e52429aa-c620-4a72-8fee-d70d6a8ffd9b · Panevėžio apygardos teismas

                                                                Pranešėjas Pranas Šimkus                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-185-2011-59Teisėjas Nijolė Bražiūnienė                                 Teisminio proceso Nr. 83-1-00115-10                                                                           Procesinio dokumento kategorija 1.1.8;      (S)                                                             1.1.8.10;  2,4.

                                                                                             N U T A R T I S                                     2011 m. balandžio 8 d.                                            Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,teisėjų Algirdo Gapučio, Ričardo Gilio,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui adv.

Antanui Cemnolonskui,nuteistajam V. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. T. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., Å¡i bausmė subendrinta su RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę ir nustatyta galutinė 5 (penkerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , N U S T A T Ė :

V. T. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 12 d., apie 15 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vienÄ kartÄ smogdamas peiliu D. K. į krÅ«tinės deÅ¡inę pusę, tuo padarydamas durtinę -pjautinę kiauryminę krÅ«tinės deÅ¡inės pusės žaizdÄ su Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio ir deÅ¡inio plaučio sužalojimu, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatÄ . Apeliaciniu skundu V. T. praÅ¡o nuosprendį pakeisti, perkvalifikuojant jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 1 d.

į BK 136 str. 1 d. ir paskirti Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Besisvečiuojant pas artimÄ draugę R. Å ., ji pasiskundė, kad sugyventinis (duomenys neskelbtini) girtuokliauja, yra agresyvus, jÄ muÅ¡a ir parodė ant kojų esančias kraujosruvas. Leido jaustis kaip namuose, nes tai yra jos asmeninis butas, liepė eiti į virtuvę pasidaryti kavos. Po kiek laiko į duris pradėjo belstis D. K.. R. Å . nenorėjo jo įsileisti, nes bijojo jo agresijos.

Iš balso suprato, kad jis girtas, o tokiais atvejais būna agresyvus, tačiau, atrakinus duris sūnui, į kambarį įpuolė ir D. K.. Jis koneveikė necenzūriniais žodžiais, grasino, sugriebęs pakėlė nuo kėdės, po to stipriai stūmė. Dėl to labai susijaudino ir net nesuvokė kaip sužalojo D. K.. Tai įvyko labai greitai. Blogų ketinimų D. K. atžvilgiu neturėjo, iki tos dienos jo nepažinojo, sužalojo dėl žiauraus jo elgesio. Apeliantas nurodo, kad D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme melavo sakydamas, kad buvo blaivus.

Susipažindamas su byla jo ekspertizės dokumentuose pastebėjo, kad jo girtumas siekė virÅ¡ 3 promilių.Teismas, apelianto manymu, neteisingai vertino D. K. kaip buto Å¡eimininkÄ . Buto Å¡eimininkė R. Å . į butÄ jo įsileisti nenorėjo ir neleido - tik apgaulės dėka jis pateko į butÄ ir iÅ¡ karto pradėjo smurtauti. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė advokato E. B. praÅ¡ymÄ jo veikÄ perkvalifikuoti į BK 136 str. t.y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ labai susijaudinus. Teismo posėdyje nuteistasis V.

T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. Skundas atmestinas.        Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir padarė visiÅ¡kai nekeliančiÄ jokių abejonių iÅ¡vadÄ , kad V.

T. padarė jam inkriminuotÄ veikÄ , o tuo tarpu apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti samprotavimai apie neva netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir argumentas, kad jo padaryta nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus, yra paneigtas byloje sutrinktų bei teismo iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nėra nauji, juos nuteistojo gynėjas iÅ¡sakė pirmos instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje yra aptarti (2 t., b.l. 50).             Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas apelianto kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d., nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, daiktų apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada.

Reikia pažymėti ir tai, kad išvardintiems įrodymams neprieštaravo paties nuteistojo V. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo pobūdžio metu duoti parodymai. Gynėjo versija, kuriai apeliaciniame skunde pritarė ir nuteistasis, kad V. T. dūrė peiliu D. K. į krūtinės sritį būdamas labai susijaudinęs dėl neteisėto ir itin įžeidžiančio D. K. poelgio, paneigta minėtais įrodymais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikaltimas padarytas labai susijaudinus dėl nukentėjusiojo išsakytų necenzūrinių žodžių jo atžvilgiu, grasinimo bei fizinių veiksmų – apelianto žodžiais tariant, „sugriebęs pakėlė nuo kėdės ir pastūmė“.

Tačiau vien dėl Å¡ios aplinkybės nuteistojo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 136 str. nepakanka. BK 136 str. nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto bÅ«senoje ir kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumÄ :

1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtÄ ar įžeidžiantį poelgį. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieÅ¡ kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį nukreiptas prieÅ¡ingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikÅ¡ti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtÄ , tyčiojimusi, Å¡antažu ir kitaip.

Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis ar, apelianto žodžiais tariant - žiaurus, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumÄ ir kokiÄ Ä¯takÄ tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2007).Kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis buvo labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusio asmens poelgio.

Nukentėjusiojo veiksmai, radus bute, kuriame jis gyvena, paÅ¡alinį asmenį ir sugyventinę, dienos metu gulinčiÄ lovoje, turėjo pagrindÄ reikalauti, kad kaltinamasis pasiÅ¡alintų. Nors V. T. žodžiais, D. K. nebuvo buto Å¡eimininkas (Å¡i aplinkybė, beja, nenurodyta ir nuosprendyje), tačiau jis pats skunde nurodo, kad nukentėjusysis buvo R. Å . sugyventinis, taigi, jiedu gyveno faktinėje santuokoje R. Å . priklausančiame bute, į kurį grįžo kaip į savo namus. Reikia pažymėti, kad kaltinamasis bute buvo tik svečias ir labai susijaudinti dėl nukentėjusio teisėto reikalavimo iÅ¡eiti iÅ¡ jo ir sugyventinės namų neturėjo pagrindo.

Nepilnametė liudytoja A. R., tiesiogiai mačiusi įvykio situacijÄ , ikiteisminio tyrimo teisėjui papasakojo, kad nukentėjusysis kaltinamojo reikalavo tik pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto ir tÄ padarė du kartus. Taip pat buvo jį suėmęs už drabužių, pakėlė nuo kėdės ir vėl paleido. Teisiamojo posėdžio metu V. T. parodė, kad jiedu apsižodžiavo, tačiau tvirtino, kad dėl to jis įžeistas nesijautė (2 t., b.l. 44). DÅ«rė peiliu nukentėjusiam į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ - krÅ«tinę, padarydamas jam sunkų kÅ«no sužalojimÄ , po to, kai D.

K. jį stumtelėjo. Esant minėtoms aplinkybėms, nukentėjusiojo pagrįstas pyktis, pasireiškęs apsižodžiavimu bei pastūmimu, negalėjo būti V. T. netikėtas, taigi ir afektinės jo būsenos iššaukti taip pat negalėjo. Be to įvykio metu V. T. buvo neblaivus. Apelianto veikos perkvalifikuoti pagal BK 136 str. nėra pagrindo.Nustatant bausmės rūšį ir jos dydį, būtina atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, t.y., ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skiriant bausmę negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Kolegija, patikrinusi ar pirmos instancijos teismas tinkamai individualizavo kaltininkui bausmę, nustatė, kad, skiriant bausmę buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę ir kitas Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje nurodytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is - laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų. SÄ lygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti V. T. Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos 135 str. 1 d. sankcijoje, nebuvo galima.             Teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis baigtas nusikaltimas yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.).

Veikos padarymo metu teistumas pagal anksčiau priimtus nuosprendžius buvo iÅ¡nykęs, tačiau tai charakterizuoja nuteistÄ jį, kai linkusį nusikalsti. IÅ¡ byloje pateiktos seniÅ«nijos charakteristikos matyti, kad V. T. piktnaudžiauja, alkoholiu, agresyvaus bÅ«do (1 t., b.l. 183) Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi psichikos sutrikimÄ , kas galėjo turėti įtakos jo poelgiui, Pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad V. T. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 2 p., 3 p.).

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Ä®vertinęs dvi atsakomybę lengvinančias ir vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybes, jų pobÅ«dį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui. Taigi, paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ Â negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta.

Paskyrus pernelyg Å¡velniÄ , veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkančiÄ bausmę, bÅ«tų pažeistas humaniÅ¡kumo principas, nes taip bÅ«tų sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeistas jų orumas. Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė, todėl galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė taip pat negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad keisti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1 p., N U T A R Ė:              Nuteistojo V. T. apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                                      Pranas  Šimkus                                                                             Teisėjai                                                                                                     Algirdas Gaputis                                                                            Ričardas Gilys                                                                            Â