e524f17a-2754-418d-98e0-c59cd210d033 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-737-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02607-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 18 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Z. M. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutarties.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Z. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas Z. M. su suinteresuotu asmeniu V. R. 2002 m. rugsėjo 20 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo bei nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kėjas suinteresuotam asmeniui pardavė po savo motinos E. R. mirties, kuri buvo mirusi (duomenys neskelbtini), paveldėtÄ , t. y. faktiniu valdymu jo perimtÄ likusį tuščiÄ jos gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), kuriuos suinteresuoto asmens motina E. R. pagal 1984 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi iÅ¡ P. J..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo Z. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kėjui. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę neteismine tvarka gauti nuosavybę patvirtinantį dokumentÄ .

3. Teismas sprendė, kad byloje jokių objektyvių duomenų, jog V. R. turėjo teisę nekilnojamÄ jį turtÄ perleisti, nėra, tai yra įrodymų, kad V. R. faktiniu valdymu priėmė jo motinos palikimÄ . Ä®rodymų, kad tokio dokumento nėra, kad dokumentas nėra iÅ¡likęs, nepateikta. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas iki dabar nepasinaudojo galimybe neteismine tvarka gauti nuosavybę patvirtinantį dokumentÄ .

4. Teismas atkreipė pareiÅ¡kėjo dėmesį į tai, kad, nors nuosavybės faktÄ pareiÅ¡kėjas grindžia 2002 m. rugsėjo 20 d. sutarties pagrindu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, galiojusiu sudarant sutartį, notarine forma turi bÅ«ti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, be kita ko, jeigu pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas Z. M. praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo Z.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto patvirtinimo, panaikinti ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mams nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. PareiÅ¡kimas buvo paduotas laikantis visų teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, jis atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135, 447 straipsniuose jam nustatytus reikalavimus. 5.2.

Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatÄ , nes nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , padaręs neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę neteismine tvarka gauti nuosavybę patvirtinantį dokumentÄ . 5.3. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kadangi skundžiamoje nutartyje privalėjo nurodyti, tačiau nenurodė, į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ pareiÅ¡kėjas turės kreiptis, jeigu jo byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. 5.4.

Teismas pažeidė ir CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatÄ , kadangi skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų, kuriais vadovaudamasis padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas esÄ turi galimybę neteismine tvarka gauti nuosavybės teisės dokumentÄ , be to, nenurodė įstatymų ar kitų teisės aktų, kuriuose yra įtvirtintas konkretus pagrindas ir nustatyta konkreti neteisminė tvarka asmeniui gauti nuosavybės teisės dokumentÄ , kuriuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę nuosavybės teisės dokumentÄ gauti neteisminė tvarka, tačiau Å¡ia galimybe neteismine tvarka gauti nuosavybę patvirtinantį dokumentÄ iki dabar nepasinaudojo. 5.5.

Kadangi tiek pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimuose, tiek pridedamoje sutartyje esantys faktiniai duomenys yra įrodymai CPK 177 straipsnio 1, 2 dalies prasme, todėl yra pagrindas teigti, jog ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas neturėjo spręsti, ar yra į bylÄ pateikta įrodymų, kad suinteresuotas asmuo faktiniu valdymu priėmė jo motinos palikimÄ , ar ne, juolab, kad priimti palikimÄ faktiniais veiksmais, kaip savo pareiÅ¡kime nurodė pareiÅ¡kėjas, yra teisėta, ir nėra reikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, nes pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio – sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

8. PareiÅ¡kėjas pirmosios instancijos teisme pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas Z. M. su suinteresuotu asmeniu V. R. 2002 m. rugsėjo 20 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo bei nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kėjas suinteresuotam asmeniui pardavė po savo motinos E. R. mirties, kuri buvo mirusi (duomenys neskelbtini) paveldėtÄ , t. y. faktiniu valdymu jo perimtÄ likusį tuščiÄ jos gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), kuriuos suinteresuoto asmens motina E. R. pagal 1984 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise buvo įsigijusi iÅ¡ P. J..

9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.

Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis). Kiekvienam į teismÄ besikreipiančiam asmeniui Å¡i tvarka yra privaloma.

11. CPK 137 straipsnis reglamentuoja ieÅ¡kinio priėmimÄ . CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

12. Bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėtinos teisme (CPK 22 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti praÅ¡ymÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13. Sutiktina su apeliantu, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertino pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagristas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar Å¡ie duomenys įrodo ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).

14. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog tik Å¡alys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , jos nustato nagrinėjimo dalykÄ , paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarkÄ , bylos užbaigimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo bÅ«dÄ ir reikÅ¡ti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieÅ¡kovui reikÅ¡ti vienokį ar kitokį reikalavimÄ . Teismo pareiga teisiÅ¡kai kvalifikuoti pagal byloje pareikÅ¡tus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).

15. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutartis naikintina, o civilinė byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo spręsti praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Lina Muchtarovienė