e540bc99-4975-4e68-9b4d-87bb90245d92 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Jolanta Gailevičienė                                      Civilinė byla Nr. 2S-1839-777/2015Teisėja Elena Pauliukienė                                                              (Proceso Nr. 2-06-3-11069-2015-6)                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                            3.5.5.1; 3.1.7.5; 3.3.2.4(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. lapkričio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos AB „Lietuvos jÅ«rų laivininkystė“ (toliau – apeliantė) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos AB „Lietuvos jÅ«rų laivininkystės“ skundÄ suinteresuotiems asmenims antstolei V.

D., iÅ¡ieÅ¡kotojams V. R., L. M. (L. M.), J. B. (J. B.), S. S. (S. S.), N. J. (N. J.), A. V. (A. V.), V. M. (V. M.), V. J. (V. J.), P. T. (P. T.), A. F. (A. F.), L. D. (L. D.) dėl antstolio veiksmų, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja 2015-08-27 antstolės V. D. kontorai pateikė skundÄ dėl antstolės V. D. veiksmų – 2015-08-21 patvarkymo Nr. S-150011350 panaikinimo. Prašė panaikinti antstolės V. D. 2015-08-21 patvarkymÄ neiÅ¡leisti areÅ¡tuoto laivo „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ uosto.

Nurodė, kad antstolės V. D. kontoroje pagal LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos priimtus sprendimus yra užvestos vykdomosios bylos dėl darbo užmokesčio skolos (iÅ¡ viso 71 643,32 Eur) iÅ¡ieÅ¡kojimo suinteresuotiems asmenims. 2015-08-13 vienoje iÅ¡ nurodytų vykdomųjų bylų (Nr. 0004/15/01147) antstolė surašė turto areÅ¡to aktÄ , juo areÅ¡tavo pareiÅ¡kėjai priklausantį laivÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, esantį Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste, bei nurodė, kad apribojamos disponavimo areÅ¡tuotu turtu teisės. 2015-08-21 antstolė priėmė patvarkymÄ neiÅ¡leisti areÅ¡tuoto laivo „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ uosto ir nurodė, kad tikslinga pradėti laivo realizavimÄ priverstine tvarka.

Skundžiamas antstolės patvarkymas neišleisti areštuoto laivo yra neteisėtas, nes šiuo patvarkymu yra apribojamos pareiškėjos naudojimosi laivu „(duomenys neskelbtini)“ teisės, nors naudojimosi turtu teisių apribojimas galėjo būti nustatytas tik turto arešto aktu. Nurodė ir tai, kad skundžiamu patvarkymu antstolė nustatė nepagrįstus papildomus naudojimosi areštuotu turtu apribojimus ir tuo pažeidė CPK bei LR turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas. Nurodė, kad išieškojimas patvarkyme nurodytų išieškotojų naudai pagal patvarkyme nurodytus sprendimus iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ negalimas, nes šis laivas yra įkeistas hipotekos kreditorės AB SEB banko naudai ir nėra gautas jos sutikimas dėl priverstinio išieškojimo.

IÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turto – laivo „(duomenys neskelbtini)“ – veiksmai turi bÅ«ti atliekami vadovaujantis CPK nuostatomis, kurios imperatyviai numato, jog iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima, jeigu hipotekos ir įkeitimo kreditorius su tuo nesutinka. Lietuvos Respublikos 1993 metais ratifikuota tarptautinė konvencija dėl jÅ«rinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau – konvencija) nustato tik lėšų paskirstymo eiliÅ¡kumÄ . Byloje nėra įrodymų, kad iÅ¡ieÅ¡kotojų naudai iÅ¡ieÅ¡komos lėšos yra jÅ«rininkų atlyginimai už jų darbÄ bÅ«tent laive „(duomenys neskelbtini)“, kad minėtose vykdomosiose bylose iÅ¡ieÅ¡komos sumos yra užtikrintos jÅ«riniais suvaržymais.

Antstolė nepateikė duomenų, leidžiančių teigti, kad yra reali grėsmė, jog laivas „(duomenys neskelbtini)“ gali iÅ¡plaukti ir negrįžti. Skundžiamas patvarkymas neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes juo yra atimama galimybė iÅ¡ieÅ¡kotojams gauti jiems priklausančias sumas. Vietoje to, kad laivas „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų iÅ¡ reiso, kasdien patiria nuostolius.Antstolė 2015-08-31 patvarkymu pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir skundÄ perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nurodė, kad vienintelis pareiÅ¡kėjos (skolininkės) turtas, į kurį realiai gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, yra laivas „(duomenys neskelbtini)“. Nesant kito turto, dėl laivo „(duomenys neskelbtini)“ pradėti tolimesni priverstinio vykdymo veiksmai – priimtas skundžiamas patvarkymas. IÅ¡ieÅ¡komas yra laivo įgulos nariams nesumokėtas darbo užmokestis, kuris pagal konvencijos 5 str. 1 d. turi pirmenybę prieÅ¡ įregistruotÄ Ä¯keitimÄ ar kitokį suvaržymÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-17 nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė.

Nurodė, kad laikinÄ ja apsaugos priemone gali bÅ«ti skolininkui priklausančio daikto sulaikymas (LR CPK 145 str. 1 d. 4 p.). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos argumentas dėl naudojimosi teisių turtu apribojimo nustatymo tik turto areÅ¡to aktu yra nepagrįstas, nes priimant turto areÅ¡to aktÄ nebuvo aiÅ¡kios aplinkybės, jog iÅ¡ kito pareiÅ¡kėjos turto ar pajamų vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojų naudai nėra galimybės. Antstolė 2015-08-14 įpareigojo skolininkę pateikti informacijÄ apie turimÄ turtÄ , tačiau Å¡ios informacijos negavo.

Todėl skundžiamas patvarkymas priimtas pagrįstai. Nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡kotojų suvaržymas turi pirmenybės teisę prieÅ¡ hipotekÄ .Apeliantė pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-17 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – panaikinti antstolės V. D. 2015-08-21 patvarkymÄ neiÅ¡leisti areÅ¡tuoto laivo „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ uosto. Nurodė, kad draudimÄ iÅ¡leisti areÅ¡tuotÄ laivÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ uosto, kas yra turto naudojimo teisės apribojimas, antstolė turėjo įforminti suraÅ¡ydama naujÄ turto areÅ¡to aktÄ , o ne patvarkymÄ , kuriuo iÅ¡sprendžiami vykdymo proceso metu kylantys klausimai.

Nurodė ir tai, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog iÅ¡ieÅ¡kotojų suvaržymas turi pirmenybę prieÅ¡ hipotekÄ . Antstolė vykdymo veiksmus atliko Lietuvos Respublikoje, todėl turėjo bÅ«ti vadovaujamasi CPK nuostatomis. Apeliantė skunde pripažino, kad iÅ¡ieÅ¡kotojai: N. J., L. M. ir S. S., dirbo areÅ¡tuotame laive „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad Å¡ių iÅ¡ieÅ¡kotojų bendra iÅ¡ieÅ¡koma 18 630,37 Eur suma yra užtikrinta jÅ«riniais suvaržymais. Tačiau nurodė, kad kitų iÅ¡ieÅ¡kotojų, kurie nedirbo areÅ¡tuotame laive, reikalavimai negalėtų bÅ«ti tenkinami, nes jie eina po hipoteka užtikrinto banko reikalavimo.

Nurodė ir tai, kad antstolis negali areÅ¡tuoti daugiau turto, negu jo reikia iÅ¡ieÅ¡kotinai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti. Reali areÅ¡tuoto turto vertė yra 4 941 986,23 Eur. Todėl apeliantei priklausančio laivo sulaikymas neatitinka proporcingumo principo. Nurodė, kad skundžiamas antstolės patvarkymas faktiÅ¡kai atima iÅ¡ apeliantės galimybę naudoti laivÄ pagal paskirtį pajamoms uždirbti ir su iÅ¡ieÅ¡kotojais iÅ¡ jų atsiskaityti, todėl yra neteisėtas, prieÅ¡tarauja protingumo principui, neatitinka iÅ¡ieÅ¡kotojų bei vieÅ¡ojo intereso.

Pažymėjo, kad apeliantė pagal esamas galimybes atsiskaitinėja su kreditoriais. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotų asmenų (iÅ¡ieÅ¡kotojų) L. M., J. B., S. S., N. J., A. V., V. M., V. J., P. T. atstovas advokatas Edmundas Žukauskas nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodė, kad vienintelis skolininkės turtas, iÅ¡ kurio antstolė realiai gali įvykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , yra laivas „(duomenys neskelbtini)“. PareiÅ¡kėja nepagrįstai remiasi vien 2015-08-13 turto areÅ¡to aktu, nes patvarkymui, kuriuo buvo nurodyta Klaipėdos valstybinei jÅ«rų uosto direkcijai neiÅ¡leisti iÅ¡ uosto laivo, priimti buvo ir kiti pagrindai.

Antstolė priimdama ginčijamÄ patvarkymÄ vykdė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-21 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.                          e2-12792-618/2015, kuria, be kitų nurodytų veiksmų, buvo uždrausta iÅ¡plukdyti laivÄ iÅ¡ Klaipėdos jÅ«rų uosto (areÅ¡to mastas – 11 097,44 Eur). Vėliau antstolė vykdė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-12986-792/2015, kuria taip pat buvo uždrausta laivÄ iÅ¡plukdyti iÅ¡ Klaipėdos jÅ«rų uosto.

Antstolė pagrįstai patvarkymu nurodė Klaipėdos valstybinei jÅ«rų uosto direkcijai neiÅ¡leisti iÅ¡ uosto areÅ¡tuoto laivo. IÅ¡ieÅ¡kotojai turi konvencijoje įtvirtintus jÅ«rinius suvaržymus. IÅ¡ieÅ¡kotojų suvaržymas turi pirmenybę prieÅ¡ hipotekÄ . Nurodė, kad atlyginimai iÅ¡ieÅ¡kotojams buvo nemokami jau ilgÄ laikÄ . Skundžiamo patvarkymo priėmimo metu nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad laivui iÅ¡plaukus į reisÄ bus generuojamas pakankamas pinigų srautas ir situacija kaip nors pasikeis.

VieÅ¡ai yra žinoma apie itin sunkiÄ pareiÅ¡kėjos finansinę padėtį, todėl siekiant užtikrinti iÅ¡ieÅ¡kotojų reikalavimus buvo bÅ«tina uždrausti laivui iÅ¡plaukti iÅ¡ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto. Prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos iÅ¡ieÅ¡kotojų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ antstolė nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodė, kad jos kontoroje pareiÅ¡kėjai vykdomos 23 vykdomosios bylos, užvestos pagal LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos iÅ¡duotus sprendimus bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimų pagrindu iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus.

PareiÅ¡kėja (skolininkė) gera valia prievolių neįvykdė, todėl buvo pradėtas priverstinis vykdymo procesas. Antstolė areÅ¡tavo laivÄ , nes tai vienintelis skolininko turtas, iÅ¡ kurio antstolė realiai gali įvykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IÅ¡ bendro vykdomųjų bylų sÄ vado nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai yra užvesta 41 vykdomoji byla (iÅ¡ jų baigtos tik 6 bylos). Kiti antstoliai, areÅ¡tavę laivÄ , prisidėjo prie iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto daugiau nei su 79 802 Eur skola ir vykdymo iÅ¡laidomis.

PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, paneigiančių, kad iÅ¡ieÅ¡kotojai nėra ginčo laivo įgulos nariai. SuraÅ¡ant turto areÅ¡to aktÄ nebuvo pagrindo apriboti pareiÅ¡kėjos naudojimÄ si laivu, nes buvo aiÅ¡kinamasi galimybė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito pareiÅ¡kėjos turto. Vykdymo proceso metu iÅ¡kylančius klausimus antstolis iÅ¡sprendžia motyvuotu patvarkymu (LR CPK 613 str. 1 d.). IÅ¡ieÅ¡kotojų suvaržymas turi pirmenybę prieÅ¡ hipotekÄ . PareiÅ¡kėjai neatsiskaičius su iÅ¡ieÅ¡kotojais, areÅ¡tavus skolų iÅ¡ieÅ¡kojimui užtikrinti turtÄ , vyksta tolesni vykdymo veiksmai.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja pradėjo vykdyti sprendimus ir perveda į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ pinigines lėšas pagal užvestas vykdomÄ sias bylas. Tačiau areÅ¡tas laivui „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ginčijamas patvarkymas bus panaikinti tuomet, kai bus įvykdyti visi reikalavimai dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo.Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Apeliantė skunde nurodė, kad draudimÄ iÅ¡leisti areÅ¡tuotÄ laivÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ uosto, kas yra turto naudojimo teisės apribojimas, antstolė turėjo įforminti suraÅ¡ydama naujÄ turto areÅ¡to aktÄ , o ne patvarkymÄ , kuriuo iÅ¡sprendžiami vykdymo proceso metu kylantys klausimai.

Å ie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-08-13 antstolė surašė turto areÅ¡to aktÄ , juo areÅ¡tavo laivÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ (turto areÅ¡to akte nurodė iÅ¡samius areÅ¡tuojamo turto duomenis). Po to antstolė aiÅ¡kinosi galimybę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kito pareiÅ¡kėjos turto. Nustatė, kad galimybių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į kitÄ pareiÅ¡kėjos turtÄ nėra (jokių pareiÅ¡kėjos turto iÅ¡samių duomenų nenustatė).

Antstolė pradėjo vykdyti tolesnius areÅ¡tuoto laivo priverstinio vykdymo veiksmus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė turėjo pareigÄ draudimÄ iÅ¡leisti areÅ¡tuotÄ laivÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ uosto įforminti nauju turto areÅ¡to aktu (LR CPK 678 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju antstolė pagrįstai priėmė patvarkymÄ (LR CPK 613 str. 1 d.).Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog iÅ¡ieÅ¡kotojų suvaržymas turi pirmenybę prieÅ¡ hipotekÄ .

Antstolė vykdymo veiksmus atliko Lietuvos Respublikoje, todėl turėjo bÅ«ti vadovaujamasi CPK nuostatomis. Å ie apeliantės argumentai nepagrįsti. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi 1993 m. Tarptautinę konvencijÄ dėl jÅ«rinių suvaržymų ir įkeitimų. Vadovaujantis Å¡ia konvencija iÅ¡ieÅ¡kotojai turi konvencijoje įtvirtintus jÅ«rinius suvaržymus. JÅ«riniams suvaržymams, iÅ¡ieÅ¡kotojų reikalavimams taikoma absoliuti pirmenybė prieÅ¡ hipotekÄ . AB SEB banko sutikimas nėra reikalingas, nes LR CPK 747 straipsnis prieÅ¡tarauja Konvencijos nuostatoms ir negali bÅ«ti taikomas.

Apeliantė skunde pripažino, kad išieškotojai: N. J., L. M. ir S. S., dirbo areštuotame laive „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad šių išieškotojų bendra išieškoma 18 630,37 Eur suma yra užtikrinta jūriniais suvaržymais. Tačiau nurodė, kad kitų išieškotojų, kurie nedirbo areštuotame laive, reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nes jie eina po hipoteka užtikrinto banko reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantė yra darbdavė (stiprioji šalis), išieškotojai yra jos darbuotojai (silpnesnioji šalis), konstatuoja, jog šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio, nes ji nepateikė duomenų, paneigiančių, kad kiti išieškotojai nedirbo areštuotame laive.Laivas „(duomenys neskelbtini)“ areštuotas 2015-08-13 turto arešto aktu.

Minėto akto pareiškėja neskundė. Skundžiamu patvarkymu antstolė nurodė Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcijai neišleisti iš uosto areštuoto laivo „(duomenys neskelbtini)“ iki atskiro antstolio nurodymo. Šiuo patvarkymu antstolė atliko tolesnius priverstinio vykdymo veiksmus dėl areštuoto laivo. Skundžiamu patvarkymu turto arešto mastas nebuvo nustatytas. Todėl apeliantės argumentai dėl areštuoto turto vertės, proporcingumo principo nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Juolab kad apeliantė Å¡ių argumentų nebuvo nurodžiusi skunde, kurį nagrinėjo antstolė ir pirmosios instancijos teismas (LR CPK 312 str.)Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , taip pat tai, kad atlyginimai iÅ¡ieÅ¡kotojams buvo nemokami jau ilgÄ laikÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės, suinteresuotų asmenų (iÅ¡ieÅ¡kotojų) atstovo atsiliepime į skunde nurodytais argumentais, kad skundžiamo patvarkymo priėmimo metu nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad laivui iÅ¡plaukus į reisÄ bus generuojamas pakankamas pinigų srautas ir situacija kaip nors pasikeis.

Todėl apeliantės argumentai, kad skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas, prieÅ¡tarauja protingumo principui, neatitinka iÅ¡ieÅ¡kotojų bei vieÅ¡ojo intereso, kaip nepagrįsti atmestini. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji pagal esamas galimybes atsiskaitinėja su kreditoriais, nėra pakankama daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nes byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja atsiskaitė su suinteresuotais asmenimis (iÅ¡ieÅ¡kotojais).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųRaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos jÅ«rininkų sÄ junga apmokėjo 508,20 Eur suinteresuotų asmenų (iÅ¡ieÅ¡kotojų) L. M., J. B., S. S., N. J., A. V., V. M., V. J., P. T. iÅ¡laidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ .Duomenų apie Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje nėra.Lietuvos jÅ«rininkų sÄ junga nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl jos turėtos iÅ¡laidos suinteresuotų asmenų (iÅ¡ieÅ¡kotojų) advokato pagalbai apmokėti neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas              n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                            Jolanta Gailevičienė