e53f35a5-e6fe-4743-80d3-4f9f21caf09b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2322-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00469-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. V. (J. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas J. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti jam 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Savo skundo reikalavimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. Nuo 2019 m. gegužės 2 d. jis buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN). Gyvenamosiose patalpose jis buvo kartu su dar 8 nuteistaisiais. Minėta patalpa yra skirta ir laisvalaikio praleidimui, ir miegui. Kieme pasivaikščioti buvo suteikta galimybė tik 3 valandas, o visÄ likusį laikÄ pareiÅ¡kėjas turėjo praleisti gyvenamosiose patalpose arba koridoriuose. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, apribotos galimybės judėti, be to, gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos. 2.2.

Taip pat tvirtina, kad Vilniaus PN egzistuoja nuteistųjų suskirstymas į kastas, dėl to valgykloje iÅ¡duodamas maistas iÅ¡ skirtingų langelių. Tokiu bÅ«du kai kurie nuteistieji yra žeminami tiek Vilniaus PN administracijos, tiek ir kitų nuteistųjų. Papildomuose paaiÅ¡kinimuose ir teismo posėdžio metu teigė, kad indai yra skirtingi. 2.3. PareiÅ¡kėjas skundėsi, kad Vilniaus PN nėra jokio privatumo maudantis duÅ¡e. Esant tokiai situacijai, jis nuolat buvo stebimas kitų besiprausiančių asmenų, kas jam sukelia nemalonius jausmus ir netgi stresÄ , jį žemina. 2.4.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jam turėjo bÅ«ti suteikta galimybė paskambinti du kartus per savaitę, tačiau dėl triukÅ¡mo koridoriuose, susikalbėti yra neįmanoma. Taksofono aparatas įrengtas prieÅ¡ pat duris, pro kurias nuolat vaikÅ¡to nuteistieji, todėl pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo privatumas. Dėl kilusios problemos pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ , tačiau Å¡i problema nebuvo iÅ¡spręsta. 2.5. Nurodo, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. visose Vilniaus PN patalpose yra rÅ«koma, nes nėra įrengtos specialios vietos skirtos rÅ«kantiesiems, todėl pareiÅ¡kėjas yra priverstas kvėpuoti rÅ«kalų dÅ«mais. 2.6.

Teigia, kad 2019 m. lapkričio 15 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ su skundu dėl narkotinių medžiagų platinimo Vilniaus PN, tačiau Å¡iame skunde jis nenurodė Å¡ių medžiagų platintojų, nes bÅ«tų iÅ¡kilusi grėsmė jo gyvybei (pati Vilniaus PN administracija paskatins su pareiÅ¡kėju susidoroti dėl Å¡ios problemos iÅ¡vieÅ¡inimo). PareiÅ¡kėjas nerimauja dėl tokios situacijos Vilniaus PN, nes pastaroji nesiima jokių priemonių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų apsaugotas nuo narkotinių medžiagų vartojimo.

PrieÅ¡ingai, Vilniaus PN net gi yra skatinama vartoti narkotines priemonės. VisÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjas jautė pažeminimÄ , iÅ¡gyveno depresijÄ ir kitus nemalonius iÅ¡gyvenimus. Dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 50 000,00 Eur.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. Pasak atsakovės atstovo, Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-202 (antro nuteistųjų bÅ«rio 202 gyvenamoji patalpa) ir I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 3-211 (trečio nuteistųjų bÅ«rio 211 gyvenamoji patalpa).

Tvirtina, kad visÄ ginčo laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimus. Dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. 3.2.

Tvirtina, kad Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. 3.3. Dėl pareiÅ¡kėjo teigimo, kad Vilniaus PN egzistuoja susiskirstymas į subkultÅ«ras (vadinamas kastomis) paaiÅ¡kino, kad nuteistieji Vilniaus PN skirstomi pagal Bausmių vykdymo kodekso nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; bei padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Tvirtina, kad pataisos įstaiga netoleruoja nuteistųjų suskirstymo į kastas ir jokių objektyvių duomenų, susijusių bÅ«tent su pareiÅ¡kėju bei patvirtinančių, kad pataisos įstaigos administracija toleravo kalinių subkultÅ«rÄ , netinkamai su juo elgėsi, nėra. PaaiÅ¡kino, kad nuo pat atvykimo į įstaigÄ su nuteistaisiais dirba Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigÅ«nai. Jie nuteistiesiems nuolatos teikia informacijÄ , susijusiÄ su subkultÅ«ros žala ir galimybe mažinti jÄ nuteistųjų tarpusavio santykiuose, padeda spręsti kylančias problemas.

Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai sprendžia konfliktines situacijas tarp nuteistųjų, numatytomis priemonėmis užkardo tokių situacijų susidarymÄ . Taigi pareiÅ¡kėjo teiginiai, neva Vilniaus PN administracija toleruoja nuteistųjų susiskirstymÄ Ä¯ subkultÅ«rines grupes, visiÅ¡kai neatitinka realios situacijos. 3.4. Dėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtų dušų paaiÅ¡kino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras duÅ¡o patalpose.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Taigi pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu Vilniaus PN jau buvo įrengtos dušų pertvaros, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl privatumo pažeidimo yra nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duÅ¡e, nereikÅ¡damas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai.

Be to, akcentavo, kad kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Šiose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos. 3.5. Dėl privatumo naudojantis nuteistiesiems įrengtais telefonais paaiškino, kad kalinimo įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus.

Teisės aktai nenumato jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui, o Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nuolat. 3.6. Dėl rÅ«kymo paaiÅ¡kino, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse, kaip ir kituose korpusuose, draudžiama rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose ir bendrojo naudojimo patalpose. Å iose patalpose iÅ¡kabinti rÅ«kymÄ draudžiantys ženklai, visi nuteistieji informuoti ir žino apie šį draudimÄ .

Nuteistieji, pažeidžiantys šį draudimÄ , baudžiami drausminėmis nuobaudomis. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems prie įėjimo į I-Ä gyvenamÄ jį korpusÄ Ä¯rengtas specialus kiemelis lauke, kuriame nuteistieji turi teisę bet kada iÅ¡eiti parÅ«kyti. Å is kiemelis atskirtas nuo likusio I-o gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimų kiemo, kuriame pagal nustatytÄ grafikÄ iÅ¡eina pasivaikščioti nuteistieji. 3.7. Dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų, kontroliuojant narkotinių medžiagų platinimÄ bei vartojimÄ kalinimo įstaigoje, teigia, kad už narkotinių medžiagų vartojimÄ kalinimo įstaigoje drausmine tvarka ir administracinio nusižengimo teisena nubausti 47 nuteistieji (suimtieji).

Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, siekdama užkardyti narkotinių medžiagų patekimÄ Ä¯ įstaigÄ , nustatyti narkotines medžiagas platinančius asmenis. 3.8. Tvirtina, kad visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Atsakovės atstovo manymu, pareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ . Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl jo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas Vilniaus PN.

5. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).

6. Pareiškėjo teigimu, jam kalint Vilniaus PN, nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194. Šių Taisyklių 111.1 ir 111.2 papunkčiuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2019 m. gegužės 3 d. Pareiškėjas gyveno Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-202 (antro nuteistųjų būrio 202 gyvenamoji patalpa) ir I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 3-211 (trečio nuteistųjų būrio 211 gyvenamoji patalpa). Tai įrodo byloje esantys Vilniaus PN direktoriaus įsakymai dėl nuteistųjų susiskirstymo į būrius. Atsakovės atstovas teismui pateikė duomenis, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 2-202 plotas – 30,03 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos.

Esant tokiai situacijai vienam nuteistajam tenka apie 3,34 kv. m ploto. Tokiu atveju vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 3-211 plotas – 32,59 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų. Taigi, esant tokiai situacijai, vienam nuteistajam tenka apie 3,10 kv. m ploto. Tokiu atveju vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad jam trÅ«ko gyvenamojo ploto, tačiau teismas jo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , nes sutiktina su atsakovės atstovu, kad vienu metu gyvenamojoje patalpoje negali gyventi daugiau nuteistųjų nei yra miegamųjų vietų. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato, kiek laisvo ploto turėtų likti, atskaičius gyvenamojoje kameroje esančius baldus ir inventorių.

Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose tekdavo nuo 3,10 kv. m iki 3,34 kv. m, todėl ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui, nebuvo pažeista ir Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

7. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam kalint Vilniaus PN įrengti duÅ¡ai neatitiko reikalavimų ir jis visÄ kalinimo laikÄ turėjo naudotis duÅ¡ais be pertvarų ir maudytis matant kitiems asmenims. Teigia, kad toks dušų įrengimas neužtikrino pareiÅ¡kėjo privatumo. Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kurių 13 punkte numatytas laisvės atėmimo vietų duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte apibrėžti reikalavimai prausimosi patalpoms.

Kaip matyti iÅ¡ teisinio reglamentavimo, nei viename teisės akte ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatyti reikalavimai įrengti pertvaras kalinimo įstaigos duÅ¡o patalpose. Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad nuo 2018 m. visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Tai patvirtina į bylÄ pateiktos duÅ¡o patalpų fotonuotraukos. Atsižvelgiant į LVAT suformuotÄ praktikÄ tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (LVAT 2016 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020).

Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Vilniaus PN neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu praÅ¡ymų ar skundų įkalinimo įstaigos administracijai nereiÅ¡kė, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl privatumo pažeidimo, naudojantis duÅ¡u, atmestini kaip nepagrįsti.

8. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat tvirtina, kad Vilniaus PN egzistuoja subkultÅ«ros (pareiÅ¡kėjo teigimu, nuteistųjų susiskirstymas į kastas). Dėl to, pareiÅ¡kėjas patiria nepatogumų, nes iÅ¡duodamas maistas iÅ¡ skirtingų langelių, be to, yra žeminamas tiek Vilniaus PN administracijos, tiek kitų nuteistųjų. Teismas, pasisakydamas dėl Å¡io argumento, pažymi, kad pareiÅ¡kėjo teigimas, jog Vilniaus PN egzistuoja subkultÅ«ros, todėl jis yra laikomas diskriminuojančiomis sÄ lygomis (nuo kastos priklauso maitinimo langelis, prie kurio galima pasiimti maistÄ , indai, kuriuose maistas buvo patiekiamas), tačiau jokių individualių, bÅ«tent su juo pačiu susijusių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja nuteistųjų priskyrimas atitinkamai kastai, pareiÅ¡kėjas nenurodė.

Pareiškėjo teiginiai apie jo patirtus nepatogumus dėl priskyrimo tam tikrai kastai yra abstraktūs ir nedetalizuoti. Atsakovės atstovas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimus ir indų nuotraukas. Vilniaus PN patvirtino, kad indai, kuriuose patiekiamas maistas nuteistiesiems, yra vienodi (Vilniaus PN 2020 m. balandžio 6 d. raštas (T I b. l. 77). Taip pat Vilniaus PN patvirtino, kad maistas išduodamas prie vieno langelio dirbantiesiems, o prie kitų dviejų – nedirbantiesiems, nurodė, kad administracija nėra nustačiusi jokių išdavimo taisyklių, pateikė patvirtintus valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems asmenims (T I b. l. 95).

Ä®vertinus į bylÄ pateiktų duomenų visumÄ , pažymėtina, jog nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog ginčo laikotarpiu Vilniaus PN bÅ«tų sudarę pareiÅ¡kėjÄ diskriminuojančias sÄ lygas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo pozicija dėl nuteistųjų priskyrimo atitinkamai kastai Vilniaus PN, kas lėmė maitinimo valgykloje ypatumus, yra deklaratyvÅ«s teiginiai, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais ir nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Be to, pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nedetalizavo, kokiÄ bÅ«tent žalÄ konkrečiu atveju jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės, pvz., valgymas iÅ¡ kitokio indo, naudojimasis atitinkamu stalu valgykloje ar maitinimo langeliu ir pan. Å ioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) iÅ¡gyvenimus, t. y. neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

9. PareiÅ¡kėjas skundėsi dėl to, kad jam nesuteikiama galimybė naudotis taksofonu privačiai. Nuteistųjų teisė kalbėti telefonu reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 102 str. Straipsnio 1 d. nustatyta, kad „Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumÄ nustato Å¡io Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas turi teisę leisti papildomai vienÄ kartÄ paskambinti telefonu, jeigu to praÅ¡o nuteistasis dėl svarbių aplinkybių“, 2 dalis numato telefoninių pokalbių apmokėjimÄ â€žNuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita.

Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis“, o minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarkÄ detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (nuo 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės).

Iš Vilniaus PN pateiktų teismui fotonuotraukų matyti, kad pataisos įstaigoje yra įrengti taksofonai. Atsakovės atstovas patvirtino, kad tokie taksofonai yra visuose Vilniaus PN I-o korpuso aukštuose; iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad prie taksofonų nuolat triukšmaudavo nuteistieji, todėl jam nebuvo galimybės privačiai pakalbėti telefonu, nėra pagrįsti jokiomis reikšmingomis aplinkybėmis, t. y. pareiškėjas jų nedetalizavo, kada ir kaip dažnai jam nebuvo galimybės susikalbėti dėl keliamo triukšmo ir kokiu būdu buvo pažeistos konkrečios jo teisės. Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių Vilniaus PN pareigūnų ar kitų nuteistųjų pavardžių, kurie būtų trukdę jam kalbėtis telefonu ar klausęsi jo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė tikslių datų, kada, pasak jo, buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių ir / ar trukdoma kalbėtis.

Taigi tokiu atveju tokie argumentai vertintini kaip abstraktÅ«s. Tuo pačiu teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigai telefonÄ (taksofonÄ ), kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems, įrengti atskiroje patalpoje, taip pat nenumato reikalavimų, kaip įrengti taksofonus. Todėl visų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo nustatyti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų faktÄ . Kaip pats pareiÅ¡kėjas teigia, jis įgyvendino savo teisę pasinaudoti telefonu, t. y. turėjo galimybę bendrauti su artimaisiais, Å¡i jo teisė nebuvo suvaržyta, todėl negali bÅ«ti pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas neteko galimybės bendrauti su artimaisiais ir todėl tokiu bÅ«du patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Pastebėtina ir tai, kad atsakovės atstovas patvirtino, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nuolat, todėl pareiÅ¡kėjui nesant galimybės paskambinti, jis gali minėtÄ teisę realizuoti kitu laiku (esant tam palankesnei situacijai).

10. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, Vilniaus PN nėra įrengtų vietų, kurios skirtos rÅ«kymui ir jis priverstas kvėpuoti rÅ«kalų dÅ«mais. Tokį pareiÅ¡kėjo teiginį teismas atmeta kaip nepagrįstÄ , nes kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos fotonuotraukos, Vilniaus PN yra įrengta specialiai rÅ«kymui vieta. Å i vieta kaip matyti, yra atskirta nuo likusio I-o gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimų kiemo, kuriame, atsakovės atstovo teigimu, pagal nustatytÄ grafikÄ iÅ¡eina pasivaikščioti nuteistieji. Taigi pareiÅ¡kėjo argumentas yra neatitinkantis tikrovės. Bylos medžiaga įrodo, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse, kaip ir kituose korpusuose draudžiama rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose ir bendrojo naudojimo patalpose ir Vilniaus PN patvirtino, kad gyvenamosiose patalpose iÅ¡kabinti rÅ«kymÄ draudžiantys ženklai, visi nuteistieji informuoti ir žino apie šį draudimÄ . Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo).

11. Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡reiÅ¡kė nuogÄ stavimus, kad Vilniaus PN administracija nesiima jokių priemonių, kad Vilniaus PN nebÅ«tų platinamos narkotinės medžiagos. Tokiu bÅ«du jis pats buvo priverstas vartoti narkotines medžiagos ir už tai buvo jam buvo paskirta nuobauda. Atsakovės atstovas patvirtino teismui, kad Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas siekdama užkardyti narkotinių medžiagų patekimÄ Ä¯ įstaigÄ , nustatyti narkotines medžiagas platinančius asmenis, taip pat fiksuojami narkotinių medžiagų vartojimo atvejai, taikoma atsakomybė.

Kaip to įrodymÄ pateikė informacijÄ , kad per ginčo laikotarpį už narkotinių medžiagų vartojimÄ kalinimo įstaigoje drausmine tvarka ir administracinio nusižengimo teisena nubausti 47 nuteistieji (suimtieji). Teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjo teiginį, kad Vilniaus PN privalo jį apsaugoti nuo narkotinių medžiagų vartojimo, tuo pačiu akcentuoja, kad pats pareiÅ¡kėjas taip pat yra atsakingas už savo veiksmus, todėl jo kaltinimai Vilniaus PN administracijai dėl to, kad jis vartojo narkotines medžiagas, ko pasekoje, jam buvo paskirta nuobauda, yra visiÅ¡kai nesuprantamas, nes, kaip ir pats pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad narkotinių medžiagų vartojimas yra uždraustas ne tik Vilniaus PN, bet ir laisvėje.

12. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ . Sutiktina su atsakovės atstovu, kad Vilniaus PN pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. IÅ¡ teismui pateiktos pareiÅ¡kėjo medicininės kortelės iÅ¡rašų matyti, kad dėl jam galimai kilusių psichologinių problemų, kaip jis teigia skunde, į gydytojus jis nesikreipė.

13. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Taigi Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. V. (J. V.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis