2026-01-14 Nr. AB-1082-4-16-3-00684-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1632-525/2026

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00684-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Jolantos Malijauskienės,

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei E. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

vertėjams O. V., A. M. A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) VSAT iki 2026 m. kovo 8 d., bet ne ilgiau nei Užsienietis bus gražintas į kilmės šalį (toliau – ir Teikimas).

2. Užsienietis ir jo atstovė teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko. Užsienietis nurodė, kad nori prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, teikė prašymus dėl prieglobsčio, tačiau atsakymo negavo. Prašė taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimu Teikimą patenkino iš dalies ir paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. kovo 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

4.1. 2025 m. spalio 15 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje Lenkijos pasienio tarnybos patikrinimui buvo sustabdytas iš Lietuvos Respublikos puses atvykęs automobilis, kuriame vyko 8 neteisėtai šalyje buvę užsieniečiai, tarp jų vyko ir Užsienietis.

4.2. 2025 m. spalio 16 d. Užsienietis buvo perduotas iš Lenkijos Respublikos Lietuvos Respublikai ir VSAT pareigūnų buvo sulaikytas iki 48 val. 2025 m. spalio 16 d. VSAT sprendimu Užsienietis buvo apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje iki 2025 m. gruodžio 16 d.

4.3. Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, jis neturi galiojančio kelionės dokumento, vizos arba leidimo gyventi, taip pat galbūt atvykęs iš Latvijos Respublikos. VSAT pradėjo procedūrą dėl Užsieniečio perdavimo Latvijos Respublikai, tačiau nenustačius, kad jis atvyko iš Latvijos Respublikos, Latvijos tarnybos priimti atsisakė Užsienietį. Duomenų apie Užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nėra. Patikrinus ieškomų asmenų registrą duomenų apie minėto užsieniečio paiešką nėra. Patikrinus vizų modulį duomenų apie išduotas ir galiojančias vizas nėra.

5. Teismas nurodė, kad Užsienietis išreiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvoje, todėl jis Lietuvos Respublikoje yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas nėra išnagrinėtas, sprendimas nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai neišaiškinti, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4 punktuose nustatyti sulaikymo pagrindai. Tačiau teismas pažymėjo, kad tai savaime nereiškia, jog Užsieniečiui turi būti taikoma griežčiausia Įstatyme nustatyta priemonė (sulaikymas).

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio asmens tapatybė yra nenustatyta, jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas pateiktas tik teismo posėdžio metu, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, sprendė, kad yra pagrindas Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Užsienietis teigia, kad jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Teikime nebuvo pagrįsta, kodėl yra poreikis taikyti asmens laisvės ribojimą tuo pagrindu, kad reikia išsiaiškinti prieglobsčio motyvus, t. y. kodėl nėra galimybės šiuos motyvus išsiaiškinti netaikant tokio griežto laisvės ribojimo. Teismo argumentai, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes nėra galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, ir tai yra pagrindas tęsti suvaržymus, yra nepagrįsti. Asmens laisvės suvaržymas šiuo pagrindu yra galimas tik pirminiu etapu ir negali pateisinti laisvės suvaržymo visu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu.

9. Užsienietis tvirtina, kad teismas nenurodė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis ar keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Užsieniečiui negali būti taikymas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas sulaikymo pagrindas.

10. Centras atsiliepime prašo Užsieniečio apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Centras pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir nurodo, kad Užsienietis 2025 m. gruodžio 31 d. pateikė asmens tapatybės kortelę. Centras pažymi, kad Užsieniečio atvykimas į Lietuvą buvo neteisėtas, jis atvyko didelėje asmenų grupėje, neturėdamas galiojančių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas migracijos taisykles, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties, prieglobsčio prašymą pateikė tik teismo posėdžio metu. Užsieniečio tikslas nebuvo tarptautinės apsaugos siekimas Lietuvoje, per Lietuvą jis vyko tranzitu. Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra būtina, kadangi, jos netaikant, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu ES, gali išvykti iš Lietuvos į kitas ES šalis, taip pažeisdamas migracijos ir kitus įstatymus, tokiu būdu nebus nustatyti prieglobsčio motyvai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. kovo 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, tačiau sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Teismo vertinimu, Užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

16. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų –siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.);

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, automobilyje, kuriame vyko 8 užsieniečiai, kurie neturėjo galiojančių vizų arba kitų galiojančių dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, jie neteisėtai kirto valstybių sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, tapatybė nenustatyta, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, kadangi yra siekiama įvertinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, bei, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).

19. Kartu teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnės (alternatyvios) sulaikymui priemonės, kadangi Užsieniečio elgesys (pirmiau šioje nutartyje nurodyti bei įvertinti Užsieniečio veiksmai ir nustatytos aplinkybės), nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, o su tuo susiję priešingi apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip bendro, hipotetinio pobūdžio, todėl nesudaro kitaip vertinti šioje byloje nustatytų aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad Užsieniečiui yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui judėjimo laisvės apribojimo priemonė, susijusi su galimybe išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos, gavus laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, ir Užsienietis gali pasinaudoti šia teise.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė