e535ae7d-bffe-4153-bc07-8507a93b2e44 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1749-773/2016Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00496-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.; 2.3.2.3. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, ArÅ«no Rudzinsko ir Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. V., atstovaujamos advokatės R.

P., patikslintÄ apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. V. ieÅ¡kinį atsakovams G. D., KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui J. S. K. dėl daiktinių teisių nuginčijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė M. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais: 1) 2002 m. gegužės 16 d. archyvo pažymėjimÄ (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Å«kinių knygų) Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2002 m. gegužės 17 d.

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniÅ«no pažymÄ (Apylinkės seniÅ«nijos pažymėjimas) Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2002 m. gegužės 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad jos motina O. D., pagal 1979 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡ savo motinos M. S. paveldėjo medinį vieno aukÅ¡to gyvenamÄ jį namÄ , turintį 49 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ jų 21 kv. m. naudingojo negyvenamojo ploto ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad O. D. palikimÄ priėmė vaikai: ieÅ¡kovė M. V., atsakovas G. D. ir trečiasis asmuo J. S. K.. IeÅ¡kovės teigimu, ji po savo motinos O. D. mirties sužinojo, kad O. D. priklausantis namas, kurį ji paveldėjo pagal 1979 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , yra įregistruotas atsakovo G. D. vardu. Daiktinių teisių registravimo pagrindai: 2002 m. gegužės 16 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Å«kinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gegužės 17 d. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniÅ«no pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gegužės 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

Pažymėjo, kad 2002 m. gegužės 16 d. archyvo pažymėjime nurodyta, kad 1983–1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo Å«kinėje knygoje įraÅ¡ytas D. G., (duomenys neskelbtini) Å«kis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai“ įraÅ¡yta gyvenamasis namas (1947 m.), tvartas (1950 m.), priemenė lentų (1947 m.). Skiltyje „papildomos žinios“ įraÅ¡yta: „Namas priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡d. 1979 m. rugsėjo 28 d., KaiÅ¡iadorių notarinės kontoros, D. gyvena (duomenys neskelbtini)., Nr. 525, knyg.

Nr. 10“. IeÅ¡kovės M. V. įsitikinimu, atsakovo G. D. nuosavybės teisių įgijimo pagrindas yra O. D. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nurodė, kad pagal minėtÄ 1979 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovas G. D. statinių savininku netapo, kaip kad nurodyta 2002 m. gegužės 16 d. iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ Å«kinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini), todėl yra neteisėta ir 2002 m. gegužės 17 d. Palomenės seniÅ«no pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nes joje nenurodytas atsakovo G.

D. nuosavybės teisių įgijimo pagrindas. Ieškovės M. V. vertinimu, gyvenimas O. D. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame ūkyje atsakovui G. D. jokių teisių nesuteikė. Be to, atsakovas G. D., nebūdamas žemės sklypo ir statinių savininku, pristatymo būdu daiktinių teisių įgyti negalėjo. Pažymėjo, kad viešame registre nurodyta, kad gyvenamasis namas, tvartas, ūkio pastatas pastatyti 1980 metais, kuomet atsakovui G. D. buvo 16 metų, t. y. jis buvo nepilnametis O.

D. Å¡eimos narys, o viralinė ir kiemo statiniai pastatyti 1950 metais, kuomet atsakovas G. D. net nebuvo gimęs, todėl ir administracinis aktas yra neteisėtas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė M. V. daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo G. D. daiktinių teisių registravimo pagrindai pripažintini neteisėtais.Atsakovas G. D. atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad jo motina O. D. gyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)., kuriam sudegus, iki mirties gyveno kartu su atsakovu jo namuose.

Nurodė, kad 1980 metais pastatytas 84 kv. m. gyvenamas namas, nėra tas 49 kv. m. namas, kurį paveldėjo O. D.. Atsakovo G. D. teigimu, tėvas jam nupirko nukeliamÄ gyvenamÄ jį namÄ , kuris buvo pastatytas (duomenys neskelbtini). ir šį namÄ atsakovas suremontavo. Pažymėjo, kad O. D. 1995 m. liepos 18 d. perleido jam žemės sklypÄ , ant kurio stovėjo minėtas namas. Atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad Palomenės apylinkės seniÅ«nas teisėtai iÅ¡davė ginčijamÄ pažymÄ apie atsakovo G.

D. nekilnojamÄ jį turtÄ , nes vadovavosi įraÅ¡ais namų Å«kio knygoje. Nurodė, kad ginčijamoje pažymoje nurodytas turtas atitinka įraÅ¡us namų Å«kio knygose. Pažymėjo, kad iÅ¡ teismui pateikto 2002 m. gegužės 16 d. archyvo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡rašų iÅ¡ Å«kinių knygų matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo Å«kinėse knygose 1983 – 1985 metais, 1986 – 1990 metais įraÅ¡ytas D. G. ar D. G. Å«kis. Be to, minėta Palomenės seniÅ«no pažyma yra iÅ¡duota 2002 metais, todėl praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ administraciniam aktui ginčyti, o atnaujinti terminÄ Å¡iam administraciniam aktui skųsti ji nepraÅ¡o. Pažymėjo, kad komisija, suraÅ¡iusi ginčijamÄ statinių pripažinimo naudotis tinkamais aktÄ , vadovavosi STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“ nuostatomis, apžiÅ«rėjo (duomenys neskelbtini), esančius statinius, įvertino statytojo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad statiniai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinkami naudoti.

Nurodė, kad atsakovė VTPSI veikė savo kompetencijos ribose ir ginčijamu administraciniu aktu tik patvirtino, jog pastatyti statiniai atitinka esminius statinio reikalavimus ir galimybę saugiai naudoti statinius pagal paskirtį. Atsakovės VTPSI teigimu, archyviniai dokumentai patvirtina, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui G. D..Trečiasis asmuo J. S. K. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčo namÄ atsakovui G. D. nupirko tėvas ir visa Å¡eima padėjo statyti, vėliau atsakovas pats jį įsirengė, pristatė dar vienÄ kambarį.

Pažymėjo, kad ji su seserimi M. V. gyveno Kaune, todėl namÄ tėvas pirko tik atsakovui G. D.. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo. Pažymėjo, kad nuosavybės teisė yra įregistruota vieÅ¡ajame registre, todėl jÄ galima įrodyti tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas nustatė, kad ginčijama 2002 m. gegužės 16 d. archyvo pažyma yra iÅ¡vestinis dokumentas, nes ji iÅ¡raÅ¡yta pirminio informacijos Å¡altinio pagrindu.

Pirminis šių duomenų šaltinis yra įrašas 1983–1985 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose. Teismas iš nurodyto išrašo nustatė, kad atsakovas G. D. (įraše nurodytas vardas – G. D., A.) yra įrašytas kaip šeimos galva, o įrašas apie O. D. yra nubrauktas bei skiltyje „Papildomos žinios“ nurodyta, jog D. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Pažymėjo, kad šalys ir liudytojai patvirtino aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) prie šalių motinos O. D. paveldėto 1950 metų statybos namo buvo pastatytas dar vienas namas.

O. D. paveldėtas namas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e yra nurodytas kaip viralinė. Teismas sprendė, kad įraÅ¡ai namų Å«kio knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. spalio 25 d. Atkreipė dėmesį, kad O. D. neprieÅ¡taravo minėtam įraÅ¡ui. Be to, 1995 m. liepos 18 d. perleido savo sÅ«nui G. D. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ 6 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus ir į tai, kad O. D. iki savo mirties gyveno su atsakovu, laikė, kad Å¡alių motina panaikino testamentÄ , nes buvo įsitikinusi, kad Å¡is turtas priklauso bÅ«tent atsakovui G. D.. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2002 m. gegužės 16 d. archyvo pažymėjimÄ . Pažymėjo, kad pripažinus minėtÄ archyvo pažymėjimÄ negaliojančiu, įraÅ¡ai (duomenys neskelbtini) kaimo Å«kinėse knygose, kaip pirminis archyvo pažymėjimo Å¡altinis, savaime netaps negaliojančiais, todėl tai kartu prieÅ¡tarautų protingumo ir teisingumo principams.

Teismas iš liudytojų parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų: 1989 m. lapkričio 13 d. Kaišiadorių rajono Palomenės apylinkės LDT vykdomojo komiteto pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m. gruodžio 8 d. „Vienybės kolūkio“ rašto Nr. 298, 1990 m. vasario 19 d. prekių gabenimo važtaraščio daržovių, vaisių, uogų ir t. t. pervežimui, 1993 –1994 metų, 1998 – 2002 metų įrašų namų knygoje, nustatė, kad naujas namas (šalia O.

D. paveldėto namo) nuo pat statybos pradžios buvo skirtas atsakovui G. D..Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2002 m. gegužės 17 d. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniÅ«no pažymÄ . Nurodė, kad iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo Å«kinių knygų įraÅ¡ai (1964 m. CK 255 straipsnis). Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas su priestatu ir veranda, kurio bendras plotas 84,72 m2, iÅ¡ jų gyvenamas plotas – 78,59 m2, viralinė, malkinė, tvartas, 3 Å«kio pastatai kluonas buvo pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., ir nėra pagrindo spręsti, jog informacija, įraÅ¡yta Å«kinėse knygose, bÅ«tų neteisinga.

Teismas konstatavo, kad Palomenės apylinkės seniÅ«nas teisėtai iÅ¡davė ginčijamÄ pažymÄ , nes pažymoje nurodytas turtas atitinka įraÅ¡us namų Å«kio knygose.Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2002 m. gegužės 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ . Teismas nustatė, kad atsakovas G. D., kreipdamasis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis pateikė: praÅ¡ymÄ , 2002 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities archyvo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylÄ , inventoriaus Nr. 8818, kurioje aiÅ¡kiai nurodyti pagrindiniai pastato ir jo dalių, priestatų duomenys.

Pažymėjo, kad komisijos nariai, pasirašydami pripažinimo akte, patvirtino, kad vadovaujantis tuo laikotarpiu galiojusia Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka, apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) esančius statinius, taip pat apžiūrėjo ir įvertino statytojo pateiktus dokumentus bei nustatė, kad statiniai tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkami naudotis. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė ir neįrodė nei vienos iš aplinkybių, kurių pagrindu skundžiamas aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu (ABTĮ 89 straipsnis).

Teismas sprendė, kad komisija veikė savo kompetencijos ribose ir pripažinimo aktu patvirtino, jog pastatyti statiniai atitinka tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus ir galimybę saugiai naudoti statinius pagal paskirtį. Teismas sutiko su atsakovės VTPSI argumentu, kad ieÅ¡kovė M. V. praleido vieno mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ (ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad į bylÄ prie ieÅ¡kinio pateikti dokumentai – 2014 m. lapkričio 21 d.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog apie atsakovo G. D. vardu registruotus statinius bei jų registravimo pagrindus ieÅ¡kovė M. V. sužinojo bÅ«tent 2014 m. lapkričio 21 d. ir tai yra ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl daiktinių teisių nuginčijimo kreipėsi tik 2015 m. kovo 26 d., t. y. praleidusi senaties terminÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Patikslintu apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė M. V., atstovaujama advokatės R.

P., (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nenustatė įstatyminio pagrindo, kuriuo remiantis buvo įregistruotos atsakovo G. D. daiktinės teisės į ginčo statinius. Teismas nepagrįstai sprendė, kad įraÅ¡ai Å«kinėse knygose patvirtina atsakovo G. D. nuosavybės teisę. Pažymėjo, kad atsakovo G.

D. daiktinės teisės atsirado pagal 1979 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriame nurodyta, jog O. D. po M. S. mirties paveldi statinius (duomenys neskelbtini). Be to, paveldėjimo teisės liudijimas yra užregistruotas Palomenės apylinkės vykdomajame komitete (1964 m. CK 255 straipsnis). Nurodė, kad Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas turi didesnę juridinę galiÄ ir patvirtina, jog O. D., siekdama daiktinių teisių, atsiradusių paveldėjimo pagrindu, padarė visus nuo jos valios priklausančius veiksmus: kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir užregistravo paveldėjimo teisės liudijimÄ .

IeÅ¡kovės M. V. vertinimu, esant iÅ¡duotam paveldėjimo teisės liudijimui, yra nereikÅ¡mingi liudytojų paaiÅ¡kinimai ir kiti raÅ¡ytiniai dokumentai, susiję su ginčo statinių valdymu. Pažymėjo, kad atsakovas G. D. neįrodė, kad O. D. 1979 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytos daiktinės teisės yra pasibaigusios. Teismas nepagrįstai sprendė, kad O. D. daiktinių teisių iÅ¡nykimÄ patvirtina tai, jog O. D. pavardė Å«kinėse knygose yra nubraukta. Pažymėjo, kad nėra aiÅ¡ku, kada ir kokiu pagrindu atlikti Å¡ie taisymai.

Be to, nėra duomenų, kad O. D. buvo žinoma apie atliktus taisymus. Teismas nepagrįstai sÄ vokÄ â€žÅ¡eimos galva“ prilygino sÄ vokai „savininkas“. Nurodė, kad seniÅ«nijos darbuotojos patvirtino, jog įraÅ¡ai Å«kinėse knygose daromi pagal žmonių žodžius ir nuosavybės atsiradimo pagrindai netikrinami. IeÅ¡kovės M. V. įsitikinimu, aplinkybė, kad O. D. perleido sÅ«nui teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ji perleido nuosavybės teisę į ginčo statinius.

Teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovas G. D. ginčo statinius 2002 m. gegužės 28 d. įregistravo pagrįstai. Pažymėjo, kad tai, jog atsakovas G. D., bÅ«damas 16 metų, pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , nereiÅ¡kia, kad jis tapo kolÅ«kiečio kiemo savininku. Be to, tiek atsakovas G. D., tiek liudytojai patvirtino, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas savavaliÅ¡kai. Nurodė, kad atsakovas G. D. netapo 1950 metais statyto gyvenamojo namo (viralinės) savininku, nes tuo metu jis nebuvo gimęs ir visi statiniai priklausė O.

D.. IeÅ¡kovės M. V. įsitikinimu, jeigu 1980 metais buvo savavaliÅ¡kai pastatytas gyvenamasis namas, tai visos pasekmės turėjo atsirasti kolÅ«kinio kiemo savininkui, o ne atsakovui G. D.. Atsiliepimu į patikslintÄ apeliacinį skundÄ atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, jog teismo iÅ¡vada dėl atsakovo G. D. daiktinių teisių atsiradimo, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymėjo, kad visi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina atsakovo G.

D. nuosavybės teisę į ginčo statinius. Nurodė, kad pateiktose (duomenys neskelbtini) Å«kio knygose Å¡eimos galva nurodytas G. D., o ginčijama Palomenės apylinkės seniÅ«no iÅ¡duota pažyma atitinka įraÅ¡us Å«kinėse knygose. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo J. S. K. patvirtino, kad O. D., gyvendama pas atsakovÄ , negalėjo nežinoti apie sÅ«naus pastatų nuosavybės teises ir pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė. Atsiliepimu į patikslintÄ apeliacinį skundÄ atsakovas G. D. praÅ¡o jį atmesti.

Nurodė, kad ginčo gyvenamÄ jį namÄ jis pastatė teisėtai, namo įrengimo darbai truko apie 10 metų. Be to, senas namas degė, todėl reikėjo viskÄ tvarkyti iÅ¡ naujo. Pažymėjo, kad jis tapo kolÅ«kiečio kiemo savininku (duomenys neskelbtini) k., kai jo mama O. D. 1986 metais jam perrašė Å«kį, pati O. D. tapo (duomenys neskelbtini) k. kolÅ«kinio kiemo savininke. Atkreipė dėmesį, kad jo mama O. D. 1995 m. liepos 18 d. perleido žemės sklypÄ Å¡alia ginčo statinių ir tai, patvirtina jos norÄ , jog Å«kis priklausytų atsakovui G.

D.. Atsiliepimu į patikslintÄ apeliacinį skundÄ atsakovė VTPSI praÅ¡o jį atmesti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė patikslintame apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl turėtų bÅ«ti panaikintas 2002 m. gegužės 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Teismas pagrįstai laikė, kad ieÅ¡kovė M. V. praleido vieno mėnesio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl individualaus akto pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad skundžiamas aktas nuo 2002 m. gegužės 28 d. yra iÅ¡vieÅ¡intas.

Atsakovės VTPSI įsitikinimu, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. IeÅ¡kovė M. V. nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie paneigtų 2002 m. gegužės 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Byloje ieÅ¡kovė M. V. siekia pripažinti negaliojančiais dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruota atsakovo G.

D. nuosavybės teisė į statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmesdamas ieÅ¡kinį, nenustatė įstatyminio pagrindo, kuriuo remiantis buvo įregistruotos atsakovo G. D. nuosavybės teisė į ginčo statinius. Nurodė, kad ieÅ¡kovės M. V. motina O. D. nuosavybės teisę į ginčo statinius įgijo pagal 1979 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , todėl įraÅ¡ai Å«kinėse knygose negali patvirtinti atsakovo G.

D. nuosavybės teisės į šiuos statinius. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo G. D. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) yra registruoti šie statiniai: gyvenamasis namas (1980 m.), viralinė (1950 m.), tvartas (1980 m.), ūkinis pastatas (1980 m.), kiemo statiniai (1950 m., 1 t., b. l. 21–22). Atsakovo G. D. nuosavybės teisė į nurodytus statinius 2002 m. gegužės 28 d. buvo įregistruota 2002 m. gegužės 16 d. archyvo pažymėjimo (išrašo iš ūkinių knygų), 2002 m. gegužės 17 d. seniūno pažymos ir 2002 m. gegužės 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu (1 t., b. l. 21–22).

Nustatyta ir tai, kad ieÅ¡kovės M. V., atsakovo G. D. ir trečiojo asmens J. S. K. motina O. D. pagal 1979 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡ savo motinos M. S. paveldėjo medinį vieno aukÅ¡to gyvenamÄ jį namÄ , turintį 49 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ jų 21 kv. m. naudingojo negyvenamojo ploto ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15). IÅ¡ byloje pateiktos 1983 – 1985 metų (duomenys neskelbtini) Å«kinės knygos įraÅ¡o nustatyta, kad atsakovas G.

D. (įraÅ¡e nurodytas vardas – G. D., A.) nurodytas kaip Å¡eimos galva, Å«kiui priklausantys statiniai: gyvenamasis namas (1947 m.), tvartas (1950 m.), priemenė lentų (1947 m.), skiltyje „Papildomos žinios“ nurodyta, jog namas priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 1979 m. rugsėjo 28 d., D. gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17). Nustatyta, kad Kauno apskrities archyvas, remdamasis nurodytu Å«kinės knygos įraÅ¡u, 2002 m. gegužės 16 d. surašė archyvo pažymėjimÄ (1 t., b. l. 23).

Nustatyta ir tai, kad KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniÅ«nas 2002 m. gegužės 17 d. iÅ¡davė pažymÄ , kurioje nurodyta, jog pagal Å«kinę knygÄ Nr. 19, namų Å«kio Nr. 824, (duomenys neskelbtini). G. D. vardu registruotas gyvenamas namas su priestatu ir veranda, viralinė, malkinė, tvartas, 3 Å«kio pastatai, kluonas, minėti statiniai G. D. priklauso asmeninės nuosavybės teise (1 t., b. l. 24). Byloje pateiktas 2002 m. gegužės 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo komisija pripažino tinkamais naudoti atsakovui G.

D. priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25–26). Teisėjų kolegija pažymi, kad 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, jog nuosavybės teisė į pastatus registruojama vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete, t. y. vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo (toliau – Instrukcija).

Instrukcijos 8.3. punkte buvo numatyta, kad dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, yra vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai ir pažymėjimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o 2.1. punktÄ , seni statiniai registre registruojami pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylÄ , parengtÄ pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo iÅ¡duotÄ pažymÄ apie įraÅ¡us Å«kinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d.

įskaitytinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo Å«kinių knygų įraÅ¡ai ir Å¡ie įraÅ¡ai yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2003, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007, 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2013).Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyrė Å¡ios nutarties 16 pastraipoje nurodytus apeliacinio skundo argumentus dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius įgijimo pagal 1979 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ ir įrašų Å«kinėse knygose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 1983 – 1985 metų (duomenys neskelbtini) Å«kinėje knygoje iÅ¡brauktas įraÅ¡as, kad Å¡eimos galva O. D. ir nurodyta, kad atsakovas G. D. yra Å«kio, esančio (duomenys neskelbtini) Å¡eimos galva, Å«kį sudaro pagal 1979 m. rugsėjo 28 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Å¡alių motinos O. D. paveldėtas turtas, taip pat nurodyta, kad O. D. gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 17). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė M. V. 2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad jos motina O.

D. gyveno kitur, (duomenys neskelbtini) (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 10 min.). Ä® bylÄ pateiktame Kauno apskrities 2015 m. vasario 18 d. raÅ¡te nurodyta, kad 1980 – 1985 metų (duomenys neskelbtini) Å«kinėse knygose O. D. Å«kis neįraÅ¡ytas (1 t., b. l. 16). Teisėjų kolegija pažymi, kad kolÅ«kiečių kiemo Å¡eimoje gimęs vaikas savaime tapdavo kiemo nariu (1964 m. CK 136 straipsnio 2 dalis). KolÅ«kiečių kiemo narys netekdavo teisės į dalį kiemo turto, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus iÅ¡ eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis tvarkant kiemo Å«kį (1964 m.

CK 140 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertusi minėtas aplinkybes, sprendžia, kad O. D. iÅ¡vykus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančio Å«kio, jo pilnateisiu savininku tapo O. D. sÅ«nus atsakovas G. D., todėl nėra pagrindo spręsti, kad 1983 – 1985 metų namų Å«kio knygoje esantys įraÅ¡ai yra klaidingi (1964 m. CK 140 straipsnis). Teismas, įvertindamas apeliantės argumentus dėl Å«kio knygoje atlikto iÅ¡taisymo iÅ¡braukiant O. D. kaip Å¡eimos galvÄ , pažymi, kad aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad O.

D. iÅ¡braukta iÅ¡ 1983 – 1985 metų (duomenys neskelbtini) Å«kinės knygos, nes, kaip jau nustatyta, ji iÅ¡vyko iÅ¡ Å«kio, esančio (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog nėra pagrindo 1983 – 1985 metų įraÅ¡us Å«kio knygoje laikyti neteisingais, o ginčijamas 2002 m. gegužės 16 d. archyvo pažymėjimas yra suraÅ¡ytas nurodytos Å«kinės knygos pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo ginčijamÄ archyvo pažymėjimÄ pripažinti negaliojančiu (CPK 178 straipsnis).

Kaip nustatyta šios nutarties 17 pastraipoje, ginčijama Palomenės seniūno 2002 m. gegužės 17 d. pažyma išduota ūkinės knygos Nr. 19, namų ūkio Nr. 824, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindu (1 t., b. l. 24). Byloje pateiktose namų ūkio 1991–1994 m., 1998–2002 m. knygose yra išrašai apie atsakovo G. D. ūkį ir nurodyta, kad ginčo statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovui G. D. (1 t., b. l. 148, 2 t., b. l. 5). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Palomenės seniūno 2002 m. gegužės 17 d. pažyma yra išvestinis dokumentas ir ji atitinka pirminį duomenų šaltinį, t. y.

įraÅ¡us namų Å«kio knygoje, todėl taip pat nėra pagrindo ginčijamÄ seniÅ«no pažymÄ pripažinti negaliojančia (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindais yra laikomi teisių įgijimÄ lemiantys juridiniai faktai, tai yra realaus gyvenimo aplinkybės, reguliuojamos teisės normomis, kurios lemia asmenų nuosavybės teisės įgijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).

Nuosavybės teisė įgyjama įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 4.47 straipsnis). CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra pagaminant naujÄ daiktÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Å¡alia O. D. paveldėto 49 kv. m. gyvenamojo namo, buvo pastatytas naujas 84,72 kv. m. gyvenamasis namas. IeÅ¡kovės M. V. teigimu, ginčo namÄ statė jos tėvai, todėl jis priklauso ne atsakovui G. D., o jos tėvams. Pažymėtina, kad liudytojas A.

A. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo gyvenamÄ jį namÄ nusikėlimui pirko atsakovo tėvas A. D., namÄ nugriovė ir parvežė pas atsakovÄ G. D., kuris namÄ pastatė, jį apmÅ«rino (2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 55 min. – 58 min.). Liudytojai G. S., M. L. taip pat nuosekliai patvirtino, kad ginčo gyvenamÄ jį namÄ pastatė atsakovas G. D. (2016 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 10 min. – 1 val. 20 min.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo sesuo trečiasis asmuo J.

S. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčo namÄ tėvai nupirko atsakovui G. D. ir jis namÄ persistatė ir jame gyveno (2016 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 11 min.). Be to, ieÅ¡kovė M. V. taip pat patvirtino, kad atsakovas G. D. gyveno naujai pastatytame name (2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 9–10 min.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad naujas namas nuo pat statybos pradžios buvo skirtas atsakovui G. D. patvirtina KaiÅ¡iadorių rajono Palomenės apylinkės liaudies debutatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. lapkričio 13 d. pažymėjimas, 1989 m. gruodžio 8 d.

Vienybės kolÅ«kio raÅ¡tas, 1990 m. vasario 19 d. prekių gabenimo važtaraÅ¡tis, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas G. D. turėjo nuosavybės teise gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus ir jam buvo skirta plytų namui apmÅ«rinti (1 t., b. l. 144–146). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Å¡alių motina O. D. 1995 m. liepos 18 d. perleido atsakovui G. D. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ 6 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad O.

D. ir ant Å¡io žemės sklypo esančius statinius laikė atsakovo nuosavybe (1 t., b. l. 147). Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo gyvenamÄ jį namÄ (84,72 kv. m.) Å¡alia O. D. paveldėto 49 kv. m. namo pastatė atsakovas G. D., t. y. nuosavybės teisę įgijo sukuriant naujÄ daiktÄ (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ginčijamo pripažinimo tinkamu naudotis akto suraÅ¡ymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:-2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“ (toliau – Reglamentas) patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d.

įsakymu Nr. D1-242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475) 9.6 punktu, statinio pripažinimas tinkamu naudoti tai nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal statinio projektÄ ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį Statybos įstatymo nustatytiems statinio esminiams reikalavimams. Teisėjų kolegija, įvertindama apeliantės argumentus, kad 1980 metais gyvenamasis namas buvo pastatytas savavaliÅ¡kai, pažymi, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenustatė savavaliÅ¡ko statybos fakto.

PrieÅ¡ingai, skundžiamu 2002 m. gegužės 20 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu komisija patvirtino, jog atsakovui G. D. priklausantys statiniai atitinka esminius statinio reikalavimus ir galimybę saugiai naudoti statinius pagal paskirtį. IeÅ¡kovė M. V. byloje nenurodė aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurie paneigtų Å¡ias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo teisėtas pagrindas įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre ir byloje nenustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje iÅ¡vardyti pagrindai, kuriais galima bÅ«tų panaikinti ginčijamÄ statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ (Reglamento 34 punktas, ABTÄ® 89 straipsnis, CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ ir Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas archyvo pažymėjimas, seniÅ«no pažyma atitinka įraÅ¡us namų Å«kio knygose, ieÅ¡kovė neįrodė statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto negaliojimo pagrindo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovo G.

D. nuosavybės teisė į ginčo statinius įregistruota neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas G. D. nuosavybės teisę įgijo sukuriant naujÄ daiktÄ (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Be to, byloje nustačius, jog visi atsakovui G. D. nuosavybės teise įregistruoti statiniai pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., todėl Å«kinių knygų įraÅ¡ai laikytini pakankamais įrodymais patvirtinančiais nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje (1964 m. CK 255 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo instrukcijos 8.3. punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės M. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovės M. V. apeliacinį skundÄ atmetus, jos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai G. D., KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija, VTPSI, pateikę atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų neprašė, nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos nėra priteisiamos.Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 7,82 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai priteistinos iÅ¡ apeliantės (ieÅ¡kovės) M.

V. (2 t., b. l. 114, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,82 Eur (septynis eurus 82 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                 Diana Labokaitė                ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                                                                      Mindaugas Å imonis                                                                                                                Â