalpoje padėtÄ dujinį revolverį, yra nelogiÅ¡ka, neįtikinanti ir prieÅ¡tarauja kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei įrodymams. Ä®vertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. F. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.Dėl paskirtos bausmėsTeismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.Kolegija pažymi, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei Å¡ioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rÅ«Å¡imi BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apeliantas praeityje yra teistas 9 kartus, jo atžvilgiu ne kartÄ taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismų suteikto pasitikėjimo jis nepateisino. Pažymėtina, kad ankstesnės poveikio priemonės R. F. elgesiui jokios teigiamos įtakos neturėjo. Nors apeliantas skunde nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, tačiau kaip matyti iÅ¡ apelianto asmenybę charakterizuojančių duomenų, jis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiÅ¡kai ir visiÅ¡kai nedaro dėl jų iÅ¡vadų.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė R. F. griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ .Pažymėtina, kad apeliantas padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ . Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ apysunkį nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 5 (penkerių) metų, o už BK 284 straipsnyje numatytÄ nesunkų nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 2 (dviejų) metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nėra nustatyta jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad apeliantas charakterizuotinas neigiamai, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskyrė ženkliai mažesnę bausmę, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (2 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų).

Už BK 284 straipsnyje numatytÄ nesunkų nusikaltimÄ , pagrįstai nustatęs, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) paskyrė laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams, kas yra mažiau nei skirtinos už šį nusikaltimÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnesis ir 15 dienų). Taip pat kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę paskirtas bausmes sudėti visa apimtimi, pasirinko apeliantui palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ (bausmes sudėjo iÅ¡ dalies) ir paskyrė galutinę 2 (dviejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (už nusikalstamas veikas, kuriomis R.

F. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas paskyrė tik 1 (vienerių) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) laisvės atėmimo bausmę). Ä®vertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe ir paskyrė teisingÄ bei proporcingÄ bausmę, jÄ Å¡velninti skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.Ä®vertinus visa tai, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : R. F. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                          ArÅ«nas Budrys              Jurgita Kolyčienė              Ernestas RimÅ¡elis