e52e3eac-29ed-4c8b-afe6-aa1ddf44d58d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2065-553/2015Teisminio proceso Nr.2-68-3-29595-2014-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2; 78.2.1; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) T.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-37245-127/2014 pagal ieÅ¡kovo T. G. ieÅ¡kinį atsakovei S. S., byloje dalyvaujantis asmuo institucija, teikianti iÅ¡vada Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ motinos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pakeisti ieÅ¡kovo dukros M.

G. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatyti jÄ su ieÅ¡kovu tėvu T. G.; priteisti iÅ¡ atsakovės S. S. dukros M. G. iÅ¡laikymui kas mėnesį po 500,00 Lt, mokant periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės; sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo dukros M. G. priteisimo bei priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14894-614/2013 Å¡alių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ nepilnamečio sÅ«naus D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu T.

G., o nepilnametės dukros M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. S.. Kiekvienas iÅ¡ tėvų įsipareigojo iÅ¡laikyti kartu su juo gyvenantį nepilnametį vaikÄ , rÅ«pintis vaiko auklėjimu, Å¡vietimu, ugdymu, sveikata ir kitais vaiko poreikiais. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pakeisti Vilniaus apylinkės teismo sprendimo dalis dėl nepilnametės dukros M. G., gimusios 2009-02-22, gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, nurodė, kad motina S. S. ir jos sugyventinis P. C. naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nepilnametę, jÄ Å¾emina bei įžeidinėja, motina nesirÅ«pina dukros sveikata.

Mažametė negali gyventi nesaugioje jai aplinkoje. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ nedelsiant grÄ Å¾inti vaikÄ motinai.PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas, paėmęs dukrÄ pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ praleisti vasaros atostogas nuo 2014-06-14 iki 2014-07-01, iÅ¡vežė M. į Latvijos RespublikÄ ir jos negrÄ Å¾ina. Atsakovė pažymėjo, kad nei ji pati, nei jos gyvenimo draugas P. C. nėra smurtavę prieÅ¡ M., visada rÅ«pinosi vaiko sveikata, pareikÅ¡ti priekaiÅ¡tai yra tik ieÅ¡kovo prasimanymai, kurių tikslas nuteikti dukrÄ prieÅ¡ motinÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad keisti nepilnametės M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nėra įstatyminio pagrindo. Nepasitvirtino ieÅ¡kovo teiginiai, kad prieÅ¡ M. buvo smurtaujama, motina pateikė įrodymus, kad lankėsi pas gydytojÄ , M. buvo suteiktos gydymo paslaugos. IeÅ¡kovas savavaliÅ¡kai atskyrė M. nuo motinos ir nesiima jokių priemonių, kad mergaitė bendrautų su motina. M. nelanko vaikų ugdymo įstaigos, o paliekama trečiojo asmens, neturinčio giminystės ryÅ¡io su vaiku, priežiÅ«rai.

Atsižvelgiant į vaiko interesus, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nuomone, tikslinga Å¡alių dukros M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nekeisti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-11 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė: įpareigojo T. G. grÄ Å¾inti nepilnametę dukrÄ M. G. į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14894-614/2013 nustatytÄ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina S. S.. Å iÄ sprendimo dalį nutarta vykdyti skubiai.

Priteisė iÅ¡ T. G. 685,30 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas S. S.. Priteisė iÅ¡ T. G. į valstybės biudžetÄ 6,95 EUR iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 nutartį dėl nepilnametės M. G. laikinos gyvenamosios vietos su tėvu T. G. nustatymo ir laikino iÅ¡laikymo iÅ¡ motinos S. S. priteisimo.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė, jog nėra duomenų, kad pati motina ar kiti asmenys bÅ«tų smurtavę prieÅ¡ M.. IeÅ¡kovo teiginiai, kad motinos aplinka tapo vaikui nesaugi, nepatvirtinti įrodymais.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M. nestokoja motinos dėmesio, ji rÅ«pinasi dukros sveikata, taikė tokį dantų gydymo bÅ«dÄ , kokį rekomendavo odontologas, bandė iÅ¡saugoti vaikui dantis. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo elgesį, padarė iÅ¡vadÄ , kad nustačius nepilnametės dukters M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, bus neįgyvendinti vaiko interesai – netrukdomai maksimaliai bendrauti su motina, bÅ«ti auklėjamai ir globojamai abiejų tėvų, kaip to reikalauja įstatymas. Teismas nesivadovavo vaiko noru likti Latvijoje su tėvu, nes nustatė, kad M. dėl amžiaus nėra pakankamai brandi suformuluoti savo nuomonę nagrinėjamuoju klausimu.

Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad Å¡alių nepilnametės dukros M. gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu T. G. neatitiks vaiko interesų. Teismui atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nepilnametės dukters M. gyvenamosios vietos pakeitimo, atmetė ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui iÅ¡ motinos priteisimo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad:Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų esminių, sudarančių pakankamÄ pagrindÄ spręsti M. gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , aplinkybių.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad motinos aplinka tapo vaikui nesaugi, yra patvirtinti į bylÄ pateiktais įrodymais. Specialisto iÅ¡vadoje dėl vaiko sveikatos sutrikdymo masto nustatyta, kad M. G. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame sėdmenyje, paveikus kietais bukais daiktais. Pagal sužalojimo pobÅ«dį ir lokalizacijÄ visumoje, atmesta galimybė, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Tai reiÅ¡kia, kad esanti aplinka mergaitei tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

Teismas netinkamai vertino ne kartÄ užfiksuotÄ vaiko pozicijÄ dėl patirto smurto gyvenant kartu su motina;Teismo argumentas, jog M. nesugeba argumentuoti savo nuomonės, nesugeba įvairiapusiÅ¡kai suprasti ir įvertinti situacijos, nereiÅ¡kia, kad M. pateikė melagingÄ informacijÄ apie patirtÄ smurtÄ ; Teismas visiÅ¡kai nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad mergaitei gyvenant Lietuvoje buvo trukdoma bendrauti su tėčiu ir broliu, tokie atsakovės veiksmai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. G. grįžus pas atsakovę bus iÅ¡ esmės neįgyvendinti vaiko interesai;Remiantis faktinėmis aplinkybėmis teigtina, kad M. nuosekliai reiÅ¡kė norÄ likti Latvijoje ir gyventi su tėčiu bei broliu, o teismas, neatsižvelgęs į stiprų vaiko noro reiÅ¡kimÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M. iÅ¡reikÅ¡tu noru nėra pagrindo vadovautis.

Psichologinio tyrimo iÅ¡vadoje nuodyta, kad M. sugeba formuluoti savo nuomonę apie grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ , pagal jos amžių nuomonė yra konkreti ir supaprastinta. Todėl teismas privalėjo atsižvelgti į M. nuomonę;Teismas darydamas iÅ¡vadÄ dėl M. interesų tenkinimo neatsižvelgė į Rygos teismo įstaigos, skiriančios naÅ¡laičiams globėjus, ataskaitoje pateiktÄ iÅ¡samiÄ informacijÄ apie M. G. ugdymÄ bei ruoÅ¡imÄ mokyklai. IeÅ¡kovas neveda dukters į darželį dėl atsargumo priemonių, kad atsakovė jėga neparsivežtų dukters į LietuvÄ , tačiau ieÅ¡kovas stengiasi lavinti ir ugdyti dukrÄ namuose;Teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti vaiko norus ir pažiÅ«ras; kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ ; kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t.y. sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų;Atsižvelgiant į tai, kad M.

G. teismo sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta su motina keistina dėl iÅ¡ esmės pasikeitusių aplinkybių, laikytina, kad atsakovei kyla pareiga iÅ¡laikyti dukrÄ kas mėnesį po 500,00 Lt mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki M. G. pilnametystės, priteistinÄ sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad:Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras itin iÅ¡samiai ir argumentuotai aptarė visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė argumentuotÄ nutarimÄ , kad S. S. nepadarė prieÅ¡ vaikÄ jokios nusikalstamos veikos ar nederamų veiksmų;IeÅ¡kovo sudaryta santuoka kelia abejonių, ar santuoka nebuvo sudaryta su tikslu, pagerinti pozicijas nagrinėjamoje byloje.

Be to ieÅ¡kovas teismo posėdžiuose nurodė, kad gyvena sugyventinei priklausančiame bute, taigi santuokos nutraukimo atveju, apeliantas liktų be gyvenamojo bÅ«sto; IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl teismo sprendimu nustatytos mergaitės gyvenamosios vietos su jų motina pakeitimo, ieÅ¡kovas turėtų įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės dėl kurių buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta kartu su atsakove, arba kad vaikas atiduotas auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. Tokių įrodymų kartu su ieÅ¡kiniu nepateikta;Pažymi, kad prieÅ¡ vaikÄ niekada nėra naudojusi smurto nei ji, nei jos gyvenimo draugas, nei jo duktė.

Vaikas nei namie, nei darželyje nesiÅ¡lapindavo. Taip pat atsakovė pažymi, kad nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai prisidėjusi prie dantų skausmo, praÅ¡o vaiko valytis dantis, perka tik vaikams skirtas pastas, mažina saldumynų vartojimÄ . Taip ieÅ¡kovas galėjo sugalvoti dėl asmeninių priežasčių, ambicijų ir kitų tik jam vienam žinomų motyvų;Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikia 2014-12-16 skundÄ ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl 2014-09-29 ir 2014-11-21 prokurorų nutarimų.

Tačiau apeliantas nenurodo, kad 2015-01-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė pareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ ;IeÅ¡kovas vykdė ir tebevykdo tėvų atstÅ«mimÄ , tai įrodo atsakovės paaiÅ¡kinimas byloje, sms žinutės, į bylÄ teiktų faktinių aplinkybių visuma. Dėl ieÅ¡kovo taikomo tėvų atstÅ«mimo buvo pažeista CK 3.170 str. įtvirtinta motinos teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, draudimas tėvui kliudyti motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).Kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nurodyta, kad, pareiškus tokį ieškinį, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamÄ pagrindÄ spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryÅ¡ių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės mažametės dukters M. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14894-614/2013, patvirtinant Å¡alių sudarytÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tai, kad ginčo Å¡alys, nutraukdamos santuokÄ , gera valia susitarė dėl savo vaikų gyvenamosios vietos, t. y. kad dukra M.

G. gyvens kartu su motina, o sÅ«nus D. G. – su tėvu, patvirtina, jog Å¡alių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nebuvo ir ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo abejoti atsakovės elgesiu ir gebėjimu rÅ«pintis mažamete dukra. ReikalavimÄ pakeisti dukros M. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti jÄ su tėvu T. G. ieÅ¡kovas grindė aplinkybėmis, kad motinos aplinka dukrai tapo nesaugi, nes prieÅ¡ jÄ smurtÄ vartoja ir pati motina, ir jos sugyventinis, kad motina tinkamai neprižiÅ«ri ir nesirÅ«pina vaiko sveikata, kad M. nenori gyventi su motina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai vertino, kad jie nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamuoju atveju reikÅ¡minga yra tai, kad aplinkybės dėl galimo smurto panaudojimo prieÅ¡ mažametę M.

G. buvo iÅ¡tirtos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 45-1-747-14 ir 2014-09-29 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankami duomenų, leidžiančių manyti, kad S. S. galėjo smurtauti dukros M. atžvilgiu. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo tirta mažametės aplinka, apklausti asmenys, bendravę ir matę mažametę aktualiu laikotarpiu bei pažįstantys ir galintys charakterizuoti ginčo Å¡alis (kaimynai, artimieji, ugdymo įstaigos darbuotojai, gydytojai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ir kt.) ir nei vienas jų nepatvirtino ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių.

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės teisme liudytojais buvo apklausti P. C., G. A. ir I. J.. Å ie asmenys teismui paliudijo, kad jiems niekada nėra tekę matyti, jog atsakovė S. S. bÅ«tų grubiai elgusis su savo vaikais, Å¡aukusi ant jų ar naudojusi smurtÄ . PrieÅ¡ingai liudytojos I. J. buvo apibÅ«dintas pats ieÅ¡kovas – liudytoja (G. kaiminė) teismui patvirtino, kad T. G. ne kartÄ yra labai garsiai ir grubiai Å¡aukęs ant sÅ«naus D.. Jeigu vertinti aplinkybę, kad P. C. gali turėti suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje, nes ieÅ¡kovo yra kaltinamas smurtavęs M.

G. atžvilgiu, likusios liudytojos neturi jokių motyvų duoti parodymus, neatitinkančius tikrovės, todėl jais netikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ , Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo pavesta atlikti M. G. sveikatos sutrikdymo mastÄ . Teismo medicinos ekspertas, 2014-06-17 atlikęs tyrimÄ , pateikė iÅ¡vadÄ , kad M. G. prieÅ¡ 3-7 paras padarytos poodinės kraujosruvos kairiame sėdmenyje, paveikus kietais bukai daiktais.

Jokių kitų sumuÅ¡imo žymių ekspertas nenustatė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti mažametę nebuvo objektyvių galimybių, nes mergaitė atsisakė duoti parodymus, be to, mažamečio vaiko apklausa, vertinant jo parodymų patikimumo laipsnį, nėra iÅ¡skirtinai reikÅ¡minga. Nors ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , kad pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ visumoje galima atmesti galimybę, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi, Å¡i iÅ¡vada nepaneigia galimybės, kad atitinkamas sužalojimas mergaitei galėjo bÅ«ti padarytas ne kartÄ griÅ«vant su dviračiu.

Atsakovės paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės, kad M. G. tyrimui aktualiu laikotarpiu mokėsi važiuoti su dviračiu, nepaneigtos. Å ios aplinkybės ekspertams nebuvo nurodytos ir jiems nebuvo pateikta atsakyti į klausimÄ , ar nustatytas sėdmens sužalojimas galėjo atsirasti aukščiau aptartu bÅ«du. Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie atsakovės smurtÄ , jis nenurodė ir nepagrindė, kuo pasireiÅ¡kė, jo manymu, toks netinkamas vertinimas.

Nėra jokio pagrindo teigti, kad eksperto išvada patvirtino, jog mergaitė buvo sumušta diržu, kaip kad teigia pats ieškovas. Jokių esminių aplinkybių vertinimo prieštaravimų nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad laikotarpiu nuo 2014-06-10 iki 2014-06-17 M. G. kontaktavo ne tik su motina (nuo 2014-06-14 ji buvo tėvo priežiūroje), pagrįstai vertino, jog ieškovo teiginiai, kad motinos aplinka tapo vaikui nesaugi, nepatvirtinti įrodymais.Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo vaiko noru likti gyventi Latvijoje su tėvu.

Apeliacinės instancijos teismas tokiÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ laiko nepagrįsta.EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikÅ¡mė priimant sprendimÄ dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikÅ¡tam norui (pvz., cituotoje byloje Hokkanen v. Finland, nusprendė, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad bÅ«tų atsižvelgta į jos nuomonę). Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiÅ¡kimas taip pat gali bÅ«ti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumÄ ir svarbumÄ Konvencijos 8 straipsnio prasme.

Tačiau Å¡io Teismo praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikÅ¡mingų įrodymų, bÅ«tina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38).AnalogiÅ¡kos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vertinant vaiko norus, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ , taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko iÅ¡reikÅ¡tam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013); vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiÅ¡kianti, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas; į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieÅ¡tarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v.

V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė iÅ¡samius motyvus, kodėl teismas negali vadovautis vaiko noru likti Latvijoje su tėvu: teismas nustatė aplinkybes, kad mažametė M. yra įtakojama tėvo, toleruojančio neigiamÄ požiÅ«rį į motina ir trukdančio vaikui bendrauti su ja, kas neigiamai veikia vaiko asmenybės formavimÄ si, emocinę bei socialinę raidÄ .

Teismas taip pat nustatė, jog apart to, kad tėvas toleruoja mažametės nepagarbÄ motinai ir kategoriÅ¡kÄ jos neigimÄ , jis elgiasi ir vaikus auklėja, pažeisdamas galiojančias įstatymo normas bei gerÄ moralę, neigiamai charakterizuodamas vaikų motinÄ ir visokiais bÅ«dais neleisdamas jiems susitikti ir bendrauti. Teismas taip pat rėmėsi Rygos teismo psichologės tyrimo iÅ¡vadomis, kad, atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, M. nesugeba argumentuoti savo nuomonės. Nei vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių apeliantas nepaneigė.

Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Kontekste visų nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į mažametės mergaitės amžių ir į tai, kad nuo 2014-06-14 M. yra atimtos galimybės bendrauti su motina, kad ji yra išimtinai tėvo valdžioje ir kad ji nelanko jokios ugdymo įstaigos, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus iÅ¡dėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apelianto T. G. atsakovės naudai priteisiamos 434 Eur atstovavimo iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 96, 99 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė :

Apelianto T. G. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto T. G. atsakovės S. S. naudai 434 Eur atstovavimo iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Teisėjai                                                                              Aldona Tilindienė                                                                               Loreta Bujokaitė                                                                               Liuda Uckienė