2024-08-21 Nr. BB-4067-1-01-1-38066-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3157/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38066-2016-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės, Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. K. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą S. K. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Nenustačius nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje požymių, esant, kasatoriaus nuomone, akivaizdžiai susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams tarp dviejų fizinių asmenų, kurie tai pripažino, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje nustačius, jog lėšų paskolinimas bei vekselio išrašymas neturėjo įtakos UAB „Dumesta“ ir ko, kurios interesai buvo apginti civilinėmis teisinėmis priemonės, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai į tai neatsižvelgė, situaciją vertino formaliai ir netgi klaidingai. Kasatoriaus teigimu, taip teismai šioje baudžiamojoje byloje nukrypo nuo teismų praktikos bei pažeidė ultima ratio principą, taikydami baudžiamąją atsakomybę santykiams, kurių pavojingumas neperaugo civilinių teisinių santykių ribos. Teismai, pasak kasatoriaus, išimtinai vadovavosi nepatikimų asmenų parodymais, o likusius įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus. Baudžiamosios bylos medžiaga buvo išnagrinėta paviršutiniškai, o abejones keliantys įrodymai vertinti nuteistojo S. K. nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad lėšas pagal vekselį vis tik skolinosi UAB „Dumesta“ ir ko, rėmėsi ne įrodymų visuma, o išskirdamas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, 2017 m. gegužės 15 d. specialisto išvadą, specialistės paaiškinimus. Kasatoriaus teigimu, visi kiti bylos duomenys ir faktinės aplinkybės rodė, kad vekselis atliko garanto funkciją, o lėšos skolintos būtent S. K. kaip fiziniam asmeniui, todėl šiuo atveju nėra ir jam pagal BK 184 straipsnio 2 dalį inkriminuotos veikos sudėties požymių.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai nepagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. K. be teisinio pagrindo perdavė R. Ž. vėjo jėgainės dalis ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės (55 000 Eur) UAB „Dumesta“ ir ko turtą – taip padarydamas nusikalstamą veiką, nurodytą BK 184 straipsnio 3 dalyje. Darydamas šias išvadas, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik sutapimu, jog nustatytas UAB „Dumesta“ ir ko vėjo jėgainės trūkumas būtent tų dalių, kurių trūko R. Ž. iš Burgerwindpark Sprakebull GmbH&Co įsigytos nepilnos komplektacijos jėgainėje, taip pat nepatikimų, bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais ir netinkamai aiškindamas turto priėmimo–perdavimo akto turinį. Teismų išvados, kad visos vėjo jėgainės dalys buvo perduotos pirkėjams ir pargabentos iš Vokietijos, padarytos remiantis išimtinai tik prielaidomis bei pardavėjo pozicija, bet ne byloje objektyviai nustatytomis aplinkybėmis: duomenų apie „Dumesta“ ir ko visos jėgainės pargabenimą nėra, pardavėjas šių dokumentų nepateikė, duomenų, kad vežėjui būtų sumokėti pinigai už Vokietijoje likusių dalių pargabenimą taip pat nėra. Šią poziciją patvirtina ir liudytoja A. B. (UAB „Dumesta“ ir ko buhalterės) parodymai, jog dalis vėjo jėgainės liko neparvežta; taip pat R. Ž. parodymai. Iš esmės vieninteliai asmenys, kurie teigė priešingai yra V. V., I. S. ir A. K., t. y. asmuo, kuris galimai pats neteisėtai galėjo parsivežti likusias „Dumesta“ ir ko jėgainės dalis ir jas iššvaistyti ar paslėpti, ir jo dukra bei kitas UAB „Dumesta“ ir ko direktorius – asmenys, kurių parodymai laikyti nepatikimais, jiems turint suinteresuotumą bylos baigtimi.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo gynėjo pateiktame kasaciniame skunde išimtinai ginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir nesutinkama su dviejų instancijų teismų atliktu įrodymų šioje byloje vertinimu. Kasatoriaus ginčija ir nesutinka su S. K. nuteisimu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 184 straipsnio 2 ir 3 dalyje, teigdamas, kad teismai pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias duomenų pripažinimą įrodymais, įrodymų vertinimą, taip pat baudžiamosios teisės principus (nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo, ultima ratio).

Pažymėtina, kad BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Tačiau tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas). Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nustatytų nuostatų. Kasaciniame skunde tokiu atveju turi būti pateikiama teisinių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad įrodymai buvo tiriami ir vertinami, nuosprendis (nutartis) surašyti pažeidžiant atitinkamas BPK nuostatas bei kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, tokiais argumentais nelaikytini kasatorių teiginiai, kuriais ginčijamas teismų atlikto įrodymų vertinimo turinys, teismų išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde analizuojamos ir ginčijamos teismų padarytos išvados dėl S. K. kaltės, savaip aptariami ir aiškinami byloje esantys įrodymai (liudytojų R. Ž., E. T., A. K., V. V., I. S., A. B. ir kitų parodymai, specialistų išvados, vekselio, jėgainės pirkimo pardavimo sutarties, priėmimo–perdavimo akto turinys ir kiti rašytiniai bylos duomenys), nesutinkant su teismų padarytomis išvadomis dėl šių įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių ar teisinio jų vertinimo, pateikiant alternatyvias, gynybos poziciją atitinkančias įrodymų vertinimo versijas (kaip antai, kad vekselis dėl 30 000 Eur paskolos nesukėlė jokių teisinių pasekmių S. K. vadovaujamai įmonei, o paskolą S. K. iš R. Ž. paėmė kaip privatus asmuo; kad S. K. neperdavė R. Ž. UAB „Dumesta“ ir ko įsigytos jėgainės dalių, atitinkamos jėgainės dalys nebuvo gautos iš pardavėjo ir kt.). Taigi šiais argumentais kasatorius iš esmės prašo kasacinės instancijos teismo iš naujo vertinti byloje esančių įrodymų turinį, pasirenkant gynybos poziciją atitinkančią jų interpretaciją.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse ne kartą nurodyta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų buvimas grindžiamas tik kitokiu, nei dviejų instancijų teismų atliktas, įrodymų vertinimu, netinkamą įstatymų taikymą grindžiant įrodymų turinio analize. Taigi, darytina išvada, kad argumentų, pagrindžiančių bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasatorius pateiktame kasaciniame skunde nenurodė. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, nuteistojo S. K. gynėjo advokato E. Rugieniaus pateiktame kasaciniame skunde nesuformuluoti jokie teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai)

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. K. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Tomas Šeškauskas