e52c99f5-dfb2-4d82-bbbb-f73d2a29bdd6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. PK-1099-891/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00057-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.9.7.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. kovo 31 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Budrys, iÅ¡nagrinėjęs I. K. ir T. F. K. advokatės AuÅ¡ros Ručienės (toliau – ir pareiÅ¡kėja) privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieÅ¡ A. D. K. ir F. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas advokatės A. Ručienės skundas, kuriame praÅ¡oma patraukti A. D. K. ir J. F. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodoma, jog 2016-02-21 internetiniame tinklapyje http://lietuvosdiena.lrytas/aktualiios/pinigus-melzianti-lietuve-siutina-buvusia-turtuolio-zmona.htm buvo patalpintas straipsnis „Pinigus melžianti lietuvė siutina buvusiÄ turtuolio žmonÄ . Saldų kaunietės gyvenimÄ pasiÅ¡ovė apkartinti advokatas (I dalis)“, 2016-02-22 internetiniame tinklapyje http://lietuvosdiena.lrvtas/aktualijos/lietuviai-juos-apgavusiam-milijonieriui-pasirengę-nudirti-kaili.htm buvo patalpintas dar vienas straipsnis „Lietuviai, juos apgavusiam milijonieriui pasirengę nudirti kailį.

Saldų kaunietės gyvenimÄ pasiÅ¡ovė apkartinti advokatas (II dalis)“, o 2016-03-02 elektroniniame tinklapyje http://lietuvosdiena.lrytas/aktualijos/ meiles-lietuvei-apakintas-turtuolis-pamirso-pazadus.htm buvo publikuotas straipsnis „Meilės lietuvei apakintas turtuolis pamirÅ¡o pažadus“. Anot pareiÅ¡kėjos, minėtų straipsnių autoriai „Lietuvos ryto“ žurnalistai R. K. ir A. L., kurie Å¡io straipsnio Å¡altiniais nurodė A. D. K. ir jos advokatÄ J. F.. Privataus kaltinimo procesÄ pradėti atsisakytina.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 4121 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ esant vienai iÅ¡ dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sÄ lygų – kai skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ veikÄ nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, viena jų – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu ir atsisakytina priimti skundÄ .Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijÄ Å¡meižimas reiÅ¡kia paskleidimÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. BÅ«tini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitÄ Å¾mogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ .

Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes.

Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę.Asmens garbę ir orumÄ taip pat gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis, kuriame nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Tiek baudžiamiesiems, tiek civiliniams įstatymams nustatant atsakomybę už iÅ¡ esmės tokius pat veiksmus, atsiranda baudžiamųjų ir civilinių teisės normų konkurencija. Svarbu ir tai, kad įstatymai nenustato jokių aiÅ¡kių kriterijų, leidžiančių spręsti, kokiais atvejais asmens garbė ir orumas turi bÅ«ti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, o kokiais turi bÅ«ti ginami civilinės teisės priemonėmis. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad klausimas yra paliktas spręsti tik skundÄ paduodančio asmens valiai.

Jau skundo priėmimo stadijoje, vadovaujantis BPK 4121 straipsnio 1 dalimi, teismas turi atlikti dalinę pateiktų faktų analizę ir spręsti, ar skunde nurodytuose faktuose apie nusikalstamÄ veikÄ nėra aiÅ¡kių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiam sprendimui svarbi yra nusikalstamos veikos sÄ voka, nurodyta BK 11 straipsnio 1 dalyje – nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kuriÄ numatytÄ laisvės atėmimo bausmė.

Vienas iÅ¡ nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas. Taigi, Å¡ioje stadijoje teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip Å¡meižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste. Tam yra teismų praktikoje suformuotos prielaidos.Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartÄ pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013).Nors pareiškėjos skunde gana abstrakčiai nurodyta, jog visi straipsniai yra šmeižiantys, tačiau iš tam tikrų skundo elementų galima nuspėti, kuriuos teiginius pareiškėja laiko šmeižiančiais:I.

K. įvardinama kaip „melžianti pinigus“;T. F. K. vengia iÅ¡mokėti savo buvusiai sutuoktinei A. K. teismo priteistÄ sumÄ ;„teisėja iÅ¡girdusi T. F. K. argumentus, kad pastarasis neiÅ¡gali sumokėti buvusiai sutuoktinei pinigų, paliepė jam tuoj pat įsileisti buvusiÄ Å¾monÄ Ä¯ apartamentus, vertus 12,7 mln. JAV dolerių, kad ten buvusi žmona A. K. galėtų pasirinkti vertingų daiktų, tokių kaip 45 tÅ«kst. JAV dolerių vertės automatinės žaliuzės bei 30 tÅ«kst. JAV dolerių vertės sofas bei kitus baldus“;„teisėja leido A.

K. iÅ¡kviesti I. K. kaip liudytojÄ Ä¯ teismÄ , nes T. K. prisipažino perleidęs naujajai žmonai 12,7 mln. JAV dolerių vertės apartamentus Niujorke, Manhatano rajone“;„lietuvė jau netrukus turėtų liudyti teisme, kovo viduryje dvi dienas truksiančiuose posėdžiuose <...>“;„Gali bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo T. K. sukčiavimo. Jau yra nuteisti keli žinomi verslininkai, kurie siekdami negrÄ Å¾inti skolos perdavė ar padovanojo kitiems asmenims savo turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ <...>“ ir „Manome, kad bÅ«tent taip galėjo pasielgti ir T.

K. savo žmonai lietuvei padovanodamas du namus <...>“;„Dar bÅ«damas ,,G. K. P.“ vadovas T. K. siÅ«lydavo pirkti akcijų <...>“, ,,Po kelionės į JAV T. K. pasiÅ«lė vilniečiui investuoti į savo bendrovės akcijas <...>“, ,,KartÄ jis pakvietė lietuvį ir pasakė: ,,Galiu atskleisti konfidencialiÄ informacijÄ , kuriÄ turiu kaip valdybos pirmininkas, - mano kompanijÄ ketina pirkti investuotojai iÅ¡ Kinijos <...>“;„AÅ¡ klausiau T. kÄ daryti. Tačiau jis ramino, kad derybos su kinais laikinai stringa dėl Irako vyriausybės pozicijos.

Jis patikino, kad viskas greitai iÅ¡sispręs, - pasakojo vilnietis <...>, ,,Kurį laikÄ akcijų kainos stabilizavosi, tačiau maždaug prieÅ¡ dvejus metus vėl ėmė kristi. Vilnietis vėl kreipėsi į T. K., o Å¡is nuramino – paaiÅ¡kino, kad kainos nukrito laikinai, nes vienas akcininkas padavė bendrovę į teismÄ <...>“, „T. K. galėjo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Å¡alyse specialiai skleisti gandus apie planuojamÄ kompanijos perdavimÄ ir taip dirbtinai biržoje sukelti kainas, kad akcijas brangiai parduotų <...>“;„Vilniuje kažkas subadė jų automobilio padangas, vėliau buvo sudaužyti veidrodėliai.

K. dėl Å¡ių iÅ¡puolių kreipėsi į policijÄ <...>“;„Tačiau I. jam užtemdė visÄ pasaulį. Milijardierius nekreipė dėmesio net į gandus, kad graži mergina galėjo bÅ«ti Amerikoje baigusi specialiÄ barakudų mokyklÄ , kurioje mokoma vilioti turtuolius <...>“;„turtuolis vis nesumoka A. priklausančių pinigų, o perka turtÄ ir jį slepia<...>“, „taip jis iÅ¡leido deÅ¡imtis milijonų dolerių turtui įsigyti. Bet turtas užraÅ¡ytas kitų asmenų vardu – taip turtas slepiamas <...>“, „jis perleidžia savo turtÄ , kad galėtų tvirtinti Jungtinių Amerikos Valstijų teismo procesuose, jog negali įvykdyti prievolės. Mes nežinome tiksliai, kiek jis perleido, tai yra daug milijonų dolerių <...>“, „mano teisininkai turės jai gausybę su byla susijusių klausimų, bet aÅ¡ pati visame tame nedalyvausiu.

Tikiuosi, kad ji ir T. pagaliau pasielgs tinkamai <...> “.Ä®vertinęs skunde nurodytus teiginius, pareiÅ¡kėjos įvertintus kaip neatitinkančius tikrovės ir galinčius paniekinti I. K. ir T. F. K. ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ jais ir jų galimÄ paskleidimo mastÄ , teismas mano, kad jie nesiekia tokio pavojingumo lygio, koks keliamas nusikalstamoms veikoms, juo labiau, kaip nurodė pareiÅ¡kėja, jog tarp A. K. ir T. F. K. vyksta teisminiai procesai tiek Lietuvoje, tiek ir JAV. Visi nurodyti teiginiai yra pakankamai bendro pobÅ«džio, juose nėra tiesiogiai suformuluoti visiems suprantami Å¡meižikiÅ¡ki teiginiai, kurie gali žeminti asmens garbę ar orumÄ .

Be to, pareiÅ¡kėja gali pasiekti tų pačių rezultatų pasinaudojusi civilinės teisės priemonėmis. CK 2.24 straipsnis nustato, kad civilinės teisės taikymo rezultatas gali bÅ«ti paskleistų duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumÄ ir neatitinkančių tikrovės, paneigimas, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Skunde pareiÅ¡kėja reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ji gali jos reikalauti tiek baudžiamajame procese, tiek civiliniame procese ir Å¡iuo atžvilgiu abiejų procesų rezultatas yra toks pats.

Civiliniame procese asmuo gali reikalauti paneigti paskleistus duomenis, o baudžiamasis procesas nenumato galimybės reikalauti paneigimo. Kita vertus, baudžiamojo proceso rezultatas yra kriminalinės bausmės paskyrimas asmeniui, ko nenumato civilinis procesas. Skunde nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl garbės ir orumo negalima apginti civilinės teisės priemonėmis, o reikėtų asmeniui paskirti kriminalinę bausmę, todėl teismas, remdamasis iÅ¡dėstyta teismų praktikÄ daro iÅ¡vadÄ , kad galimai atlikti veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad už jų padarymÄ galima bÅ«tų svartyti dėl kriminalinės bausmės paskyrimo.Atsižvelgiant į nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos nurodytais veiksmais, kuriuos, anot pareiÅ¡kėjos galėjo padaryti A.

D. K. ir J. F., nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių. Taip pat, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Skundas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiÅ¡kimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime yra nurodęs, jog reikalavimų, nustatytų skundui (pareiÅ¡kimui), pagal kurį pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas, skirtumai nuo reikalavimų kreipimuisi, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, yra pagrįsti, nes, kitaip nei kreipimasis, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas, privataus kaltinimo tvarka teismui raÅ¡tu paduodamo skundo (pareiÅ¡kimo) paskirtis ir funkcija – ne tik praneÅ¡imas (kompetentingos institucijos, pareigÅ«no informavimas) apie nusikalstamÄ veikÄ , bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiÅ¡kimu) asmeniui yra pareiÅ¡kiamas kaltinimas, kad bÅ«tų nagrinėjamas teisme (panaÅ¡iai, kaip kaltinamuoju aktu bylose, kuriose yra atliekamas ikiteisminis tyrimas), todėl tokiems skundams (pareiÅ¡kimams) keltini didesni formalÅ«s reikalavimai negu kreipimams, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.IÅ¡ teismui pateikto skundo matyti, jog nurodyti straipsniai buvo publikuoti atitinkamuose interneto puslapiuose ir paraÅ¡yti konkrečių žurnalistų.

Akivaizdu, jog A. D. K. ir jos advokatas J. F. jokios informacijos visuomenės informavimo priemonėse nepublikavo, tÄ darė nurodyti žurnalistai. Skunde tik abstrakčiai daromos prielaidos, jog Å¡meižiančiÄ informacijÄ Å¾urnalistam teikia A. D. K. ir jos advokatas J. F.. Kokių nors konkrečių duomenų, kad straipsniams informacijÄ teikė A. D. K. ir jos advokatas J. F., pareiÅ¡kėja nepateikia. Kaip matyti iÅ¡ prie skundo pridėtų dokumentų – UAB „Lrytas“ ir UAB „Lietuvos rytas“ atstovų raÅ¡tų, informacija straipsniams buvo gauta iÅ¡ JAV dienraščio „New York post“, kuris pranešė, kad tam tikra informacija gauta ir iÅ¡ A.

D. K. (Å¡iuo atveju veiksmai atlikti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje). Kitus Å¡altinius UAB „Lietuvos rytas“ atskleisti atsisakė. IÅ¡ publikuotu straipsnių teksto matyti, jog tam tikrÄ informacijÄ Å¾urnalistams suteikė vilnietis, kurio asmenybė galbÅ«t yra žinoma tik žurnalistams. Atsižvelgiant į tai, jog teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjos nurodyti asmenys per visuomenės informavimo priemones Å¡meižė pareiÅ¡kėjos atstovaujamus asmenis, teismas laiko, jog skunde dėl bylos iÅ¡kėlimo nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstas iÅ¡vadas, kad nusikalstamÄ veikÄ galėjo padaryti bÅ«tent A.

D. K. ir jos advokatas J. F. (juo labiau nėra jokių duomenų, kad jie apskritai buvo Lietuvoje), o ne kiti asmenys. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skundas yra pasiraÅ¡ytas ir paduotas advokatės AuÅ¡ros Ručienės, kas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje ir 408 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog skundas taip pat neatitinka ir BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4121 straipsniu, 412 straipsnio 3 dalimi, teismas n u t a r i a: atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

Ručienės 2016-03-17 skundÄ , nes jos skunde nurodytais veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių.Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas             (paraÅ¡as)             ArÅ«nas Budrys NuoraÅ¡as tikrasteisėjas ArÅ«nas Budrys