2016-01-20 Nr. AB-1687-3-61-3-05440-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-16-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05440-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. H. (toliau – ir pareiškėjas) per atstovą 2015 m. lapkričio 13 d. paštu išsiuntė skundą teismui, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1)-3I-397(00137) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui S. H.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino S. H., kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su nauju skundu ir motyvuotu bei objektyviais įrodymais pagrįstu prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio nuostatas. S. H. skunde nurodė, kad su prašomu panaikinti sprendimu buvo supažindintas tik 2015 m. spalio 30 d., kai nuvyko į Migracijos departamentą siekdamas išsiaiškinti, kada atsakovas įvykdys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą. Migracijos departamentas 2015 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. (15/2-6)10K-65638 nurodė, kad šios institucijos 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-397(00137) su 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15/4-8)10K-17056 buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir neregistruota pašto siunta pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateikto S. H. 2014 m. balandžio 9 d. prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje matyti, kad pranešimą apie priimtą sprendimą pareiškėjas pageidavo gauti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Iš Migracijos departamento 2015 m. balandžio 7 d. pranešimo Nr. (15/4-8)10K-17056 matyti, kad jis buvo siunčiamas ir minėtame pareiškėjo prašyme nurodytu gyvenamosios/buvimo vietos Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu elektroniniu pašto adresu prašomas panaikinti sprendimas buvo išsiųstas 2015 m. balandžio 7 d. S. H. skundo teiginys, kad apie Migracijos departamento 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-397(00137) jis sužinojo tik 2015 m. spalio 30 d., nėra niekuo pagrįstas. Skundas dėl Migracijos departamento 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo panaikinimo teismui turėjo būti pateiktas dar 2015 m. balandžio mėnesį. Pareiškėjas, 2015 m. lapkričio 13 d. per atstovą paštu išsiųsdamas skundą teismui, buvo daugiau nei pusę metų praleidęs skundo padavimo terminą.

II. Pareiškėjas S. H. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jo skundą.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas priėmė formalią ir nepagrįstą, neteisėtą nutartį. Paaiškina, kad Migracijos departamentas ne pagal teisės aktus įteikė pareiškėjui sprendimą, sprendimą siuntė ne jo, o žmonos elektroninio pašto adresu, apie šio laiško gavimą neturint objektyvių duomenų. Joks įstatymas ar kitas poįstatyminis teisės aktas dokumento, kuris uždraudžia užsieniečio buvimą Lietuvoje, įteikimo užsieniečiui elektroniniu paštu net ne pačiam užsieniečiui nenustato. Teismas turėjo vadovautis vidiniu įsitikinimu bei tuo, kad ant Migracijos departamento 2015 m. balandžio 7 d. pranešimo yra nurodyta, jog pareiškėjui 2015 m. spalio 30 d. pasirašytinai įteiktas skundžiamas sprendimas. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), jo IX skyriaus nuostatomis (leidimo laikinai gyventi panaikinimas) ir 94 punktu, kuriame numatyta, kad gavęs sprendimą ir užsieniečio bylą įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas privalo nedelsdamas rašyti kvietimą užsieniečiui atvykti į migracijos tarnybą ir nurodyti, kad jis turi pateikti kelionės dokumentą ir leidimą laikinai gyventi; su priimtu sprendimu pasirašytinai supažindinti užsienietį, jam atvykus į tarnybą. Niekas iš Migracijos departamento Aprašo reikalavimų nevykdė, sprendimo priėmimas nuo pareiškėjo buvo nuslėptas, o sprendimas buvo įteiktas be vertimo į rusų kalbą, t. y. lietuvių kalba. Mano, kad skundo padavimo termino nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjui neprašant jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Pagal Įstatymo 138 straipsnį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Aprašo 89 punkte atitinkamai įtvirtinta, jog Migracijos departamento direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimą neišduoti arba nepakeisti leidimo laikinai gyventi užsienietis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas skundą, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1)-3I-397(00137) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui S. H.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išsiuntė 2015 m. lapkričio 13 d. Pareiškėjo teigimu, skundo padavimo termino jis nepraleido, kadangi norimas apskųsti sprendimas jam pasirašytinai buvo įteiktas 2015 m. spalio 30 d.

Migracijos departamentas 2015 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. (15/2-6)10K-65638 nurodė, kad pareiškėjo norimas apskųsti sprendimas su 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15/4-8)10K-17056 buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir neregistruota pašto siunta pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateikto S. H. 2014 m. balandžio 9 d. prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje matyti, kad pranešimą apie priimtą sprendimą pareiškėjas pageidavo gauti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis patvirtinta, jog pareiškėjo norimas apskųsti sprendimas buvo siunčiamas pareiškėjo prašyme nurodytu gyvenamosios/buvimo vietos Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22) ir nurodytu elektroniniu pašto adresu (b. l. 28). Pareiškėjas pats buvo išreiškęs sutikimą gauti pranešimą apie priimtą sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), pats buvo nurodęs savo buvimo Lietuvos Respublikoje adresą, todėl teigti, kad pareiškėjas negavo Migracijos departamento 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (15/4-1)-3I-397(00137) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui S. H.“ ir su juo susipažino tik 2015 m. spalio 30 d., kuomet pats atvyko į Migracijos departamentą, nėra pagrindo.

Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi originalios Aprašo redakcijos nuostatomis, galiojusiomis nuo 2005 m. spalio 23 d., tačiau pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu (2014 m. balandžio 14 d.) galiojusios Aprašo nuostatos, konkrečiai jo 88 punktas, nustatė, jog Migracijos departamento direktoriui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui priėmus sprendimą neišduoti arba nepakeisti leidimo laikinai gyventi, šio sprendimo kopija, patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, per 3 darbo dienas nuo minėto sprendimo priėmimo dienos paštu arba elektroniniu paštu (nuskaityta) išsiunčiama užsieniečiui. Taigi, vadovaujantis aktualiu Aprašo reguliavimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, sprendimo nepakeisti leidimo laikinai gyventi kopija pagrįstai pareiškėjui buvo siųsta jo nurodytu buvimo Lietuvos Respublikoje adresu ir jo pateiktu elektroninio pašto adresu, kadangi būtent tokia informavimo tvarka Apraše ir buvo numatyta, o įpareigojimo asmeniškai įteikti sprendimo nepakeisti leidimo laikinai gyventi kopiją užsieniečiui pagal Aprašo nuostatas nebuvo įtvirtinta. Iš Aprašo 88 punkto taip pat matyti, jog Migracijos departamentas galėjo pasirinkti tik vieną elgesio variantą ir sprendimą pareiškėjui siųsti arba jo nurodytu buvimo Lietuvos Respublikoje adresu, arba jo pateiktu elektroninio pašto adresu. Šiuo atveju pareiškėjo norimas apskųsti sprendimas jam buvo išsiųstas tiek paštu, tiek elektroniniu paštu, laikytina, kad tokiu būdu pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie sprendimą nepakeisti leidimo laikinai gyventi.

Įvertinus byloje esančią medžiagą pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas 2015 m. lapkričio 13 d. per atstovą paštu išsiųsdamas skundą teismui buvo daugiau nei pusę metų praleidęs skundo dėl Migracijos departamento 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (15/4-1)-3I-397(00137) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui S. H.“ padavimo terminą. Pažymėtina, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį pareiškėjo skundą atsisakyti priimti, kadangi jis buvo paduotas praleidus terminą ir pareiškėjas nepateikė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. H. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan