2016-12-14 Nr. AB-23833-3-64-3-03519-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-77-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03519-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 80.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl susitarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. 2015 m. gruodžio 5 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2010 m. gegužės 5 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) ir V. K., vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 71 straipsnio 1 dalimi, sudarytą susitarimą Nr. 33S-4 dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, ir taikyti restituciją.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, įpareigodamas nurodyti, kada pareiškėjas gavo ginčijamą aktą bei siūlydamas pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2016 m. kovo 4 d. (spaudas ant voko) pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti 2010 m. gegužės 5 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 71 straipsnio 1 dalimi, sudarytą susitarimą Nr. 33S-4 dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, ir taikyti restituciją. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo nurodytas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas skundui paduoti reglamentuoja vienašalio akto panaikinimo procedūras, o jis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl susitarimo panaikinimo, t. y. dėl dvišalio susitarimo. ABTĮ normos nenumato susitarimo, sandorio panaikinimo galimybės, todėl šio sandorio panaikinimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos (ABTĮ 4 str. 6 d. numato teisės normų taikymą, kai įstatyme nėra reikiamos teisės normos). Atsižvelgdamas į tai, kad sandorių panaikinimo institutą reglamentuoja civilinės teisės normos, pareiškėjas savo prašymo pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnį, 1.90 straipsnį, 191 straipsnį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad CK 1.125 straipsnis numato senaties terminus, tame tarpe ir terminus dėl sandorių nuginčijimo teisme, kurių terminas yra 10 metų, todėl, jo nuomone, termino kreiptis į teismą nepraleido. Be to, su analogišku prašymu ginti jo pažeistą teisę buvo kreipęsis ir į bendros kompetencijos teismą, tačiau buvo nustatyta, kad jo pažeista teisė gintina būtent Šiaulių apygardos administraciniame teisme.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

II. Pareiškėjas V. K. 2016 m. gegužės 27 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1187-394/2016 ir įpareigoti Šiaulių apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjo skundą.

Prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pareiškėjas grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu (pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį).

Prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad termino kreiptis į teismą nepraleido, kadangi konkrečiu atveju taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Mano, kad teismas klaidingai supranta pareiškėjo skundo dalyką. Skunde jis neprašo panaikinti jokio administracinio akto, prašo panaikinti dvišalį sandorį, kuris sudarytas civilinės teisės pagrindu ir jam turi būti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. siekia atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą pagrindą administracinėje byloje Nr. I-1187-394/2016, kurioje buvo atsisakyta priimti skundą dėl to, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas.

Akcentuotina, kad šis prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pradėtas ir nebaigtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 3 d.), t. y. nagrinėjamu atveju taikytinos iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusią teisinę situaciją, kurioje prašoma atnaujinti procesą, o būtent tai, kad šiuo atveju buvo atsisakyta priimti skundą dėl to, jog buvo praleistas skundo padavimo terminas, t. y. pareiškėjo siektas inicijuoti ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės (byla pagal pareiškėjo skundą net nebuvo pradėta atsisakius jį priimti nagrinėti), sprendžia, kad prieš nagrinėjant ir vertinant prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, susijusias su konkrečiu proceso atnaujinimo pagrindu, būtina nustatyti, ar tokiu atveju iš viso gali būti klausimas dėl proceso atnaujinimo sprendžiamas iš esmės.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas šios proceso stadijos (proceso atnaujinimo) išimtinumą, yra ne kartą konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimais; antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr. 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-71-624/2016).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo (Šiaulių apygardos administracinio teismo) 2016 m. kovo 14 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti skundą dėl to, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas. Pažymėtina, kad ši nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjo skundas buvo nepriimtas nagrinėti teisme, t. y. pareiškėjo siektas inicijuoti ginčas nebuvo nagrinėtas iš esmės (byla pagal pareiškėjo skundą net nebuvo pradėta atsisakius jį priimti nagrinėti), todėl ši situacija nėra prilyginama užbaigtai bylai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-4-552/2016; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-71-624/2016). Kadangi nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies prasme, teisėjų kolegija konstatuoja, jog klausimas dėl proceso atnaujinimo tokioje situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju, iš viso negali būti sprendžiamas iš esmės.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šioje situacijoje negalėjo būti paduotas, todėl jis negali būti nagrinėjamas iš esmės ir tenkinamas. Kadangi ABTĮ normose, galiojusiose iki 2016 m. liepos 1 d., nebuvo nustatyta prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadija, kurioje būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme, visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams, tikrinami jau nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą. Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas šiuo atveju nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.) ir nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su proceso atnaujinimo pagrindu.

Pažymėtina, kad iš esmės toks proceso atnaujinimą reglamentuojančių normų aiškinimas vyrauja naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-4-552/2016; 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-71-624/2016, 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje P-75-520/2016).

Apibendrindama padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog procesas administracinėje byloje Nr. I-1187-394/2016 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Proceso administracinėje byloje Nr. I-1187-394/2016 pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl susitarimo panaikinimo neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė