2021-10-06 Nr. AB-20376-3-61-3-01637-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2133-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01637-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T. (A. T.) ir S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. (A. T.) ir S. T. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. T. (A. T.) ir S. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-773-(7.5) „Dėl gauto skundo“; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 49SJ-32-(14.49.18) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016-03-08 sprendimo Nr. 49S-30 įvykdymo sustabdymo“; 3) įpareigoti NŽT išnagrinėti iš naujo pareiškėjų 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra mirusios pretendentės A. T. įpėdiniai. A. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės F. Z. buvusiame Jankiškių rėžiniame kaime turėtą žemę. NŽT priėmė 2016 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 49S-30 (toliau – ir 2016 m. sprendimas), kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises pretendentei į 1,3565 ha žemės, už šį žemės plotą atlyginant pinigais bei nurodė, kad į likusį 0,12 ha žemės plotą nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, tačiau sprendimas nėra realizuotas, piniginė kompensacija neišmokėta, t. y. atkūrimo procedūra neužbaigta. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. liepos 4 d. raštu informavo pareiškėjus, kad 2017 m. gruodžio 22 d. buvo gauta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A30-1907 suprojektuoto natūra grąžintino 0,4891 ha ploto žemės sklypo dokumentacija bei, kad sklypas nustatyta tvarka bus grąžintas pretendentams, turintiems nuosavybės teisių atkūrimą į buvusiame Jankiškių rėžiniame kaime turėtą žemę. Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į sklypą procedūras ir iki nuosavybės teisių atkūrimo sustabdyti pinigų išmokėjimą pagal sprendimą. NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė tenkinti prašymą, o skundą išnagrinėjusi NŽT nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti skundo ir administracine tvarka pakeisti 2016 m. sprendimo.

3. Pareiškėjų teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 8 dalies nuostatomis, nėra teisiškai reikšminga, ar pretendentė buvo išreiškusi valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo natūra, ar ne iki Atkūrimo įstatymu nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.), kadangi atsiradus galimybei žemę grąžinti natūra, įstatymas numato teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (žemę), ir prašyti, kad šis turtas (žemė) būtų grąžinta natūra.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, konstatavo, jog ši nuostata leidžia atsižvelgti į įvykusius pakyčius sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimuose paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2132-415/2019, NŽT pažymėjo, kad 2016 m. sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant Administracijos 2014 m. gruodžio 2 d. raštą, kuriuo NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo informuotas, jog likusi buvusio Jankiškių rėžinio kaimo žemės dalis priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisių atkūrimas natūra šioje teritorijoje negalimas. Tačiau po šio rašto paaiškėjo, kad situacija yra pasikeitusi ir kaime yra natūra grąžintinos žemės. Šiuo metu NŽT Vilniaus miesto skyrius siekia įvykdyti nuo 2016 m. nerealizuotą sprendimą ir atsisako pakeisti jį remdamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi. Šiuo atveju situacija buvusio Jankiškių rėžinio kaimo teritorijoje pasikeitė – nuosavybės teisių atkūrimui natūra yra suformuotas sklypas (tai nurodyta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. liepos 4 d. rašte), todėl 2016 m. sprendimas nėra kliūtis NŽT administracine tvarka pakeisti neįvykdytą sprendimą dėl atkūrimo ir atkurti nuosavybės teises natūra į sklypą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 33 punkte yra numatyta galimybė pakeisti priimtus, bet dar neįvykdytus sprendimus dėl nuosavybės teisių į mieto žemę atkūrimo.

5. Pareiškėjų manymu, NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimuose nepagrįstai vertinama, jog įvykęs teismo procesas, kurio metu buvo sprendžiama dėl 2016 m. sprendimo panaikinimo, sudaro pagrindą nesvarstyti galimybės atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėjų 2019 m. gruodžio 10 d. prašyme ir skunde nurodytos aplinkybės dėl kurių 2016 m. sprendimas turi būti pakeistas nebuvo įvertintos įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Teismai sprendė, kad aktualioje Atkūrimo įstatymo redakcijoje nenustatyta, jog nuosavybės teisės gali būti atkuriamos atlyginant vertybiniais popieriais, todėl pripažino, kad priimant 2016 n. sprendimą ir nesant natūra grąžintinos žemės buvusiame Jankiškių rėžiniame kaime, buvo pagrįstai pritaikytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatos. Minėtose bylose teismai nesprendė klausimo dėl 2016 m. sprendimo pakeitimo pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjų inicijuojamas klausimas pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalį yra tapatus klausimui, kuris jau buvo išspręstas teismuose.

6. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalį atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri buvo priskirta valstybės išperkamai žemei, tačiau atitinkamu sprendimu nebepriskirtina valstybės išperkamam turtui, yra galimybė tik tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. 2016 m. sprendimu A. T. atkurtos nuosavybės teisės už 1,3565 ha žemės atlyginant pinigais, todėl pareiškėjų argumentai, kad įstatymas numato teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, ir prašyti, kad šis nekilnojamais turtas būtų gražintas natūra, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 daliai.

8. Pareiškėjų atstovas 2019 m. liepos 4 d. raštu buvo informuotas apie Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A30-1907 buvusio Jankiškių rėžinio kaimo ribose suprojektuotą 0,4891 ha ploto žemės sklypą, kuris vadovaujantis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis bus grąžintas buvusio Jankiškių kaimo pretendentams. Vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. sprendimu A. T. nuosavybės teisės į 1,3565 ha žemės plotą buvo atkurtos atlyginant pinigais, likęs neatkurtas žemės plotas – 0,12 ha, taigi A. T. tenkanti dalis minėtu įsakymu suprojektuotame 0,4891 ha ploto žemės sklype, bus skaičiuojama nuo likusios neatkurtos žemės dalies, t. y. 0,12 ha žemės ploto.

9. Klausimas dėl NŽT 2016 m. sprendimo panaikinimo buvo išnagrinėtas administraciniuose teismuose. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, jog buvusio Jankiškių rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje priimant ginčijamą sprendimą buvo laisvos (neužstatytos) bei pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami gražinti natūra skirti žemės sklypai.

10. Tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. liepos 4 d. raštu, tiek NŽT, vadovaudamiesi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, informavo pareiškėjų atstovą apie tai, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A30-1907 suprojektuotas 0,4891 ha ploto žemės sklypas, bus grąžintas piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Jankiškių rėžiniame kaime, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad A. T. 2000 m. birželio 22 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, kuriame kaip pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą nurodė - naujas žemės sklypas. 2003 m. kovo 26 d. prašymu ji pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nurodydama, kad pageidauja gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, o už likusį negrąžintą žemės plotą – vertybinių popierių. A. T. turi nuosavybės teisę į 1,57 ha žemės buvusiame Vilniaus miesto Jankiškių k. Pareiškėjai yra A. T. įpėdiniai. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3889 A. T. nuosavybės teisės atkurtos į 0,0442 ha žemės, esančios 1,8668 ha ploto žemės sklype Nr. 1, dalį, 0,0118 žemės, esančios 0,5000 ha ploto žemės sklype Nr. 2, dalį, 0,0275 ha žemės, esančios 1,1630 ha ploto žemės sklype Nr. 3, dalį buvusio Jankiškių rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje, grąžinant juos natūra. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 2.4-01-4435 nuosavybės teisės atkurtos į 0,0100 ha žemės, esančios 0,4796 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį buvusio Jankiškių rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje grąžinant natūra. NŽT 2016 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 49S-30 nuosavybės teisės atkurtos į 1,3565 ha žemės dalį atlyginant pinigais, o į 0,1200 ha žemės dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.

13. Pagal 2003 m. kovo 26 d. prašymu išreikštą valią A. T. yra įrašyta į Piliečių, pageidaujančių naujų sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė) 812 numeriu, patvirtintą Vilniaus miesto vedėjo 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-10-91-(14.49.2E). Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. A51-90427/17(2.14.2.12) perdavė Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d.

įsakymą Nr. A30-1907, kuriuo buvusio Jankiškių rėžinio kaimo ribose buvo suprojektuotas 0,4891 ha ploto žemės sklypas. Apie šį įsakymą pareiškėjų atstovas buvo informuotas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 49SF-1360-(14.49.104). Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 10 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į šį sklypą procedūras buvusio rėžinio Jankiškių kaimo pretendentams ir iki nuosavybės teisių atkūrimo sustabdyti pinigų išmokėjimą pagal 2016 m. sprendimą.

NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamu 2020 m. vasario 6 d. raštu Nr.49SJ-32-(14.49.18.) pareiškėjus informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal A. T. 2003 m. kovo 26 d. prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą atlyginti vertybiniais popieriais nebuvo galimybių, į tai, kad minėta pilietė valios dėl žemės grąžinimo natūra neišreiškė, taip pat įvertindami tai, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais jau išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, nėra teisinio pagrindo stabdyti 2016 m. sprendimo procedūrų.

Nesutikdami su šiuo raštu pareiškėjai kreipėsi į NŽT, kuri 2020 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 1SS-773-(7.5.) nurodė, jog neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo ir administracine tvarka pakeisti (panaikinti) 2016 m. sprendimo, kuriuo A. T. nuosavybės teisės atkurtos į 1,3565 ha žemės dalį atlyginant pinigais. Taip pat rašte pažymėta, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 49SF-1360-(14.49.104) informavo apie 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A30-1907 buvusio Jankiškių rėžinio kaimo ribose buvo suprojektuotą 0,4891 ha ploto žemės sklypą, kuris nustatyta tvarka bus grąžintas piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Jankiškių rėžiniame kaime, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise.

14. Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas leidžia atsižvelgti į pokyčius sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau ši įstatymo nuostata nėra absoliuti. Atsiradus galimybei žemę grąžinti natūra, įstatymas numato teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tačiau tik tuo atveju, jeigu nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Tik nesant priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių į turtą atkūrimo pilietis per 3 mėn. nuo pasiūlymo gavimo dienos gali pakeisti pareikštą valią dėl būdo ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų grąžintas natūra. Tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimtas, piliečių prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio nekilnojamas turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir nebuvo grąžintas natūra, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai ginčijo 2016 m. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,3565 ha žemės dalį atlyginant pinigais, teigdami, kad NŽT savo nuožiūra prieš jų valią parinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendime konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, jog buvusio Jankiškių rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje priimant ginčijamą sprendimą buvo laisvos (neužstatytos) bei pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami gražinti natūra skirti žemės sklypai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad 2016 m. sprendimas buvo patikrintas teismine tvarka ir yra galiojantis.

16. 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 49FS-1360-(14.49.104) NŽT Vilniaus miesto skyrius įvykdė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nustatytą įpareigojimą informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus. Šiame rašte nurodyta, jog minėtas žemės sklypas nustatyta tvarka bus grąžintas pretendentams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Jankiškių rėžiniame kaime, proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise.

17. Teismas konstatavo, jog esminių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 49SJ-32-(14.49.18) ir NŽT 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-773-(7.5) nebuvo padaryta. NŽT tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą ir 2019 m. kovo 2 d. skundą, pateikė argumentuotus ir teisės aktais pagrįstus sprendimus, todėl pareiškėjų skundą atmetė.

III. 18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjai teigia, jog teismas neįvertino faktinių aplinkybių: pretendentė turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,57 ha žemės, iš kurios 0,935 ha buvo grąžinti natūra. 2000 m. birželio 22 d. prašyme nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo nurodytas (gauti naują žemės sklypą), o vėlesniame 2003 m. kovo 26 d. prašyme būdas nebuvo pakeistas, bet papildomai nurodytas atlyginimo būdas – vertybiniais popieriais. Valstybės institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą (Vilniaus apskrities viršininkas ir NŽT) niekada neinformavo pretendentės, kad žemės grąžinimas natūra nebus galimas. Priešingai, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sprendimai dėl nuosavybės teisių į buvusios savininkės F. Z. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą atkūrimo patvirtina, kad nuosavybės teisės pretendentei buvo atkuriamos natūra bei kad pretendentės prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir atlyginimo nėra kliūtis žemę gauti natūra. NŽT raštai buvo susiję su informacija apie Atkūrimo įstatymo nuostatų pakeitimus. Pretendentė objektyviai nežinojo, kokia dalis grąžintinos žemės yra valstybės išperkama, nes apie tai jai nebuvo pranešta. Šios aplinkybės jai leido tikėtis, kad laisvos, grąžintinos žemės yra. Be to, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalis numato galimybę atsiradus žemės, žemę grąžinti natūra.

20. Teismo išvada, kad piliečiai pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatas turi teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo, prieštarauja teismų praktikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatas, neatmeta galimybės panaikinti jau priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasikeitus aplinkybėms dėl valstybės išperkamos žemės ją gražinant natūra. Pretendentės atveju situacija dėl ginčo žemės Jankiškių kaime yra pasikeitusi nuo aplinkybių, susijusių su žemės priskyrimu valstybės išperkamai žemei, o pats 2016 m. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra kliūtis jį pakeisti (panaikinti) ir vietoj numatytos piniginės kompensacijos, nuosavybes teises atkurti natūra.

21. Pareiškėjai pažymi, jog administracinėje byloje Nr. eI-814-171/2018 teismas nesprendė klausimo dėl 2016 m. sprendimo pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatas. Teismo išvados, padarytos kitoje administracinėje byloje, negali laikomos pagrindu pripažinti skundžiamus NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimus pagrįstais, nes, priimdamas 2016 m. sprendimą, NŽT Vilniaus miesto skyrius vadovavosi 2 m. senumo iš savivaldybės gauta informacija. Jau 2016 m. buvo tikslinami duomenys apie valstybės išperkamą žemę buvusiame Jankiškių rėžiniame kaime numatant sklypą perduoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino.

22. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri buvo priskirta valstybės išperkamai žemei, tačiau atitinkamu sprendimu nebepriskiriama valstybės išperkamam turtui, yra galimybė tik tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo. Šiuo atveju NŽT 2016 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 49S-30 A. T. atkurtos nuosavybės teisės už 1,3565 ha žemės atlyginant ja pinigais, likęs neatkurtas žemės plotas – 0,12 ha. Taigi pareiškėjų argumentai, kad atsiradus galimybei žemę grąžinti natūra, įstatymas numato pretendentei (jos įpėdiniams) pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turą, arba dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, ir prašyti, kad šis nekilnojamasis turtas (žemė) būtų grąžintas natūra, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 daliai. Be to, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjų atstovas buvo informuotas apie Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A30-1907 „Dėl sklypo Nr. 1 prie Jankiškių gatvės suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ buvusio Jankiškių rėžinio kaimo ribose suprojektuotą 0,4891 ha ploto žemės sklypą, kuris, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, bus grąžintas buvusio Jankiškių rėžinio kaimo pretendentams. A. T. yra įrašyta į Eilę numeriu 812.

24. Klausimas dėl NŽT 2016 m. sprendimo panaikinimo buvo išnagrinėtas teismuose. Teismai konstatavo, kad nėra duomenų, jog buvusio Jankiškių rėžinio kaimo teritorijoje Vilniuje, priimant ginčijamą sprendimą, buvo laisvos (neužstatytos) bei pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius nepriskirtos valstybės išperkamai, žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžinti natūra skirti žemės sklypai.

25. A. T. nuosavybės teisės į likusį neatkurtą 0,12 ha žemės plotą gali būti atkuriamos tik vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu suteikiant naują žemės sklypą Vilniaus mieste pagal Eilę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-773-(7.5) bei dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 49SJ-32-(14.49.18) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016-03-08 sprendimo Nr. 49S-30 įvykdymo sustabdymo“, kuriais buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjų 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjų skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekia, kad atsakovas administracine tvarka pakeistų dar neįvykdytą NŽT 2016 m. kovo 8 d. priimtą sprendimą Nr. 49S-30, kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises pretendentei į 1,3565 ha žemės, už šį žemės plotą atlyginant pinigais bei nurodyta, kad į likusį 0,12 ha žemės plotą nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Pareiškėjai siekia, kad nuosavybės teisės į 1,3565 ha žemės pretendentei būtų atkurtos natūra, nes po 2016 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 49S-30 priėmimo buvusio Jankiškių rėžinio kaimo ribose yra suprojektuotas 0,4891 ha ploto žemės sklypas, kuris skirtas nuosavybės teisių atkūrimui piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Jankiškių rėžiniame kaime.

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NŽT 2016 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 49S-30 teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teismine tvarka (teisminis procesas Nr. 3-61-3-03732-2017-8, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis) ir NŽT sprendimas pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

33. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio Įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalys numato galimybę administracine tvarka pakeisti priimtą ir neįvykdytą sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais. Tačiau minėtos Įstatymo normos numato specialias sąlygas, kada sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti keičiamas administracine tvarka.

34. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato galimybę administracine tvarka pakeisti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, jei prašymą dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai pateikė iki 2013 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje aktualus NŽT sprendimas yra priimtas 2016 m. kovo 8 d., todėl akivaizdu, jog minėta Įstatymo nuostata šiuo atveju negali būti taikoma.

35. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato galimybę administracine tvarka pakeisti neįvykdytą sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, jei piliečiai iki 2019 m. birželio 1 d. pakeičia savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašo už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjai iki 2019 m. birželio 1 d. būtų pakeitę savo valią dėl atlyginimo būdo ir išreiškę pageidavimą už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Taigi ir ši Įstatymo nuostata nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.

36. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai galimybę administracine tvarka pakeisti neįvykdytą sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą kildina iš Įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatų.

37. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, jog Įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje iš vis nėra numatyta galimybė administracine tvarka keisti priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ši teisės norma reglamentuoja tik galimybę pakeisti pretendento valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

38. Įstatymo 21 straipsnio 8 dalies pirmasis sakinys nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.

39. Įvertinus aptartos teisės normos turinį akivaizdu, jog galimybė pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra apribojama aplinkybe ar yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kaip minėta, buvo priimtas 2016 m. kovo 8 d., todėl pareiškėjai šios normos pagrindu neturi teisės keisti savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

40. Pažymėtina, kad Įstatymo 21 straipsnio 8 dalies ketvirtasis sakinys reglamentuoja situaciją, kaip sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau yra priimtas - tuo atveju, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra priimtas, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, privalo raštu Vyriausybės nustatyta tvarka informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus.

41. Taigi, tai atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimtas, atsakovas įgyja pareigą informuoti pilietį, kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam ir natūra nebuvo grąžintas, apie numatomą šio turto perleidimą privačion nuosavybėn ir galimus šio turto perleidimo privačion nuosavybėn būdus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas šią savo pareigą įvykdė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019m. liepos 4d. raštu Nr. 49SF-1360-(14.49.104.).

42. Įvertinus išdėstytą norminį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje ginčo situacijoje teisės aktai nenumato galimybės administracine tvarka pakeisti NŽT 2016 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 49S-30, kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises pretendentei į 1,3565 ha žemės, už šį žemės plotą atlyginant pinigais, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjų 2019 m. gruodžio 10 d. prašymo.

43. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

44. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjų naudai, ir vadovaujantis ABTĮ 40 straipsniu, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. T. (A. T.) ir S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė