e5283205-547a-4e20-b52b-5d55ba480ff6 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr              Administracinė byla Nr. I-759-583/2014                                            Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00213-2014-8                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M.K., jo atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui, atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovei Ritai Gečienei, 2014 m. balandžio 15 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.K. skundÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo panaikinimo, grÄ Å¾inimo į tarnybÄ , atlyginimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M.K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:- pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2014 m. vasario 4 d. įsakymÄ Nr. TE-25 „Dėl M.K. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“;- grÄ Å¾inti M.K. į ankstesnes – Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto, atsakingo už kinologinę veiklÄ , pareigas; - priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos 2014 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;- priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

M.K. skunde (b.l. 4-10) nurodo, kad 2013-06-23 bÅ«damas ne tarnybos metu pastebėjo, kad iÅ¡ jo Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pavogtas dyzelinis kuras ir gyvulių paÅ¡aras. Pagal aptiktus pėdsakus M. K. nusekė į netoliese esantį rÅ«sį, kuriame aptiko pavogtus daiktus bei G. L., kuris nuo 2013 m. sausio mėnesio dirbo pareiÅ¡kėjo Å«kyje. Ä®vykio metu tarp M. K. ir G. L. kilo konfliktas dėl vagystės, kurio metu abi Å¡alys viena prieÅ¡ kitÄ panaudojo fizinius veiksmus dėl ko, G.

L. buvo sužalotas. Dėl Å¡io įvykio pareiÅ¡kėjas kreipėsi į policijos pareigÅ«nus. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, dėl vagystės. Ikiteisminio tyrimo metu G. L., prisipažino pagrobęs minėtÄ turtÄ . 2013-06-27 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate pagal G. L. pareiÅ¡kimÄ , pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Siekdamas iÅ¡vengti neigiamų padarinių tarnybai, inicijavo susitaikymÄ su G. L. ir abu ikiteisminiai tyrimai 2013-12-30 nutraukti pareiÅ¡kėjui ir G. L. susitaikius bei atlyginus vienas kitam turtinę ir neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas teigia manęs, kad susitaikymas su G. L. ir ikiteisminių tyrimų nutraukimas neturės neigiamos įtakos pareiÅ¡kėjo tarnybai. Tačiau Pagėgių rinktinės vadas, vadovaudamasis 2014-02-03 Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės (toliau – ir VSAT Pagėgių rinktinė) Å¡tabo Bendrųjų reikalų skyriaus tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 16-4, 2014-02-04 priėmė įsakymÄ Nr. TE-25 „Dėl M.K. atleidimo iÅ¡ tarnybos“ už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ .

Įsakyme dėl atleidimo iš tarnybos nurodyta, kad M.K. yra atleidžiamas, nes pažeidė VSAT vado 2006-03-31 įsakymu patvirtintų VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 14, 14.1, 14.4 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 2, 2.1, 2.2 punktų reikalavimus. Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu įsakymu teigdamas, jog jis priimtas neįvertinus faktinių aplinkybių visumos.

Visų pirma, pažymi, kad įvykis įvyko 2013-06-23, sekmadienį – nedarbo dienÄ , o M.K. pirmÄ jÄ po Å¡ventės darbo dienÄ â€“ 2013-06-25 atvykęs į darbÄ apie įvykį ir visas jo aplinkybes nedelsdamas informavo VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos vadÄ G.R. Anot pareiÅ¡kėjo, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje neatsižvelgta į aplinkybes, jog G. L. buvo sužalotas jam ginantis ir Å¡ie veiksmai atitiko bÅ«tinosios ginties sÄ lygas, todėl mano, kad gindamasis nepažemino pareigÅ«no vardo.

Pažymi, kad apie 2013-06-23 įvykio aplinkybes buvo pateiktas trumpas informacinis praneÅ¡imas internetinio puslapio www.jurbarkiskis.lt svetainėje. PareiÅ¡kėjas teigia, jog iÅ¡ praneÅ¡imo nebuvo įmanoma identifikuot įvykio asmenų, be to akcentuoja, kad jis negyvena Jurbarke, todėl žmonės perskaitę praneÅ¡imo informacijÄ negalėjo suprasti, jog raÅ¡oma apie pareiÅ¡kėjÄ . M.K. teigimu, įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos buvo priimtas neįvertinus aplinkybių visumos, įsakymo pagrindu laikant tik ikiteisminį tyrimÄ dėl G.

L. sveikatos sutrikdymo ir visiÅ¡kai neatsižvelgiant į ikiteisminį tyrimÄ dėl vagystės. Mano, jog gindamasis nuo vagystės nepažemino pareigÅ«no vardo, nepažeidė visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei visuomenės teisėtų lÅ«kesčių.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas M.K. ir jo atstovas advokato padėjėjas Donatas Ramanauskas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepimu (b.l. 32A-37) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.VSAT Pagėgių rinktinė nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras, iÅ¡nagrinėjęs ikiteisminio tyrimo bylÄ Nr. 98-1-00413-13 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nustatė, kad 2013-06-27 Marijampolės apskrities VPK Jurbarko r.

PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 98-1-00413-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, dėl G. L. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Dėl to, M.K. pateiktas įtarimas, kad jis 2013-06-23 tyčia, nenustatytÄ smÅ«gių skaičių, mediniu kirvio kotu trenkė nukentėjusiajam G.L. į galvÄ , petį, rankÄ ir kitas kÅ«no vietas. 2013-12-30 Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje įtariamajam susitaikius su nekentėjusiuoju, nustatė, kad M.

K. padarė nesunkų nusikaltimÄ , pripažino kaltę, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino civilinius ieÅ¡kinius, gailisi padaręs nusikaltimÄ . Pažymi, jog 2013-08-01 Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos anoniminio pasitikėjimo telefonu gautas neprisistačiusios pilietės praneÅ¡imas: „Jai smalsu žinoti, ar Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos kinologas M.K., 2013-06-23 žiauriai sumušęs Å«kyje dirbantį samdinį G.L., vis dar saugo Lietuvos Respublikos sienÄ ...“ Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, atsakovas akcentuoja, jog apie M.

K. neteisėtus veiksmus tapo žinoma tretiesiems asmenims policijai, ligoninei, valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Bitėnų kaimo žmonėms. VSAT Pagėgių rinktinė nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, jog jis informavo tiesioginį vadovÄ , kad padarė eilę sužeidimų G. L. IÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2013-06-27 paros įvykių suvestinės Nr. 178 matosi, jog M. K. visiÅ¡kai neužsiminė apie G. L. padarytus sužalojimus. Atkreipia dėmesį į VSAT vado 2006-03-31 įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų VSAT pareigÅ«nų elgesio taisyklių 14.1 punktÄ , kur nurodyta, kad ne tarnybos metu VSAT pareigÅ«nas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultÅ«ra bÅ«ti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, jog pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ VSAT sistemÄ .

Atsakovas pažymi, jog M.K. padaryta kalta veika akivaizdžiai prieÅ¡tarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lÅ«kesčiams, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Be kita ko, statutiniai santykiai apsprendžia didesnius reikalavimus pareigÅ«nams, kurie lemia, kad iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nų bÅ«tų reikalaujama ypatingo sÄ Å¾iningumo ir pareigingumo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, buvo padaryta iÅ¡vada, kad M.K. veiksmai sudaro pareigÅ«no vardo pažeminimo sudėtį.Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovė Rita Gečienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus nesutikimo su skundu motyvus.

Teismas konstatuoja: Skundas netenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2014 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. TE-25 „Dėl M.K. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“. Ginčijamu įsakymu pareiÅ¡kėjas M.K., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalis 7 punktas), atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos. PareiÅ¡kėjas M.K. atleistas iÅ¡ užimamų pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , kuriame nustatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sÄ vokos „PareigÅ«no vardo pažeminimas” iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal Å¡iÄ materialinės teisės normÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimas - tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis. Taigi, esminiu elementu, lemiančiu nurodyto atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindo (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) taikymÄ , yra kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas.

Taikant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , tai yra reikÅ¡minga aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina nustatyti ABTÄ® 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis bei ABTÄ® 58 straipsnyje nurodytomis neįrodinėtinomis aplinkybėmis ir faktais. Å iÄ aplinkybę nustačius, ji turi bÅ«ti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu.Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ kiekvienoje konkrečioje byloje bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti, koks pareigÅ«no veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindu, ar pareigÅ«nas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar Å¡i veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.

Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ gali bÅ«ti pripažintas pagrįstu tik nustačius Å¡ių aplinkybių visumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis Nr. A11–129/2004).Pastebėtina, kad, aiÅ¡kindamas Statuto nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A7‑165/2005) yra konstatavęs, jog pareigÅ«no vardo pažeminimas, kai pareigÅ«no kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibÅ«dinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais ar neveikimu, sudėties, todėl Å¡iais atvejais nėra prielaidų vertinimams, jog pareigÅ«no vardo pažeminimas yra tarnybinis nusižengimas ir atleidimas yra taikoma kaip tarnybinė nuobauda.

PareigÅ«no vardo pažeminimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos. Tokio pobÅ«džio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis Nr. A143-231/2008; 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-106/2013;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo II dalies III.2.3 p. (Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013, 723-727 psl.). Taigi bylos nagrinėjimo metu būtina įvertinti, koks pareiškėjo veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, surašytoje 2014 m. vasario 3 d. Nr. 16-4(2.7) (b.l.13-18), nurodoma, kad Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK Kriminalinės policijos poskyrio 2013 m. spalio 23 d. rašte Nr. 85-29-S-3262 pateikta informacija, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 98-1-00413 pagal LR BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Nurodoma, kad 2013 m. birželio 23 d. apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini), negyvenamos sodybos teritorijoje, G.L., jo paties teigimu, buvo sumuÅ¡tas darbdavio M.K.. Dėl įvairių sužalojimų G.L. buvo pristatytas į Tauragės ligoninę, tolesniam gydymui iÅ¡siųstas į Jurbarko ligoninę. M.K. 2013 m. spalio 18 d. pareikÅ¡ti įtarimai pagal LR BK 138 str. 1 d. M. K. dėl jam pareikÅ¡to įtarimo savo kaltę neigė (b.l.44).Ä®vertinus gautÄ informacijÄ 2013 m. spalio 23 d. pavesta atlikti tarnybinį patikrinimÄ , 2013 m. spalio 23 d. praneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo suformuluoti kaltinimai dėl galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo (b.l.50). 2013 m. spalio 29 d. tarnybinio patikrinimo procedÅ«ra sustabdyta iki bus priimti procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje (b.l.52). 2014 m. sausio 29 d. gauti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 98-00413-13 priimti procesiniai sprendimai ir 2014 m. sausio 29 d. teikimu atnaujinta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra ir pratęstas tarnybinio patikrinimo terminas. (b.l.64).

IÅ¡ pateiktų atsakovui procesinių dokumentų - 2013 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 98-1-00413-13 ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties bei patvarkymo (b.l.58-62) nustatyta, kad patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 98-1-00413-13 pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, įtariamajam M.K. susitaikius su nukentėjusiuoju, Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu.

Skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 3 mėnesių terminÄ Ä¯mokos sumokėjimui. Teismo nutartyje konstatuota, jog tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. birželio 23 d. apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini), negyvenamoje sodyboje, M.K., tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ smÅ«gių skaičių, mediniu kirvio kotu trenkė nukentėjusiajam G.L. į galvÄ , į petį, į kojÄ , į rankÄ ir kitas kÅ«no vietas, dėl ko padarė kairio blauzdikaulio lūžimÄ su poslinkiu, kairės mentės lūžimÄ , deÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžimÄ su poslinkiu, muÅ¡tÄ Å¾aizdÄ galvoje, veide, deÅ¡inėje blauzdoje, tai yra nukentėjusiajam G.L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir įvykdė veikÄ , numatytÄ LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Atsakovas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes konstatavo, kad tokiais savo veiksmais M.K. pažeidė: VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų VSAT prie LR VRM pareigÅ«no elgesio taisyklių 14, 14.1, 14.4 punktų reikalavimus bei tokiu elgesiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . M.K. kalta veika padaryta veikimu akivaizdžiai prieÅ¡tarauja visuomenei galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės tesėtiems lÅ«kesčiams, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Taip pat nurodoma, kad bÅ«damas valstybės tarnautojas tokiais savo veiksmais pažeidė ir Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „<..> valstybės tarnautojas privalo: 2.1 gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 2.2 elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų vieÅ¡uoju administravimu ir valstybės tarnautojais“.

Konstatavus Å¡ias aplinkybes, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada pasiÅ«lyta M.K. atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos ir jis 2014 m. vasario 4 d. VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės vado įsakymu Nr. TE-25 jis už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos.2002 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 968 patvirtintos valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, kurių 2 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas. Vadovaudamasis Å¡iuo principu, valstybės tarnautojas privalo: 2.1. gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 2.2. elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų vieÅ¡uoju administravimu ir valstybės tarnautojais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų elgesio taisyklės, kurių 14 punktas numato, kad ne tarnybos metu VSAT pareigÅ«nas privalo: 14.1. elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultÅ«ra bÅ«ti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ VSAT sistemÄ ; 14.4. patekus į eismo įvykį (jei vairavo transporto priemonę) ar kitÄ konfliktinę situacijÄ , kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimÄ ir teisinių padarinių, nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti savo tiesioginiam vadovui arba savo padalinio budėtojui.

Atsakovas bÅ«tent Å¡ių etikos taisyklių ir pareigÅ«nų elgesio taisyklių pažeidimÄ kvalifikavo kaip pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , Å¡is pagrindas tiesiogiai įvardintas tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, suraÅ¡ytoje 2014 m. vasario 3 d. Nr. 16-4(2.7) (b.l.13-18).IÅ¡ Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 98-1-00413-13 matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nutrauktas įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Å ioje nutartyje teismas pažymėjo, jog M.K. dėl jam inkriminuojamos veikos kaltu prisipažino visiÅ¡kai, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, specialisto iÅ¡vada ir kita medžiaga. Nutartyje konstatuota, kad tyrimo metu nustatyta, jog 2013 m. birželio 23 d. apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini), negyvenamoje sodyboje, M.K., tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ smÅ«gių skaičių, mediniu kirvio kotu trenkė nukentėjusiajam G.L. į galvÄ , į petį, į kojÄ , į rankÄ ir kitas kÅ«no vietas, dėl ko padarė kairio blauzdikaulio lūžimÄ su poslinkiu, kairės mentės lūžimÄ , deÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžimÄ su poslinkiu, muÅ¡tÄ Å¾aizdÄ galvoje, veide, deÅ¡inėje blauzdoje, tai yra nukentėjusiajam G.L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir įvykdė veikÄ , numatytÄ LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Å i teismo nutartis patvirtina, kad M.K. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje įvardintas veikimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dis, mastas, nurodytas teismo procesiniame dokumente nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, visiÅ¡kai patvirtina teiginį, kad pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai.

Teismas nepagrįstais pripažįsta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad fizinę prievartÄ asmens atžvilgiu panaudojo bÅ«tinojo reikalingumo situacijoje, kai įvykio vietoje sulaikė asmenį pagrobusį jo asmeninį turtÄ . Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad G.L. įvykdė veikÄ , numatytÄ LR BK 178 str. 1 d., t.y. tyčia pagrobė M.K. priklausančio turto už 460 Lt. (b.l.24-25), tačiau ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismo priimtuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose nėra jokių faktinių duomenų pagrindžiančių, kad G.L. siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo bÅ«tų panaudojęs fizinę jėgÄ ar smurtÄ M.K. atžvilgiu ir pastarasis bÅ«tų veikęs bÅ«tinojo reikalingumo ar bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Vertinant pareiÅ¡kėjo keliamÄ versijÄ dėl asmens sulaikymo bÅ«tinybės įvykio vietoje, pažymėtina, kad G.L. buvo įdarbintas M. K. Å«kyje, todėl asmens, kurio tapatybė nekelia jokių abejonių sulaikymas panaudojant ypač intensyviÄ fizinę jėgÄ ir prievartÄ iÅ¡ viso nebuvo bÅ«tinas, pakako apie nusikalstamÄ veikÄ informuoti policijos budėtojÄ . Pasisakant Å¡iuo aspektu bÅ«tina įvertinti ir sužalojimų mastÄ , o bÅ«tent G.L. padaryti daugybiniai kaulų lūžiai, kas byloja apie jo atžvilgiu panaudotÄ intensyviÄ ir neadekvačiÄ fizinę jėgÄ .

PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo sužalotas ir gynėsi, tačiau iÅ¡ teismo posėdžio metu jo paties iniciatyva prijungto 2013 m. birželio 23 d. M.K. apklausos protokolo (b.l.83-85) nustatyta, kad apklausiamas liudytoju iÅ¡ karto po įvykio jis teigė jog įvykio metu nebuvo sužalotas. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje taip pat akcentavo, kad bÅ«tina įvertinti sužeidimų, padarytų nukentėjusiajam mÄ stÄ , taip pat aplinkybę, kad kaltu M.K. prisipažino tik surinkus jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, todėl paskirta netgi didesnė nei prokuroro praÅ¡oma baudžiamojo poveikio priemonė į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (skirta 10 MGL vietoje prokuroro praÅ¡ytų 5 MGL).

Å i aplinkybė taip pat patvirtina M.K. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mÄ stÄ . Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys ir apie tai, kad jis informavo tiesioginį vadovÄ apie įvykio aplinkybes, todėl nepagrįstai kaltinamas pažeidęs pareigÅ«nų elgesio taisyklių 14.4. punktÄ , numatantį, kad patekus į eismo įvykį (jei vairavo transporto priemonę) ar kitÄ konfliktinę situacijÄ , kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimÄ ir teisinių padarinių, nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti savo tiesioginiam vadovui arba savo padalinio budėtojui.

Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktos medžiagos, pareiÅ¡kėjas patekęs į „kitÄ konfliktinę situacijÄ â€œÂ tiesioginį vadovÄ informavo tik apie vagystės ir jÄ Ä¯vykdžiusio asmens sulaikymo faktÄ ir tai buvo paminėta paros įvykių suvestinėje, įraÅ¡o Nr.

22. Apie tai, kad įvykio metu M.K. sužalojo sulaikomÄ asmenį informacija nebuvo pateikta ir ji surinkta pačio atsakovo iniciatyva po anoniminio praneÅ¡imo apie pareigÅ«no veikÄ (b.l.44-51). Pažymėtina ir tai, kad sistemiÅ¡kai vertinant Tvarkos 31 punktÄ , Statuto 56 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad, atsakovui sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, Tauragės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusi nutartis yra svarbi dėl jame nustatytų prejudicinę galiÄ turinčių aplinkybių (ABTÄ® 58 str. 4 d.).

Minėtos teismo nutarties įsiteisėjimas lėmė Å¡ių aplinkybių atsiradimÄ , kurių įvertinimas sudarė sÄ lygas institucijai užbaigti atnaujintÄ tarnybinį patikrinimÄ , priimant atitinkamÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Baudžiamosios bylos nutraukimas BK 38 straipsnio pagrindu nėra besÄ lygiÅ¡kas. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė nuo baudžiamosios atsakomybės atleistÄ asmenį vėl patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Be to, pats baudžiamosios bylos nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nereiÅ¡kia, kad nėra paties baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo.

Todėl tokia procesine forma baigus pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui dėl baudžiamojo persekiojimo pabaigimo negali kilti jokių pasekmių, susijusių su vidaus tarnybos santykiais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar Å¡ie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A11-129/2004;

Nr. A11-803/2005; Nr. A7-247/2004; Nr. A8-489/2007). Pažymėtina, kad atsakovas patvirtino tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ taip pat atsižvelgdamas ir į aplinkybę, kad informacija apie neteisėtus pareigÅ«no veiksmus pasklido ne tik kaimo bendruomenėje, bet ir buvo publikuota žiniasklaidoje, praneÅ¡imo forma apie smurtÄ ir vagystę. Tiriant įvykio aplinkybes buvo atliekami procesiniai veiksmai, vertinamas nukentėjusiojo sužalojimo sunkumas, informacija apie įvykį buvo pateikta policijos komisariatui, teismui ir kitoms teisėsaugos institucijoms, taigi, akivaizdu, kad M.K. kalta veika sukėlė pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griovė pasitikėjimÄ institucija.

IÅ¡ byloje esančios tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, kad tyrimas atliktas visapusiÅ¡kai ir objektyviai, konstatuojant pareiÅ¡kėjo veikÄ , nurodant Å¡ia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus. Atsakovas tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje traktavo, kad pakanka duomenų atleisti pareiÅ¡kėjÄ už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ . IÅ¡ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, kad pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ tarnybos buvo siÅ«loma bÅ«tent už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ .

Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog M.K. pažemino pareigÅ«no vardÄ , todėl jo atleidimas iÅ¡ tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė Å¡iame statute numatyta teisinė priemonė, kuriÄ galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, jÄ taikė. Atsakovas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ Ä¯sakymÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos M.K., todėl tenkinti skundÄ ir naikinti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ bei grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ tarnybÄ bei priteisti vidutinį darbo užmokestį, nėra pagrindo.Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , o 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad Å¡i nutartis priimta pareiÅ¡kėjo nenaudai (ABTÄ® 44 str. 1 ir 2 d.), todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės į atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ teisme, atlyginimÄ .Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo M.K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                                              Remigijus Arminas