e526fb2e-9d57-417a-9bc9-90323239a96f · Regionų administracinis teismas

?N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. eI-546-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01918-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.1; 16.2.3; 16.4; 16.6; 57.3; 57.4; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 4 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, AuÅ¡relės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Konradui Pabijanskui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Andriui Kačalinui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento atstovei Giedrei PociÅ«tei, 2019 m. kovo 14 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija” skundÄ atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Pareiškėja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (toliau – ir pareiškėja, KLASCO) prašo:

1) panaikinti 2018-08-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (toliau – ir Departamentas) raÅ¡tu Nr. (16.2)2D-11595 priimtÄ sprendimÄ ;

2) panaikinti 2018-06-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raÅ¡tu Nr. (4.39.)-R2-1933 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos ir SPAV” priimtÄ sprendimÄ ta apimtimi, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos 2018-06-14 raÅ¡tu Nr. 0300-20-343 pateiktÄ pasiÅ«lymÄ dėl parengtos Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos ir SPAV;

3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2018-06-14 raÅ¡tu Nr. 0300-20-343 pateiktÄ pasiÅ«lymÄ dėl parengtos Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos ir SPAV ir pateikti patikslintÄ motyvuotÄ atsakymÄ , konkrečiai nurodant kaip, kokia apimtimi ir kodėl bus atsižvelgta ar neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjos pateiktus pasiÅ«lymus;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų visas pareiÅ¡kėjos patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Yra įsitikinusi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Planavimo organizatorius, Administracija) ir Inspekcijos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, neatitinkantys teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam teisės aktui.

Nurodo, kad atsižvelgdama į tai, kad Å¡iuo metu yra rengiama ne tik Klaipėdos miesto bendrojo plano korektÅ«ra (toliau – ir Klaipėdos miesto bendrasis planas), bet ir aukÅ¡tesnio lygmens valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas - Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, iÅ¡orinio reido ir susijusios infrastruktÅ«ros) bendrasis planas (toliau – ir Uosto bendrasis planas), kurio sprendiniai jau yra konkretizuoti, ir kurio, net ir nepatvirtinto, sprendiniais privaloma vadovautis rengiant Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimÄ pagal VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos (toliau – ir KVJUD) iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas, bei tai, kad Koncepcijos sprendiniai prieÅ¡tarauja Uosto bendrojo plano sprendiniams, ir, patvirtinus tokius sprendinius, pažeis KLASCO teises ir teisėtus interesus KLASCO valdomoje uosto teritorijoje bei Å¡alia Å¡ios teritorijos KLASCO nuosavybės teise valdomuose sklypuose, pateikė Planavimo organizatoriui pasiÅ«lymus.

Argumentuoja, kad Koncepcijos sprendiniai pažeidžia KLASCO interesus. Teigia, kad Koncepcijoje, kuri yra žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, KLASCO naudojamoje uosto teritorijoje ir kitose uosto teritorijose grafiÅ¡kai pažymėti Uosto bendrojo plano neatitinkantys sprendiniai, KLASCO teritorijoje ir jos gretimybėse numatantys daugiafunkcines uosto ir miesto teritorijas, kuriose nedraudžiama ne tik visuomeninė, bet ir gyvenamoji statyba. Nurodo, kad teritorijoje (duomenys neskelbtini), daug metų aktyviai vykdo uosto veiklÄ pagal galiojantį teritorijos detalųjį planÄ .

Pažymi, kad Å¡iuo metu galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane numatytoji jos paskirtis yra inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorija, t. y. tokia pat kaip ir rengiamame Uosto bendrajame plane; čia yra KLASCO lėšomis įrengta uosto suprastruktÅ«ra (krovinių sandėliavimo pastatai ir aikÅ¡telės, krovos įrenginiai, inžineriniai tinklai) bei valstybei priklausanti infrastruktÅ«ra (krantinės ir geležinkeliai). Nesupranta, kuo remiantis Koncepcijoje Å¡i teritorija nurodoma kaip neefektyviai iÅ¡naudojama, nes KLASCO Å¡ioje teritorijoje (duomenys neskelbtini) daug metų aktyviai vykdo uosto veiklÄ pagal galiojantį teritorijos detalųjį planÄ .

Teigia, kad vadovaujantis strateginio planavimo dokumentais, čia atliekami ir planuojami suprastruktÅ«ros ir infrastruktÅ«ros modernizavimo bei uosto gilinimo darbai; Å¡iuo metu KVJUD užsakymu rekonstruojamos krantinės Nr. 10, 11, rengiamas krantinių Nr. 16-18 rekonstravimo techninis projektas, numatomas krantinių Nr. 12-15 rekonstravimas. Pažymi, kad Planavimo organizatoriui yra gerai žinomi KLASCO krovos uosto teritorijoje ir Å¡alia Å¡ios teritorijos mastai ir veiklos vykdymo specifika, gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties objektų ir krovos veiklos vykdymo gretimybėje nesuderinamumas, taip pat tai, kad Koncepcijos sprendiniai neatitinka rengiamo Uosto bendrojo plano sprendinių, bet Savivaldybė visomis priemonėmis ir toliau siekia įtvirtinti daugiafunkcinį režimÄ Å¡ioje teritorijoje ir leisti joje alternatyvias veiklas.

Daro iÅ¡vadÄ , kad Planavimo organizatorius, neatsižvelgdamas į KLASCO ir KVIUD pasiÅ«lymÄ turi tikslÄ sudaryti kliÅ«tis, apriboti ir galų gale apskritai pasiekti, kad KLASCO Å¡ioje teritorijoje nebevykdytų krovos veiklos, bei kad bÅ«tų nutrauktos KLASCO krovos veiklai sudarytos uosto žemės nuomos sutartys, siekiant alternatyvios teritorijos panaudojimo paskirties. Teigia, kad siÅ«lomais Koncepcijos sprendiniais bus pažeisti KLASCO teisėti lÅ«kesčiai, kardinaliai pakeistos KLASCO verslo vykdymo sÄ lygos, panaikintos galimybės vykdyti ilgÄ laikÄ vykdytÄ uostinę (krovos) veiklÄ , į kuriÄ buvo investuotos milijoninės sumos.

Apibendrina, kad pažeidžiant KLASCO teises ir teisėtus lÅ«kesčius ir interesus, rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniais siekiama stabdyti KLASCO nuomos ir nuosavybės teise valdomose teritorijose KLASCO vykdoma uosto veiklÄ , uosto plėtra bei vystymÄ , sudarant sÄ lygas Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos bei KLASCO interesų konfliktui. Pažymi, kad patvirtinus Koncepcijos sprendinius, kuriuos Savivaldybė kategoriÅ¡kai atsisako suderinti su rengiamu Uosto bendruoju planu, bus padaryta Å¡imtamilijoninė žala tiek KLASCO, tiek Klaipėdos uostui, tiek miestui, tiek ir kitam privačiam verslui.

Nurodo, kad naudojama uosto teritorija (duomenys neskelbtini), yra konversinės teritorijos ribose, ir pagal KoncepcijÄ joje yra skatinamas gyvenamųjų objektų artumas, siekis Å¡ioje teritorijoje sukurti gyvenamosios vietos pasirinkimo alternatyvÄ . Nesupranta, kaip Planavimo organizatorius planuoja įgyvendinti tokį teritorijos daugiafunkciÅ¡kumÄ (visuomeninės ir uosto veiklų), nes inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos nėra suderinamos nei su gyvenamosios nei su visuomeninės paskirties teritorijomis, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus toje pačioje teritorijoje tokie skirtingi teritorijos naudojimo režimai negali bÅ«ti numatomi.

Teigia, kad konkretizuojant sprendinius, turės bÅ«ti nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai. Daro iÅ¡vadÄ , kad, jei, kaip teigia Planavimo organizatorius, KLASCO naudojama uosto teritorija ir toliau galės bÅ«ti naudojama uosto veiklai, daugiafunkcinis teritorijos naudojimo bÅ«das (iÅ¡skyrus inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijas) čia negali bÅ«ti numatytas. Teigia, kad daugiafunkcinės teritorijos paskirties numatymas yra neteisėtas ir rodo akivaizdų siekį iÅ¡stumti krovos veiklÄ iÅ¡ KLASCO naudojamos uosto teritorijos artinant gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų gretimybę, ir taip aÅ¡trinant gyventojų ir uosto įmonių interesų prieÅ¡prieÅ¡Ä , sudarant sÄ lygas gyventojams prieiti prie vandens intensyvios krovos teritorijoje.

Mano, kad Koncepcijos sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl teritorijų planavimo dokumentų hierarchijos ir KVJUD iÅ¡duotų planavimo sÄ lygų. Pažymi, kad Koncepcijos sprendiniai neatitinka teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų, aukÅ¡tesnio lygmens rengiamo planavimo dokumento – Uosto bendrojo plano bei KVJUD iÅ¡duotų planavimo sÄ lygų, todėl KLASCO pateikė pasiÅ«lymÄ Klaipėdos miesto bendrajame plane uosto teritorijoje nenumatyti jokių konkrečių sprendinių, nurodant, kad Å¡ioje teritorijoje taikomi Uosto bendrojo plano sprendiniai, tačiau Å¡is pasiÅ«lymas Planavimo organizatoriaus buvo nepagrįstai atmestas.

Vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 43 punktu ir Seimo, Vyriausybės ir Susisiekimo ministro priimtais teisės aktais, ir pažymi, kad Uosto bendrasis planas yra valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas. Teigia, kad atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Uosto bendrasis planas turi hierarchinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ Klaipėdos miesto bendrÄ jį planÄ ir jo sprendinius, kadangi Uosto bendrasis planas yra valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas.

Pažymi, kad Koncepcija ir vėliau jos pagrindu rengiamas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas yra savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas. Daro iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 14 straipsnio 6 dalies 4 punktu, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 146 punktu, rengiant tiek KoncepcijÄ , tiek vėliau ir Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinius, privaloma taikyti Uosto bendrojo plano sprendinius. Teigia, kad Koncepcija nepagrįstai ir neteisėtai numato Uosto bendrojo plano sprendiniams prieÅ¡taraujančius sprendinius, o Savivaldybė, nepaisydama KVJUD iÅ¡duotų planavimo sÄ lygų, taip pat 2018-05-30 KVJUD raÅ¡tu Nr. UD-9.1.4.-1482 3 ir 4 punktuose pateiktų pasiÅ«lymų suderinti sprendinius su Uosto bendrojo plano sprendiniais ir atsižvelgti į KLASCO teisėtus interesus už uosto teritorijos ribų, atsisako vadovautis planavimo sÄ lygomis ir teikiamais pasiÅ«lymais ir užtikrinti rengiamų Koncepcijos (formuojamų sprendinių) atitiktį rengiamam Uosto bendrajam planui.

Pažymi, kad planavimo organizatoriaus pareiga vadovautis iÅ¡duotomis planavimo sÄ lygomis jau sprendinių formavimo stadijoje aiÅ¡kiai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8, 107 punktu. Atkreipia dėmesį, kad Savivaldybė, Koncepcijoje žymėdama uosto teritorijos naudojimo sprendinius, nukrypsta iÅ¡ esmės nuo visų KVJUD nurodytų sÄ lygų - nesivadovauja privalomais teisės aktais; rengdama Koncepcijos sprendinius neatsižvelgia į konkretizuotus Uosto bendrojo plano sprendinius, planuodama veiklas už uosto teritorijos ribų, neatsižvelgia į Uosto bendrajame plane planuojamas veiklas, ir Å¡alia intensyviai krovos veiklai naudojamų teritorijų planuoja teritorijas, kuriose leidžiama gyvenamoji statyba, neatsižvelgia į KVJUD pastabas, kuriomis nepritariama Koncepcijos sprendiniams KLASCO naudojamoje teritorijoje uosto ribose ir už jo ribų.Teigia, kad Savivaldybės sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalies „JÅ«rinės teritorijos”, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015-06-11 nutarimu Nr. XII-1781, 49 punktÄ .

Mano, kad Inspekcija sprendimu turėjo ne atkartoti Savivaldybės teiginius, bet įvertinti tokių Savivaldybės motyvų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , ypač dėl to, kad KLASCO skunde buvo pateikti teisiniai argumentai ir motyvai, patvirtinantys, kad KLASCO siÅ«lymas minėtiems teisės aktams neprieÅ¡tarauja, atvirkščiai - vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu hierarchijos principais ir siekiant Å¡ių dokumentų atitikties, KLASCO pasiÅ«lymas privalo bÅ«ti įgyvendintas. Argumentuoja, kad Savivaldybė, teigdama, kad KLASCO siÅ«lymas prieÅ¡tarauja 2015-02-19 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimui Nr. T2-16, nenurodė jokios konkrečios Å¡io akto nuostatos, kuriai, jos nuomone, prieÅ¡tarauja KLASCO pasiÅ«lymas, taip pat nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių tokius teiginius.

Vertina, kad KLASCO siÅ«lymas visiÅ¡kai atitinka Å¡io sprendimo 2.4. įtvirtintÄ tikslÄ . Mano, kad taip pat nepagrįsti Savivaldybės teiginiai, kad KLASCO siÅ«lymas neplanuoti uosto teritorijos ir Klaipėdos miesto bendrajame plane Uosto bendruoju planu planuojamos teritorijos ribas nurodant, kad Å¡ioje teritorijoje taikomi Uosto bendrojo plano sprendiniai prieÅ¡tarauja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Nr. AD1-885 patvirtintai planavimo darbų programai, kurioje nurodyta planuojama teritorija. Teigia, kad net nurodžius Å¡iÄ teritorijÄ kaip planuojamÄ , teisės aktuose nėra jokio draudimo numatyti, kad teritorijai taikomi Uosto bendrojo plano reglamentai.

Argumentuoja, kad kadangi Å¡i teritorija apima aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu - Uosto bendruoju planu planuojamÄ teritorijÄ , bÅ«tent KLASCO siÅ«lomų nuostatų numatymas Klaipėdos miesto bendrajame plane leistų pasiekti visiÅ¡kos atitikties valstybei svarbaus projekto - Uosto bendrojo plano sprendiniams. Nurodo, kad neatsižvelgus į KLASCO siÅ«lymÄ ir uosto teritorijÄ suplanavus kitaip nei numato Uosto bendrasis planas, programuojama dviejų planavimo dokumentų kolizija, teisinis neapibrėžtumas ir Klaipėdos miesto bendrojo plano atitinkamų sprendinių negaliojimas.

Atkreipia dėmesį, kad Savivaldybė, atsisakydama vadovautis konkretizuotais Uostobendrojo plano sprendiniais, vėliau iÅ¡ esmės pati sau prieÅ¡taraudama, teigia, kad Uosto ir miestobendrųjų planų sprendiniai turi bÅ«ti suderinti, tam tikslui parengtas Dalykinių sÄ lygų sÄ vadas, kuriskol kas nepatvirtintas Vyriausybėje. Apibendrina, kad dalykinių sÄ lygų sÄ vade pateikta KVJUD pozicija yra neteisinga ir prieÅ¡inga tai, kurios ji laikosi. Mano, kad Inspekcija nepagrįstai nurodė, kad Savivaldybė motyvuotai atsakė į kitus KLASCO pasiÅ«lymus ir nepagrįstai atsisakė įpareigoti Savivaldybę atlikti veiksmus.

Argumentuoja, kad Savivaldybė nurodė, kad iÅ¡ dalies atsižvelgs į KLASCO siÅ«lymÄ teritorijÄ tarp dabartinės uosto ribos ir Naujosios Uosto gatvės Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijoje planuoti kaip teritorijÄ , skirtÄ susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimui (uosto veiklai) ir komercinei veiklai, kaip numatyta dabar galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane; paaiÅ¡kinime nurodė, kad Å¡ioje zonoje numatys daugiafunkcinę pagrindinio centro ir uosto teritorijos funkcinę zonÄ , kad KLASCO teiginys, jog Å¡ioje teritorijoje numatoma gyvenamoji statyba - klaidinantis.

Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ esmės tÄ patį Inspekcijos sprendime pakartojo Inspekcija. Pažymi, kad Daugiafunkcinėje pagrindinio centro ir uosto teritorijos funkcinėje zonoje pagal KoncepcijÄ nėra draudžiama gyvenamųjų pastatų statyba. Teigia, kad Administracijos atsakymas yra nekonkretus ir iÅ¡ jo neaiÅ¡ku, kaip ir kokia apimtimi bus atsižvelgta į KLASCO pasiÅ«lymÄ , nes Savivaldybė vienareikÅ¡miÅ¡kai nenurodė, kad teritorijoje nebus leidžiama gyvenamoji statyba, ir kad teritorijoje bus numatyti Å¡iuo metu galiojantys teritorijos naudojimo bÅ«dai.

Nurodo, kad minėti KLASCO nuosavybės teise valdomi žemės sklypai yra teritorijoje, kuriai galioja 2000-03-30 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 49 patvirtintas teritorijos tarp Naujosios uosto, Uosto ir Sankryžos gatvių detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Pažymi, kad šioje teritorijoje galioja KLASCO nuomojamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 2012-07-11 detaliuoju planu nustatyta sanitarinė apsaugos zona, kurios tvarkymo režimas draudžia statyti gyvenamosios, poilsio, sodų, gydymo paskirties pastatus, bendrojo lavinimo mokyklas, ikimokyklinio ugdymo įstaigas, steigti rekreacines teritorijas.

Teigia, kad į KLASCO pasiÅ«lymÄ Savivaldybė turėjo atsižvelgti visa apimtimi, nes gyvenamosios paskirties objektų statybos galimybė ir tikslingumas Å¡ioje teritorijoje jau buvo vertinti ir vienareikÅ¡miÅ¡kai atmesti 2005 metais, kuomet buvo rengiamas nagrinėjamoje teritorijoje esančio Vitės kvartalo detalusis planas. Cituoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2005-10-10, Klaipėdos miesto mero 2006-05-02 raÅ¡tÄ , Lietuvos jÅ«rų krovos kompanijų asociacijos 2018-05-24 raÅ¡tÄ Nr. 012. Mano, kad Savivaldybės sprendimas Å¡ioje teritorijoje numatyti daugiafunkcinę teritorijos naudojimo paskirtį negali bÅ«ti vertinamas atsižvelgimu iÅ¡ dalies, bet prilygintinas pasiÅ«lymo atmetimui.

Pažymi, kad Savivaldybė negali priimti sprendimų, kuriais keičiamos esminės verslo aplinkos sÄ lygos, pažeidžiamos investuotojų teisinės garantijos dėl jų investicijų apsaugos, investicinės aplinkos stabilumas. Teigia, kad turi bÅ«ti užtikrintas darnus uosto įmonių, KVJUD ir miesto bendradarbiavimas bei iÅ¡vengta ginčų dėl teisių ir galimybės vykdyti uostinę veiklÄ . Daro iÅ¡vadÄ , kad dabartinė Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorija tiek Klaipėdos miesto bendrajame plane, tiek Uosto bendrajame plane turi bÅ«ti numatyta uosto veiklai, kaip tai nustato specialus Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymas, ilgalaikės (iki 2066 metų) uosto žemės nuomos sutartys ir rengiamas Uosto bendrasis planas.

Pažymi, kad atitinkamai, greta uosto esančios suplanuotos privačios KLASCO teritorijos turi būti paliktos kaip susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimui (uosto veiklai) ir komercinei veiklai skirtos teritorijos, kaip numatyta dabar galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane. Atkreipia dėmesį, kad KLASCO siūlymas buvo paremtas ta pačia aplinkybe, kad kultūros paveldo teritorijos ir objektai uosto teritorijoje bus nurodyti, ir galimai patikslinti Uosto bendrajame plane, todėl Klaipėdos miesto bendrajame plane neturėtų būti žymimi apskritai - šis siūlymas remiasi bendru KLASCO siūlymu uosto teritorijoje numatyti, kad joje taikomi Uosto bendrojo plano sprendiniai, tačiau ir šis KLASCO skundo motyvas buvo Inspekcijos neįvertintas.

Akcentuoja, kad jei Savivaldybė rengiasi įvykdyti sutartį ir detaliojo plano sprendinius, nėra pagrindo neperkelti jų į Klaipėdos miesto bendrÄ jį planÄ ir tokie sprendiniai privalo bÅ«ti perkelti. Pažymi, kad numačius Å¡iuos sprendinius Klaipėdos miesto bendrajame plane, bÅ«tų užtikrintas planuojamos kelių infrastruktÅ«ros sprendinių nuoseklumas ir aiÅ¡kumas, o Savivaldybės atsisakymas juos numatyti yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teigia, kad Å¡ie KLASCO motyvai taip pat buvo Inspekcijos niekaip nevertinti, tik nurodyta, kad planavimo organizatoriaus atsakymas buvo motyvuotas.

Pažymi, kad teritorijų konversija į daugiafunkcinius centrus yra vienas pagrindinių rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano elementų, todėl numatant tokį daugialypį teritorijos naudojimo bÅ«dÄ ir esminį paskirties pokytį, numatant viena kitai prieÅ¡ingas bei nesuderinamas teritorijos galimo naudojimo paskirtis visos tokios konversijos pasekmės turėjo bÅ«ti analizuotos labai detaliai. Pažymi, kad tokia pareiga yra įtvirtinta ir Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2014-12 23 nutarimu Nr. 1467 (toliau – ir ApraÅ¡as) 25 punkte.

Pažymi ir tai, kad iÅ¡ Savivaldybės atsakymo neaiÅ¡ku, kokia apimtimi ir kaip konkrečiai bus atsižvelgta į galiojančias sanitarines apsaugos zonas ir kokiÄ tai įtakÄ turės KLASCO teritorijoje ir jos gretimybėje planuojamų teritorijų naudojimo reglamentams ir ar bus numatyta, kad teritorijoje, kurioje Å¡iuo metu yra patvirtintos galiojančios ribos, bus nustatyti sprendiniai, atitinkantys visus toje dalyje taikomus sanitarinės apsaugos zonos apribojimus. Pažymi, kad įgyvendinant konversijÄ iÅ¡ uosto teritorijų į visuomeninės paskirties teritorijas, bÅ«tent uosto veikla turėtų neigiamos įtakos naujai planuojamiems visuomeninės paskirties ar gyvenamiesiems objektams ir dėl to kiltų konfliktinės situacijos, todėl siekiant iÅ¡vengti galimų interesų prieÅ¡prieÅ¡os, bÅ«tina iÅ¡ anksto numatyti teritorijas, kurioms uosto veikla turės įtakos ir jose neplanuoti jokios daugiafunkcinio naudojimo teritorijos.

Apibendrina, kad Savivaldybės sprendimas atmesti KLASCO pasiÅ«lymus ar į juos atsižvelgti tik iÅ¡ dalies nebuvo nei motyvuotas, nei iÅ¡samus (neaiÅ¡ki apimtis, kuria į dalį KLASCO pasiÅ«lymų bus atsižvelgta), nors į daugumÄ pasiÅ«lymų nurodoma, kad iÅ¡ dalies bus atsižvelgta, iÅ¡ motyvuojamosios dalies neaiÅ¡ku nei kaip, nei kokia apimtimi ir kokie konkretÅ«s sprendiniai bus numatomi atsižvelgus ar iÅ¡ dalies atsižvelgus į KLASCO pasiÅ«lymÄ . Mano, kad dėl Å¡ios priežasties Inspekcija, įvertinusi visus KLASCO skundo argumentus, turėjo įpareigoti Savivaldybę pateikti motyvuotÄ atsakymÄ Ä¯ KLASCO pasiÅ«lymus, tačiau Å¡is KLASCO praÅ¡ymas taip pat nebuvo tenkintas.

Teigia, kad Inspekcija, nagrinėdama KLASCO skundÄ , pažeidė teisės aktų reikalavimus (teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 5 str., VieÅ¡ojo administravimoįstatymo 8 str.), nevertino Savivaldybės sprendimo, kuriuo atmesti KLASCO pasiÅ«lymai, atitikties Teritorijų planavimÄ reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams, Inspekcijos sprendimas neiÅ¡samus ir nemotyvuotas. PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžio metu palaiko skundÄ ir jo patikslinimÄ iÅ¡ esmės juose iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pasiÅ«lymų dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų teikimas yra teritorijų planavimo vieÅ¡inimo procedÅ«ros dalis, užtikrinanti suinteresuotų asmenų teises dalyvauti Å¡iame procese ir daryti jam įtakÄ .

Cituoja Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ , aiÅ¡kinančiÄ nurodytÄ teisės normÄ (LVAT 2015-03-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015, 2016-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2029-442/2016, 2014 08-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1699/2014, 2015-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015, 2015-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A 493-822/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17), 2009 m., psl. 426 427).

Teigia, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija turėjo tik pareigÄ Ä¯vertinti, ar planavimo organizatorius – Administracija 2018-06-27 priimtu sprendimu motyvuotai atsakė pasiÅ«lymus pateikusiai pareiÅ¡kėjai ir neprivalėjo tirti galimus teritorijų planavimo pažeidimus, kuriuos akcentavo ir kėlė pareiÅ¡kėja. Cituoja LVAT praktikÄ (LVAT 2013-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-1206/2013, 2014-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2215/2013, 2014-08-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1699/2014, 2015-03-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015) ir daro iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjos argumentai, susiję su rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano neatitikimu teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams, Å¡ioje byloje neturėtų bÅ«ti vertinami.

Teigia, kad Administracija motyvuotai atsakė į pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymus, todėl nesutinka su skundu ir praÅ¡o jo netenkinti. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu ir jo patikslinimu nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (minėta, toliau – ir Savivaldybė, Administracija) atsiliepimu nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės skundžia atsakovės 2018-06-27 raÅ¡tÄ Nr. (4.39.)-R2-193, kuriame iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti motyvai dėl nesutikimo su pareiÅ¡kėjos siÅ«lymais, kuriuos pareiÅ¡kėja pakartojo skunde teismui. Mano, kad pareiÅ¡kėja galimÄ savo teisių pažeidimÄ grindžia prielaidomis; pats skundžiamas dokumentas niekaip nepažeidžia pareiÅ¡kėjos teisių. Akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu ateityje bus nuspręsta naudoti visÄ ar dalį pareiÅ¡kėjos naudojamos teritorijos kitoms (ne uosto) reikmėms, pareiÅ¡kėja galės ginti savo teises ir skųsti priimamus sprendimus.

Teigia, kad ginčo atveju, patvirtinus Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijÄ , pareiÅ¡kėjos teisių ir pareigų apimtis niekaip nepasikeis (LVAT 2013-05-31 sprendimas byloje Nr. A-146-1062-13). Pažymi, kad dėl suderinamumo su rengiamu Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto bendruoju planu atsakė, kad Å¡iuo metu uosto bendrojo plano sprendiniai nėra patvirtinti. Sprendinių derinimas bus su Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija bus atliekamas baigiamajame planavimo etape. Nurodo, kad raÅ¡te nurodyta, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcija numato pareiÅ¡kėjos naudojamos uosto teritorijÄ numato naudoti pagal visus nustatytus galimus naudojimo bÅ«dus.

Jei teritorija naudojama uosto reikmėms, taip galės bÅ«ti naudojama ir toliau. Tačiau jei kiltų poreikis jÄ naudoti pagal kitÄ nustatytÄ galimÄ naudojimo bÅ«dÄ , galima bÅ«tų tai daryti nekeičiant miesto bendrojo plano. Daugiafunkcinių pagrindinio centro teritorijų tikslinimo galimybę palikta sprendinių konkretizavimo stadijai, atsižvelgiant į tai, kad konkretÅ«s sprendiniai numatomi trumpesniam (iki 2030 m.) laikotarpiui. Nurodo, kad Koncepcijoje iÅ¡ dalies atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymÄ numatyta daugiafunkcinė pagrindinio centro ir uosto teritorijos funkcinė zona.

Koncepcijos stadijoje nurodomos urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtros kryptys. Akcentuoja, kad Koncepcija dar nėra planavimo dokumentas, jos sprendiniai turi bÅ«ti tikslinami sprendinių konkretizavimo stadijoje; parengus konkretizuotus sprendinius bus paskelbtas vieÅ¡as svarstymas; sprendiniuose bus detaliau nurodytos funkcinės zonos ir jose galimi teritorijų naudojimo tipai bei bÅ«dai; kiekvienai teritorijai bus nustatoma apribojimų visuma, bus pritaikyta ir patikslinta atsižvelgiant į vietovės specifikÄ , taip pat ir į galiojančias sanitarines apsaugos zonas.

Nurodo, kad dabar galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane Å vyturio gatvė ir jos tęsinys yra suplanuoti kaip B kategorijos gatvės. Å vyturio gatvė nuo Naujosios Uosto ir J. Janonio gatvių sankryžos iki PuÅ¡yno g.-B1 kategorija, o nuo PuÅ¡yno g. iki P. Lideikio-B2 kategorija. Pagal STR 2.06.04:2014 B (B1 ir B2) kategorijos gatvė yra pagrindinė gatvė, o C- aptarnaujanti gatvė. C kategorijos gatvėje gali bÅ«ti tik dvi eismo juostos. Teigia, kad rengiant Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo bendrųjų sprendinių (koncepcijos) formavimo stadijos brėžinius buvo svarstomos alternatyvos (nekeisti esamų bendrojo plano sprendinių, neplanuoti Å¡ios gatvės tęsinio ar sumažinti gatvės kategorijÄ ).

Pažymi, kad Koncepcijoje, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo komiteto protokolinį nutarimÄ bei rengiant Darnaus judumo mieste planÄ gautus gyventojų susirÅ«pinimo dėl Å vyturio gatvės raÅ¡tus, pakoreguota Å vyturio gatvės ir jos tęsinio iki P. Lideikio gatvės kategorija. Nustatyta C kategorija. Teigia, kad galimybė neplanuoti Å¡ios gatvės tęsinio buvo atmesta, nes tai yra Klaipėdos jÅ«rų uosto Å¡iaurinio transporto koridoriaus tarp magistralinio kelio A13 ir planuojamo Å¡iaurinio jÅ«rų uosto terminalo papildoma atÅ¡aka, uosto teritorijos nuo Naujojo Sodo g.

į Å¡iaurę, sunkiojo transporto nukreipimui nuo gyvenamųjų kvartalų. Taip pat Å vyturio g. tęsinys reikalingas padalinant transporto srautus iÅ¡ H. Manto gatvės, kurioje numatoma atskira eismo juosta naujam greitajam vieÅ¡ajam transportui. Å iuo metu iÅ¡ minėtos uosto dalies sunkusis transportas važiuoja pro gyvenamÄ sias teritorijas. Akcentuoja, kad tokia padėtis netenkina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Planuojama, kad iÅ¡važiavimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos teritorijos galėtų persikelti už gyvenamųjų kvartalų - arčiau dabartinio stadiono.

Tokio sprendinio galimybės gali bÅ«ti nagrinėjamos detaliau, rengiant projektinius pasiÅ«lymus ar galimybių studijÄ . Nurodo, kad Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliktas vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo” (su vėlesniais pakeitimais), reikalavimais.

Pažymi, kad vienas iÅ¡ pagrindinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tikslų - nustatyti, apibÅ«dinti ir įvertinti galimas reikÅ¡mingas rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos alternatyvų įgyvendinimo pasekmes aplinkai. Å iame vertinimo etape dar nėra žinomi tikslÅ«s sprendiniai ir konkrečios planuojamos Å«kinės veiklos teritorijose, todėl daugeliu atveju, pasekmių vertinimas remiasi kokybiniu ekspertiniu vertinimu, o vertinimo rezultatai skirti tik koncepcinių alternatyvų galimų pasekmių sÄ lyginiam palyginimui.

PrieÅ¡ įgyvendinant konkrečius sprendinius pagal bet kuriÄ pasirinktÄ alternatyvÄ bÅ«tini detalesni vertinimai planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir techninio projektavimo etapuose (jeigu tai numato teisės aktai), kurių metų detaliai, atsižvelgiant į naujausiÄ aktualiÄ informacijÄ nustatomas, apibÅ«dinamas ir įvertinamas reikÅ¡mingas poveikis aplinkos komponentams, visuomenės sveikatai, jo metu vertinama suminė planuojamos teritorijos foninė tarÅ¡a ir planuojamos Å«kinės veiklos tarÅ¡a.

Vadovaujasi Specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurį specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, kurių pagrindu taikomi Å«kinės veiklos apribojimai, taip pat nustatomos ir tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus. Cituoja Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 (toliau – ir taisyklės) 6 ir 35, 41, 42 punktus.

Teigia, kad pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 6 straipsnio 2 dalį planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) organizuoja poveikio aplinkai vertinimo procedūras, SAZ gali būti keičiamos ir neprivalo būti nurodomos miesto bendrojo plano koncepcijoje. Pažymi, kad rengiant konkretizuotus miesto bendro plano sprendinius ir nustatant apribojimus miesto teritorijoms, kurios patenka į teisės aktuose numatyta tvarka įregistruotas uosto įmonių SAZ (kaip tai numato minėtų taisyklių VII sk. 42 p.) bus atsižvelgta į minėtose SAZ draudžiamas vykdyti veiklas.

Teigia, kad teritorijų, kurios naudojamos uosto veiklai, naudojimo bÅ«do miesto bendras planas keisti nenumato. Daugiafunkcinė teritorijos panaudojimo galimybė neapriboja teritorijÄ naudoti pagal visus nustatytus galimus naudojimo bÅ«dus. Pažymi, kad Europos miestų pavyzdžiai rodo, kad uostams plečiantis į patogesnes laivybai teritorijas, dažnai miestų centruose, Å¡alia esamo užstatymo esančios uostų teritorijos paliekamos nenaudojamos. Akcentuoja, kad tokių teritorijų panaudojimas ne uosto paskirčiai yra bÅ«tinas, kad pasekmės aplinkai bÅ«tų labiau teigiamos, nei neigiamos.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su skundu ir patikslintu skundu nesutinka iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir Administracija) 2018-06-27 sprendimo Nr. (4.39.)-R2-1933 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos ir SPAV” dalies bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (minėta – toliau – ir Departamentas) 2018-08-21 sprendimo Nr. (16.2)2D-11595 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018-06-27 sprendimo Nr. (4.39.)-R2-1933” (toliau – ir ginčijami sprendimai) teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus ginčijamus sprendimus, pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti AdministracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2018-06-14 raÅ¡tu Nr. 0300-20-343 pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ir pateikti patikslintÄ motyvuotÄ atsakymÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatė, jog 2018 m. gegužės mėnesį buvo parengta Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcija (minėta, toliau – ir Koncepcija) bei Å¡ios Koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (minėta, toliau – ir SPAV) ataskaita.

IÅ¡ nurodytos Koncepcijos nustatyta, kad planavimo organizatorius: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; bendrojo plano rengėjai – UAB „Urbanistika” ir UAB „Sweco Lietuva”; teritorijų planavimo rÅ«Å¡is: kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, Savivaldybės bendrasis planas; rengimo etapas: bendrųjų sprendinių formavimas (koncepcija). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad bylos nagrinėjimo metu Koncepcija nėra patvirtinta. Nustatyta, kad Administracija 2018-05-07 raÅ¡tu Nr. (4.36.)-R2-1355 „Informacija apie vieÅ¡Ä supažindinimÄ su Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcija ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita” informavo apie tai, kad 2018 m. gegužės mėn. buvo atlikta SPAV ir parengta ataskaita bei nurodė, kad pateikti pastabas ir pasiÅ«lymus dėl SPAV ataskaitos kokybės ir koncepcijos galima planavimo organizatoriui iki birželio 15 d. vieÅ¡o susirinkimo pabaigos.

PareiÅ¡kėja 2018-06-14 planavimo organizatoriui ir bendrojo plano rengėjams pateikė pastabas ir pasiÅ«lymus dėl parengtos Koncepcijos ir SPAV ataskaitos. Administracija ginčijamu 2018-06-27 sprendimu nutarė neatsižvelgti arba iÅ¡ dalies atsižvelgti į pareiÅ¡kėjos 2018-06-14 raÅ¡te iÅ¡dėstytus pastabas ir siÅ«lymus. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Administracijos 2018-06-27 sprendimu, skundu kreipėsi į DepartamentÄ , kuris ginčijamu 2018-08-21 sprendimu nustatė, jog Administracija pagrįstai atsisakė pakoreguoti KoncepcijÄ bei motyvuotai atsakė, kodėl neatsižvelgta į skunde pateiktus pasiÅ«lymus.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-01-28 iki 2018-07-01) nurodyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas) yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai.

Pagal KonstitucijÄ negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetencijÄ , tiesiogiai įtvirtintÄ Konstitucijoje. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo Å¡ias funkcijas ta apimtimi, kuria Å¡ios yra joms priskirtos.

Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos.

Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (aktuali akto redakcija, galiojus nuo 2018-05-01 iki 2018-11-01), taip pat Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-11-09 iki 2018-11-01; toliau – ir Nuostatai). Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnis numato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais.

Kiti teisės aktai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo proceso reikalavimų nenustato. Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis numatė, kad teritorijų planavimas yra vieÅ¡as, iÅ¡skyrus atvejus, kai valstybės sienos, kraÅ¡to apsaugos ir strateginės reikÅ¡mės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį teritorijų planavimo vieÅ¡inimÄ užtikrina planavimo organizatorius; teritorijų planavimo dokumentų vieÅ¡inimo procedÅ«rų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose.

Sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi bÅ«ti paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir kitos sprendimÄ rengti atitinkamÄ teritorijų planavimo dokumentÄ ketinančios priimti valstybės institucijos interneto svetainėje bei seniÅ«nijos, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiÅ«lymus dėl planavimo tikslų (Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Teritorijų planavimo 37 straipsnio 1 dalimi pasiÅ«lymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raÅ¡tu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje per visÄ teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki vieÅ¡o svarstymo pabaigos, o vieÅ¡o svarstymo metu pasiÅ«lymai teikiami ir žodžiu. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį planavimo organizatorius, iÅ¡nagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiÅ«lymų apibendrinimo medžiagÄ su paaiÅ¡kinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamÄ jÄ medžiagÄ , visuomenės pasiÅ«lymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentÄ tikrinančiai institucijai.

PasiÅ«lymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raÅ¡tu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje, jeigu pasiÅ«lymai buvo pateikti Å¡ioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali bÅ«ti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiÅ«lymams arba atmeta pasiÅ«lymus, iÅ¡samiai nurodydamas pasiÅ«lymų nepriimtinumÄ (nepagrįstumÄ ).

VieÅ¡ojo svarstymo procedÅ«ras nustato Nuostatai, pagal kurių 2 ir 4 punktus, vieÅ¡asis svarstymas yra privaloma sudėtinė teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo proceso dalis, užtikrinanti jos atvirumÄ , sudaranti galimybę visuomenės nariams dalyvauti rengiant ir įgyvendinant projektus, veikti siekiant Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų teritorijų planavimo tikslų. Nuostatų 6.4.1 punkte įtvirtinta, kad pasiÅ«lymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raÅ¡tu ir (ar) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje visÄ teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikÄ iki vieÅ¡o svarstymo pabaigos, vieÅ¡o svarstymo metu pasiÅ«lymai teikiami ir žodžiu.

O visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta (Visuomenės informavimo nuostatų 6.4.2 punktas).

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad vieÅ¡inimo stadijos metu, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros institucijos pagal kompetencijÄ , be kita ko, tikrina, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė gautus visuomenės pasiÅ«lymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, skundai ir praneÅ¡imai iÅ¡nagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių Å¡is terminas gali bÅ«ti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raÅ¡tu informuojant skundÄ ar praneÅ¡imÄ pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis.

Skundai ir praneÅ¡imai, kiek to nereglamentuoja Å¡is įstatymas, nagrinėjami VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teikiant skundÄ ir (ar) praneÅ¡imÄ , jame turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimÄ , ir tai patvirtinantys dokumentai. AiÅ¡kindamas Å¡ių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (minėta, toliau – ir LVTA) ne kartÄ yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiÅ«lymai nėra privalomi planavimo organizatoriui.

Tai parodo sÄ vokos „pasiÅ«lymai” lingvistinis aiÅ¡kinimas bei pats Å¡ios teisės normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiÅ«lymų nagrinėjimo procedÅ«ros bei, atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotai raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui.

Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra bÅ«tina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus Å¡ių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nustatyti procedÅ«riniai pažeidimai gali bÅ«ti laikomi esminiais Å¡io įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., LVAT 2009-02-03 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-143-201/2009; 2012-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-169/2012; 2014-12-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-2031/2014; 2015-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015 ir kt.).

Apibendrinus teisės aktų nuostatas ir LVAT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog pasiÅ«lymai turi bÅ«ti nagrinėjami. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT yra pažymėjęs, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese planavimo organizatoriui teikiami pasiÅ«lymai dėl teritorijų planavimo dokumentų – tai bÅ«das apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus administracinės procedÅ«ros (teritorijų planavimo procedÅ«ros) eigos metu. PasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus galimybe kreiptis į teismÄ , jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti Å¡io asmens saugomi interesai gali bÅ«ti ginami teismo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad materialiosios teisės taikymo aspektu teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, ar asmuo (pareiÅ¡kėjas) turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimÄ jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo (pareiÅ¡kėjo) nurodyti pažeidimai buvo iÅ¡ tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu (žr., pvz., LVAT 2009-02-03 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A143-201/2009).

Minėta, kad pareiškėja 2018-06-14 raštu pateikė Administracijai (planavimo organizatoriui) ir bendrojo plano rengėjams, 7 pasiūlymus dėl Koncepcijos ir SPAV ataskaitos, kuriais prašė:

1) pakoreguoti KoncepcijÄ , kad ji neprieÅ¡tarautų Uosto bendrojo plano sprendiniams: neperkelti jokių konkrečių Uosto bendrojo plano sprendinių į Klaipėdos miesto bendrÄ jį planÄ , o tik pažymėti Klaipėdos miesto bendrajame plane Uosto bendruoju planu planuojamos teritorijos ribas, nurodant vadovautis Uosto bendruoju planu Å¡ioje teritorijoje (toliau – ir PasiÅ«lymas Nr. 1);

2) teritorijÄ tarp dabartinės uosto ribos ir Naujosios Uosto gatvės Koncepcijoje planuoti kaip teritorijÄ , skirtÄ susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimui (uosto veiklai) ir komercinei veiklai, kaip numatyta dabar galiojančiame Klaipėdos miesto bendrajame plane (toliau – ir PasiÅ«lymas Nr. 2);

3) nekeisti pareiškėjos valdomų teritorijų, naudojamų uosto veiklai, esamos paskirties ir neplanuoti šių teritorijų dvigubos paskirties (toliau – ir Pasiūlymas Nr. 3);

4) pažymėti Klaipėdos miesto bendrajame plane už Uosto bendruoju planu planuojamos teritorijos ribų esamas nustatytas ir įregistruotas sanitarines apsaugos zonas ir kitus veiklos apribojimus už Uosto bendruoju planu planuojamos teritorijos ribų, kuriuos lemia uosto teritorijoje vykdoma Å«kinė veikla pagal Uosto direkcijos iÅ¡duotas teritorijų planavimo sÄ lygas (toliau – ir PasiÅ«lymas Nr. 4);

5) nežymėti nei Koncepcijoje, nei tolimesniuose sprendiniuose jokių į Uosto bendruoju planu planuojamÄ teritorijÄ patenkančių kultÅ«ros paveldo objektų ir jų teritorijų ribų, kadangi kultÅ«ros paveldo duomenys gali bÅ«ti patikslinti ir pakeisti Uosto bendruoju planu planuojamoje teritorijoje KultÅ«ros ministerijai pavedus apsvarstyti Å¡iuos klausimus KultÅ«ros paveldo departamentui anksčiau minėtu raÅ¡tu (toliau – ir PasiÅ«lymas Nr. 5);

6) nerodyti Å vyturio gatvės ir jos numatomo tęsinio iki Lideikio gatvės kaip planuojamo logistikos koridoriaus ir rodyti sprendinius, atitinkančius pareiÅ¡kėjos nuomojamo uosto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ , įrengiant Å¡vyturio gatvės tęsinį iki Naujosios uosto gatvės (toliau – ir PasiÅ«lymas Nr. 6);

7) pakoreguoti SPAV ataskaitÄ : įvertinti uosto teritorijoje vykdomos veiklos poveikį aplinkai už uosto teritorijos ribų, įskaitant patvirtintas sanitarines apsaugos zonas; įvertinti uosto teritorijos ir kitų teritorijų, kurios naudojamos uosto veiklai pagal galiojančius Klaipėdos miesto bendrÄ jį planÄ ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, paskirties keitimo ekonomines, socialines ir teisines pasekmes (toliau – ir PasiÅ«lymas Nr. 7). Administracija ginčijamu 2018-06-27 sprendimu atsakė į pareiÅ¡kėjos 2018-06-14 raÅ¡te iÅ¡dėstytus teiginius ir nutarė:

1) į PasiÅ«lymÄ Nr. 1 neatsižvelgti, nes siÅ«lymas prieÅ¡tarauja Savivaldybės tarybos 2015-02-19 sprendimui Nr. T2-16, kuriuo pradėtas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas, prieÅ¡tarauja Administracijos direktoriaus 2015-04-01 įsakymu Nr. AD1-885 patvirtintai planavimo darbų programai, kurioje nurodyta planuojamų darbų teritorija; Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto sprendiniai nėra patvirtinti ir nėra prievolės jais vadovautis rengiant bendrÄ jį planÄ ;

2) į PasiÅ«lymÄ Nr. 2 atsižvelgti iÅ¡ dalies – pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise valdomiems sklypams Å¡ioje zonoje numatys daugiafunkcinę pagrindinio centro ir uosto teritorijos funkcinę zonÄ . Pažymėta, kad Koncepcija dar nėra planavimo dokumentas, jos sprendiniai turi bÅ«ti tikslinami sprendinių konkretizavimo stadijoje; bus parengti konkretizuoti sprendiniai, kuriuose bus detaliau nurodytos funkcinės zonos ir jose galimi teritorijų naudojimo tipai bei bÅ«dai; kiekvienai teritorijai nustatoma apribojimų visuma bus pritaikyta ir patikslinta atsižvelgiant į vietovės specifikÄ , taip pat ir į galiojančias sanitarines apsaugos zonas.

3) į PasiÅ«lymÄ Nr. 3 atsižvelgti iÅ¡ dalies – nurodyta, kad teritorijų, kurios naudojamos uosto veiklai, naudojimo bÅ«do miesto bendrasis planas keisti nenumato; daugiafunkcinė teritorijos panaudojimo galimybė neapriboja teritorijÄ naudoti pagal visus nustatytus galimus naudojimo bÅ«dus. Jei kiltų poreikis teritorijÄ naudoti pagal kitÄ nustatytÄ galimÄ naudojimo bÅ«dÄ - galima bÅ«tų tai daryti nekeičiant miesto bendrojo plano.

4) į PasiÅ«lymÄ Nr. 4 atsižvelgti iÅ¡ dalies sprendinių stadijoje – nurodyta, kad Å¡iame vertinimo etape dar nėra žinomi tikslÅ«s sprendiniai ir konkrečios planuojamos Å«kinės veiklos teritorijose, todėl daugeliu atveju, pasekmių vertinimas remiasi kokybiniu ekspertiniu vertinimu, o vertinimo rezultatai skirti tik koncepcinių alternatyvų galimų pasekmių sÄ lyginiam palyginimui.

5) į PasiÅ«lymÄ Nr. 5 neatsižvelgti – nurodyta, kad Koncepcijoje nėra jokios teisinės galimybės kultÅ«ros paveldo objektus ir teritorijas rodyti kitaip, nei nurodo Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo registras; jei Å¡iame registre bus patikslinto kultÅ«ros vertybių ribos - miesto bendrajame plane Å¡ios ribos taip pat bus patikslintos.

6) į PasiÅ«lymÄ Nr. 6 atsižvelgti.

7) į PasiÅ«lymÄ Nr. 7 atsižvelgti iÅ¡ dalies sprendinių stadijoje, SPAV ataskaitos nekoreguoti. Vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis, Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6, 35, 41 punktais ir Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 6 straipsnio 2 dalimi nutarta į pareiÅ¡kėjos siÅ«lymÄ neatsižvelgti, nes sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) gali bÅ«ti keičiamos ir neprivalo bÅ«ti nurodomos Koncepcijoje.

Nurodyta, kad rengiant konkretizuotus miesto bendrojo plano sprendinius ir nustatant apribojimus miesto teritorijoms, kurios patenka į teisės aktuose numatyta tvarka įregistruotas uosto įmonių SAZ bus atsižvelgta į minėtose SAZ draudžiamas vykdyti veiklas. Minėta, kad Departamentas ginčijamu 2018-08-21 sprendimu, įvertinęs Administracijos 2018-06-27 sprendimÄ , nustatė, kad pagrįstai ir motyvuotai atsisakyta pakoreguoti KoncepcijÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėja nekelia ginčo dėl vieÅ¡ojo svarstymo procedÅ«rų teikiant ir nagrinėjant 2018-06-14 pastabas ir pasiÅ«lymus.

PareiÅ¡kėja mano, jog Administracija, atmesdama dalį 2018-06-14 raÅ¡te iÅ¡dėstytų pasiÅ«lymų, o kitus tenkindama tik iÅ¡ dalies ir konkrečiai nenurodyta apimtimi, ne tik pažeidė pareiÅ¡kėjos interesus, bet ir nesivadovavo teisės aktais ir dokumentais, kuriais privaloma vadovautis teritorijų planavimo procese. Taip pat nurodo, jog Departamentas netyrė pasiÅ«lymų planavimo organizatoriui dėl Koncepcijos keitimo atmetimo pagrįstumo ir motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams, ir dėl to nepagrįstai atsisakė tenkinti skundÄ .

Teigia, kad Koncepcijos sprendiniai, kuriuos siÅ«lė keisti, taip pat ir Planavimo organizatoriaus nurodyti pasiÅ«lymų atmetimo motyvai prieÅ¡tarauja ir yra nesuderinami su teritorijų planavimÄ reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais, dėl Å¡ios priežasties ginčijami sprendimai naikintini. PareiÅ¡kėja skunde bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pateiktų pasiÅ«lymų tikslas iÅ¡ esmės buvo užtikrinti Koncepcijos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukÅ¡tesnio hierarchinio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir Klaipėdos miesto bendrajame plane Uosto bendruoju planu planuojamoje teritorijoje nurodyti, kad joje taikomi Uosto bendrojo plano sprendiniai.

Savivaldybės arba jos dalių bendrieji planai pradedami rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimÄ dėl savivaldybės arba jos dalių bendrųjų planų rengimo pradžios ir planavimo tikslų; Å¡ių planų rengimÄ organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Aptariamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo procesÄ sudaro Å¡ie etapai: parengiamasis; rengimo; baigiamasis. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamÄ teritorijÄ , parengia ir patvirtina planavimo darbų programÄ .

Koncepcija rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais. Å iuo etapu planavimo organizatorius vieÅ¡ai paskelbia apie priimtÄ sprendimÄ dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programÄ . Parengiamuoju etapu Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas SPAV. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad rengimo etapÄ sudaro Å¡ios stadijos: esamos bÅ«klės įvertinimas; bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir planuojamÄ teritorijÄ , atitinkamai teritorijai taikomų valstybės ir regionų strateginio planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys, parengiama koncepcija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta jÄ rengti;

Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamuoju etapu priimamas sprendimas šį vertinimÄ atlikti; Koncepcijai raÅ¡tu turi pritarti planavimo organizatorius; bei sprendinių konkretizavimas – atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis, planavimo tikslus ir uždavinius, parengiami teritorijų planavimo dokumentų konkretÅ«s sprendiniai, kuriuose nustatomos privalomosios nuostatos, privalomieji reikalavimai ar teritorijos naudojimo reglamentai. BaigiamÄ jį etapÄ sudaro Å¡ios stadijos: kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių vieÅ¡inimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiÅ«lymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba vieÅ¡as svarstymas; kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentÄ derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje; kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis).

Kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali bÅ«ti pradedama tik užbaigus ankstesniÄ jÄ (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu patikrinama, ar: pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas atitinka Å«kio Å¡akų plėtros programas ir strateginių dokumentų nuostatas, galiojančius aukÅ¡tesnio ir to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, besiribojančių savivaldybių bendruosiuose planuose nurodytus sprendinius, Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus; pateiktas derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas neprieÅ¡tarauja visuomenės (vieÅ¡ajam) interesui, įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimÄ , ar jų sprendinių įgyvendinimas nedaro neigiamo poveikio kitoms (gretimoms) teritorijoms;

įvykdytos planavimo sÄ lygos (planavimo sÄ lygų reikalavimų įgyvendinimas kompensacinėmis ar alternatyviomis priemonėmis derinamas su planavimo sÄ lygas iÅ¡davusiomis institucijomis). To paties straipsnio 13 dalyje numatyta, kad suderintas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai. Teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekanti institucija kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumentui, kai: parengtas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme numatytas iÅ¡imtis; prieÅ¡tarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimÄ (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 14 dalis).

Pažymėtina, kad kompleksinio, specialiojo ir valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo, atliekamo teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ pagal kompetencijÄ vykdančioje institucijoje, tvarkÄ nustato Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2012-11-05 įsakymu Nr. D1-904/3D-844, (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01 iki 2018-11-22). Å io apraÅ¡o 11 punkte nustatyta, kad priežiÅ«ros institucija negali reikalauti keisti dokumento sprendinių, t. y. priimti pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymus ir pastabas, jei jie neprieÅ¡tarauja Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėja nepagrindė aplinkybės, jog parengtos Koncepcijos sprendiniai prieÅ¡tarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Uosto bendrasis planas nėra patvirtintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai prieÅ¡tarauja galiojančiam aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Pagal teritorijų planavimo procedÅ«ras Å¡ioje stadijoje (rengimo etapas) nei planavimo organizatorius, nei Departamentas neprivalėjo priimti visų pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymų dėl Bendrojo plano sprendinių, bet turėjo pareigÄ motyvuotai atsakyti pareiÅ¡kėjai, kuri pateikė pasiÅ«lymus.

Departamentas savo kompetencijos ribose patikrino ir ginčijamu sprendimu pripažino, jog planavimo organizatorius jam tenkančiÄ pareigÄ motyvuotai atsakyti į pasiÅ«lymus įvykdė tinkamai. Todėl pareiÅ¡kėjos teiginys, kad ginčijamas Departamento sprendimas naikintinas, nes Departamentas pareiÅ¡kėjos skundo iÅ¡ esmės nenagrinėjo, vertintinas kritiÅ¡kai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas neturėjo pareigos spręsti tų klausimų, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymÄ ir Nuostatus turėjo bÅ«ti sprendžiami tik teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijoje (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 6 ir 14 dalys).

Teisėjų kolegija papildomai pastebi, jog iÅ¡duotose planavimo sÄ lygose numačius parengti koncepcijÄ , ji privalo bÅ«ti parengta ir jai turi bÅ«ti pritarta planavimo organizatoriaus, kadangi koncepcijai nepritarus, negali bÅ«ti pradėta kita kompleksinio teritorijų planavimo proceso stadija. Pažymėtina, kad vadovaujantis LVAT praktika, skundas negali bÅ«ti teikiamas dėl tarpinių vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimÄ .

Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali bÅ«ti nurodyti grindžiant skundÄ dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl tam tikrÄ administracinę procedÅ«rÄ užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedÅ«rinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

SavarankiÅ¡ku administracinės bylos dalyku nepripažįstami teritorijų planavimo dokumento rengimo etape iÅ¡duodami dokumentai. Administraciniuose teismuose nenagrinėtini reikalavimai, kurie siejami su aktais, kuriais tvirtinama koncepcinė schema ar kuriais pritariama specialiojo plano koncepcijai (LVAT 2011-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-230/2011, 2012-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-267/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, Koncepcija, kuria nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys bei tvarkymo prioritetai, laikytina teritorijų planavimo dokumento rengimo etape priimtu dokumentu, t. y. tarpiniu dokumentu, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimÄ dėl bendrojo plano patvirtinimo, ir kuris pareiÅ¡kėjui iÅ¡ esmės jokių materialinių teisinių pasekmių negali sukelti.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad rengiamas teritorijų planavimo dokumentas (bendrasis planas) nėra patvirtintas (rengimo etapas); be kita ko, Koncepcijai dar nėra pritarta, todėl priešingai nei nurodo pareiškėja, jos teisėti lūkesčiai bei interesai šioje kompleksinio teritorijų planavimo proceso stadijoje nėra pažeisti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, nesutikdama su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu, turi teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape.

LVAT yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobÅ«džio normos, suponuojančios normos adresatui – vieÅ¡ojo administravimo subjektui – privalomÄ elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).

Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAÄ® 8 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos (VAÄ® 8 straipsnio 1 dalis). LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad VAÄ® 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobÅ«džio normos, suponuojančios normos adresatui – vieÅ¡ojo administravimo subjektui – privalomÄ elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

VAÄ® įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetencijÄ . Reikalavimas vieÅ¡ojo administravimo subjektui motyvuoti priimamÄ sprendimÄ yra taikomas visose vieÅ¡ojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

LVAT yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010-11-15 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, kad bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartÄ akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijami sprendimai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies bei VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus. Kaip matyti iÅ¡ nurodytų dokumentų turinio, plano rengėjas (Administracija) įvertino pareiÅ¡kėjos pastabas, o jas atmesdamas, atsakymÄ motyvavo ir argumentavo. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo ginčijami sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, Departamentas pagrįstai pripažino Administracijos (plano rengėjo) raÅ¡tÄ dėl pareiÅ¡kėjo pateiktų pastabų ir pasiÅ«lymų tinkamai motyvuotu, todėl naikinti nurodytus sprendimus teismas neturi pagrindo.

Kadangi pagrindinis pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl sprendimų panaikinimo atmestinas, netenkintinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Likusieji pareiÅ¡kėjos, atsakovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija” skundÄ ir jo patikslinimÄ atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ .

SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Remigijus Arminas AuÅ¡relė Mažrimienė Vida Stonkuvienė