e5249e93-e94d-4794-920f-6064797cf7e6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1689-153/2011;pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis;procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,dalyvaujant ieškovės I.

P. atstovei advokatei R. G., atsakovams V. D., R. B., P. N. ir R. N., jų atstovei advokatei E. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų V. D., R. B., P. N., R. N. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-644/2011 pagal I. P. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, L. K., R. N., R. L., V. D., R. B., P. N., R. N., tretiesiems asmenims P. I., Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei R.

I. dėl sandorio, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, įsakymo ir sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė : Ieškovė I. P. prašė:

1) pripažinti negaliojančiu 2006 m. liepos 1 d. susitarimÄ , sudarytÄ tarp V. D., R. B., P. N., R. N., L. K., A. N., K. N., R. L., atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra į laisvos (neužstatytos) 2809 kv. m žemės sklypÄ Kauno m. (duomenys neskelbtini), suformuotÄ V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose;

2) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymÄ Nr. 02-01-10252, kuriuo atkÅ«rė nuosavybės teises ir grÄ Å¾ino natÅ«ra 0,2809 ha žemės sklypÄ bendrosios nuosavybės teise, esantį Kauno m., (duomenys neskelbtini), V. N. įpėdiniams: J. S. atkÅ«rė ir jos įpėdiniams grÄ Å¾ino natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jai priklausančios 1,0757 ha dalies – 0,0253 ha; Vytauto J.

N. įpėdiniams atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jiems priklausančios 1,0757 ha dalies – 0,0756 ha; V. D. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jai priklausančios 0,2690 ha dalies – 0,0450 ha; R. B. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jai priklausančios 0,2689 ha dalies – 0,0450 ha;

P. N. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jam priklausančios 0,2689 ha dalies – 0,0450 ha; R. N. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jam priklausančios 0,2689 ha dalies – 0,0450 ha;

3) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6852, kuriuo J. S. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. 0,0253 ha žemę;

4) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6853, kuriuo V. J. N. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. 0,0756 ha žemę;

5) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6854, kuriuo P. N. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. 0,0450 ha žemę;

6) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6855, kuriuo R. N. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. 0,0450 ha žemę;

7) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6856, kuriuo R. B. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. 0,0450 ha žemę;

8) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6857, kuriuo V. D. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. 0,0450 ha žemę;

9) įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ (jos teisių perėmėjÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos) atkurti J. S. nuosavybės teises suformuotame 2809 kv. m žemės sklype, esančiame Kauno m., (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise su kitais pretendentais, į 936,33 kv. m žemės plotÄ ;

10) pripažinti negaliojančiu L. K., K. N., A. N. po V. J. N. mirties 2006 m. lapkričio 20 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. iÅ¡duoto paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo dalį, kuria po 1/3 L. K., K. N., A. N. paveldėjo 756/2809 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0978-6116), esančio Kauno m., (duomenys neskelbtini);

11) pripažinti negaliojančiu L. K. po K. N. mirties 2009 m. sausio 8 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. iÅ¡duoto paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo dalį, kuriuo L. K. paveldėjo 252/2809 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0978-6116), esančio Kauno m., (duomenys neskelbtini);

12) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad jos prosenelis V. N. iki žemės nacionalizacijos Kauno apskrities Pažaislio vlsč. AukÅ¡tųjų ir Žemųjų PetraÅ¡iÅ«nų k. nuosavybės teise valdė 7,53 ha žemės. Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į Å¡iÄ Å¾emę praÅ¡ymÄ padavė jo duktė J. S., mirusi 1994 m. gruodžio 28 d. Po J. S. mirties palikimÄ priėmė jos sÅ«nus E. I. ir dukra R. L.. 2005 m. balandžio 23 d. mirus ieÅ¡kovės tėvui E. I., ji priėmė jo palikimÄ .

Ginčijami Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas ir sprendimai priimti vadovaujantis 2006 m. liepos 1 d. susitarimu tarp pretendentų V. D., R. B., P. N., R. N., L. K., A. N., K. N. ir R. L.. IeÅ¡kovė apie susitarimÄ tarp kitų pretendentų pasidalinti žemę sužinojo 2006 m. spalio 24 d. Susitarimas buvo sudarytas ieÅ¡kovei nedalyvaujant, todėl jis pažeidžia J. S. ir ieÅ¡kovės teises proporcingai, lygiomis dalimis atkurti nuosavybės teises į 0,2809 ha žemės sklypÄ , esantį Kauno m., (duomenys neskelbtini).

Kiti pretendentai neturėjo teisės nuspręsti dėl nedalyvaujančio pretendento, jie elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais. 2006 m. liepos 1 d. susitarimas tarp pretendentų yra negaliojantis, pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktui, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktui.

Pripažinus negaliojančiu 2006 m. liepos 1 d. susitarimÄ tarp pretendentų, naikintini ir 2006 m. spalio 2 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. 02-01-10252, sprendimai, kuriais Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija V. D., R. B., R. N., P. N., J. S., V. J. N. atkÅ«rė nuosavybės teises į 0,2809 ha žemės sklypÄ , esantį Kauno m. (duomenys neskelbtini), taip pat naikintinos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės – pripažintinos negaliojančiomis atitinkamos 2006 m. lapkričio 20 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo, 2009 m. sausio 8 d. paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo dalys.Atsakovai V.

D., R. B., P. N. ir R. N. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės tėvas E. I. mirė ne 2006 m., o 2005-04-23, ir ieÅ¡kovė per įstatymų nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , teigdama, kad jai nebuvo žinoma apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo eigÄ . E. I. dar 2001-08-09 atsisakė savo teisės atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, todėl jo teisių perėmėja ieÅ¡kovė taip pat neturi jokios teisės keisti savo tėvo E. I. valios, kadangi valios keitimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do galiojo tik iki 2003-03-31.

IeÅ¡kovė po tėvo mirties galėjo perimti tas teises, kurias turėjo tėvas. Susitarimo tarp pretendentų į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ metu 2006-07-01 E. I. teisių perėmėjai neturėjo jokių teisių į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra, todėl ieÅ¡kovės interesai sudarant minėtÄ susitarimÄ nebuvo pažeisti. Pripažinti 2006-07-01 susitarimÄ tarp atsakovų negaliojančiu nėra jokio pagrindo. Nenaikintini susitarimo pagrindu priimti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimai ir aktai bei iÅ¡duotų paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo dalys.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė dokumentus, jog yra E. I. įpėdinė, pateikė jau po ginčijamo 2006-10-02 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo priėmimo, nors ieÅ¡kovės tėvas E. I. mirė 2005-04-23, todėl darytina iÅ¡vada, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje nebuvo duomenų apie įpėdinę I. P.. IeÅ¡kovė savo reikalavimų nepagrindžia jokiais argumentais. Aplinkybė, kad kilo ginčas tarp V. N. įpėdinių, nėra pagrindas naikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko priimtÄ Ä¯sakymÄ ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į V.

N. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę.Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ (jos teisių perėmėjÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos) atkurti J. S. nuosavybės teises suformuotame 2809 kv. m žemės sklype, esančiame Kauno m., (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise su kitais pretendentais, į 936,33 kv. m žemės plotÄ ; pripažino negaliojančiu 2006 m. liepos 1 d. susitarimÄ , sudarytÄ tarp V.

D., R. B., P. N., R. N., L. K., A. N., K. N., R. L., atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra į laisvos (neužstatytos) 2809 kv. m žemės sklypÄ Kauno m., (duomenys neskelbtini), suformuotÄ V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose; panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymÄ Nr. 02-01-10252, kuriuo atkÅ«rė nuosavybės teises ir grÄ Å¾ino natÅ«ra 0,2809 ha žemės sklypÄ bendrosios nuosavybės teise, esantį Kauno m., (duomenys neskelbtini), V. N. įpėdiniams: J. S. atkÅ«rė ir jos įpėdiniams grÄ Å¾ino natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jai priklausančios 1,0757 ha dalies – 0,0253 ha;

V. J. N. įpėdiniams atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jiems priklausančios 1,0757 ha dalies – 0,0756 ha; V. D. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jai priklausančios 0,2690 ha dalies – 0,0450 ha; R. B. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jai priklausančios 0,2689 ha dalies – 0,0450 ha;

P. N. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jam priklausančios 0,2689 ha dalies – 0,0450 ha; R. N. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kauno m., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jam priklausančios 0,2689 ha dalies – 0,0450 ha; panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6852, kuriuo J.

S. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. 0,0253 ha žemę; panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6853, kuriuo V. J. N. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. 0,0756 ha žemę; panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6854, kuriuo P. N. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. 0,0450 ha žemę; panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6855, kuriuo R. N. atkurtos nuosavybės teisės į V.

N. 0,0450 ha žemę; panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6856, kuriuo R. B. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. 0,0450 ha žemę; panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 2 d. sprendimÄ Nr. 6857, kuriuo V. D. atkurtos nuosavybės teisės į V. N. 0,0450 ha žemę; pripažino negaliojančiu L. K., K. N., A. N. po V. J. N. mirties 2006 m. lapkričio 20 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. iÅ¡duoto paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo dalį, kuria po 1/3 L.

K., K. N., A. N. paveldėjo 756/2809 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0978-6116), esančio Kauno m., (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiu L. K. po K. N. mirties 2009 m. sausio 8 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. iÅ¡duoto paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo dalį, kuriuo L. K. paveldėjo 252/2809 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0978-6116), esančio Kauno m., (duomenys neskelbtini); priteisė valstybei iÅ¡Â atsakovų iÅ¡ kiekvieno po 15,53 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad nustatyta, jog į V.

N. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę atkurti nuosavybės teises praÅ¡ymÄ 1991-12-10 padavė jo duktė J. S., kuri 1994-12-28 mirė. Po J. S. mirties palikimÄ priėmė jos sÅ«nus E. I. bei jos dukra R. L.. Po E. I. mirties (2005-04-23) jo palikimÄ priėmė I. P. ir P. I.. V. J. N. palikimÄ po jo mirties (2001-10-06) priėmė L. K., K. N. ir A. N., o po K. N. mirties (2008-08-02) palikimÄ priėmė L. K., po A. N. mirties (2008-10-23) jo palikimÄ priėmė R. N.. 2006-07-01 tarp pretendentų V.

D., R. B., P. N., R. N., L. K., A. N., K. N., R. L. buvo sudarytas susitarimas atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra į laisvos (neužstatytos) 2809 m2 žemės sklypÄ Kaune, (duomenys neskelbtini), suformuoto V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose. 2006-10-02 Kauno apskrities virÅ¡ininkas įsakymu Nr. 02-01-10252 atkÅ«rė nuosavybės teises ir grÄ Å¾ino natÅ«ra 0,2809 ha žemės sklypÄ bendrosios nuosavybės teise, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), V. N. įpėdiniams (plotus paskirstant pagal jų sudarytÄ tarpusavio susitarimÄ ) tokia tvarka:

1) J. S. atkÅ«rė ir jos įpėdiniams grÄ Å¾ino natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jai priklausančios dalies – 1,0757 ha dalį – 0,0253 ha;

2) Vytauto J. N. įpėdiniams atkÅ«rė ir jo įpėdiniams grÄ Å¾ino natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jai priklausančios dalies – 1,0757 ha dalį – 0,0756 ha;

3) V. D. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jai priklausančios dalies – 0,2690 ha – 0,0450 ha;

4) G. B. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jai priklausančios dalies – 0,2689 ha – 0,0450 ha;

5) P. N. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jam priklausančios dalies – 0,2689 ha – 0,0450 ha;

6) R. N. atkÅ«rė ir grÄ Å¾ino natÅ«ra dalinės nuosavybės teise 0,2809 ha žemės sklypo turėtoje vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jam priklausančios dalies – 0,2689 ha – 0,0450 ha. J. S. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2006 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 6852 atkÅ«rė į V. N. 0,0253 ha žemę nuosavybės teises. Vytautui J. N. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2006 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 6853 atkÅ«rė į V. N. 0,0756 ha žemę nuosavybės teises.

P. N. Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 6854 atkūrė į V. N. 0,0450 ha žemę nuosavybės teises. R. N. Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 6855 atkūrė į V. N. 0,0450 ha žemę nuosavybės teises. R. B. Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 6856 atkūrė į V. N. 0,0450 ha žemę nuosavybės teises. V. D. Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 6857 atkūrė į V.

N. 0,0450 ha žemę nuosavybės teises (b. l. 41-48). L. K., K. N. ir A. N. po Vytauto J. N. mirties 2006 m. lapkričio 20 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas, kuriuo po 1/3 L. K., K. N. ir A. N. paveldėjo 756/2809 dalis žemės sklypo, esančio Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini). L. K. po K. N. mirties 2009-01-08 Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimas, kuriuo L.

K. paveldėjo 252/2809 dalis žemės sklypo, esančio Kauno m. sav., Kauno m., (duomenys neskelbtini). Byloje kilęs ginčas yra dėl to, ar 2006-07-01 pretendentai V. D., R. B., P. N., R. N., L. K., A. N., K. N. ir R. L., sudarydami susitarimÄ atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra į laisvos (neužstatytos) 2809 m2 žemės sklypÄ Kaune, (duomenys neskelbtini), suformuoto V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, ir neįtraukdami į Å¡io susitarimo sudarymÄ mirusio E. I. įpėdinių (I. P. ir P. I.) nepažeidė norminių aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisų atkÅ«rimÄ , reikalavimų bei E. I.

įpėdinių teisių ir teisėtų interesų atkuriant nuosavybes teises į jų prosenelio V. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę. Teismas nurodė, kad pretendentai V. D., R. B., P. N., R. N., L. K., A. N., K. N., R. L., sudarydami susitarimÄ atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra į laisvos (neužstatytos) 2809 kv. m žemės sklypÄ Kauno m., (duomenys neskelbtini), suformuotÄ V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, ir neįtraukdami į Å¡io susitarimo sudarymÄ mirusio E. I.

įpėdinių (I. P. ir P. I.), pažeidė 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto reikalavimus, nes susitarimas turėjo bÅ«ti sudarytas tarp visų pretendentų. Atsakovai nesiėmė jokių veiksmų surasti mirusio E. I. vaikus, sužinoti jų valiÄ dėl nuosavybės teisų atkÅ«rimo natÅ«ra į laisvÄ Å¾emės sklypÄ .

Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog susitarimo sudarymo metu I. P. buvo priėmusi palikimÄ po savo tėvo E. I. mirties, sprendė, kad susitarimas pažeidžia ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus, nes kiti pretendentai neturėjo teisės nuspręsti dėl nedalyvaujančio pretendento, jie elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais. Dėl to susitarimÄ teismas pripažino negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.). Kitus ieÅ¡kovės reikalavimus teismas patenkino, konstatavęs, jog jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmojo reikalavimo ir tiesiogiai su juo susiję.

Atsižvelgęs į tai, jog panaikinus Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ ir sprendimus, kompetentinga institucija turės iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į V. N. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, teismas paliko nenagrinėtÄ reikalavimÄ Ä¯pareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ (jos teisių perėmėjÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos) atkurti J. S. nuosavybės teises suformuotame 2809 kv. m žemės sklype, esančiame Kauno m., (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise su kitais pretendentais, į 936,33 kv. m žemės plotÄ .

Teismas pažymėjo, kad atsakovų nurodytas E. I. 2001 m. rugpjūčio 9 d. praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisų atkÅ«rimo negali bÅ«ti pripažintas kaip jo praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teises į žemę, gaunant kompensacijÄ , nes Å¡iuo praÅ¡ymu E. I. prašė tik iÅ¡duoti pažymÄ apie kompensacijÄ už žemę, o E. I. valia buvo susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra (ekvivalentine).Apeliaciniu skundu atsakovai V. D., R. B., P. N., R. N. prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba pakeisti sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, konstatuojant, kad 2006 m. liepos 1 d. susitarimÄ tarp V.

D., R. B., P. N., R. N., L. K., A. N., K. N., R. L. atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra į laisvos (neužstatytos) 2809 kv. m žemės sklypÄ Kauno m., (duomenys neskelbtini), suformuotÄ V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, sudarę asmenys nepažeidė Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto reikalavimų, nes susitarime dalyvaujančių asmenų sÄ raÅ¡Ä nurodė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ vykdančios institucijos, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantų nuomone, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl Å¡ių motyvų:1) teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos Å¡ios kategorijos bylose, neteisingai pritaikyti Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) 17, 18, 19, 21 straipsniai, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos V, XIV, XV skyriai, 106 punkto nuostatos;2) teismas nevertino, kad apeliantai negalėjo keisti ar kitaip įtakoti pretendentų sÄ rašų, plane nurodytų asmenų kiekio, 2006 m. kovo 6 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 0459 turinio, susitarimÄ privalančių pasiraÅ¡yti pretendentų (ar jų įpėdinių) sÄ raÅ¡o. Ne pretendentai, o atitinkamos institucijos organizuoja, rengia ir tvirtina ne tik laisvos (neužstatytos) žemės planus, bet ir tuos konkrečius planus, pagal kuriuos po to pretendentai ar jų įpėdiniai susitaria dėl natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių. Institucijose, vykdžiusiose natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų kartografavimÄ , planų rengimÄ , buvo surinkti duomenys apie tai, kokiems asmenims vis dar nėra atkurtos nuosavybės teisės, todėl visi Å¡ie asmenys ir buvo nurodyti parengtame plane, akte ir tarp jų buvo reikalauta susitarti dėl tenkančių bendrÄ ja daline nuosavybes teise žemės dalių.

J. S. įpėdinis E. I. buvo miręs, paveldėtojų nebuvo, be to, jis pageidavo, jog jam nuosavybės teisės bÅ«tų atkurtos iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais;3) teismas neatsižvelgė, kad įregistravus žemės sklypÄ kaip apeliantų nuosavybę, jie turėjo sumokėti už visų dokumentų sutvarkymÄ , mokėjo žemės mokesčius (už 4 metus, kasmet po 132,2 Lt), vykdė kitas žemės sklypo savininkams priskirtinas pareigas (tvarkė žemės sklypÄ , mokėjo už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir kt.), todėl nepagrįstai ir neteisėtai nustačius, jog apeliantai yra kalti dėl netinkamai sudaryto 2006 m. liepos 1 d. susitarimo tarp pretendentų, jie netektų teisės ateityje reikalauti iÅ¡ institucijų, vykdžiusių bei koordinavusių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , apeliantų patirtos žalos atlyginimo.

Dėl tos pačios priežasties Å¡ioje byloje apeliantams buvo pritaikytos pralaimėjusios bylÄ Å¡alies pasekmės – iÅ¡ apeliantų buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei;4) teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ieÅ¡kovė apie palikimo priėmimÄ Å½emėtvarkos skyriui pranešė tik 2006 m. spalio 26 d.;5) teismas neatsižvelgė į tai, jog pretendentės J. S. įpėdinis sÅ«nus E. I. 2000 m. spalio 5 d. pageidavo, jog jam nuosavybės teisės į J. S. tenkančiÄ dalį bÅ«tų atkurtos ekvivalentine natÅ«ra, skiriant jam kitÄ Å¾emės sklypÄ , 2001 m. rugpjūčio 9 d.

– kompensacija. E. I. 2001 m. rugpjūčio 9 d. atsisakė savo teisės atkurti nuosavybės teises natÅ«ra ar ekvivalentine natÅ«ra, todėl jo teisių perėmėja I. P. neturi teisės keisti savo tėvo E. I. valios, nes valios keitimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do galiojo tik iki 2003 m. kovo 31 d. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovei buvo žinomos. IeÅ¡kovė po savo tėvo E. I. mirties galėjo perimti tik tas teises, kurias turėjo jos tėvas. Susitarimo tarp pretendentų į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ metu E. I. teisių perėmėjai neturėjo jokių teisių į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra, todėl sudarant minėtÄ susitarimÄ , apeliantai ieÅ¡kovės interesų negalėjo pažeisti;

6) ieÅ¡kovė nurodė, jog jos tėvas E. I. mirė 2006 m. balandžio 23 d., o ji priėmė palikimÄ 2006 m. gegužės 29 d., tačiau ieÅ¡kovės tėvas mirė 2005 m. balandžio 23 d., ieÅ¡kovė per įstatymų nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo ir tik vėliau ji kreipėsi į teismÄ , o po to į notarÄ ;7) ieÅ¡kovė siekė suklaidinti ne tik institucijas, vykdančias nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , bet ir teismÄ , remdamasi byloje pateiktu 2003 m. kovo 25 d.

E. I. vardu suraÅ¡ytu praÅ¡ymu, skirtu Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui, registracijos Nr. 1612, kuriame nurodyta, jog E. I. pageidauja susigrÄ Å¾inti laisvÄ likusiÄ V. N. žemę. Å is E. I. vardu suraÅ¡ytas praÅ¡ymas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-836-717/2009 buvo pripažintas negaliojančiu, nustačius, jog jį surašė ir pasirašė ne E. I., o kitas asmuo, imituodamas jo paraÅ¡Ä ;8) teismas netinkamai taikė CPK 117 str. 1, 2 p., 178, 185 str. nuostatas, netinkamai interpretavo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimus.

Apeliantams nėra atkurtos nuosavybės teisės, o kitiems susitarime tarp pretendentų dalyvavusiems pretendentams, ieÅ¡kovės pirmtakams įvairiais bÅ«dais (suteikiant naujus žemės sklypus bei atkuriant nuosavybės teises ekvivalentu) jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į nemaÅ¾Ä jiems priklausančiÄ atkurti dalį;9) nevertinta apeliantų 2011 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog prie civilinės bylos prijungtoje V. N. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 115a (saugotoje Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje) esančiuose dokumentuose apeliantai pastebėjo prieraÅ¡us (ieÅ¡kovės pavardę, paraÅ¡Ä , pasiraÅ¡ymo datÄ â€“ 2006 m. spalio 26 d.), kurių nebuvo jiems pasiraÅ¡ant Å¡iuos dokumentus.

Å ių prierašų nebuvo dokumentų sudarymo metu, jie negalėjo bÅ«ti padaryti be apeliantų sutikimo, jie buvo padaryti jau po to, kai apeliantams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ . Nevertintas ir neanalizuotas institucijų, organizavusių bei vykdžiusių nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , veiksmų teisėtumas jų kompetencijos ribose;10) ieÅ¡kovė yra įtraukta trečiuoju asmeniu Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1555-151/2006 pagal ieÅ¡kovų V.

D., R. B., P. N., R. N. ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į V. N. turėtÄ Å¾emę, esančiÄ Kauno m., (duomenys neskelbtini), yra dalyvavusi 2006 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje. Dėl to ieÅ¡kovei dar iki Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimų bei Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 02-01-10252 priėmimo buvo žinoma, jog tebevyksta nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas į V. N. turėtÄ Å¾emę. BÅ«dama pakankamai rÅ«pestinga ir atidi, ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes domėtis nuosavybės teisių atkÅ«rimu, laiku informuoti atitinkamas institucijas apie savo teises bei laiku pateikti visus reikiamus dokumentus į nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 115a.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės I.

P. atstovė advokatė R. G. prašė teismo sprendimo nekeisti, apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad apeliantai nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių sprendimo nepagrįstumÄ ar neteisėtumÄ . Teismas, priimdamas sprendimÄ , nesivadovavo 2003 m. kovo 25 d. E. I. vardu pasiraÅ¡ytu praÅ¡ymu, skirtu Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, registracijos Nr. 1612, kuris Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-836-717/2009 buvo pripažintas negaliojančiu.

Atsakovai nepateikė įrodymų savo teiginiams dėl netinkamo įrodymų tyrimo patvirtinti. Jeigu apeliantams kilo abejonių dėl dokumentų tikrumo ar jų klastojimo, jie privalėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad bÅ«tų nustatyta, ar tam tikrų asmenų veiksmuose nėra baudžiamajame įstatyme numatytos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) požymių.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos sutiko su apeliantų reikalavimu panaikinti visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, arba – pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nes įstatymas nenumato apeliacinės instancijos teismui teisės keisti motyvuojamÄ jÄ sprendimo dalį.

Atsakovės nuomone, teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino nuosavybės teisių proceso eigÄ bei susitarimo tarp pretendentų esmę, todėl byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dokumentus, jog yra E. I. įpėdinė, pateikė jau po ginčijamo 2006 m. spalio 2 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo priėmimo, nors ieÅ¡kovės tėvas mirė 2005 m. balandžio 23 d. Darytina iÅ¡vada, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje nebuvo duomenų apie įpėdinę I.

P.. Sudarant ginčijamÄ 2006 m. liepos 1 d. susitarimÄ , į kurį atsižvelgė Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, priimdamas ginčijamÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , dalyvavo R. L., kuri yra pretendentės J. S. viena iÅ¡ įpėdinių. Aplinkybė, kad kilo ginčas tarp V. N. įpėdinių, nėra pagrindas naikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko priimtÄ Ä¯sakymÄ ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į V. N. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę.Apeliacinis skundas netenkintinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.).Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002-08-01 įsakymu Nr. 01-318 buvo sudaryta komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste 2004-04-27 posėdyje, vadovaudamasi pateiktais dokumentais pripažino, kad V.

N. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė: 6,89 ha žemės sklypÄ AukÅ¡tuosiuose PetraÅ¡iÅ«nuose, 0,60 ha žemės sklypÄ Å½emuosiuose PetraÅ¡iÅ«nuose ir 0,04 ha PetraÅ¡iÅ«nuose (juridinį faktÄ nustatė Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. kovo 1 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-4518/99). Komisija nustatė, kad žemės savininkas V. N. miręs. PraÅ¡ymus atkurti nuosavybės teisę į V. N. žemę pateikė: dukra M. N., dukra J. S. (mirusi 1994 m. ), mirusios dukters A. dukra J. R., sÅ«nus V.

J. N. (miręs), mirusios dukters Stefanijos vaikai: D. G., L. T., mirusio sÅ«naus Prano vaikai: R. N., P. N., R. B. ir V. D., mirusio sÅ«naus Aleksandro vaikai: V. N., A. N. (miręs) ir žmona M. N.. Komisija pripažino, kad visi pretendentai Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su žemės savininku įrodė pateiktais dokumentais. Todėl komisija pasiÅ«lė atkurti nuosavybės teisę į V. N. žemę: J. S. (mirusi),V. J. N. (miręs) V. D., R. B., P. N., R. N. (2006-08-09 pažyma). Iki Å¡ios nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo Kaune 2006-08-09 pažymos suraÅ¡ymo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-08-17 raÅ¡tu Nr. 623 informavo pretendentus, nurodytus pažymoje, jų įpėdinius, jog jie yra kviečiami atvykti į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių susipažinti su pateikta grafine medžiaga ir pateikti raÅ¡ytinį susitarimÄ , kokiomis dalimis pageidauja atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra į laisvÄ (neužstatytÄ ) iki 1940 m. turėtÄ Å¾emę.

PraneÅ¡imas dėl susitarimo suraÅ¡ymo buvo iÅ¡siųstas pretendentams į mirusio V. N. žemę, tarp pretendentų, kuriems iÅ¡siųstas praneÅ¡imas, taip pat nurodyti J. S. įpėdiniai R. L. ir E. I., kuris tuo metu jau buvo miręs (2005-04-23), todėl praneÅ¡imas E. I. nebuvo įteiktas, grÄ Å¾intas su prieraÅ¡u, kad nurodytu adresu E. I. negyvena. Apklausti byloje apeliantai neneigė, kad jiems buvo žinoma, jog E. I. mirė, kad turi dukterį, tačiau pretendentai Žemėtvarkos skyriui apie tai informacijos nepateikė ir surašė ginčo 2006-07-01 susitarimÄ nedalyvaujant ieÅ¡kovei.

Tad Å¡is pretendentų susitarimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikintas, o pretendentų veiksmai pripažinti nesÄ Å¾iningais dėl informacijos apie vieno iÅ¡ pretendentų mirtį nuslėpimo. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė nuo 2006 m. kovo 10 d. priėmė mirusios J. S. įpėdinio E. I. palikimÄ , taigi perėmė E. I. teises ir pareigas ir įgijo teisę pasiraÅ¡yti pretendentų bÅ«tinus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas vertinant ginčo 2006-07-01 susitarimo teisėtumÄ apeliantų motyvas dėl termino, per kurį ieÅ¡kovė kreipėsi į notarinę kontorÄ , kadangi ieÅ¡kovė atliko visus formalumus 2006 m. kovo 10 d., taigi iki ginčo susitarimo suraÅ¡ymo.

Å i aplinkybė byloje neginčijama, dėl to jai iÅ¡duoti paveldėjimo teisę patvirtinantys dokumentai, tad ji yra E. I. įpėdinė ir turi teisę į nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ . Kasacinės instancijos teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Kasacinės instancijos teismo konstanta, kad Å¡is specialus reglamentavimas, pagal kurį subjektines nuosavybės teises įgyja miręs asmuo, kuris nebėra civilinių teisinių santykių subjektas, nes mirties momentu yra pasibaigęs jo subjektiÅ¡kumas (teisnumas ir veiksnumas), suponuoja teismui pareigÄ Å¡iuo atveju ir paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas aiÅ¡kinti taip, kad jos neprieÅ¡tarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo proceso ypatumas toks, kad nuo praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartÄ iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ su nuosavybės teisių atkÅ«rimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra ar lygiaverte natÅ«ra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.).

Suprantama, kad tokiu atveju už mirusį asmenį valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo, kuris paveldės mirusiojo turtÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismų praktika pripažįsta, kad, mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Vadinasi, tuo atveju, kai palikimÄ , kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , turėtÄ ir paduodant praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises, jau pradėtÄ Ä¯gyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad Å¡iÄ teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtÄ turėtoju tampa ne Å¡iÄ teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Todėl apeliantų motyvas, kad ieÅ¡kovė neįgijo subjektinių teisių dalyvauti nuosavybės teisių atkÅ«rime, yra nepagrįstas, kadangi tai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir suformuotai kasacinės instancijos teismo praktikai. Apeliantų motyvas, kad nuo jų valios nepriklausė asmenų, valstybės institucijos valia įtrauktų į sÄ raÅ¡Ä asmenų, susijusių su nuosavybės teisių atkÅ«rimu į V. N. turtÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad pretendentų sÄ raÅ¡as buvo formuojamas be apeliantų žinios ir valios.

Apeliantai keletÄ metų dalyvavo nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, apeliantų iniciatyva buvo nustatomi asmenys, kurie įgijo subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese ne kartÄ keitėsi pretendentų duomenys, pretendentai buvo keičiami ir jų pačių iniciatyva, pateikus atitinkamus duomenis apie iÅ¡stojusius iÅ¡ Å¡io proceso asmenis (mirusius pretendentus) nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančiai institucijai. Todėl negalima pripažinti, jog informacijos teikimo prasme pretendentai neturėjo jokių teisių ir sužinoję apie mirusį J.

S. įpėdinį E. I. negalėjo informuoti valstybės institucijos apie galimus Å¡io asmens įpėdinius, be to, bÅ«dami susiję giminystės ryÅ¡iais padėti valstybės institucijai įpėdinius iÅ¡aiÅ¡kinti. Tad nustačius byloje, kad ginčo susitarimo suraÅ¡ymo metu į 2006-07-01 susitarimÄ dėl nuosavybės atkÅ«rimo dalių nustatymo laisvame (neužstatytame) 2809 kv. m žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), nebuvo įtraukta ieÅ¡kovė I. P., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pažeidimÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 patvirtintų, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. reikalavimus (susitarimas turėjo bÅ«ti sudarytas visų pretendentų) ir ieÅ¡kovės reikalavimus patenkino.

Negalima sutikti su apeliantų motyvais, kad ieÅ¡kovė neįgijo teisių į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra, kadangi ieÅ¡kovės tėvas norėjo gauti žemę ne natÅ«ra, o piniginę kompensacijÄ už jam tenkančio nekilnojamo turto dalį. CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. CK 5.1 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad paveldimi materialÅ«s ir nematerialÅ«s dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ (pvz., Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr.3K-3-30/1999; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v.

Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000) yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra turtinė teisė, todėl mirus Å¡ios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, E. I. pareiÅ¡kime 2001-08-09 prašė iÅ¡duoti pažymÄ apie žemę J. S. byloje. Vėlesnis 2003-11-03 E. I. praÅ¡ymas patvirtina, kad įgaliotas asmuo prašė grÄ Å¾inti už žemę vertybiniais popieriais tik dėl to, jog žemės valstybė negrÄ Å¾ina. 1997 m. liepos 1 d.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) įtvirtina piliečių teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. praneÅ¡ti valstybės institucijoms apie savo ketinimus pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«do, todėl Å¡ioje byloje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas įgalioto asmens suraÅ¡ytas 2003-11-03 E. I. vardu praÅ¡ymas dėl akcijų iÅ¡mokėjimo už žemę, kadangi praÅ¡ymas paduotas pasibaigus įstatyme nustatytam terminui.

Pažymėtina, kad konsultacijoje teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nei Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, nei Vyriausybės 2002 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 1112 patvirtinta Pradėtų vykdyti sprendimų dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, kai pilietis pakeičia valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , panaikinimo tvarka tiesiogiai neatsako į klausimÄ , ar mirusio fizinio asmens, kurio vardu yra atkurtos nuosavybės teisės, įpėdiniai gali kreiptis į institucijas, nagrinėjančias praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , su praÅ¡ymais panaikinti priimtus ir pradėtus vykdyti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo sumokant piniginę kompensacijÄ , todėl sprendžiant šį klausimÄ reikia atsižvelgti į paveldėjimo sampratÄ ir teisės atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ teisinę prigimtį.

Todėl įvertinus byloje surinktus dokumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės institucijos nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«do E. I., esantys byloje dokumentai patvirtina, kad valstybės institucija nutarė pretendentams grÄ Å¾inti žemę natÅ«ra (nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo dokumentų byla Nr. 115 a), tad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė negalėjo pretenduoti į nuosavybės atkÅ«rimÄ natÅ«ra (žemės sklypu).

Taip pat negalima sutikti su apeliantų motyvais, kad ieÅ¡kovė žinojo apie nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , dėl to galėjo anksčiau pasirÅ«pinti savo teisėmis. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė įstojo į nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ nuo 2006-03-10, taigi tuo metu nuosavybės teisių atkÅ«rime procese dalyvavusiems atsakovams buvo žinomi KAVA Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-08-17 raÅ¡tai (pasiÅ«lymai) dėl galimumo susipažinti su grafine medžiaga, bÅ«tinumo suraÅ¡yti pretendentų susitarimÄ dėl žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra, kurie buvo siunčiami ir mirusios J.

S. įpėdiniams – mirusiam E. I. ir R. L.. Todėl apeliantai neturi pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė, dalyvaudama teismo posėdyje 2006-08-31, žinojo daugiau apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ negu apeliantai ir nesikreipė į atitinkamas institucijas, nes susitarimo suraÅ¡ymÄ inicijavo patys pretendentai, kurie nuslėpė nuo ieÅ¡kovės faktÄ , kad susitarimÄ jau surašė 2006-07-01 ir jį pateikė valstybės institucijai sprendimui priimti. Todėl neįtraukus ieÅ¡kovės į pretendentų susitarimÄ , ieÅ¡kovė neteko teisių į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , taigi ieÅ¡kovei kreipusis į valstybės institucijÄ ir esant 2006-07-01pretendentų susitarimui, ieÅ¡kovė negalėtų realizuoti savo teisių į nuosavybės atkÅ«rimÄ , o turėtų inicijuoti teisminį procesÄ dėl susitarimo panaikinimo, o tai ir padarė Å¡iuo konkrečiu atveju.

Negalima sutikti su apeliantų motyvais, kad dėl ieÅ¡kovės inicijuoto teismo proceso apeliantai patirs nuostolius, susijusius su žemės mokesčių sumokėjimu. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atstovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad apeliantai, veikdami neteisėtai, negalėjo tikėtis naudos iÅ¡ savo veiksmų. Kaip nustatyta anksčiau, iki ieÅ¡kovės ginčijamų administracinių aktų priėmimo atsakovai, veikdami protingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai, turėjo galimybę atÅ¡aukti pateiktÄ valstybinei institucijai susitarimÄ dėl likusios grÄ Å¾intinos žemės dalių nustatymo kiekvienam iÅ¡ bendraturčių, tačiau to nepadarė, dėl to panaikinus ginčijamus administracinius aktus prarado iÅ¡leistas lėšas, tad dėl savo netinkamo elgesio negali kaltinti ieÅ¡kovės. Kad ieÅ¡kovė suklaidino valstybės institucijas ar kitaip prisidėjo prie atsakovų nuostolių, byloje neįrodyta (CPK 176 str.).

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino surinktus byloje įrodymus ir ieÅ¡kovės teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ natÅ«ra, nes ieÅ¡kovės pirmtakams įvairiais bÅ«dais jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į nemaÅ¾Ä jiems priklausančiÄ atkurti dalį. Bylos duomenimis, 2000-08-24 KAVA įsakymu Nr. 02-01-6373 buvo nustatyta J. S. įpėdinių teisė pasirinkti nuosavybės atkÅ«rimo atlyginimo bÅ«dÄ už likusiÄ nesugrÄ Å¾intÄ Å¾emę.

Mirusios J. S. įpėdiniai R. L. ir ieÅ¡kovė pasirinko nuosavybės atlyginimo bÅ«dÄ Å¾emės sklypu, tai yra pretendentės įpėdinių teisę, tokia teisė nepriklauso nuo to, kiek turto įpėdinei ar jos pirmtakei atkurta anksčiau, nes, kaip neginčytinai nustatyta byloje, valstybės institucijos atkÅ«rė pretendentams nuosavybės teisę į turtÄ dalimis įsipareigoję vėliau grÄ Å¾inti likusiÄ negrÄ Å¾into pretendentams turto dalį. Taigi ir Å¡is apeliantų motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti apeliantų motyvai, tarp jų ir dėl prierašų, kurie atsirado valstybės institucijos dokumentacijoje, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , todėl kolegija dėl Å¡ių motyvų byloje nepasisako. Teisėjų kolegija sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad CPK 326 str. nurodytos apeliacinės instancijos teisės, todėl teisėjų kolegijos priimti procesiniai dokumentai turi atitikti įstatymo nuostatas, taigi apeliantų praÅ¡ymas pakeisti skundžiamo sprendimo motyvus neatitinka paminėto įstatymo nuostatų.

Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, taigi ir dėl to nėra pagrindo tenkinti apeliantų skundÄ . CPK 328 str. pasakyta, kad iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl keisti ar panaikinti teismo sprendimÄ pagrindo nėra, taigi apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str., n u t a r i a :              Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                               Galina Blaževič Kolegijos teisėjos                                                                                        Izolda Nėnienė                                                                                                         Neringa Venckienė