e52a61e2-03e9-4ea4-9062-acec23aac134 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3516-121/2012Proc. Nr. 3-61-3-01607-2012-2 Procesinio sprendimo kategoria 1.2, 15.2.1, 21, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                 2012 m. lapkričio 5 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė ŽalnieriÅ«nienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. P., atsakovės atstovui N. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas T. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

PaaiÅ¡kina, kad jis nuo 2010-04-24 iki 2011-09-28 buvo kalinamas Norvegijos karalystėje, kur kalinimo sÄ lygos buvo nepalyginamai geresnės, nei PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau - PravieniÅ¡kių PN-AK). PareiÅ¡kėjo teigimu, jo deportavimo dokumentuose buvo numatyta, kad jo kalinimo sÄ lygos nepablogės. PPN-AK jis periodiÅ¡kai buvo kalinamas kamerose, kurių plotas 68 kv.m, kartu su 22-24 asmenimis, vienam asmeniui tenkant nuo 2,8 iki 3 kv.m. Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis, nei 3,1 kv.m (HN 76:1999 6.15 punktas).

PravieniÅ¡kių PN-AK yra nuolat perpildyti, o įstaigos administracija negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, todėl kaliniams tenkantis plotas neatitiko reikalavimų. Kiti kaliniai dėl tokios situacijos kreipėsi į Seimo kontrolierius, kurie nustatė, kad jų pretenzijos yra pagrįstos. Lietuvoje yra tik 9399 laisvės atėmimo vietos, o kalinių net 10 000. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis PravieniÅ¡kių PN-AK buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, nepritaikytomis kalinti, žiauriomis sÄ lygomis (pelės, tarakonai, pelėsiai, drėgmė), pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulę moralinę bei psichologinę (neturtinę) žalÄ .

PareiÅ¡kėjas, remdamasis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau - VAÄ®) 42 straipsniu, Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsniu, 6.250 str. 1 dalimi ir teigia, kad asmuo, kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) adm. byla Nr. A-143-966/2008, A-438-121/2009). Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-371/2003). PareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, praradimus, nepatogumus (63 žmonėms jo bÅ«ryje tenka tik 5 kriauklės ir 5 tualetai), dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , stipriai pablogėjo jo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo jo bendravimo galimybės, kartu kalintys asmenys dėl per mažo ploto pradėjo jį erzinti, padidėjo nuolatiniai galvos skausmai, pablogėjo regėjimas.

Norvegijoje pareiÅ¡kėjas gaudavo 1000 kronų per mėnesį asmeninėm iÅ¡laidom (rÅ«bams, maistui ir t.t.). Norvegijos karalystė, iÅ¡siųsdama pareiÅ¡kėjÄ atlikti likusį bausmės laikÄ Lietuvoje, Lietuvos valstybei skyrė pinigų už jo iÅ¡laikymÄ . PareiÅ¡kėjas Lietuvoje negauna pinigų, jam nesudarytos geresnės kalinimo sÄ lygos, nei Norvegijoje. Lietuvos valstybė jo iÅ¡laikymui skirtus pinigus naudoja ne pagal paskirtį, sudarytomis kalinimo sÄ lygomis jį žemina, psichologiÅ¡kai žlugdo (b.l. 1-3).

             Atsakovė PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .              PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje bausmę atliko nuo 2012-02-08 iki dabar. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 64 straipsnį didžiausiÄ pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 11.7 punkte buvo nustatyta, kad didžiausias PravieniÅ¡kių 2-uose pataisos namuose leidžiamų laikyti nuleistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 700.

Taisyklėse nustatant minėtÄ didžiausiÄ leidžiamÄ laikyti nuteistųjų skaičių buvo siekiama užtikrinti optimalų įstaigos valdymÄ , stabiliÄ kriminogeninę padėtį bei sudaryti palankiausias sÄ lygas vykdyti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ . Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 buvo pakeisti Taisyklių 11, 11.7 punktai ir nustatyta, kad didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius PravieniÅ¡kių 2-uose pataisos namuose neturi virÅ¡yti 1320.

Vyriausybė  2009-09-30  nutarimu  Nr.  1248  patvirtino  Laisvės  atėmimo vietų modernizavimo strategijÄ ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planÄ , kuriame numatyta iki 2017 metų rekonstruoti PravieniÅ¡kių pataisos namų statinius. PravieniÅ¡kių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Ä®staigoje laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka bÅ«riuose, kurie skirstomi į paprastÄ jÄ , lengvÄ jÄ ir drausmės grupes, kaip tai numatyta BVK 72 straipsnyje.

Kiekvienos grupės nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Paprastai PravieniÅ¡kių PN-AK bausmę atliekantys nuteistieji turi gana dideles galimybes judėti bei bendrauti pataisos įstaigoje su kitais nuleistaisiais. Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritorijÄ ir faktiÅ¡kai nėra suvaržyti patalpos, kuriose jie miega, ribomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje.

Sporto aikÅ¡telėmis ir sportine įranga gali naudotis visi nuteistieji ir sportavimo laikas neribojamas. BVK 117 straipsnis numato, kad nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t.t. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami.

Patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais). Gyvenamosios patalpos - bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir vandens prausyklomis. Patalpų ventiliavimas savaiminis (per orlaidės). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintame STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rio skaičiavimo tvarka" sÄ voka „Gyvenamosios patalpos" yra apibrėžtos kaip atskiri kambariai su bendro naudojimosi patalpomis.

Vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas). PareiÅ¡kėjas bausmę atlikti buvo paskirtas į 3 bÅ«rio 1-Ä brigadÄ (patalpų dydis: 65,46 kv. m, nuteistųjų, atliekančių bausmę Å¡iose patalpose, skaičius - 17, gyvenamųjų patalpų plotas, tenkantis vienam nuteistajam - 3,9 kv. m.).

Remiantis LR sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau - ir HN 76:2010) 58 straipsniu, PravieniÅ¡kių PN-AK direktorius kiekvienais metais patvirtina „Valymo ir dezinfekavimo priemonių naudojimo normas", pagal kurias pataisos namų patalpoms valyti ir palaikyti higienÄ iÅ¡skiriamos atitinkamos priemonės ir jų skaičius. Be to, pataisos namų direktoriaus įsakymu yra patvirtinta ir „Nuteistųjų asmeninių apatinių ir virÅ¡utinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo tvarka", kuri nustatyta vadovaujantis HN 76:2010 64 punktu.

Taip pat, vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis „Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis“, kiekvienam nuteistajam iÅ¡duodamas skalbiamasis muilas, tualetinis popierius. Visa tai įrodo, kad įstaiga suteikia nuteistiesiems visas bÅ«tinas buitinės ir asmens higienos palaikymo priemones.             PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo sÄ lygas pataisos namuose, kuriomis jis yra diskriminuojamas.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų ir neįrodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK ar Departamentas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pabloginti jo laikymo sÄ lygas ar nežmoniÅ¡kai elgtis. Jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog jo gyvenamojoje patalpoje gyvena daugiau žmonių, nei leidžia tai daryti higienos normos, negali bÅ«ti besÄ lyginis pagrindas tenkinti skundo reikalavimus, kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė jo teisės pažeidimas, atsakovui neužtikrinus, jo (pareiÅ¡kėjo) manymu, higienos normos reikalavimų, ir kokios tokio pažeidimo pasekmės (padaryta žala).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo praktikoje yra ne vienÄ kartÄ pažymėjęs, kad mažesnio ploto suteikimas kalinamiems asmenims savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 3 straipsnio, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti kitaip baudžiamas, nuostatos. Sprendžiant dėl EŽTK 3 straipsnio pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymÄ , EŽTT savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

Pavyzdžiui, byloje Testa prieÅ¡ KroatijÄ (2007 m. liepos 12 d. sprendimas, pareiÅ¡kimo Nr. 20877/04), EŽTT kaip tinkamÄ , pageidautinÄ kameros plotÄ nurodė 4 m2 vienam kaliniui. Byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (2001 m. liepos 24 d. sprendimas, pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98), EŽTT, nustatęs, kad PravieniÅ¡kių kalėjime pareiÅ¡kėjui buvo skirta atitinkamai apie 2,7 ir 3,2 m2 ploto, bet patys miegamieji buvo 86,5 ir 5,3 m2 ploto, ir juose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, be to, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių ar kiemÄ nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ kompensavo absoliučiais dydžiais vertinant nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai bei suteikta judėjimo laisvė.

EŽTT Å¡ioje byloje konstatavo, kad bendros įkalinimo sÄ lygos EŽTK 3 straipsnio nepažeidė. AnalogiÅ¡ka situacija yra ir Å¡ioje byloje: nuteistasis, atlikdamas bausmę, miega miegamuosiuose kurių dydis beveik 66 m2 ploto, kurie atitinka higienos reikalavimus, juose netrÅ«ksta nei Å¡viesos, nei oro, be to, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių ar kiemÄ nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Be to, PPN-AK nesprendžia bausmių vykdymo politikos klausimų, patalpų dydžio ar pastatų kiekio.

Jos veiklos kryptys bei funkcijos yra bausmių vykdymas asmenims, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visas prielaidas, sÄ lygojančias pastarosios žalos atlyginimÄ : neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltę (CK 6.248 str.), teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ , taip pat pažymėtina, kad visos nurodytos prielaidos viena be kitos žalos atsiradimo kontekste egzistuoti negali.

Å iuo atveju nėra Å¡ių aplinkybių visumos, todėl skundas yra nepagrįstas (b.l.10-13). PareiÅ¡kėjas, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ties analogiÅ¡kÄ skundÄ buvo padavęs ir Kauno AAT, bet nuo jo atsisakė. Netiesa, kÄ atsakovė raÅ¡o atsiliepime apie laisvÄ judėjimÄ lokalioje zonoje, nes jis turi 4 nuobaudas už tai, kad lankėsi kitame bÅ«ryje. Atsakovės atstovas skundÄ prašė atmesti atsiliepimo argumentais, paaiÅ¡kino, jog nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio lokalioje zonoje.

Skundas netenkintinas.              Faktinės bylos aplinkybės. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas T. P. laikotarpiu nuo 2012-02-08 iki 2012-07-10 Pravieniškių PN-AK buvo paskirtas gyventi 2 valdybos 3/1 brigados bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurių plotas - 65,46m2, nuteistųjų skaičius – 17, vienam asmeniui tenkantis plotas - 3,9m2 .(b.l. 14, 15).                                                                                                                                                             Iš teismui pateiktos T.

P. asmens sveikatos istorijos matyti, kad jam 2011-11-18 nustatyta nugaros trauma, dešinio riešo lūžimas, operuotas (b.l. 26), gydytojo 2012-05-18 išvada, kad pagal sveikatos būklę baudos izoliatoriuje būti gali (b.l. 29). 2012-02-06 buvo apžiūrėtas terapeuto, nurodyta, kad jis nusiskundimų neturi, tuberkulioze nesirgęs, periferiniai limfmazgiai nepadidinti, kaulų raumenų sistemose patologinių pakitimų nepastebėta, askultuojant plaučiuose alsavimas vesikulinis, širdies tonai ritmiški 120/80 mm Hg, pulsas 70 k/min, liežuvis švarus, pilvas minkštas, palapuojant neskausmingas, kepenys, blužnis nesipalpuoja, šlapinasi, tuštinasi normaliai, pasternackio simp. k-d(-) (b.l. 30).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.                                       Šios bylos dalykas yra nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas pas atsakovės atstovę buvo laikomas per mažo ploto kamerose, ar tokios kalinimo sÄ lygos yra nežmoniÅ¡kos, antisanitarinės, nepritaikytos kalinti, žiaurios (pelės, tarakonai, pelėsiai, drėgmė), dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulę moralinę bei psichologinę (neturtinę) žalÄ .

             2006 m. birželio 27 d. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo Nr. X-736 (toliau - VAÄ®) 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.                                                     Ši tvarka yra nustatyta CK 6.250 str. 1 dalyje, pagal kuriÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. <...> CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.LVAT 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-1241-09 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , turi visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimÄ arba nebuvimÄ , bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokiÄ ar kitokiÄ iÅ¡vadÄ (administracinė byla Nr. A-6-1286/2006).Minėta, jog, anot skundo, atsakovės atstovės darbuotojų netinkamas veikimas pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo laikymu per mažo ploto ir antisanitarinės bÅ«klės kamerose.LR sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d.

įsakymas Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 nuo 2010-04-11. LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.7 punkte (2010-04-26 įsakymo Nr. 1R-85, 2011-01-31 įsakymo Nr. 1R-33 redakcija) nustatyta, kad didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius neturi viršyti Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje – 2670 (iš jų atvirojoje kolonijoje – 120).

Taisyklių 111 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus).

Minėta, jog atsakovės atstovė pateikė teismui įrodymus, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012-02-08 iki 2012-07-10 (iki skundo padavimo teismui laikotarpio) gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kurioje vienam nuteistajam teko 3,9 kv.m, t.y. žymiai daugiau, nei numatyta teisės aktuose. Skundo argumentai dėl antisanitarinės gyvenamųjų patalpų bÅ«klės neparemti jokiais įrodymais, bent kiek tikėtinais argumentais, tuo tarpu atsakovės atstovė pagrįstai atsikerta, kad pagal teisės aktų reikalavimus patys nuteistieji turi palaikyti elementariÄ tvarkÄ patalpose.  Teismas iÅ¡analizavo Å¡iai bylai aktualiÄ teismų praktikÄ .

Antai, LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-444-619-08 (Administracinė jurisprudencija Nr.

14) iÅ¡aiÅ¡kino, kad EŽTT praktikos analizė atskleidžia, kad kalinamųjų laikymas tokiomis sÄ lygomis, kai jiems suteikiamas itin mažas gyvenamasis plotas, pats savaime gali suponuoti klausimÄ dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo (pavyzdžiui, EŽTT 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje KalaÅ¡nikovas prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99). <...> Kita vertus, byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas, pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98), EŽTT, nustatęs, kad PravieniÅ¡kių kalėjime pareiÅ¡kėjui buvo skirta atitinkamai apie 2,7 ir 3,2 m² ploto, bet patys miegamieji buvo 86,5 ir 55,3 m² ploto, ir juose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, be to, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių ar kiemÄ nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ kompensavo absoliučiais dydžiais vertinant nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai bei suteikta judėjimo laisvė.

Teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad bendros įkalinimo sÄ lygos Konvencijos 3 straipsnio nepažeidė. Apskritai pastebėtina, kad EŽTT savo praktikoje ne kartÄ grindė iÅ¡vadÄ dėl Konvencijos 3straipsnio pažeidimo ir kameros perpildymo faktu, kai kaliniams buvo suteikta apie 2-3 m2, nors, be kameros perpildymo fakto, EŽTT kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ pagrindžiančias (patvirtinančias) aplinkybes Å¡iose bylose nurodydavo ir kitus reikÅ¡mingus faktus (pavyzdžiui, EŽTT 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Lind prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 25664/05; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Alver prieÅ¡ EstijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 64812/01, 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Testa prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 20877/04, 2006 m. kovo 9 d. sprendimas Cenbauer prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 73786/01).

Jau minėtoje byloje Testa prieÅ¡ KroatijÄ EŽTT kaip tinkamÄ , pageidautinÄ kameros plotÄ nurodė 4 m2 vienam kaliniui. Sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymÄ , EŽTT savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

EŽTT taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (EŽTT sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ ).

LVAT Å¡ioje administracinėje byloje konstatavo, kad, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje vienam asmeniui teko 2,1975‑2,93 m2, jam buvo leidžiama pasivaikščioti tik vienÄ valandÄ per parÄ , be to, Å iaulių tardymo izoliatoriaus duÅ¡uose, kuriuose maudydavosi kalinamieji, nebuvo pertvarų, kas tam tikru mastu ribojo kalinamųjų privatumÄ , sudarė prielaidas patirti jiems neigiamus iÅ¡gyvenimus, nagrinėjamomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tik Å¡iek tiek daugiau kaip vienÄ mėnesį.

Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad įkalinimas perpildytoje kameroje neigiamos įtakos jo sveikatai neaturėjo. Duomenų, kad jo fizinei sveikatai kaip nors pakenkė maudymasis duÅ¡e be pertvarų taip pat nėra. Ä®kalinimo metu pareiÅ¡kėjas buvo jaunas (beveik 24 m.), vyriÅ¡kos lyties asmuo. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjui masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, todėl LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad jo sveikatos bÅ«klė, kitos fizinės arba psichinės savybės galėjo sÄ lygoti didesnį nei įprasta, iÅ¡skirtinai neigiamÄ poveikį.

PareiÅ¡kėjas neneigė, kad kameroje buvo aÅ¡tuonios lovos, tad naudotis viena lova keliems kaliniams nereikėjo. PareiÅ¡kėjas taip pat turėjo galimybę vienÄ valandÄ per parÄ pasivaikščioti gryname ore. Ir nors tokia pasivaikščiojimų trukmė yra pakankamai nedidelė, tačiau visgi ji patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo visÄ laikÄ praleisti tik savo kameroje. Juolab kad jokių nusiskundimų dėl pasivaikščiojimų teisės realaus neužtikrinimo ar blogų jos įgyvendinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nenurodė.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu. PareiÅ¡kėjas apskirtai nurodė tik du esminius nusiskundimus dėl kalinimo sÄ lygų ir jokių kitų nusiskundimų neturėjo (dėl maitinimo, ventiliacijos, apÅ¡vietimo ar kt. higienos bei kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi), todėl iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija laiko, kad kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Todėl, LVAT nusprendė, kad nors nagrinėjamas atvejis priartėja prie tos ribos, kai gali bÅ«ti konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, tačiau visgi Å¡ios ribos neperžengia.

Konstatuoti, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis nėra pakankamo pagrindo.Ä®vertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes (pareiÅ¡kėjas bausmę atliko gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas vienam asmeniui atitiko reikalavimus, joje netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, tualetai atskirti nuo gyvenamosios dalies pertvaromis, be to, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ bÅ«riui priskirtÄ lokalinį sektorių ar pasivaikščiojimų kiemÄ nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, pareiÅ¡kėjas galėjo mankÅ¡tintis keliose lauke bei įstaigos viduje įrengtose sporto aikÅ¡telėse, pareiÅ¡kėjo kalinimo trukmė įstaigoje yra nedidelė (nuo 2012m. vasario iki 2012m. birželio), pareiÅ¡kėjas yra jaunas (duomenys neskelbtini) metų gimimo) asmuo, neturintis (įskaitant įkalinimo laikotarpį) sveikatos (įskaitant psichinę sveikatÄ ) problemų).

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi pataisos namų administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl gyvenamosios patalpos perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ypač jos neatitikimo sanitariniams reikalavimams, nes pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindžia bÅ«tent tokiu argumentu („drėgmė, pelėsiai, pelės, tarakonai“). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

IÅ¡ pasakyto teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos pas atsakovės atstovę atitiko teisės aktų reikalavimus, jų nėra pagrindo laikyti kankinimu Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prasme, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir neturtinės žalos padarymo faktÄ .        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., teisėja n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo T. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                          Nijolė ŽalnieriÅ«nienė