e53faa0a-1e3b-432e-a7cc-e2ebe09106c0 · Prienų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-17-878/2013

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00365-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos 30.1.,

30.9.1.; 30.9.2.; 113.1.; 116.1.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovui G. G. ir jo atstovei advokatei O. V., atsakovei D. J. Š. ir jos atstovei advokatei A. R., viešame

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. G. ieÅ¡kinį atsakovei D. J. Å . dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas G. G. ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės D. J. Å . 97410,26 Lt namo ir jo priklausinių rekonstrukcijos iÅ¡laidas bei jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-805/2010, nutraukus jo ir buvusios sutuoktinės S. G. santuokÄ , pripažinta, kad santuokos metu jie kaip sutuoktiniai atliko gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ . Å io gyvenamojo namo 1/3 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei D. J. Å .. Santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo byloje teismai klausimo dėl dalies rekonstrukcijos kaÅ¡tų priteisimo iÅ¡ atsakovės D. J. Å . nesprendė, nurodydami, kad Å¡ie kaÅ¡tai turi bÅ«ti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje, o tai ir yra Å¡io ieÅ¡kinio pagrindas. Dėl namo rekonstrukcijos kaÅ¡tų Kauno apygardos teismas skyrė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kiemo priklausinių statybinę-ekonominę ekspertizę, kuriÄ atliko statybos skaičiuojamosios kainos specialistas A. M.. Å i ekspertizė nėra nuginčyta, jos pagrindu ieÅ¡kovui kaip sutuoktiniui buvo priteista ½ dalis namo ir kiemo statinių rekonstrukcijos kaÅ¡tų nuo 2/3 dalies, priklausančios buvusiai jo sutuoktinei. Gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ir atsakovei (1/3 dalis) D. J. Å ., atlikta viso namo rekonstrukcija, vadinasi, atsakovė privalo ieÅ¡kovui padengti ½ jai priklausančios namo dalies rekonstrukcijos kaÅ¡tų. Pagal Statybinės-ekonominės ekspertizės 2011 m. gegužės 3 d. aktÄ Nr. 2011-05-03 gyvenamojo namo ir jo priklausinių rekonstrukcijos ir remonto darbų sÄ mata sudaro 584461,53 Lt: 484993,67 Lt gyvenamojo namo rekonstrukcijos kaÅ¡tų, 27540,72 Lt Å«kinio pastato rekonstrukcijos ir remonto darbų kaÅ¡tų, kalvio tvoros su dolomito stulpeliais ir medinės tvoros statybos darbų kaina sudaro 63841,47 Lt, kiemo įėjimo tako statybos darbai sudaro 1903,24 Lt, kiemo malkinės statybos darbai sudaro 3195,24 Lt, kiemo pavėsinės statybos darbai sudaro 2987,19 Lt. Atsakovei D.

J. Š. nuosavybės teise priklausančios 1/3 dalies gyvenamojo namo su priklausiniais rekonstrukcijos kaštai sudaro taip pat 1/3 dalį - 194820,51 Lt. Namo ir jo priklausinių rekonstrukcija buvo atlikta gyvenant santuokoje su buvusia sutuoktine S. G., kuriai nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, todėl rekonstrukcijos kaštai, tenkantys atsakovei D. J. Š., dalintini pusiau po ½ dalį ieškovui ir jo buvusiai sutuoktinei, nes rekonstrukcija buvo atlikta jiems būnant santuokoje. Tokiu būdu ieškovui priklausanti rekonstrukcijos kaštų dalis iš atsakovės D. J. Š. yra 97410,26 Lt.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovė advokatė O. V. ieÅ¡kinį palaikė jame nurodytais motyvais, ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumažino iki 82551,07 Lt, atėmę iÅ¡

atliktos                 rekonstrukcijos kaštų PVM. Ieškovo atstovė advokatė O. V. paaiškino, jog

ginčo, kad buvo atlikta namo rekonstrukcija, nėra. Rekonstrukcija buvo vykdoma Å«kio bÅ«du, neiÅ¡likę dokumentai, nesant galimybės rekonstrukcijos kaÅ¡tus įrodyti dokumentais, buvo paskirta ekspertizė. Tiek G., tiek G. neturėjo pretenzijų dėl eksperto. Ekspertas buvo apklaustas teismo posėdyje. Ekspertizės aktas Nr. 20110507 yra galiojantis. Tai pagrindiniai raÅ¡ytiniai argumentai, įrodantys ieÅ¡kinio reikalavimus. Kauno apygardos teismas sprendime nurodė, kad ginÄÄ sprendžia dėl sutuoktinių, tai yra dėl 2/3 dalių namo, kurios priklauso G., rekonstrukcijos. Likusi 1/3 dalis priklauso atsakovei

D. J. Å .. Sprendime pažymėta, kad G. G. turi kreiptis civiline tvarka iÅ¡siieÅ¡koti konstrukcijos kaÅ¡tus už 1/3 dalį. Ekspertas sumažino rekonstrukcijos iÅ¡laidas, atsižvelgdamas, kad rekonstrukcija buvo vykdoma ne pagal rangos sutartis, o Å«kio bÅ«du. Savininkės rekonstrukcijos neįregistravo. Tai, kad buvo atlikta rekonstrukcija ir neprieÅ¡taravo jai savininkės, įrodo raÅ¡ytiniai įrodymai. IeÅ¡kovo į rekonstrukcijÄ Ä¯dėtos sumos yra žymiai sumažintos nei jos buvo iÅ¡ tikrųjų. Paskolos suma buvo iÅ¡minusuota iÅ¡ atsakovei tenkančios rekonstrukcijos iÅ¡laidų atlyginimo sumos. Kauno apygardos teismo sprendimas ir ekspertizės aktas yra galiojantys ir neužginčyti, jie turi prezumpcijos galiÄ ir, priimant sprendimÄ , privalu Å¡iais dokumentais naudotis.

IeÅ¡kovas teismo posėdyje G. G. paaiÅ¡kino, kad gyvenamasis namas buvo renovuojamas nuo 2001 metų. 2002-2003 metais pastatyta dolomitinė tvora, į kuriÄ S. G. neįdėjo pinigų, nes ji tuo metu augino maÅ¾Ä mergaitę. IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad uždengtas čerpių stogas, įdėti brangÅ«s langai. IÅ¡ S. G. jam buvo priteista suma, iÅ¡skaičiavus paskolos sumÄ - 120000 Lt. PaskolÄ jis ėmė kartu su sutuoktine, kol gyveno, kartu, mokėjo abu, dabar ji grÄ Å¾ina kreditÄ viena. Ä® namo rekonstrukcijÄ ieÅ¡kovas lėšų įdėjo žymiai daugiau, nei paskaičiuota. Rekonstrukcijai buvo skiriami bendri Å¡eimos pinigai. D. J. Å . niekuo neprisidėjo, ji buvo faktiÅ¡kai iÅ¡laikoma ieÅ¡kovo, jie mokėjo už Å¡ildymÄ , elektrÄ . Atsakovė gaudavo pinigų už neįgalumÄ maždaug nuo 1998 m. Kai jis atėjo pas jas gyventi, atsakovė turėjo automobilį „Volga“, kuriÄ paėmė atsakovės vyro brolis. NamÄ jis renovavo jau 1994 m. Jis uždirbdavo nemažai, dirbo Vokietijoje. Savo pajamų per mėnesį sumos nepamena. Jo tėvai pastatė tvorÄ , pavėsinę, jie prisidėjo prie rekonstrukcijos, net buvo paėmę paskolas. Lenkijoje tėvai nupirko židinį. Tėvai kartÄ davė 38000 Lt, kitÄ kartÄ davė 70000 Lt, jie sumokėjo už darbus, stogÄ , tvorÄ . IeÅ¡kovo tėvai į rekonstrukcijÄ Ä¯dėjo mažiausiai 100000 Lt savo lėšų, jie ėmė vartojamÄ jÄ paskolÄ .

Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos priteisimo nepagrįstas, ji niekada nėra skolinusis iÅ¡ G. G. pinigų. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas jokia teisės norma. Jos dukrai iÅ¡tekėjus už ieÅ¡kovo ir kilus idėjai paremontuoti atsakovei su dukra priklausantį namÄ bei aplinkÄ , dukra S. G. 2005 m. liepos mėnesį savo vardu paėmė iÅ¡ banko 34754 eurų (120000 Lt) kreditÄ , kurį iki Å¡io laiko iÅ¡ savo lėšų periodiÅ¡kai grÄ Å¾ina.

IeÅ¡kovas G. G. jau santuokos nutraukimo byloje reikalavo iÅ¡ jos dukros pinigų, kuriuos jis nurodė įdėjęs į namo bei aplinkos gerinimÄ . S. G. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys namo (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis Å¡io namo ir kiemo įrengimų. Dokumentuose dėl namo remonto jos abi nurodytos kaip atitinkamų namo dalių savininkės. IeÅ¡kovas G. G. visiÅ¡kai nedalyvavo sprendžiant Å¡iuos klausimus, jis jokių klausimų nesprendė, su jų turtu jis visiÅ¡kai nesusijęs. NežiÅ«rint to, nagrinėjant Kauno apygardos teisme ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pripažinta, kad iÅ¡ 330204,27 Lt 2/3 namo dalims panaudotų 120000 Lt kredito lėšų pripažįstama dukros asmeninėmis lėšomis, likusi 210204,27 Lt suma pripažinta bendromis sutuoktinių lėšomis ir G.

G. iÅ¡ S. G. priteista 105102,14 Lt. Jokių konkrečių įrodymų: medžiagų įsigijimo namo remontui dokumentų, įrodymų apie iÅ¡mokėtas sumas už atliktus darbus nei nurodytoje byloje, nei ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nepateikė. Ekspertas atbuline data bandė suskaičiuoti, kokie galėjo bÅ«ti padaryti darbai ir kiek jie galėjo kainuoti. Tačiau ekspertas naudojosi apskaičiavimo metodika, kuri numato, kad darbus atliko statybos organizacija. Todėl į eksperto nurodytÄ sumÄ Ä¯eina ir vadovavimo bendrovei iÅ¡laidos, organizacinės iÅ¡laidos, mokesčiai SoDrai, buitinių patalpų darbininkams įrengimas, tualeto pastatymas, darbus atlikusios organizacijos elektros bei vandens tokiems darbams sÄ naudos, transporto iÅ¡laidos ir kt.

Ekspertas pripažino, kad jo paskaičiavimas neatitinka realybės, nes jis kitokios metodikos apskaičiuoti prieÅ¡ keletÄ metų atliktiems darbams neturėjo. Darbus remontuojant atsakovei ir dukrai priklausantį namÄ atliko pavieniai asmenys, todėl nurodytų iÅ¡laidų negalėjo bÅ«ti ir nebuvo. Todėl G. G. nepateikiant duomenų apie jo įdėtas lėšas, Å¡i eksperto nurodyta suma gali bÅ«ti vertinama kaip orientacinė. Atsakovė su dukra S. G. kaip namo bendrasavininkės įdėjo savo lėšas į namo bei jo aplinkos pagerinimÄ .

Dukra jauno amžiaus, santaupų neturėjo, todėl tuo tikslu paėmė kreditÄ iÅ¡ banko, o atsakovė tam panaudojo savo gyvenimo santaupas. VisÄ gyvenimÄ sÄ Å¾iningai dirbo, taupiai gyveno ir turėjo susitaupiusi lėšų, kurių visiÅ¡kai užteko jos turimo turto daliai pagerinti. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas yra įsiskolinęs tiek atsakovei, tiek namo bendrasavininkei S. G. už naudojimÄ si elektra, ryÅ¡io priemonėmis, daugelį metų nesirÅ«pina namo Å¡ildymu.

Atsakovė ir jos atstovė ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Atsakovės atstovė advokatė A. R. paaiškino, kad ieškovas nenurodė ieškinio procesinio pagrindo, šį ieškinį jis grindžia tik Kauno apygardos teismo sprendimu. Šiame sprendime nurodyta, kad šeima į namo

pagerinimÄ Ä¯dėjusi apie 200000 Lt bendrų lėšų, kitų lėšų ieÅ¡kovas neįdėjo. Buvo

atlikta ekspertizė ir atimtas PVM, nustatyta, kad į namo rekonstrukcijÄ galimai įdėta 495306,40 Lt. IeÅ¡kovas neįrodė, kad bÅ«tų prisidėjęs prie rekonstrukcijos 82551 Lt, jis neįrodė, kad turėjo realias pajamas, kurias bÅ«tų galėjęs įdėti į namo rekonstrukcijÄ . Projekto užsakovai buvo atsakovė ir S. G.. Atsakovė gerino namÄ iÅ¡ savo lėšų, santaupų, skolintų lėšų. IeÅ¡kovas niekada neturėjo nuosavybės teisių į šį namÄ . Teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui tik kreiptis jį teismÄ dėl naudojimosi tvarkos namu nustatymo. Yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas prisidėjęs prie gyvenamojo namo dalies pagerinimo, tai yra, Å¡eima įdėjusi į rekonstrukcijÄ apie 200000 Lt, nes dalis pinigų buvo asmeninės S. G. lėšos. IeÅ¡kovas neįrodė, kad turėjo lėšų rekonstrukcijai.

Atsakovė D. J. Å . teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad vykstant statyboms, ji turėjo santaupų, kiek trÅ«ko, paskolino draugė V. J., kuri jai paskolino grynaisiais 24000 Lt, sudarė raÅ¡ytinę sutartį, kuriÄ panaikino, kai atsakovė grÄ Å¾ino 19000 Lt. Dar 5000 Lt liko skolinga. Atsakovė 35 metus dirbo prekyboje, vėliau po insulto gavo neįgalumo grupę, už jÄ mokėdavo apie 400 Lt, po to išėjo į pensijÄ , gauna 750 Lt pensijos, nebuvo laikotarpio, kad negautų pajamų. Prekyboje atlyginimai nebuvo labai dideli. IÅ¡ darbo išėjo prieÅ¡ 10 metų. Sutuoktinis irgi buvo prekybininkas, jis mirė prieÅ¡

30 metų. Judviejų pajamos buvo geros. Kai vyko rekonstrukcija, dukra pasakydavo, kam ir kiek reikia pinigų, tada ji jai duodavo. Abi su dukra viskÄ tvarkėsi. Turėjo apie 150000 Lt santaupų, dar tėvai davė, kurie vertėsi daržininkyste ir turėjo nemažai pinigų, vyras miręs paliko. Negali pasakyti, kiek paliko vyras. Namo rekonstrukcija truko apie 6 metus. Pinigus skolinosi nuo 2005 metų, kai vyko statybos. Dėl žento elgesio jai teko iÅ¡eiti iÅ¡ savo namų ir 3 metus nuomotis bÅ«stÄ , nors name negyveno, mokėjo mokesčius. Savo santaupas litais laikydavo trilitriniame stiklainyje, buvo iÅ¡sikeitę ir doleriais. Namas buvo sutvarkytas, jam nereikėjo remonto, bet dukra su Å¡eima norėjo padaryti po kambarį mergaitėms. Ji į namo rekonstrukcijÄ Ä¯dėjo 150000 Lt. Darbams samdė pavienius žmones, pažįstamus. G. G. tėvai neprisidėjo prie namo rekonstrukcijos, gal davė pinigų pačiam ieÅ¡kovui. Pats tėvas prie statybos niekada nedirbo.

Ieškinys atmestinas.

Pagal civiliniame procese įtvirtintÄ dispozityvumo principÄ (CPK13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalykÄ nustato ginčo Å¡alys. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieÅ¡kinio turinio reikalavimus nustatyta, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK

135 straipsnio 1 dalies

3 punktas, 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK

13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U.

ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009).

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, nors ir buvo atstovaujamas advokatės, nenurodė savo reikalavimo teisinio pagrindo, ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodė esant tÄ aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje, kurioje nutraukta jo ir S. G. santuoka, pripažinta, kad santuokos metu jie kaip sutuoktiniai atliko rekonstrukcijÄ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalies, nuosavybės teise priklausančios atsakovei D. J. Å ., rekonstrukcijos kaÅ¡tų priteisimo iÅ¡ atsakovės D. J. Å . priteisimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje.

Civilinio proceso įstatymuose nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismÄ asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo

reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų bylos materialinius santykius. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylÄ nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 265 straipsnio 1 dalis,

270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Reikalavimas dėl lėšų priteisimo gali turėti įvairų teisinį pagrindÄ , nuo to, kokiu teisiniu pagrindu toks reikalavimas grindžiamas, priklauso reikalavimų tenkinimo sÄ lygos ir apimtis.

Nors nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku nurodoma skola, ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovei ne dėl skolos, o dėl namo ir jo priklausinių rekonstrukcijos kaÅ¡tų dalies, kuria pagerinta atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis, kaip ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų atsakovės turto pagerinimui priteisimo.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei D. J. Š. priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o S.

G. priklauso 2/3 dalys Å¡ių daiktų (b.l. 86-89). Statybinės-ekonominės ekspertizės akte Nr. 2011-05-03 (b.l. 9-14) nurodyta, kad gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir remonto darbų sÄ mata pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 484993,67 Lt, Å«kinio pastato – 27540,72 Lt, kalvio tvoros su dolomito stulpeliais ir medinės tvoros statybos darbų kaina sudaro 63841,47 Lt, kiemo įėjimo tako statybos darbai sudaro 1903,24 Lt, kiemo malkinės statybos darbai sudaro 3195,24 Lt, kiemo pavėsinės statybos darbai sudaro 2987,19 Lt, bendra atliktų rekonstrukcijos darbų kaina sudaro 495306,40 Lt ir PVM 89155,13 Lt. Statybos leidime 2008 m. vasario 21 d. Nr. L-20 nurodyta, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo statytojos yra S. G. ir D. J. Å . (b.l. 32).

Civilinės bylos dėl G. G. ir S. G. santuokos nutraukimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu paskyrus ir atlikus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybinę-ekonominę ekspertizę, nustatyta, kad rekonstrukcijos ir remonto darbų kaina yra 495306,40 Lt be PVM mokesčio. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-89-436/2011 konstatuota, kad S. G. priklausančių 2/3 dalių gyvenamojo namo pagerinimas kainavo 330204,27 Lt (2/3 x 495306,40 Lt). IÅ¡ Å¡ios sumos atėmus S. G. 34754,40 eurų (120000,00 Lt) asmeninį kreditÄ , pripažinta, kad 210204,27 Lt bendrų sutuoktinių G. G. ir S. G. lėšų panaudota S. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalies pagerinimui, ir G. G. iÅ¡ S. G. priteista 105102,14 Lt kompensacija (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-18-805/2010 3 t., b. l. 82-90). Pastebėtina, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai savo procesiniuose sprendimuose nenurodė, jog G. G. atskiroje civilinėje byloje turi spręsti rekonstrukcijos dalies kaÅ¡tų priteisimo iÅ¡ D. J. Å . klausimÄ . Kauno apygardos teismas savo nutartyje tik pasisakė, jog kilus ginčui dėl namo naudojimosi tvarkos tarp gyvenamojo namo bendrasavininkių ir ieÅ¡kovės toje civilinėje byloje S. G. dalies bÅ«simo uzufruktoriaus G. G., Å¡alys galės kreiptis į teismÄ naudojimosi tvarkos namu nustatymo. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje pirmiau nurodytoje civilinėje byloje konstatuota, kad nei ieÅ¡kovė toje byloje S. G., nei atsakovas G. G. santuokos nutraukimo byloje savarankiÅ¡kų reikalavimų trečiajam asmeniui D. J. Å . pareiÅ¡kę nebuvo. Å ioje santuokos nutraukimo byloje, kurioje buvo nustatomas bendras sutuoktinių turtas, nebuvo nustatyta, kad sutuoktiniai turi reikalavimo teisę į rekonstruoto gyvenamojo namo bendraturtę D. J. Å . kaip į jų bendromis santuokinėmis lėšomis pagerinto turto savininkę.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis,

kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia,

kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Ä®statyme numatytas iÅ¡laidų už svetimo daikto pagerinimÄ atlyginimas, kai už tai yra atlyginama sÄ Å¾iningam daikto valdytojui tuo atveju, jei negalima atskirti dalių, kuriomis buvo pagerintas daiktas, be žalos daiktui padarymo (CK 4.34 straipsnio 3 dalis), taip pat grÄ Å¾inant daiktÄ iÅ¡ neteisėto

valdymo sÄ Å¾iningam valdytojui (CK 4.97 straipsnio 4 dalis) ir pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu

pagerina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , Å¡i teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-560-259/2013).

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip kitos namo bendrasavininkės S. G. sutuoktinis. Nors nebuvo nustatyta naudojimosi namu tvarka, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog name faktiškai gyveno dvi atskiros šeimos – atsakovė ir jos dukros S. G. šeima, nėra pagrindo manyti, jog buvo naudojamasi visomis namo patalpomis bendrai, o ieškovas tokių įrodymų byloje taip pat neteikė. Be to, liudytoja S. G. parodė, kad atsakovė gyveno antrame namo aukšte, o ieškovas ir jo šeima gyveno pirmame namo aukšte.

Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas ir jo Å¡eima valdė ar nuomos (panaudos) pagrindais naudojosi bÅ«tent atsakovės nuosavybės teise turima 1/3 dalimi gyvenamojo namo ir jo priklausinių. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė leido (raÅ¡tu ar žodžiu) jam ir jo sutuoktinei naudotis jos turima namo ir jo priklausinių dalimi, sumokėti priklausančius mokėti mokesčius už namo dalies iÅ¡laikymÄ ir paslaugas ir atitinkamai pagerinti jos nuosavybe esančiÄ daikto dalį.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė iki jos dukros ir ieÅ¡kovo santuokos nutraukimo pati gyveno name (duomenys neskelbtini) ir jai priklausančia Å¡io turto dalimi naudojosi savo reikmėms pagal savo valiÄ . Tiek pati atsakovė, tiek liudytoja S. G. parodė, kad D. J. Å . prisidėjo prie rekonstrukcijos darbų savo asmeninėmis lėšomis – santaupomis, skolintais ir tėvų duotais pinigais. Liudytoja V. J. parodė, jog ji savo gerai draugei D. J. Å ., prasidėjus Å¡ios namo rekonstrukcijos darbams, paskolino iÅ¡ viso 24000 Lt, iÅ¡ kurių 19000 Lt atsakovė jai jau grÄ Å¾ino.

Nors ieÅ¡kovo atstovė ginčijo buvus tokiÄ paskolÄ , nurodydama, jog raÅ¡ytinių įrodymų apie Å¡iÄ paskolÄ nepateikta, be to, abejotina, kad liudytoja galėjo turėti tokiÄ didelę pinigų sumÄ ir kad jÄ galėjo skolinti kitam asmeniui, kad atsakovės ir liudytojos parodymai nesutampa dėl bendros paskolintos sumos, tačiau pastebėtina, jog dėl to nesutapimų jų parodymuose nebuvo, abi – atsakovė ir liudytoja – nurodė vienodÄ paskolintÄ sumÄ , t.y. 24000 Lt. Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių tokios paskolos buvimo faktÄ , tačiau, remiantis tiek pačios atsakovės, tiek liudytojų S. G. ir V.

J. parodymais, teismas sprendžia, jog yra labiau tikėtina, kad toks faktas buvo. Ieškovas jokiais duomenimis nepaneigė, kad atsakovė turėjo savo pačios lėšų, pakankamų jos namo dalies rekonstrukcijai. Nors atsakovė taip pat neteikė teismui jokių rašytinių įrodymų apie jos turėtas santaupas, mirusio sutuoktinio paliktas pinigines lėšas, jai tėvų duotus pinigus, vis dėlto byloje surinkti kiti įrodymai – atsakovės paaiškinimai, liudytojų S. G. ir V. J. parodymai, kad

atsakovės turtinė padėtis buvo gera, ji 35 metus dirbo (kaip parodė liudytoja S. G., atsakovė dirbo iki

2003 metų), turėjo tiek nuolatinių pajamų, tiek santaupų, leidžia labiau tikėti, kad toks faktas buvo, negu kad

jo nebuvo. Tuo tarpu ieÅ¡kovo, kuris turi pareigÄ pagrįsti savo reikalavimÄ , nenuoseklÅ«s parodymai apie jo prisidėjimÄ prie atsakovei priklausančios turto dalies rekonstrukcijos, niekuo nepagrįsti teiginiai, kad jis į atsakovės namo dalies rekonstrukcijÄ Ä¯dėjo dideles pinigines lėšas, kai bylos duomenys nepatvirtina jo disponavimo tokio dydžio piniginėmis sumomis ir pajamomis, teismui duoda

pagrindÄ netikėti jo parodymų teisingumu. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie savo ir jo tuometinės sutuoktinės bendrų

lėšų panaudojimÄ atsakovei priklausančios nekilnojamųjų daiktų dalies rekonstrukcijai. Nėra duomenų, kokiomis sumomis prie rekonstrukcijos prisidėjo atsakovė ar ieÅ¡kovas ir pastarojo sutuoktinė, tačiau pastebėtina, kad ieÅ¡kovas netgi negalėjo teismui atsakyti, kokios jo mėnesio pajamos buvo namo rekonstrukcijos metu. Nors jis tuo metu turėjo individualiÄ Ä¯monę, iÅ¡ prijungtoje civilinėje byloje esančių Å¡ios įmonės pajamų už 2008 metus deklaracijų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-18-805/2010 2 t. b.l. 103-06) matyti, jog įmonė pelno neturėjo, prieÅ¡ingai, ji veikė nuostolingai. IeÅ¡kovo oficialios pajamos buvo minimalios (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-18-805/2010 2 t. b.l. 76-77). Nors jis nurodė, jog uždirbo grodamas vestuvėse, parvarydamas iÅ¡ Vokietijos automobilius, tokioms pajamoms ir jų dydžiui pagrįsti jokie įrodymai nepateikti nei Å¡ioje byloje, nei prijungtoje byloje. Todėl teismas kritiÅ¡kai vertina jo aiÅ¡kinimus apie jo turėtas ir atsakovei priklausančios namo dalies rekonstrukcijai iÅ¡leistas lėšas. Teismas atkreipia dėmesį į paties ieÅ¡kovo teiginių nenuoseklumÄ â€“ jis, reikalaudamas iÅ¡ atsakovės kompensacijos už jo įdėtas pinigines lėšas, parodė, kad jo tėvai pastatė tvorÄ , pavėsinę, nupirko židinį, sumokėjo už darbus, stogÄ , į rekonstrukcijÄ Ä¯dėdami mažiausiai 100000 Lt savo lėšų. IÅ¡ Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo

matyti, jog atsakovas toje civilinėje byloje G. G. teigė prisidėjęs prie D. J. Š. priklausančios gyvenamojo namo dalies pagerinimo –

įvedęs naujÄ Ä¯vadÄ , pakeitęs radiatorius, o Å¡ioje byloje jis nurodo įdėjęs į atsakovei priklausančios namo dalies rekonstrukcijÄ jau 82551,07 Lt, tačiau neaiÅ¡ku, už kokius bÅ«tent darbus ar statybines medžiagas.

Ieškovas neįrodė, kad atsakovei priklausančiai gyvenamojo namo ir jo priklausinių daliai rekonstruoti statybinės medžiagos ir darbų paslaugos buvo įsigytos išimtinai ieškovo ir jo tuometinės sutuoktinės lėšomis. Byloje taip nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad atsakovė sutiko ar įsipareigojo apmokėti ieškovui už jai priklausančios namo dalies

rekonstrukcijos statybos rangos darbus. Taigi, nėra pagrindo pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį ieškovui priteisti

atsakovei priklausančio daikto pagerinimo išlaidas.

IeÅ¡kinį atmetus, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) – iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistinos 86,20 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos už procesinių dokumentų siuntimÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei D. J. Š., areštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 86,20 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660.

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - 1/3 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei D. J. Å ., areÅ¡tÄ panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Inga

Liubinienė