e53a91cf-d667-4f26-8d4f-87b8cea2f7d5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-102-1058/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30935-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Renatai Vanagienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, kaltinamajai K. D., jos gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui, Nukentėjusiajam H. B. vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, neteista, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : K. D. 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu dÅ«rė savo broliui H. B. į nugarÄ , tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusio H.

B. sveikatÄ padarydama taÅ¡kinę durtinę nugaros srities žaizdÄ (-as). Kaltinamoji K. D. teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Neatsimena net to, kas Å¡iÄ diena vyko, todėl to, kas vyko prieÅ¡ metus tuo labiau neatsimena. Neįsivaizduoja, dėl ko įvyko konfliktas su broliu, gyvena kartu, Å¡iuo metu nekonfliktuoja. Gyvenime nieko nepuolė, gynėsi nuo brolio. Jeigu nurodyta, kad dÅ«rė Å¡akute, reiÅ¡kia dÅ«rė, bet vaizdžiai Å¡io veiksmo neatsimena.

Brolis jai peiliu trenkė per galvÄ , pas jÄ galvoje yra likę randai, o tiksliau užkietėjęs kraujas, žaizdos iki Å¡iol nėra užgijusios, tačiau nežino, ar tai buvo tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ . Nežino, kodėl apie tai nesakė policijos pareigÅ«nams. Ä®vykio metu kiti broliai galimai buvo bute, jie niekur neiÅ¡eina, yra bedarbiai. Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė vis tiek įvykio aplinkybių neatsimena. Galimai galėjo durti broliui Å¡akute, bet tai buvo savigyna, o ne puolimas.

IÅ¡ skausmo sudavė broliui, nes jis jÄ mušė. Pamena, kad buvo atvažiavusi policija, greitoji.. JÄ tÄ dienÄ vežė į ligoninę. Kiti jos broliai nieko nematė. Papildomai nurodė, kad jaunystėje gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Ikiteisminio tyrimo metu K. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad gyvena keturių kambarių bute su broliais M. B., J. B. ir H. B.. 2020 m. rugpjūčio 3 d. visÄ dienÄ nuo ryto jos brolis J. ir H. namuose kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o brolis M. buvo savo kambaryje.

Ji visÄ dienÄ buvo namuose, kÄ tiksliai visÄ dienÄ veikė neprisimena, ar vartojo alkoholį, neprisimena. Tarp jų su broliu H. galėjo įvykti žodinis konfliktas, nes jie konfliktuoja dažnai, tačiau dėl ko įvyko žodinis konfliktas 2020 m. rugpjūčio 3 d., ji neprisimena (b. l. 64-65, 71). Nukentėjusysis H. B. teisme parodė, kad įvykio dienÄ sėdėjo pas brolį M. kambaryje, gėrė alų, žiÅ«rėjo televizorių. Vėliau užėjo pas J. papraÅ¡yti cigarečių, ten ant sofos sėdėjo K.

Jis pamatė, kad ant stalo stovi alus ir paprašė, kad duotų paragauti. J. davė paragauti, o K. papriekaiÅ¡tavo, sakė neduoti. Ji tuo metu sėdėjo ant sofos, pradėjo rėkti, isterikavo dėl alaus, puolė atiminėti stiklinę, jis jÄ atstÅ«mė ir iÅ¡gėrė. Po to atsisuko ir jau ėjo į savo kambarį, kaip pajuto dÅ«rį. K. D. jį pavijo ir dÅ«rė su Å¡akute į nugaros vidurį, tiesiai į stuburÄ . Å akutė, su kuria jam dÅ«rė buvo J. kambaryje. Po to, kai jam dÅ«rė, nuėjo pasikeisti marÅ¡kinių, nes jo visi buvo kruvini.

Kodėl K. D. jam dÅ«rė, nežino, galbÅ«t pagailėjo alaus, nes jis dalį iÅ¡gėrė. J. nieko nematė, jis žiÅ«rėjo televizorių ir nežiÅ«rėjo, kaip jie su K. D. stumdosi. Tokie konfliktai nebÅ«na dažni. Seseriai atleido tÄ pačiÄ dienÄ ligoninėje, ji jo atsiprašė. Sesuo kažkada anksčiau yra dÅ«rusi broliui M. peiliu, kai ji iÅ¡geria, bÅ«na agresyvi, isteriÅ¡ka. Pats jai peiliu į galvÄ nėra sudavęs. Kas jai galėjo suduoti į galvÄ , nežino. Sesuo turi problemų su atmintimi.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. jis namuose alkoholį vartojo kartu su broliu J. Apie 12 val. jo sesuo K. D. grįžo į namus su vyno buteliu, namuose ji gėrė viena. Vėliau, apie 18 val., jo brolio kambaryje, kur jie vartojo alkoholinius gėrimus, K. jau buvo baigusi gerti savo vyno butelį ir pradėjo konfliktuoti su jais dėl to, kad jos niekas nevaiÅ¡ina alkoholiu. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jis norėjo iÅ¡vengti Å¡io konflikto, todėl nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ kambario ir jam iÅ¡einant jis pajuto nugaroje stiprų fizinį skausmÄ , jautė, kad kažkas lyg bÅ«tų įdÅ«ręs. Atsisukęs pamatė savo sesę K., kurį laikė deÅ¡inėje savo rankoje metalinę Å¡akutę ir suprato, kad bÅ«tent ji jam dÅ«rė į nugarÄ .

Po Å¡io dÅ«rio jis išėjo į savo kambarį, kur iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kadangi jam skaudėjo nugarÄ ir iÅ¡ jos kraujavo. Taip pat atvažiavo ir policijos pareigÅ«nai, kurie sulaikė jo sesę K. Po Å¡io įvykio jį iÅ¡vežė greitoji medicinos pagalba. Jo sesuo dažnai vartoja alkoholį, kai bÅ«na iÅ¡gėrusi yra labai agresyvi ir neprognozuojama. SmurtÄ naudoja ne pirmÄ kartÄ , buvo atvejis kai ji perpjovė jo broliu M. rankÄ , buvo kreiptasi į policijÄ . Dėl Å¡iandien suduoto dÅ«rio Å¡akute jam į nugarÄ jis juto fizinį skausmÄ (b. l. 17-19).

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad yra kaltinamosios brolis ir sutiko duoti parodymus. Parodė, kad įvykį atsimena, K. su H. buvo virtuvėje, iš pradžių jie nepasidalijo puodo, H. sakė jai nelįsti į virtuvę, nes jis ten verda. Jis (M. B.) tuo metu buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių, todėl konflikto nematė, tik girdėjo. Visas veiksmas truko neilgai, maždaug minutę-dvi. Išgirdo, kaip H. sušaukė, - „o velnias, papjovė“ ir nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta.

Nuėjęs pamatė, kad H. rankoje laiko Å¡akutę, jam nugaroje matėsi keturios skylės. Suprato, kad K. dÅ«rė jam Å¡akute į nugarÄ , brolis galbÅ«t tÄ Å¡akutę atėmė iÅ¡ jos arba nuo žemės pakėlė, pats sau įsidurti jis negalėjo. PrieÅ¡ tai, Å¡akutė gulėjo ten, kur visos Å¡akutės, atskirame stalčiuje. Konflikto metu H. ir K. virtuvėje buvo tik dviese, kitas jų brolis (J. B.) buvo savo kambaryje, K. pas J. nuėjusi nebuvo. Vizualiai K. neatrodė neblaivi, policija turėjo tikrinti jos blaivumÄ .

H. irgi atrodė taip pat. Po įvykusio konflikto H. nuėjo į savo kambarį, o K. pradėjo ant jo (M. B.) šaukti. K. D. turi polinkį smurtiniams veiksmams ir pats yra nuo jos nukentėjęs, yra sužeidusi peiliu. Kai išgeria, K. D. tampa agresyvi, ji visada pirma puola. Atrodo prieš 10 metų, po vyro mirties, sūnus buvo išvežęs K. D. į (duomenys neskelbtini), neatsimena, ar ji ten ilgai gydėsi. Ar ji turi problemų su atmintimi, negali pasakyti, mažai bendrauja. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. papildomai nurodė, kad pas jį atbėgęs brolis H.

B. rodė nugarÄ ir sakė, kad pažiÅ«rėtų, kÄ padarė K. H. B. ant nugaros matė daug kraujo ir durtinę žaizdÄ . PrieÅ¡ingai, nei sakė teisme, nurodė, kad H. B. jam pasakė, kad dÅ«rė su Å¡akute, pačios Å¡akutės nematė. IÅ¡ H. B. žodžių suprato, kad tarp jo ir K. D. konfliktas įvyko dėl televizoriaus, nes jis neleido sesei žiÅ«rėti. Taip pat nurodė, kad konflikto metu K. D. buvo iÅ¡gėrusi (b. l. 22-23). Liudytojas J. B. teisme parodė, kad yra K. D. brolis dvynys ir sutiko duoti parodymus.

PaaiÅ¡kino, kad yra po gydymosi ligoninėje, galvos sutrenkimas jam konstatuotas nebuvo, tačiau turi problemų su atmintimi, nagrinėjamo įvykio ir kaip buvo apklaustas policijoje, neatsimena. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad to įvykio beveik neatsimena, galvojo, kad broliui H. B. buvo suduota plaktuku. Silpnai atsimena, kad brolis buvo sužalotas. Gali bÅ«ti, kad K. D. sėdėjo jo kambaryje, bet paties brolio H. B. sužalojimo fakto, nematė. IÅ¡gėrusi K. D. nesupranta, kÄ daro, nors ir nebÅ«na agresyvi.

Brolis H. B. iÅ¡gėręs bÅ«na ramus. Nežino, ar sesuo gydėsi anksčiau, ar turi problemų su atmintimi, taip pat nežino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 15 val. išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Grįžo iÅ¡ parduotuvės apie 15.15 val. Namuose H. pasakė, kad sesuo K. Å¡akute įdÅ«rė į nugarÄ . Per marÅ¡kinius matėsi kraujas. K. tuo metu sėdėjo jo kambaryje. Paklausė K. kas atsitiko, tačiau ji tylėjo. Å akutės, kuria dÅ«rė, nematė, negali nurodyti kur jÄ padėjo. Žodinių konfliktų yra buvę ir anksčiau.

Ar sesuo buvo neblaivi atsakyti negali. Kai sesuo K. iÅ¡geria, bÅ«na priekabi, H. kai iÅ¡geria bÅ«na ramaus bÅ«do. Ar Å¡iandien vartojo alkoholio, nežino (b. l. 26-27). Liudytojas A. M. teisme parodė, kad patruliavo su kolega ir gavo praneÅ¡imÄ , jog žmogų padÅ«rė su Å¡ake. Atvykę ant nukentėjusiojo nugaros pamatė durtines žymes nuo Å¡akutės. Tada sulaikė kaltinamÄ jÄ . Visų įvykio aplinkybių neatsimena, bet faktinės aplinkybės buvo tokios, kad tai K. D. dÅ«rė nukentėjusiajam.

Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, neklausė jų (pareigÅ«nų) reikalavimų, Å¡aukė, todėl jai buvo uždėti antrankiai, bet ji iÅ¡ antrankių iÅ¡sivadavo. Tada dar kartÄ uždėjo jai antrankius ir ji buvo iÅ¡vežta į areÅ¡tinę. Moteris elgėsi neadekvačiai, Å¡Å«kavo, nieko riÅ¡liai nekalbėjo. IÅ¡ tokio jos elgesio buvo galima spėti, kad ji buvo iÅ¡gėrusi arba turi kažkokiÄ ligÄ . Ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus (b. l. 29-30).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., 18.21 val. Bendrajam pagalbos centrui praneÅ¡ta, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo sesuo jam su Å¡akėmis dÅ«rė į nugarÄ (b. l. 3). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio J. S. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.335 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – VPK OVS) budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), ekipažui V1107 reikalinga pagalba pristatyti sulaikytÄ asmenį į VPK OVS.

Atvykus nurodytu adresu V1107 perdavė sulaikytÄ K. D., kuriÄ jie pristatė į VPK OVS, sulaikymo metu panaudoti antrankiai (b. l. 8). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į butÄ per duris matomas ilgas koridorius, koridoriuje bendra tvarka pažeista, betvarkė. Butas keturių kambarių su virtuve ir sanitaritariniais mazgais. Nuo pagrindinių durų į butÄ kairėje pusėje durys – užėjimas į virtuvę.

Virtuvėje netvarka, neÅ¡vara. Kairėje pusėje virtuvėje stovi baltos spalvos spintelė, ant kurios guli maisto įrankiai, Å¡aukÅ¡tai, Å¡akutės, daiktai. 3 vnt. Å¡akutės, pažymėtos Nr. 1, paimtos ir supakuotos į vkÄ Nr.

1. Dešinėje virtuvės pusėje kriauklė ir viryklė. Kraujo lašų ar kitų tyrimui reikšmingų objektų nepaimta. Virtuvės gale dešinėje pusėje durys į kambarį Nr.

2. Kambaryje netvarkinga, daiktai iÅ¡mėtyti, betvarkė. Å alia lovos stovi baltos spalvos spintelė, ant jos lėkÅ¡tė, kurioje guli varÅ¡kė ir Å¡akutė. Viena Å¡akutė pažymėta Nr. 2 paimta ir supakuota į vokÄ Nr.

2. Einant buto koridoriumi kairėje pusėje yra tualetas ir vonia. Praėjus koridorių ir pasukus į kairę, patenkama į kambarį Nr.

3. Kambaryje Nr. 3 bendra tvarka nepažeista. Einat tiesiai, po kaire puse patenkama į kambarį Nr. 4 kambaryje tvarka pažeista, betvarkė, visur mėtosi daiktai. Kambario gale kairėje pusėje stovi rudos spalvos spintelė, ant kurios guli Å¡akutė. Å akutė pažymėta Nr. 3 paimta ir supakuota į vokÄ Nr.

3. Koridoriaus deÅ¡inėje pusėje tolygiai su kaire durys į patalpÄ Nr. 5, kambaryje bendra tvarka pažeista, viskas suversta, kambario gale, kairėje pusėje ant rudos spalvos spintelės guli dvi Å¡akutės. Dvi Å¡akutės pažymėtos Nr. 4 paimtos ir supakuotos į vokÄ Nr.

4. Kraujo lašų ar kitų reikšmingų tyrimui objektų nepaimta. Bute, laiptinėje ir lauke vaizdo stebėjimo kameros nėra (b. l. 35-44). Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo perklausytas 2020 m. rugpjūčio 3 d. garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Centro informacinėje sistemoje 2020 m. rugpjūčio 3 d. Užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Skambučio garso įraše Nr. 2020_08_03_18-18-56_25.08, girdysi vyriškas balsas.

Ä® BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambinęs vyras, prisistatęs H. B., pranešė, kad jį „truputi sužalojo“ sesuo, sužalojo „į nugarÄ Å¡akėm“, su ja nekonfliktavo, tiesiog buvo pas brolį kambaryje, kalbėjosi. Nurodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ . Taip pat nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metai, sesuo Å¡iuo metu užsidarė pas save kambaryje, ji neadekvati ir „gatava“ (b. l. 45-46). 2020 m. rugpjūčio 3 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime Nr. LA 2020-81001/1040-V-2020-126432 nurodyta, kad pacientui H.

B. diagnozuota – kitų krÅ«tinės lÄ stos sričių žaizda, krÅ«tinės lÄ stos nugarinio pavirÅ¡iaus žaizdos. Taip pat nustatytas girtumas Nurodytos traumos aplinkybės – (duomenys neskelbtini) sesuo įdÅ«rė su Å¡akute, policija buvo įvykio vietoje (b. l. 49). 2020 m. rugpjūčio 3 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje atžymėta, kad H. B. padarytas trauminis sužalojimas nugaroje – konstatuotas kraujavimas, minkÅ¡tųjų audinių sužalojimas, skausmas, nurodyta, kad namuose į nugarÄ su Å¡akute dÅ«rė sesuo (b. l. 50).

ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad VTMT Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis, apžiÅ«rėjęs H. B. GMP kvietimo kortelę Nr. 2008346818 ir medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä Nr. LA 2020-81001/1040-V-2020-126432, pateikė specialisto iÅ¡vadÄ , kad H. B. 2020 m. rugpjūčio 3 d. RVUL nustatyta taÅ¡kinė durtinė nugaros žaizda(-os) (viena ar keletas žaizdų, iÅ¡ apraÅ¡ymo nustatyti negalima), kuri galėjo bÅ«ti padaryta duriančiu nedidelio skersmens, daiktu ar įrankiu, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos.

Ar tai galėjo bÅ«ti padaryta valgymui naudojama Å¡akute, nustatyti negalima. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 51). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėti pareigÅ«nų kÅ«no kamerų vaizdo įraÅ¡ai. Vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu „2020_0803_183337_009“ (įraÅ¡o trukmė 05.02 min), matyti, kaip pareigÅ«nai patenka į buto vidų, pareigÅ«nė užeina į virtuvę, o kitas pareigÅ«nas koridoriuje mato moterį, pasitikslina, ar ji yra K., moteris patvirtino, kad taip, tada pareigÅ«nai jos papraÅ¡o iÅ¡eiti į bendrÄ koridorių.

Kitame kambaryje rastas vyras prisistatė nukentėjusiojo ir kaltinamosios broliu. 02.01 min. pareigÅ«nas paklausė „Kas čia buvo?“ 02.02 min. vyriÅ¡kis „nežinau, jie ten abu virtuvėje“. 02.06 min. pareigÅ«nas „o kÄ girdėjote, jus čia sėdėjote?“. 02.15 min. vyriÅ¡kis „aÅ¡ čia visada sėdėjau“. 02.19 min. pareigÅ«nas „ir ta prasme girdėjote konfliktas ten įvyko?“. 02.20 min. vyriÅ¡kis atsakė „mhm“. 02.26 min. pareigÅ«nas „konfliktas įvyko tarp tos moteriÅ¡kės, kur atėjo (-) sesuo JÅ«sų?“. 02.29 min. vyriÅ¡kis atsakė „mÅ«sų sesuo“. 02.34 min. pareigÅ«nas „jinai dabar yra iÅ¡gėrusi taip, ir girdėjote kaip ji broli sužeidė?“. 02.57 min. vyriÅ¡kis atsako „jinai visada su Å¡akutėm ir peiliais, va pažiÅ«rėkit (ir vyriÅ¡kis rodo savo kairės rankos sužeidimus iÅ¡ ankščiau). 03.04 min. pareigÅ«nas „tai čia ta pati moteriÅ¡kė ir jums padarė?“. 03.06 min. vyriÅ¡kis „o kÄ jus galvojate, taip“.

Kitame kambaryje pareigÅ«nas rado dar vienÄ vyrÄ , Å¡is patvirtino brolio nurodytas aplinkybes. Vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu „2020_0803_183838_010“ (įraÅ¡o trukmė 5 min.), užfiksuota, kaip pareigÅ«nas tikrina vieno iÅ¡ brolių duomenis, pasitikslina, ar ta sesuo visada tokia agresyvi bÅ«nÄ , vyriÅ¡kis atsakė „pasitikrinkite savo duomenis, pamatysite iÅ¡tisai kviečia ir kviečia“. Vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu „2020_0803_184337_011“ (įraÅ¡o trukmė 5 min.), 00.36 min. pareigÅ«nas praÅ¡o, kad moteris nusiramintų, tojau iÅ¡siaiÅ¡kins visas aplinkybes. 00.40 min.

K. D. pradeda Å¡aukti „kÄ iÅ¡siaiÅ¡kinsim?“. 1.50 min. pareigÅ«nas dar kartÄ praÅ¡o paaiÅ¡kinti, kas nutiko, o K. D. dar kartÄ teigė, kad gynėsi, ji sako kad jÄ skriaudžia. Vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu „2020_0803_184836_012“ (įraÅ¡o trukmė 5 min.), 01.58 min. matoma, kaip GMP darbuotojas tvarsto žaizdÄ nukentėjusiajam nugaroje. PareigÅ«nas klausia K. D., kokia Å¡akute ji sužeidė savo broli, o šį atsako, kad nieko nežino, kokia Å¡akutė. Vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu „2020_0803_185335_013“ (įraÅ¡o trukmė 5 min.), matosi, kaip 00.57 min. nukentėjusysis iÅ¡eidinėdamas paskui GMP brigada sako, kad paleistų jo seserį (K.

D.). Ä®tariamoji verkė. PareigÅ«nas sako „einam į laukÄ pakvėpuosim“, įtariamoji sako „gerai“, tačiau ji greitai pabėga, o pareigÅ«nas sako palaukti ir nusiveja paskui jÄ . 01.36 min. moteris (K. D.) sako „paleiskit, paleiskit jÅ«s neturit teisės manęs liesti“ (moteris Å¡aukė, verkė). 03.18 min. pareigÅ«nas aiÅ¡kina moteriai, kad šį nelaužtų antrankių ir kad pati savęs nežalotų, tačiau moteris neklauso pareigÅ«no. Vaizdo įraÅ¡e, pavadinimu „2020_0803_185502_001“ (trukmė 03.54 min.), matosi, kaip pareigÅ«nai įtariamajai uždeda antrankius ir veda į policijos tarnybinį automobilį.

Vaizdo įraÅ¡o 02.46 min. sulaikyta moteris be jokios priežasties pradeda Å¡aukti ir gulasi į automobilį ant kairiojo Å¡ono. 3.00 min. pareigÅ«nas padeda moteriai atsisėsti, o šį necenzÅ«riniais žodžiais pareigÅ«nus pasiunčia(b. l. 52-55). Dėl veikos kvalifikavimo. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Å iuo atveju K. D. kaltinama nežymiai sutrikdžiusi savo brolio sveikatÄ , todėl yra tinkamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu K. D. neigė tyčia sužalojusi H. B., tvirtino iÅ¡vis neprisimenanti įvykio aplinkybių. Teisme nurodė, kad gal ir galėjo durti jam Å¡akute, nes nuo jo gynėsi, brolis peiliu trenkė jai per galvÄ , žaizda kraujavo. Policijos pareigÅ«nų vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad įvykio vietoje K. D. sakė, jog nieko apie brolio sužalojimÄ Å¡akute nežino, tai sakė, jog nuo brolio gynėsi.

Toks K. D. parodymų nenuoseklumas, vengimas teisme duoti parodymus, sudaro pagrindÄ abejoti jos nuoÅ¡irdumu ir jos parodymus vertinti kaip kaltinamosios gynybinę pozicijÄ . Pastebėtina, kad nagrinėjamų įvykių neprisiminimas kaip primityvi gynybinė pozicija įvertinta ir 2021 m. lapkričio 29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte. IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, K. D. kaltė dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Nukentėjusysis H. B. parodė, jog bÅ«nant namuose Å¡akute į nugarÄ jį sužalojo sesuo K.

D.. Liudytojas M. B. patvirtino H. B. parodymus. Nors teigė paties sužalojimo fakto nematęs, tačiau girdėjo, kaip H. B. suÅ¡aukė „o velnias, papjovė“. Teisme parodė, kad nuėjęs pažiÅ«rėti, kas nutiko, pamatė nugaroje sužalotÄ brolį. Jam atėjus, virtuvėje stovėjo tik H. B. ir K. D.. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu Å¡io liudytojo duotų parodymų seka, kad jis nebuvo nuėjęs į virtuvę ir, kad H. B. pats pas jį atėjo parodyti sužalojimo, pasakė, kad kaltinamoji Å¡akute dÅ«rė jam į nugarÄ .

Bet kuriuo atveju liudytojas nuosekliai patvirtino, jog iÅ¡ karto po sužalojimo sužinojo, kad jį padarė K. D.. Teisme apklaustas liudytojas J. B. įvykio iÅ¡ vis neprisiminė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad bÅ«nant namuose H. B. pasakė, jog sesuo K. D. Å¡akute įdÅ«rė į nugarÄ . Per marÅ¡kinius matėsi kraujas. Taigi, taip pat paliudijo, kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamoji. Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuotas 2020 m. rugpjūčio 3 d. praneÅ¡imas, kad pranešėjo sesuo pranešėjui su Å¡akėmis dÅ«rė į nugarÄ .

AnalogiÅ¡ka sužalojimo aplinkybė nurodyta ir medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e bei greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime užfiksuota, jog apžiÅ«ros metu nukentėjusiojo krÅ«tinės lÄ stos nugariniame pavirÅ¡iuje vidurinėje dalyje stebimos taÅ¡kinės žaizdelės. BPC garso įraÅ¡e girdėti kaip H. B. praneÅ¡a, jog sesuo sužalojo jį į nugarÄ su Å¡akėm, kol jis kalbėjosi su broliu. Nurodyta įrodymų visuma neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytÄ faktinę aplinkybę, jog 2020 m. rugpjūčio 3 d. bÅ«dama namuose K.

D. dÅ«rė Å¡akute savo broliui į nugarÄ . ApžiÅ«rėjęs H. B. medicininius dokumentus specialistas nustatė, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus kÅ«no sužalojimas, todėl K. D. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai. Teismas atmeta kaltinamosios iÅ¡keltÄ savigynos versijÄ . Nors K. D. tvirtino, kad brolis jÄ skriaudė, sužalojo galvÄ dėl ko jai net bėgo kraujas, atsirado randas, tačiau iÅ¡ pareigÅ«nų įvykio vietoje daryto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nei kaltinamosios galvoje, nei kitose kÅ«no vietose jokių akivaizdžių sužalojimų nėra.

Gynyba nuo jau prieÅ¡ kurį laikÄ galimai nukentėjusiojo padarytų kaltinamosios atžvilgiu neteisėtų veiksmų negalima. BÅ«tinoji gintis konstatuojama tik tuo atveju, kai kėsinimasis yra pavojingas, realus ir akivaizdus, t. y. Å¡iuo metu prasidėjęs ir besitęsiantis. Nagrinėjamu atveju, nei iÅ¡ kaltinamosios parodymų, nei iÅ¡ byloje surinktų įrodymų teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog K. D. veiksmai buvo gynybinio pobÅ«džio. Teisme apklaustas pareigÅ«nas A. M. patvirtino, kad prieÅ¡ingai, nei H.

B., kuris buvo ramus, įvykio vietoje, K. D. elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvi, neklausė pareigÅ«nų reikalavimų, Å¡Å«kavo. Tokie parodymai atitinka ir byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir sužalojimo lokacija rodo, kad sužalojimo metu H. B. buvo nusisukęs nuo K. D., atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad dÅ«rio metu jai joks pavojus negrėsė. Dėl skirtinos bausmės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieÅ¡ Å¡eimos narį, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamosios nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, bandė sumenkinti savo atsakomybę iÅ¡keldama savigynos versijÄ , todėl jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir kitas to paties straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau Å¡iuo atveju pripažinti D. D. nustatytÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip to prašė gynėjas, nėra jokio pagrindo.

Tokioje bÅ«senoje kaltinamoji atsidÅ«rė savo pačios veiksmų pasėkoje, todėl turi prisiimti kilusias pasekmes visa apimtimi ir Å¡iuo pagrindu skirtinos bausmės Å¡velninti negalima. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamosios asmenybę – K. D. neteista (b. l. 75-76), bausta administracine tvarka už važiavimÄ vieÅ¡uoju transportu be bilieto, tačiau padarytas nusižengimas nelaikytinas itin Å¡iurkščiu, bausta pakankamai seniai, nuobauda negalioja (b. l. 81-82), niekur nedirba (b. l. 79), yra vyresnio amžiaus, į (duomenys neskelbtini) kreipėsi vienÄ kartÄ (duomenys neskelbtini), lankėsi gydytojo psichiatro konsultacijoje (b. l. 144), VšĮ (duomenys neskelbtini) gydyta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (b. l. 146), VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 153).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2021 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-237/2021 nurodyta, kad kaltinamajai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 159). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus tesimo psichiatrijos skyriaus 2021 m. spalio 19 d.- lapkričio 29 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-191/2021 nurodyta, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu K. D. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos, tiek įvykio metu, tiek šiuo metu jai konstatuotas – (duomenys neskelbtini), kurie jai netrukdė ir šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę (b. l. 184-186).

Taigi teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji yra pakaltinama ir gali atsakyti už savo neteisėtus veiksmus. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , jo dydį nustatant mažesnį už galimÄ skirti Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamÄ jÄ charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajai tikslinga nustatyti Å¡iuos įpareigojimÄ ir draudimÄ :

1) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholį, narkotines medžiagas ir kt.). Nurodytų įpareigojimo ir draudimo paskyrimas gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai bei sudarys jai galimybę dar kartÄ Ä¯vertinti savo elgesį. Ikiteisminio tyrimo metu K. D. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., 18.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. 14.03 val., t. y. vienÄ dienÄ (b. l. 58, 67), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ , vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 66) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : K. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, K.

D. nustatyti Å¡iuos įpareigojimus ir draudimÄ :

1) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, K. D. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., 18.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. 14.03 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. K. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Telksnienė