Legislator Case Law & Legislation
e53d5e9e-0ea3-4949-8905-60f80c6bc7bd AI generated

Court dismissed appeal to declare grandfather's citizenship fact as having no legal significance.

Case Number e53d5e9e-0ea3-4949-8905-60f80c6bc7bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the appellant's appeal, upholding the first-instance decision to declare the requested fact of legal significance. The appellant sought to establish that her grandfather was a Lithuanian citizen until 1940, while the Migration Department argued the citizenship restoration procedure was finalized and the request violated procedural rules. The court found the lower court correctly determined that the grandfather's citizenship status was not established by the Migration Department, rendering the fact irrelevant to the appellant's rights under the Civil Procedure Code.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos pilietis 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 1 ir 4 punktu; Lietuvos Respublikos pilietystės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis: faktas, kurio įstatymu nustatyta aplinkybė nėra konstatuota, nelaikomas turinčiu juridinę reikšmę.

Keywords

AI generated
juridical significance fact citizenship restoration procedure Civil Procedure Code Migration Department decision grandfather citizenship status

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos pilietystės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2S-1261-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03791-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.8.1.; 3.4.5.2; 3.3.1.18.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

Â

NUTARTIS

2023 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos A. R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. R. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

Teismas

nustatė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėja A. R. K. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos senelis B. N. (B. N.), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos senelis atitiko 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 1 ir 4 punkto kriterijus ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.

2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“ netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo. PareiÅ¡kėja minėto įsakymo neskundė, praÅ¡ymo dėl pilietybės atkÅ«rimo procedÅ«ra pareiÅ¡kėjos atžvilgiu yra baigta, priimtas galutinis sprendimas. Nurodoma, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinės praÅ¡ymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtinu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. R. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

4. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos senelis B. N. (B. N.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo procedÅ«ra yra pasibaigusi, pareiÅ¡kėja nesilaikė iÅ¡ankstinės praÅ¡ymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“ netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo. PareiÅ¡kėjos inicijuota administracinė procedÅ«ra dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo yra pasibaigusi, kadangi Å¡iuo įsakymu buvo nustatyta, kad pateiktų dokumentų nepakanka atkurti pilietybę, pareiÅ¡kėja buvo informuota apie Å¡io sprendimo apskundimo tvarkÄ ir galimybę ginčyti nustatytus faktus, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. IÅ¡ įsakymo turinio matyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme yra iÅ¡aiÅ¡kinta apskundimo tvarka, tačiau duomenų, kad pareiÅ¡kėja ja pasinaudojo, nėra.

5. Teismas pažymėjo, kad jis nėra įgaliotas instancine tvarka peržiÅ«rėti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo. Taip pat akcentavo, kad pareiÅ¡kėja nėra pateikusi įrodymų, kad pasibaigus administracinei procedÅ«rai, ji yra inicijavusi naujÄ procedÅ«rÄ dėl pilietybės atkÅ«rimo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui priimti, nuo fakto, ar pareiÅ¡kėjos senelis B. N. (B. N.), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., pareiÅ¡kėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga nepriklauso. Dėl to praÅ¡omas nustatyti faktas, teismo vertinimu, nelaikytinas juridinę reikÅ¡mę turinčiu faktu CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta prasme. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje dėl Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies taikymo ir aiÅ¡kinimo taip pat laikomasi pozicijos, kad iÅ¡ esmės tokiais atvejais teismo procesas negali bÅ«ti tęsiamas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-206-854/2022, 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1839-580/2022, 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-199-866/2023). Todėl konstatavo, kad byla negalėjo bÅ«ti iÅ¡kelta, nes praÅ¡omas nustatyti faktas Å¡iuo metu neturi juridinės reikÅ¡mės (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. PareiÅ¡kėja A. R. K. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

6.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį ir nepagrįstai nustatė, kad prašomas nustatyti faktas nesukeltų apeliantei materialiųjų teisinių padarinių. Pažymi, kad iš Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. normos turinio matyti, kad kreipimuisi dėl aplinkybės, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar jo palikuonis, nustatymo teismo tvarka pakanka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos konstatavimo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių šiuos duomenis.

Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos rašto turinys, bet ne forma, turi esminę reikšmę, sprendžiant, ar pareiškimas atitinka Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. nustatytas sąlygas. Jei Migracijos departamento rašto turinys patvirtina, kad institucijai reikalingi papildomi dokumentai, teismų praktikoje laikoma, kad pareiškėjas, neturėdamas prašomų pateikti papildomų dokumentų, turi procesinę teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-440-933/2020).

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiÅ¡kÄ faktinę situacijÄ išnagrinėjo iš esmės, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, ir nenustatė pagrindo ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme ir bylą nutraukti. Kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, analogiškai kaip šiuo atveju, administracinė procedūra dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo pasibaigusi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui priėmus įsakymą dėl pilietybės neatkūrimo, o Migracijos departamentui teikime konstatavus, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, jog jos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023).

Todėl apeliantės vertinimu, nepriklausomai nuo to, kokiame dokumente Migracijos departamentas konstatavo duomenų nepakankamumą, šiai atsirado prielaida kreiptis į teismą dėl norimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

6.2. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ji turėjo ginti savo teises administracine tvarka, t. y. skųsti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ . Pažymi, kad apeliantė Migracijos departamentui pateikė visus turimus tiesioginius įrodymus ir neturi kitų galimybių (ne teismo tvarka) patvirtinti fakto, jog apeliantės senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Tuo vadovaudamasi, apeliantė ir kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kurio prerogatyva nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Mano, kad toks savo teisių gynimo būdas visiškai atitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalies ir CPK 445 straipsnio sąlygas.

7. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

7.1. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Minėtos Pilietybės įstatymo nuostatos numato galimybę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nustato, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nenumato konstatavimo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, formos, tačiau imperatyviai numato tokio konstatavimo turinį „nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis“. Praktikoje minėta aplinkybė yra konstatuojama išimtinai Migracijos departamento direktoriaus sprendimu, kuriuo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo procedūra yra sustabdoma.

Todėl suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog Migracijos departamento direktorius sprendimu nebuvo konstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad apeliantė yra asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuone, ši aplinkybė nebuvo konstatuota ir Migracijos departamento 2021 m. vasario 18 d. tekime Nr. 13P-59 (minėto teikimo teiginys „konstatuotina, kad nėra dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 2 dalių nuostatose, patvirtinančių, kad pareiškėjų tėvas / senelis / prosenelis B.

N., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis“ neatitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto konstatavimo turinio reikalavimų), todėl nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

7.2. Pažymi, kad apeliantės atžvilgiu Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo procedÅ«ra yra pasibaigusi. Minėtos procedÅ«ros pasibaigimas nėra tapatus procedÅ«ros sustabdymui. Skiriasi jų teisinis reguliavimas ir teisinės pasekmės. Kadangi apeliantės Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo procedÅ«ra yra pasibaigusi, o nauja procedÅ«ra nėra pradėta (pareiÅ¡kėja nėra pateikusi naujo praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo), nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyto pagrindo apeliantei kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

7.3. Pabrėžia, jog nors Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nenumato konstatavimo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, formos, tačiau imperatyviai numato tokio konstatavimo turinį „nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis“. Apeliantės atskirajame skunde cituojami Migracijos departamento 2021 m. vasario 18 d. teikimo Nr. 13P-59 fragmentai neatitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto konstatavimo turinio reikalavimų, todėl nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyto pagrindo apeliantei kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

7.4. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-199-866/2023 konstatavo, kad „nesant pradėtos (ir nebaigtos) administracinės procedūros dėl pilietybės atkūrimo ir Migracijos departamento tarpinio procedūrinio sprendimo, jog pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui priimti, nuo fakto, ar <...> iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga nepriklauso. Taigi, prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridinę reikšmę turinčiu faktu CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta prasme.

Teismas

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

15. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjos (apeliantės) A. R. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė A. R. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos senelis B. N. (B. N.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

18. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“ netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, kadangi nėra dokumentų, patvirtinančių, jog apeliantės senelis B. N. (B. N.), (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Apeliantės inicijuota administracinė procedÅ«ra dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo yra pasibaigusi, kadangi Å¡iuo įsakymu buvo nustatyta, kad pateiktų dokumentų nepakanka atkurti pilietybę, pareiÅ¡kėja buvo informuota apie Å¡io sprendimo apskundimo tvarkÄ ir galimybę ginčyti nustatytus faktus, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

Dėl teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinės reikÅ¡mės faktÄ

19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylÄ , kadangi apeliantė turi teisę kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatyto.

20. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę; 2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-684/2021).Â

21. Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Pilietybės įstatymo 1 straipsnis). Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Å¡io įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Å¡io įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 ir 17 dalis). Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, nustatė, kad nesant pradėtos (ir nebaigtos) administracinės procedūros dėl pilietybės atkūrimo ir Migracijos departamento tarpinio procedūrinio sprendimo, kad pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui priimti, nuo fakto, ar pareiškėjos senelis B. N. (B. N.), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., pareiškėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga nepriklauso. Dėl to prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridinę reikšmę turinčiu faktu CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta prasme.

23. Ä® bylÄ pateikto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro priimto 2021 m. kovo 10 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkÅ«rimo“ Nr. 1V-194 turinys atskleidžia, kad apelianto inicijuota administracinė procedÅ«ra dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo yra pasibaigusi, kadangi Å¡iuo įsakymu nebuvo nustatyta, kad pateiktų duomenų nepakanka atkurti apelianto tėvui nepakanka (pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai nepatvirtina nei B. N. gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nei jo senelių S. ir T. N. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės), prieÅ¡ingai įsakymu nustatyta, kad nėra dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatuose, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjų tėvas/senelis/prosenelis B. N. gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, todėl pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti laikomi palikuoniais pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį. Ä®sakyme taip pat matyti, kad tokias iÅ¡vadas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras priėmė atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių duomenų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyse, kurie patvirtintų, kad B. N. gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., o Lietuvos valstybės archyvuose duomenų pagrindžiančių tokį faktÄ Â â€“Â nėra. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjų pateiktame natÅ«ralizacijos liudijime B. N. motina nurodoma kaip T. K., o 1921 m. rugpjūčio 26 d. keleivių sÄ raÅ¡e į Pietų AfrikÄ B./B. motina yra nurodyta kaip T.. Ä®sakymu taip pat iÅ¡dėstyta ir apskundimo tvarka.

24. Jeigu pareiÅ¡kėjui pateikus praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl pilietybės atkÅ«rimo Å¡i konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis). Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nenumato konstatavimo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, formos, tačiau imperatyviai numato tokio konstatavimo turinį „nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis“. Praktikoje minėta aplinkybė yra konstatuojama iÅ¡imtinai Migracijos departamento direktoriaus sprendimu, kuriuo praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo procedÅ«ra yra sustabdoma.

25. Kaip ir minėta pirmiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1V-194 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ netenkino pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Šį įsakymą pareiškėja galėjo skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio įsakymo paskelbimo Teisės aktų registre arba nuo šio įsakymo nuorašo įteikimo dienos arba per 6 mėnesius vidaus reikalų ministrui, tačiau to nepadarė.

26. IÅ¡ įsakymo turinio matyti, kad Migracijos departamento direktorius sprendimu nekonstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuone, ši aplinkybė nebuvo konstatuota ir Migracijos departamento 2021 m. vasario 18 d. tekime Nr. 13P-59, todėl nėra Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kaip minėta pirmiau, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras atsižvelgdamas į pateiktus pareiÅ¡kėjų dokumentus, turėjo pagrindÄ spręsti, kad Å¡iuo nagrinėtinu atveju pakako duomenų atmesti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus dėl pilietybės atkÅ«rimo, dėl to, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių duomenų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyse, kurie patvirtintų, kad B. N. gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., o Lietuvos Valstybės archyvuose duomenų pagrindžiančių tokį faktÄ Â â€“Â nėra. Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų pateiktame natÅ«ralizacijos liudijime B. N. motina nurodoma kaip T. K., o 1921 m. rugpjūčio 26 d. keleivių sÄ raÅ¡e į Pietų AfrikÄ B. motina yra nurodyta kaip T.. Taigi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Migracijos departamento direktoriaus sprendimas dėl Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių konstatavimo nebuvo priimtas ir Migracijos departamento 2021 m. vasario 18 d. teikime Nr. 13P-59 Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatytos aplinkybės nebuvo konstatuotos. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, nuo fakto, ar pareiÅ¡kėjos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., pareiÅ¡kėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga nepriklauso, todėl, kaip ir teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, praÅ¡omas nustatyti faktas nelaikytinas juridinę reikÅ¡mę turinčiu faktu CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta prasme.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismo konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino proceso teisės normas reglamentuojančias juridinės reikÅ¡mės fakto nustatymÄ , todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas laikytinas pagrįstu, todėl pareiÅ¡kėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės atskirasis skundas atmetamas, Å¡io patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336Â straipsniu, 337Â straipsniu 1 dalies 2Â punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria :

apeliantės (pareiÅ¡kėjos) A. R. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė