e52d51b2-e57c-4ce6-bb36-2f49069470e7 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-255/2019 Teisėjas V. Vainius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12117-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.3; 1.2.14.10.1; 1.2.14.10.2;1.1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.27.4; 1.2.29.3.1; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, nuteistojo R.

B. gynėjui advokatui Petrui Matažinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį dėl R. J. turto sugadinimo 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl N. P. nedidelės vertės turto pagrobimo 45 parų areÅ¡to bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl K.

U. sužalojimo 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl G. P. turto sugadinimo 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl V. B. sužalojimo 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl S. J. turto sugadinimo 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl S. J. nedidelės vertės turto sugadinimo 45 parų arešto bausme; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl B.

Č. turto sunaikinimo 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, baudžiamoji byla, kurioje R. B. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo S. P. sukėlimo, nutraukta dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl G.

P. turto sugadinimo, 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį dėl V. B. sužalojimo ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl S. J. turto sugadinimo, 178 straipsnio 4 dalį dėl S. J. turto pagrobimo subendrintos apėmimo būdu, kitos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir nustatyta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintos su 2018-09-28 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2019-01-17 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme ir nustatyta galutinė 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-03-16 iki 2018-03-16 (viena para), nuo 2018-04-09 iki 2018-04-11 (dvi paros), nuo 2018-04-23 iki 2018-04-25 (dvi paros) ir suėmimo laikas nuo 2018-04-25 iki bausmės vykdymo pradžios, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2018-04-25. Nuosprendžiu R. B. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl G. K. dokumentų pagrobimo ir pagal 187 straipsnio 2 dalį dėl R. R. turto sunaikinimo iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Be to, R. B. dėl kaltinimo pagal BK 289 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžiu iš R. B. priteista 180 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 380 Eur, nukentėjusiajai R. J., 369,05 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. P., 1158 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam B. Č.. Nukentėjusiųjų G. K., S. J. ir R. R. civiliniai ieškiniai atmesti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : 1.1.

R. B. nuteistas už tai, kad sugadino svetimÄ turtÄ : 2018-03-15, apie 2.40 val., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), tyčia mesdamas akmenį juo iÅ¡daužė R. J. priklausančio automobilio „Nissan Tiida“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės priekinį stiklÄ ir sugadino 300 Eur vertės variklio dangtį. Taip R. B. sugadino R. J. priklausantį 400 Eur vertės turtÄ . 1.2. Be to, R. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , neteisėtai įgijo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir pagrobė fizinio asmens dokumentÄ : 2018-03-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iÅ¡ A.

A. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė pastarajam priklausantį 10 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 3310“, IMEI (duomenys neskelbtini), piniginę, neturinčiÄ materialinės vertės, kurioje buvo A. A. vardu iÅ¡duota Luminor Bank, AB, mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas 2017-12-15. Taip R. B. įsibrovęs į patalpÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , neteisėtai įgijo A.

A. priklausančiÄ banko mokėjimo kortelę bei asmens dokumentÄ . 1.3. Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad inicijavo finansinę operacijÄ viena svetima elektroninio mokėjimo priemone: 2018-04-04 10.03 val. UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už įsigyjamas 3,05 Eur vertės prekes, neteisėtai pateikė kasininkei A. A. iÅ¡duotÄ Luminor Bank, AB, banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip save pateikdamas kaip kortelės savininkÄ , tačiau finansinės operacijos neatliko dėl lėšų trÅ«kumo sÄ skaitoje. 1.4.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ : 2018-04-06, apie 0.30 val., iÅ¡ N. P. priklausančio neužrakinto automobilio „S. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė pastarajam priklausančiÄ 150 Eur vertės automobilio magnetolÄ â€žPioneer“ ir 50 Eur vertės Å¡lifavimo aparatÄ â€žApex“. Taip R. B. pagrobė N. P. priklausantį 200 Eur vertės turtÄ . 1.5. Taip pat R. B. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė fizinio asmens dokumentus: 2018-04-06, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iÅ¡ G.

K. priklausančio neužrakinto automobilio „Ford Transit“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė pastarajam priklausančius dokumentus: statomo gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), individualaus namo projektÄ , 300 Eur vertės; statomo gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ su skaitmenine laikmena, 150 Eur vertės; žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės dokumentus, bendros 300 Eur vertės;

G. K. vardu iÅ¡duotÄ Å«kininko pažymėjimÄ ; Klaipėdos tarybinio Å«kio technikumo diplomÄ ; (duomenys neskelbtini) sveikatos ir gyvybės draudimo polisÄ ; PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių datos nuo 2010 iki 2016 m.; žemės pasėlių deklaracijas; AB (duomenys neskelbtini) sutartį dėl paskolos gavimo Å«kinei veiklai; AB (duomenys neskelbtini) sutartį dėl paskolos gavimo Å«kinei veiklai; 2015–2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus bendros 100 Eur vertės. 1.6. Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas nežymiai sužalojo žmogų: 2018-04-21, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su Ž.

S., tyčia rankos kumščiu trenkė K. U. į veidÄ . R. B. ir Ž. S. tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , jie K. U. bendrai trenkė ne mažiau kaip tris kartus į veidÄ ir kumščiu trenkė ne mažiau kaip tris kartus į galvÄ . Be to, jiems išėjus į namo koridorių ir tyčia pastÅ«mus K. U., pastarasis nukrito nuo antro aukÅ¡to medinių laiptų prie išėjimo durų ant grindų. K. U. atsikėlus ir išėjus į namo kiemÄ , R. B. ne mažiau kaip du kartus rankose laikomu akmeniu trenkė K.

U. į veidÄ , po to pastarajam parvirtus ant žemės, R. B., veikdamas kartu su Ž. S., bendrai kojomis spyrė daugiau kaip du kartus į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydami K. U. muÅ¡tinę žaizdÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu virÅ¡ugalvio kairėje, muÅ¡tinę žaizdÄ nosies nugarėlėje, muÅ¡tinę žaizdÄ su virÅ¡utinės lÅ«pos minkÅ¡tųjų audinių patinimu kairėje , kraujosruvÄ lÅ«pos gleivinėje, kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu, poodines kraujosruvas nugaros kairėje bei deÅ¡inėje su vertikaliu odos nubrozdinimu nugaros kairėje.

Taip R. B., veikdamas bendrai su Ž. S., nežymiai sužalojo K. U.. 1.7. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad pasisavinęs valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens vardÄ padarė neteisėtus veiksmus: 2018-04-22, apie 20.00 val., atėjęs į J. V. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemÄ , J. V., jos dukrai L. J. prisistatė gamtos apsaugos inspektoriumi ir, parodydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus dokumentus, pažymėjimÄ , pasakė, kad už kieme deginamas medžių Å¡akas jis suraÅ¡ys administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Po to, J. V. papraÅ¡ius R. B. parodyti inspektoriaus pažymėjimÄ , pastarasis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nurodė, kad jei pastaroji nenori mokėti didelės baudos, ji jam turi duoti pinigų. J. V. nesutikus duoti pinigų, R. B. paprašė degtinės ir maisto, kurį suvartojęs iÅ¡ J. V. namo kiemo išėjo. 1.8. Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad sugadino svetimÄ turtÄ : 2018-04-22, apie 22.00 val., bÅ«damas G. P. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, paprašęs name gyvenančio V.

B. įsileisti jį į vidų, tačiau pastarajam nesutikus, tyčia metė akmenį į G. P. priklausančio namo virtuvės 145,20 Eur vertės lango stiklÄ ir jį iÅ¡daužė. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis tyčia metė akmenį į kambario, kuriame buvo R. B., 127,05 Eur vertės lango stiklÄ , kurį taip pat iÅ¡daužė. Taip R. B. sugadino G. P. priklausantį 272,25 Eur svetimÄ turtÄ . 1.9. Be to, R. B. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas: 2018-04-22, apie 22.00 val., bÅ«damas G.

P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, paprašęs name gyvenančio V. B. įsileisti jį į vidų, tačiau pastarajam nesutikus, tyčia metė akmenį į G. P. priklausančio namo virtuvės lango stiklÄ ir jį iÅ¡daužė. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis stovėdamas kieme rankose laikydamas kirvį ir juo mojuodamas pagrasino V. B., jog jį nužudys, jei pastarasis jo neįleis į namo vidų. V. B. iÅ¡sigandus ir įėjus į kambarį bei paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, R.

B. tyčia metė akmenį į kambario, kuriame buvo R. B., lango stiklÄ , krentančios dūžtančio lango stiklo Å¡ukės sužalojo R. B. veidÄ . Taip R. B. grasino nužudyti V. B.. 1.10. Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų: 2018-04-22, apie 22.00 val., bÅ«damas G. P. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, paprašęs name gyvenančio V. B. įsileisti jį į vidų, tačiau pastarajam nesutikus, tyčia metė akmenį į kambario, kuriame buvo R.

B., lango stiklÄ , krentančios dūžtančio lango stiklo Å¡ukės sužalojo R. B. veidÄ ir buvo padarytas odos tarp antakių nubrozdinimas su poodine kraujosruva ties deÅ¡iniu paakiu, kas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymÄ . Taip R. B. nežymiai sužalojo V. B.. 1.11. Be to, R. B. nuteistas už tai, kad tyčia sunaikino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du: 2018-04-23, apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu bÅ«du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta degia medžiaga tyčia padegė B.

Č. priklausančiÄ medinę lauko pavėsinę, dėl to sudegė joje buvę mediniai baldai, Å¡viestuvas. Taip R. B. visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino B. Č. priklausančiÄ bendros 1158 Eur vertės pavėsinę su joje esančiu turtu. 1.12. Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du: 2018 metų balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 21 dienos 19.00 val. iki 23 dienos maždaug 3.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu bÅ«du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta degia medžiaga tyčia padegė S. J. priklausantį nebaigtÄ statyti namÄ , dėl to užsidegė namo fasadas, dėl kurio sugadinimo padaryta 200 Eur turtinė žala. 1.13.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ : 2018 metų balandžio mėnesį, laikotarpiu nuo 21 dienos 19.00 val. iki 23 dienos 13.35 val., bÅ«damas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė iÅ¡ kieme buvusios valymo įrenginių specialiosios dėžutės S. J. priklausančiÄ 205 Eur vertės orapÅ«tę JDK-60 6K8369. 1.14. Taip pat R. B. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du: 2018-04-23, apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu bÅ«du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta degia medžiaga tyčia padegė R.

R. priklausančiÄ medinę lauko pavėsinę, 2000 Eur vertės, dėl to užsidegė joje buvę mediniai baldai, 500 Eur vertės; avalynė – 10 porų batų, bendros 50 Eur vertės; rÅ«bai: striukės ir apsaugos nuo lietaus, bendros 20 Eur vertės; dviratis, 100 Eur vertės; įrankiai: sekatoriai, žirklės, bendros 50 vertės; antikvariniai dirbiniai: medinė vežimo dalis, 100 Eur vertės, medinis rėtis, 20 Eur vertės, medinis senovinis pjÅ«klas, 30 Eur vertės; Å¡alia stovėjęs automobilis „Mitsubichi Space Wagon“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės;

Å¡alia pasodinti augalai: 4 buksmedžio krÅ«mai, 5 rododendro krÅ«mai, 2 azalijos krÅ«mai, dekoratyvinis alyvos krÅ«mas, dekoratyvinis gluosnis, dekoratyvinė tuja, bendros 100 Eur vertės; taip sudegė R. R. priklausanti pavėsinė su jo viduje bei Å¡alia esančiu turtu, bendros 3570 Eur vertės. Taip R. B. visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino R. R. priklausantį 3570 Eur vertės turtÄ . 1.15. Be to, R. B. buvo kaltinamas tuo, kad muÅ¡damas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ : 2018-04-23, apie 12.00 val., bÅ«damas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė S. P. į deÅ¡inę veido pusę, po to jai ant veido užpylė rankose turimÄ alų.

Taip smurtaudamas R. B. sukėlė S. P. fizinį skausmÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendį ir atnaujinti įrodymų tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje dėl visų jam pareikÅ¡tų kaltinimų. 2.1. Apeliaciniame skunde R. B. nurodo, jog yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl R. J. priklausančio turto sugadinimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo parodymus kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojų parodymais patikėjo, kadangi jie vieni kitus papildė.

Apeliantas nurodo, jog teismas nuosprendyje patvirtino, jog nėra tiesioginių įrodymų, jog jis, R. B., padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau vis vien pripažino jį kaltu ir nuteisė laisvės atėmimo bausme. 2.2. Apeliaciniame skunde R. B. taip pat nurodo, jog yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. A. priklausiančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenų panaudojimo.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ Â 2018-04-23 įvykio vietos apžiÅ«ros metu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rint paimtus daiktus buvo rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“, modelis 3310, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus minėtame telefone rastos SIM kortelės „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybių kontrolę, nustatyta, kad kortelės telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini), priklauso jam, R.

B.. Apelianto nuomone, teismas visiškai netyrė šio fakto ir byloje nėra jokių įrodymų, jog telefonas „Nokia“, modelis 3310, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai priklauso A. A.. Apelianto nuomone, nesurinkta įrodymų ir dėl paso vagystės bei mokėjimo kortelės panaudojimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo vien nukentėjusiojo parodymais, o jo parodymus ir vėl vertino kritiškai. 2.3. Apeliaciniu skundu R. B. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nedidelės vertės N. P. priklausančio turto pagrobimo.

Apelianto nuomone, ir čia teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais, o jo parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Apelianto nuomone, jis taip pat turėtų būti išteisintas ir dėl K. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo, kadangi liudytojo Ž. S. parodymai, kuriais teismas grindė jo kaltę, yra melagingi. Apeliantas nurodo, jog kartu su Ž. S. buvo K. U. namuose, tačiau jis K. U. nesužalojo. 2.4. Apelianto nuomone, jis taip pat nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl G. P. priklausančio turto sugadinimo, grasinimo nužudyti V.

B. bei jo sveikatos sutrikdymo. Pažymi, jog jo parodymais teismas kaip visuomet nesivadovavo, o jo kaltę grindė vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Apeliaciniu skundu R. B. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas už B. Č. priklausančio turto sugadinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog jo kaltė įrodyta, o jo duoti parodymai nelogiÅ¡ki ir nėra vertinami. Apeliantas tokiais pačiai motyvais nesutinka ir su jo nuteisimu dėl S. J. priklausančio turto sugadinimo visuotinai pavojingu bÅ«du ir nedidelės vertės turto pagrobimo.

Apelianto nuomone, ir ši nuosprendžio dalis turi būti panaikinta, kadangi teismas ir vėl nepagrįstai kritiškai vertino jo parodymus.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ ir pats įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog, spręsdamas nuteistojo R. B. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad R.

B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

7. Pagal teismų praktikÄ , esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo iÅ¡vados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

8. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trÅ«kumų neturi. Pažymėtina, jog visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad R.

B. padarė visas jam inkriminuotas nusikalstas veikas. Dėl R. J. priklausančio turto sugadinimo 9. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. tvirtina, jog yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl R. J. priklausančio turto – automobilio – sugadinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo parodymus kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojų parodymais patikėjo, kadangi jie vieni kitus papildė. Be to, apeliaciniame skunde nurodo, jog nors teismas nuosprendyje patvirtino, jog nėra tiesioginių įrodymų, jog jis, R.

B., padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau vis vien pripažino jį kaltu ir nuteisė laisvės atėmimo bausme.

10. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo R. J. priklausančio turto – automobilio – apgadinimo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį R. B., nukentėjusiÄ jÄ R. J., liudytojus J. E., E. E., R. M., D. M., iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ ir daiktų apžiÅ«ros protokolÄ . Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas E. E. parodė, jog įvykio naktį pas juos su mama buvo atvykęs R.

B., su juo mama susipyko, dėl to buvo iÅ¡kviesta policija, o po policijos pareigÅ«nių iÅ¡vykimo R. B. išėjo ir po 10 minučių kieme pasigirdo stiklo dūžis, iÅ¡bėgęs į kiemÄ pamatė iÅ¡daužtÄ R. J. priklausiančio automobilio stiklÄ (b. l. 150, t. 9). Kaip liudytojas teisme apklaustas R. M. parodė, jog įvykio naktį visiÅ¡kai atsitiktinai ėjo namo iÅ¡ tėvų namų ir Å¡alia R. J. priklausančio automobilio matė stovintį R. B., kuris kažkÄ turėjo rankose, bet nematė tiksliai kÄ (b. l. 150, t. 9).

Minėtų liudytojų E. E. ir R. M. parodymus apie tai, kad R. B. įvykio metu buvo kieme, iÅ¡ esmės patvirtino ir kaip liudytojos apklaustos policijos pareigÅ«nės D. M. parodymai apie tai, kad įvykio naktį ji vyko pagal iÅ¡kvietimÄ dėl J. E. ir R. B. konflikto, o iÅ¡vykstant pareigÅ«nes į laukÄ iÅ¡lydėjo pats R. B.. Nuo jų iÅ¡vykimo praėjus mažiau nei pusei valandos per racijÄ iÅ¡girdo, kad tuo pačiu adresu yra apgadintas automobilis (b. l. 50, t. 9). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R.

B. kaltę dėl R. J. priklausiančio turto sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį patvirtina ne tik nuoseklÅ«s minėti liudytojų E. E., R. M. ir D. M. parodymai, bet ir pačios nukentėjusiosios tvirtinimas, jog R. B. turėjo priežastį apgadinti jos automobilį, kadangi anksčiau nagrinėtoje baudžiamojoje byloje ji davė prieÅ¡ jį parodymus (b. l. 47–48, t. 9). Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, byloje surinktais bei iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R.

B. parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl R. B. kaltės, padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Dėl A. A. priklausančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenų panaudojimo 11.

Apeliaciniame skunde R. B. taip pat nurodo, jog yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. A. priklausiančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenų panaudojimo. Apelianto nuomone, teismas visiškai netyrė ir byloje nėra jokių įrodymų, jog telefonas „Nokia“, modelis 3310, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas 2018-04-23 įvykio vietos apžiūros metu, tikrai priklauso A.

A.. Apelianto nuomone, nesurinkta įrodymų ir dėl paso vagystės bei mokėjimo kortelės panaudojimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo vien nukentėjusiojo parodymais, o jo parodymus ir vėl vertino kritiškai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo R. B. kaltę pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – A. A. priklausančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, įrodyta, kad nuteistasis R. B. 2018-03-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iÅ¡ A. A. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė pastarajam priklausantį 10 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 3310“, IMEI (duomenys neskelbtini), piniginę, neturinčiÄ materialinės vertės, kurioje buvo A. A. vardu iÅ¡duota Luminor Bank, AB, mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas 2017-12-15.

Taip R. B. įsibrovęs į patalpÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , neteisėtai įgijo A. A. priklausančiÄ banko mokėjimo kortelę bei asmens dokumentÄ . Be to, įrodyta, kad jis, R. B., inicijavo finansinę operacijÄ svetima elektroninio mokėjimo priemone: 2018-04-04 10.03 val. UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už įsigyjamas 3,05 Eur vertės prekes, neteisėtai pateikė kasininkei A. A. iÅ¡duotÄ Luminor Bank, AB, banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip save pateikdamas kaip kortelės savininkÄ , tačiau finansinės operacijos neatliko dėl lėšų trÅ«kumo sÄ skaitoje.

13. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo A. A. priklausiančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį R. B., nukentėjusįjį A. A., iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus – 2018-04-23 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , 2018-05-11 ir 2018-06-28 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinius praneÅ¡imus ir AB (duomenys neskelbtini) 2018-04-25 praneÅ¡imÄ .

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. parodė, jog kaltinamasis R. B. susipažino su jo broliu bei sÅ«numi ir pradėjo dažnai lankytis jo namuose. Teismui nurodė, jog tarp jų buvo įvykęs konfliktas, dėl to parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, o po to R. B. pavogė jo telefonÄ , dokumentus, atsiskaitymo kortelę. Nukentėjusiojo tvirtinimu, dėl telefono grÄ Å¾inimo su R. B. tarėsi jo sÅ«nus A. A., tačiau telefono R. B. negrÄ Å¾ino. Be to, nukentėjusysis patvirtino, jog bankine atsiskaitymo kortele parduotuvėse nesinaudodavo, kai gaudavo pensijÄ , kiek galima visus pinigus iÅ¡grynindavo (b. l. 191, t. 8).

Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga, t. y. 2018-05-11 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta informacija, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-23 atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“, modelis 3310, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), o, patikrinus minėto telefono IMEI kodÄ , nustatyta, kad telefonas yra pavogtas iÅ¡ A.

A.. Atlikus minėtame telefone rastos SIM kortelės „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybių kontrolę, nustatyta, kad kortelės telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini), kurį R. B. yra nurodęs kaip jam priklausantį 2018-03-19 jam surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 36, t. 4). Be to, iš 2018-06-28 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tirtas A. A. pareiškimas apie tai, kad iš neužrakinto namo 2018 m. balandžio 3–4 d., apie 15.00 val., pažįstamas R.

B. galbÅ«t pavogė 10 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 3310“, kuriame buvo įdėta „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), piniginę, kurioje buvo pareiÅ¡kėjo vardu iÅ¡duotas pasas, banko DNB mokėjimo kortelė, pensininko pažymėjimas, nuolaidų kortelės. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, jog tyrimo metu atlikus nukentėjusiojo A. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę nustatyta, kad iki vagystės minėtas numeris veikė telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o po vagystės nuo 2018-04-08 12.59 val. iki 2018-04-09 18.26 val. veikė telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini).

Tyrimo metu apžiÅ«rėjus mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, 2018-04-09 paimtÄ iÅ¡ R. B. suraÅ¡ant į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiÅ«ros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolÄ , nustatyta, kad apžiÅ«rimo telefono „Nokia 1209“ IMEI numeris sutampa su telefono aparato į kurį po vagystės buvo įdėta nukentėjusiojo SIM kortelė, kurios IMSI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI numeriu. IÅ¡analizavus A. A. priklausančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių laikotarpio nuo 2018-03-01 iki 2018-04-09 iÅ¡klotines, nustatyta, kad tel.

Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018-04-02 11.21 val. veikė mobiliojo ryÅ¡io aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (A. A. telefonas „Nokia 3310“). 2018-03-15 3.57 val. ir 2018-03-31 9.04 val. iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) po vienÄ kartÄ buvo skambinta ir bendrauta su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (R. B. sugyventinė J. E.). 2018-04-01 bendravimas tarp minėtų numerių padažnėjo, nuo 11.32 val. iki 23.55 val. buvo bendraujama skambučiais ir SMS žinutėmis. Taip pat tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018-04-01 19.33 val. iki 2018-04-02 11.21 val. bendravo su tel.

Nr. (duomenys neskelbtini) (R. B. sūnus A. B.). Nuo 2018-04-08 tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo veikti mobiliojo ryšio aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (iš R. B. paimtas telefonas „Nokia 1209“). Nuo 2018-04-08 18.49 val. iki 2018-04-09 18.37 val. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambučiais ir SMS žinutėmis bendravo su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (J. E.) (b. l. 40–45, 46, 53, 60–62, t. 2). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie minėti bylos duomenys patvirtina, jog pas R.

B. buvo rastas iš A. A. pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, į kurį R. B. dėdavo savo SIM kortelę.

14. Apeliaciniame skunde R. B. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė fakto ir byloje nėra jokių įrodymų, jog telefonas ,,Nokia 3310“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai priklauso A. A.. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu, atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“, modelis 3310, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), o patikrinus minėto telefono IMEI kodÄ nustatyta, kad telefonas yra pavogtas iÅ¡ A.

A.. Be to, apeliantas R. B. nurodo, jog nesurinkta įrodymų ir dėl paso vagystės bei mokėjimo kortelės panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi byloje surinkta įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo A. A. parodymai, byloje esantys minėti rašytiniai įrodymai – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, AB (duomenys neskelbtini) 2018-04-25 pranešimas, patvirtina, jog tiek A. A. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, tiek piniginė su joje buvusiais dokumentais ir bankine mokėjimo kortele buvo pagrobti tuo pačiu metu, todėl neabejotinai patvirtina R.

B. kaltę dėl minėtų nusikaltimų.

15. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. B. kaltę dėl A. A. priklausančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto elektroninės priemonės ar jos duomenų panaudojimo patvirtina ne tik nukentėjusiojo A. A. parodymai, bet ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, byloje surinktais bei iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R.

B. parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl R. B. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

16. Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, t. y. A. A. priklausančio turto pagrobimo, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimo, neteisėto elektroninės priemonės ar jos duomenų panaudojimo, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų. Dėl nedidelės vertės N. P. priklausančio turto pagrobimo ir K. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo 17. Apeliaciniu skundu R. B. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nedidelės vertės N. P. priklausančio turto pagrobimo. Apelianto nuomone, ir čia teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais, o jo parodymus atmetė kaip nepagrįstus.

Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo N. P. priklausančio turto – automagnetolos ,,Pioneer“ ir Å¡lifavimo įrankio ,,Apex“ – pagrobimo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį R. B., nukentėjusįjį N. P., iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – automobilio apžiÅ«ros protokolÄ ir daiktų apžiÅ«ros protokolus, duomenų bazės ,,polis.policija“ 2018-07-12 iÅ¡raÅ¡Ä .

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis N. P. parodė, jog jis buvo pamiršęs užrakinti savo automobilį, ryte pamatė, jog iš automobilio buvo pavogti daiktai. Kadangi vakare pas jį buvo užėjęs R. B., todėl įtarė, kad tik jis, t. y. R. B., ir galėjo jį apvogti, o nuėjęs pas R. B. į jo namo katilinę rado savo visus pavogtus daiktus (b. l. 23, t. 9). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. B. kaltę dėl N. P. priklausiančio turto pagrobimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo N. P. parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, t. y. duomenų bazės ,,polis.policija“ 2018-07-12 išrašas, iš kurio matyti, jog 2018-04-06 10.01 val.

N. P. pranešė apie 2018-04-06, apie 7.30 val., įvykdytÄ vagystę iÅ¡ jam priklausančio automobilio (b. l. 32, t. 1); N. P. automobilio apžiÅ«ros ir daiktų protokolai, iÅ¡ kurių matyti, kokie konkrečiai N. P. daiktai buvo pagrobti ir vėliau jo paties surasti pas R. B. (b. l. 88–95, t. 2). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, byloje surinktais bei iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R.

B. parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl R. B. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

18. Apelianto nuomone, jis taip pat turėtų būti išteisintas ir dėl K. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo, kadangi liudytojo Ž. S. parodymai, kuriais teismas grindė jo kaltę, yra melagingi. Apeliantas nurodo, jog kartu su Ž. S. buvo K. U. namuose, tačiau jis K. U. nesužalojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais R. B. apeliacinio skundo argumentais, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo K.

U. nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį R. B., nukentėjusįjį K. U., kaip liudytojÄ apklausė Ž. S. ir iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ . Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. U. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2018-04-21, apie vidurdienį, jis grįžo į savo namus ir įėjęs į kambarį pamatė, kad jame yra du vyriÅ¡kiai.

Vienas iÅ¡ jų buvo iÅ¡ matymo pažįstamas R. B., o kitas pravarde (duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta, Ž. S.). Nukentėjusysis parodė, jog įvykio metu buvo blaivus, o abu vyriÅ¡kiai – R. B. ir Ž. S. – akivaizdžiai neblaivÅ«s. Nukentėjusiajam paklausus, kÄ jie čia veikia, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jie daro, kÄ nori, ir pasiims, kÄ nori, tuomet abu puolė jį muÅ¡ti, tačiau jis negali tiksliai pasakyti, kuris ir kiek smÅ«gių jam sudavė. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog vėliau jie visi trys išėjo į kiemÄ , kur R.

B. pasiėmęs akmenį pasakė jam: ,,ateik čia“, tada jam daugiau kaip du kartus sudavė į galvÄ . Nuo suduotų smÅ«gių jis parvirto ant žemės, o tuomet R. B. ir Ž. S. spyrė jam į įvairias kÅ«no vietas, nuo smÅ«gių jis prarado sÄ monę, todėl nebepamena, kaip viskas baigėsi (b. l. 3, t. 9). Å iuos nukentėjusiojo K. U. parodymus iÅ¡ esmės patvirtino kaip liudytojo apklausto Ž. S. parodymai, jog jie kartu su R. B. sumušė K. U.. Å is liudytojas teisme parodė, jog su R.

B. kartu užėjo pas K. U., kai tuo metu nieko nebuvo namie. R. B. atidarė Å¡aldytuvÄ ir tuo metu K. U. parėjo namo. Kilus konfliktui, abu susikibo su K. U. ir nusirito laiptais, vėliau lauke K. B. toliau smurtavo prieÅ¡ K. U. (b. l. 81, t. 9). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. B. kaltę dėl K. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį patvirtina ne tik nuoseklÅ«s nukentėjusiojo K. U. ir kaip liudytojo apklausto Ž. S. parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotos įvykio vietoje esančios kraujo dėmės, kurios patvirtina, jog ten buvo smurtaujama (b. l. 79–85, t. 3), vyko muÅ¡tynės, ir specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuoti K. U. sužalojimai ir nurodoma, jog Å¡ie sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ (b. l. 103, t. 3).

19. Apeliaciniame skunde R. B. tvirtina, jog liudytojo Ž. S. parodymai, kuriais teismas grindė jo kaltę, yra melagingi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais, kadangi liudytojo Ž. S. parodymai iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiojo K. U. parodymus, Å¡ie parodymai vienas kitÄ papildo. Be to, pažymėtina ir tai, kad Ž. S. kitoje baudžiamojoje byloje, iÅ¡skirtoje iÅ¡ Å¡ios baudžiamosios bylos, taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl K.

U. nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, abejoti jo nuoširdumu ar manyti, jog jis R. B. apkalba, kadangi dėl šių parodymų jo paties procesinė padėtis išskirtoje baudžiamojoje byloje nepasikeitė. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R.

B. parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl R. B. kaltės, padarius BK 1401 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Dėl G. P. priklausančio turto sugadinimo, grasinimo nužudyti V. B. ir jo sveikatos sutrikdymo 20. Apeliaciniu skundu R. B. nesutinka ir su jo nuteisimu dėl G. P. priklausančio turto sugadinimo, grasinimo nužudyti V.

B. ir jo sveikatos sutrikdymo ir pažymi, jog jo parodymais teismas eilinį kartÄ nesivadovavo, o jo kaltę grindė vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo G. P. priklausančio turto – dviejų namo langų – iÅ¡daužimo, grasinimo nužudyti V. B. ir jo sveikatos sutrikdymo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį R.

B., nukentėjusiuosius G. P. ir V. B., iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , kitų objektų (iÅ¡ BPC gauto garso įraÅ¡o) apžiÅ«ros protokolÄ , specialisto iÅ¡vadÄ ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolÄ . Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. P. parodė, kad savo name leido gyventi V. B., o atvykęs į sodybÄ pastebėjo, kad iÅ¡daužti du namo langai. V. B. jam papasakojo, kad R. B. vartojo alkoholį, vėliau jo, R.

B., V. B. neįsileido į namÄ , todėl jis, R. B., iÅ¡daužė langus (b. l. 68, t. 9). Å iuos nukentėjusiojo G. P. parodymus iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiojo V. B. teisme duoti parodymai apie tai, kad jis gyveno G. P. priklausančiame name ir su R. B. vartojo alkoholinius gėrimus, o prasidėjus konfliktui pasakė, jog kvies policijÄ , tuomet R. B. iÅ¡eidamas iÅ¡daužė langÄ . Atvykus policijai pareiÅ¡kimo nerašė, kadangi R. B. kažkur dingo. Tačiau kitÄ dienÄ grįžęs R. B. su savimi turėjo kirvį, iÅ¡daužė dar vienÄ namo langÄ ir grasino jį nužudyti, dėl to jis buvo labai iÅ¡sigandęs ir tikrai bijojo dėl savo gyvybės. Be to, nukentėjusysis V.

B. nurodė, jog antro dūžtančio lango šukės jį sužalojo (b. l. 48, t. 9). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. B. kaltę dėl G. P. priklausiančio turto apgadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei V. B. sveikatos sužalojimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiųjų G. P. ir V. B. parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2018-04-23 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti G.

P. priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužti du langai, stiklo Å¡ukės namo viduje ir apie 10 cm skersmens du akmenys (b. l. 177–193, t. 3), kitų objektų (iÅ¡ BPC gauto garso įraÅ¡o) apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotas V. B. praneÅ¡imas apie iÅ¡daužtus namo langus ir vyriÅ¡kį su kirviu (b. l. 74–76, t. 4), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, iÅ¡ kurio nustatyta, kad V. B. atpažino iÅ¡ nuotraukos R. B., kaip jį sužalojusį asmenį (b. l. 113–115, t. 4), ir 2018-04-24 specialisto iÅ¡vada Nr. G 708/2018 (03), kurioje konstatuota, jog V.

B. nustatyti sužalojimai – odos tarp antakių nubrozdinimas su poodine kraujosruva ties deÅ¡iniu paakiu, kuris buvo padarytas dėl vieno traumuojančio poveikio, galbÅ«t dūžtančio lango stiklo (plastmasės) šuke, kas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymÄ (b. l. 112, t. 4). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, byloje surinktais bei iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R.

B. parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl R. B. kaltės, padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje bei 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Dėl B. Č. priklausančio turto sugadinimo visuotinai pavojingu bÅ«du 21. Apeliaciniu skundu R. B. taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas už B.

Č. priklausančio turto sugadinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du. Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog jo kaltė įrodyta, o jo duoti parodymai nelogiÅ¡ki ir nėra vertinami. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo B. Č. priklausančio turto – medinės lauko pavėsinės – sugadinimo visuotinai pavojingu bÅ«du aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį R.

B., nukentėjusįjį B. Č., liudytojus T. Č., V. D. ir iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ ir daiktų apžiÅ«ros protokolÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ , kilusio gaisro nustatymo aktÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ . Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis B. Č.parodė, kad 2018-04-23, apie 1.50 val., bÅ«damas namuose, pabudo iÅ¡ miego, kai jo Å¡eimos nariai pradėjo Å¡Å«kauti, kad dega jam priklausanti kieme esanti lauko pavėsinė, o išėjęs į laukÄ pamatė, kad jau yra atvykę ugniagesiai.

Nukentėjusysis teismui nurodė, jog pavėsinėje nebuvo elektros ir jokių degių skysčių, buvo stalas ir suolai, kurie sudegė. Nukentėjusysis nurodė, jog vėliau Å¡alia gaisravietės rado ne jo Å¡eimai priklausančias gumines Å¡lepetes (b. l. 5, t. 9). Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas T. Č. parodė, kad prieÅ¡ kelias dienas iki gaisro pas jį buvo atvažiavęs R. B. ir paprašė duoti parÅ«kyti, o T. Č. atsakius, kad R. B. atiduotų skolÄ , Å¡is nuvažiuodamas pasakė:

„pamatysi kaip atiduosiu skolÄ â€œ, ir po kelių dienų buvo sudeginta pavėsinė (b. l. 49, t. 9). Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas V. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, jog 2018-04-23, apie 2.05 val., pas jį užėjo R. B., kuris buvo neblaivus ir basas, dėl ko atėjo, paaiÅ¡kinti negalėjo, be to, su savimi turėjo plastikinę talpÄ , kurioje matėsi apie 100 g skysčio (b. l. 49, t. 9). Kaip liudytoja apklausta R. R. iÅ¡ esmės patvirtino V. D. parodymus ir nurodė, jog R.

B. buvo atėjęs vienÄ naktį pas jÄ basas, sakė, kad pametė Å¡lepetes, todėl ji davė jam kitas ir jis išėjo (b. l. 95, t. 9). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. B. kaltę dėl B. Č. priklausančio turto sugadinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du pagal BK 187 straipsnio 2 dalį patvirtina ne tik nuoseklÅ«s anksčiau minėti nukentėjusiojo B. Č., liudytojų T. Č., V. D. ir R. R. parodymai, bet ir paties nukentėjusiojo bei jo sÅ«naus T.

Č. tvirtinimas, jog R. B. turėjo priežastį sudeginti medinę pavėsinę, kadangi R. B. kelios dienos prieÅ¡ šį įvykį buvo užsukęs pas T. Č. ir jam papraÅ¡ius sugrÄ Å¾inti skolÄ pagrasino (b. l. 49, t. 9).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. B. kaltę iš esmės patvirtina ir byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog šalia įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios teritorijoje yra sudegusi medinė lauko pavėsinė, maždaug už 10 metrų į rytų pusę rastos dvi juodos spalvos šlepetės. Ant šių įvykio vietoje rastų daiktų (šlepečių) buvo rasta biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ir 2018-05-31 specialisto išvada nustatyta, jog ant šlepečių rastų biologinių pėdsakų DNR genotipas sutampa su R.

B. genotipu. (b. l. 154–155, t. 4). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje surinktais bei iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R. B. parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl R.

B. kaltės, padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Dėl S. J. priklausančio turto sugadinimo visuotinai pavojingu bÅ«du bei nedidelės vertės turto pagrobimo 23. Apeliaciniu skundu R. B. taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas už S. J. priklausančio turto sugadinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du ir nedidelės vertės jo turto pagrobimÄ . Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog jo kaltė įrodyta, o jo duoti parodymai nelogiÅ¡ki ir nėra vertinami.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo S. J. priklausančio turto – statomo gyvenamojo namo – sugadinimo visuotinai pavojingu bÅ«du ir orapÅ«tės pagrobimo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį R. B., nukentėjusįjį S. J., liudytojÄ V. B. ir iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius įrodymus – įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros protokolus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolÄ , pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus.

Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. J. parodė, kad nuvažiavęs prie savo statomo namo rado aprÅ«kusias sienas, todėl suprato, jog buvo bandoma padegti namÄ . Nukentėjusiojo manymu, tai galėjo padaryti R. B., kadangi jis tÄ patį vakarÄ buvo pas jo, S. J., anytÄ J. V. ir prisistatė jai gamtos apsaugos inspektoriumi. TÄ patį vakarÄ S. J. sutuoktinė pastebėjo, kad nebėra ir orapÅ«tės, kuriÄ policija surado ir grÄ Å¾ino jam (b. l. 191, t. 8). Teismo posėdžio metu R.

B. dėl minėtų nusikaltimų savo kaltės nepripažino ir parodė, jog jis nepadegė S. J. namo, nežino, kodėl jį kaltina padegimu, jis net nežino, kur jis gyvena. Be to, R. B. nurodė, jog orapÅ«tės nevogė, o jÄ gavo iÅ¡ V. B., iÅ¡ kurio buvo pirkęs ginklÄ ir kolonėles ir, kadangi per daug sumokėjo, tai V. B. pridėjo dar orapÅ«tę (b. l. 190, t. 8). Tačiau kaip liudytojas teisme apklaustas V. B. paneigė Å¡iuos R. B. parodymus ir tvirtino, jog R. B. nepardavinėjo jokio ginklo ir kolonėlių, apie orapÅ«tę nieko nežino, tik kai pas jį buvo atėjęs R.

B., paliko kuprinę, bet kas joje buvo, nežino (b. l. 48, t. 9). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. B. kaltę dėl S. J. priklausančio turto sugadinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du ir jo nedidelės vertės turto pagrobimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį patvirtina ne tik anksčiau paminėti nukentėjusiojo S. J. ir liudytojo V. B. parodymai, bet ir byloje esantys kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. 2018-04-23 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiÅ«rint įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kiemo mediniame pastate rasta žalia su mėlynais atspalviais kuprinė, kurioje aptiktas baltos spalvos metalinis su plastmasiniu gaubtu oro kompresorius (b. l. 177–193, t. 3).

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog  atsižvelgiant į nukentėjusiojo S. J. ir liudytojo V. B. parodymus buvo nustatyta įvykių seka, pagal kuriÄ R. B., padegdamas S. J. priklausantį statomÄ namÄ , pagrobė iÅ¡ ten ir orapÅ«tę, kuri kuprinėje su kitais daiktais buvo rasta G. P. priklausančiame name, kuriuo naudojosi ir V. B.. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, byloje surinktais bei iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R.

B. parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ , nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl R. B. kaltės, padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais bei iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija, o paties R.

B. parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Vadovaudamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadas dėl R. B. kaltės. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. BylÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė visus įstatymo reikalavimus, apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus įrodymus ir iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. B. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimÄ .

25. Remdamasi anksčiau iÅ¡dėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. vasario 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Regina BertaÅ¡ienė Dalius Jocys Savinijus Katauskas