e53224d2-e4b1-41f7-b8b3-18c8e214882e · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-7374-907/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02261-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5; 3.2.3.2; 3.4.5.2

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 19 d.

Å iauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas (toliau – VÄ® Turto bankas), pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Å iaulių rajono savivaldybei dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. PareiÅ¡kėja nurodo, jog juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad bÅ«tų įregistruotos daiktinės teisės į turtÄ valstybės nuosavybės teise.

2. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, gavo UAB „Kuršėnų komunalinis Å«kis“ raÅ¡tÄ , kuriuo informuojama apie neįregistruotas nekilnojamam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teises (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir praÅ¡oma šį turtÄ perimti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėtas butas yra gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kitus butus asmenys privatizavo pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ .

Minėtas butas nebuvo perleistas privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims, taip pat nebuvo perduotas Šiaulių rajono savivaldybei ir yra valstybės suformuotas turtas. Pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenis yra akivaizdu, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra suformuotos atskiru nekilnojamojo turto objektu. Iš teismui pateikiamų Nekilnojamojo turto registro išrašų yra akivaizdu, kad minėtas butas buvo pastatytas 1965 metais kaip valstybės nuosavybė.

Å is turtas nuo pat jo sukÅ«rimo iki Å¡io momento iÅ¡saugojo valstybės nuosavybės statusÄ , kadangi buvo sukurtas, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiÅ¡kos vieÅ¡osios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Å io įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d.

Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkÄ , buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“.

Å ių įstatymų vykdymo tvarkÄ detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo - priėmimo aktus, pasiraÅ¡ytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 yra konstatavusi, kad visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei.

Å iuo atveju ginčo turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi bÅ«ti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi valstybės nekilnojamasis turtas, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rÅ«mus, laikantis Å¡iame įstatyme nustatytų principų, gali bÅ«ti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui.

Valstybės nekilnojamasis turtas gali bÅ«ti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės institucijų veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Pagal Ä®statymo 19 straipsnio 3 dalį valstybės nekilnojamojo turto centralizuotÄ valdymÄ Ä¯gyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra VÄ® Turto bankas). Dėl Å¡ios priežasties teismo sprendimas pripažinti ginčo turtÄ valstybės nuosavybe leis VÄ® Turto bankui įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas (b. l. 1-3).

3. Suinteresuotas asmuo Å iaulių rajono savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nurodytas butas suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas Å iaulių rajono savivaldybės administracijos balanse, todėl įrodymų vertinimÄ ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo klausimÄ palieka spręsti teismui (b. l. 21).

4. PareiÅ¡kėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 20).

Pareiškimas tenkintinas.

5. PareiÅ¡kimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kai teisę nustatantys dokumentai, iÅ¡skyrus asmens dokumentÄ , patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų iÅ¡duodamus liudijimus (civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us liudijančius iÅ¡raÅ¡us), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraÅ¡e) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo.

6. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.).

7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisme, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

8. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Kuršėnų komunalinis Å«kis“ 2023 m. sausio 4 d. praneÅ¡imu „Dėl nekilnojamojo turto perėmimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ apie galimai beÅ¡eimininkį turtÄ , t. y., kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 15). VÄ® Turto bankas, siekdamas nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso butas, kreipėsi dėl papildomos informacijos į kitas institucijas, gauti atsakymai, kad nėra jokių duomenų apie nurodyto turto statybÄ ir privatizavimÄ (b. l. 4-17). Papildomai VÄ® Turto bankas kreipėsi į Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Å akynos seniÅ«nijÄ , kuri taip pat nurodė, kad nepavyko identifikuoti, kam priklausė nurodytas turtas (b. l. 7). Pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us pastatas ir jame esantis butas pastatyti 1965 m., tačiau nėra jokių duomenų apie nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ar privatizavimÄ minėto buto (b. l. 4-9, 10. 11). IÅ¡ suinteresuoto asmens Å iaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas nepriklauso savivaldybei (b. l. 21).

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai).

Tačiau 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkÄ , buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“.

Å ių įstatymų vykdymo tvarkÄ detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 str. 3 d. 1 p.), buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasiraÅ¡ytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotÄ savivaldybių nuosavybėn valstybės turtÄ turi teisiÅ¡kai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iki Å¡io momento iÅ¡saugojo valstybės nuosavybės statusÄ . Be to, pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondÄ Ä¯eina gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams-kolÅ«kiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės. Pagal 1964 m.

Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtÄ , pagrindinį miestų butų fondÄ ) savininkė. Tik atkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, vieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Å iuo atveju nėra duomenų apie buto privatizavimÄ teisės aktų nustatyta tvarka, todėl manytina, jog Å¡is turtas iÅ¡saugojo valstybės nuosavybės statusÄ .

10. Nagrinėjamu atveju iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad duomenų apie minėto buto privatizavimÄ kitų asmenų vardu nėra (CPK 178 straipsnis). Å iaulių rajono savivaldybė patvirtino, kad ji minėto objekto nuosavybės ar kita teise nevaldo, butas nėra įtrauktas į Å iaulių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitÄ . Duomenų, kad Å iaulių rajono savivaldybė bÅ«tų pradėjusi procesÄ dėl Å¡io buto perdavimo jai nuosavybės teise, nepateikta. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktikÄ , laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kuriÄ visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3- 856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

11. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai sukuria teisines pasekmes – pareiÅ¡kėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ savo vardu. PareiÅ¡kėjos reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, kadangi kitu bÅ«du ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl, įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad valstybė nuosavybės teise valdo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 444 straipsnis, ankstesnio CK 95 straipsnio galiojusi redakcija iki 1994-05-17).

12. Juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad bÅ«tų įregistruotos daiktinės teisės į turtÄ valstybės nuosavybės teise.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Asta Čebatoriūtė