e5226232-331c-4fca-aa70-dfc8b87af282 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-813-798/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01005-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.11.;3.3.2.5.; 3.3.4.2.10.;3.4.3.11  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 26 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo L.

K. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje Nr. B2-32-413/2018. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ atsakovei L. K. individualiai įmonei ,,Talka“ (toliau – ir L. K. BIÄ® ,,Talka“); bankroto administratoriumi paskyrė V. K.. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartimi L. K. BIÄ® „Talka“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojamam dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi pripažintas L.

K. BIÄ® ,,Talka“ bankrotas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį paliko nepakeistÄ . PareiÅ¡kėjas kreipėsi į L. K. BIÄ® ,,Talka“ bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. B2-32-413/2018 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu pakeisti Kauno apygardos teismo 2015m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-62-413/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1401-302/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-3013/2016, pripažįstant BIÄ® ,,Talka“ bankrotÄ netyčiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo L. K. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-32-601/2018.Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ paduotas dėl tarpinės bankroto procedÅ«riniu klausimu priimtos nutarties. Pozicijos, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ dėl teismo nutarties pripažinti bankrotÄ tyčiniu negali bÅ«ti priimamas, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-813-798/2016, 2017 m. spalio 19 d. civilinėje byloje Nr. 2-1693-330/2017 ir kt.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas L. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. B2-32-601/2018.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ir Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį bÅ«tina vadovautis tik įstatymais, t. y. kiekvienas gali ginti savo teises, remdamasis Konstitucija ir įstatymais, taip pat ir CPK 368 straipsnio 1 dalimi, o ne teismų anksčiau priimtais sprendimais kitose bylose.

Taigi, teismo atsisakymas atnaujinti procesÄ prieÅ¡tarauja Konstitucijai, kuria įtvirtinta, jog teisingumÄ Lietuvoje vykdo tik teismai. Å iuo atveju teismai, spręsdami dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, priėmė prieÅ¡ingus procesinius sprendimus, kurie neatitinka įstatymų. Teismams priėmus prieÅ¡taraujančius vienas kitam sprendimus, teismas nesiima atstatyti teisingumo.              Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos ribų Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.Dėl proceso neatnaujinimo bankroto byloje CPK XVIII skyriaus nuostatose (365–374 str.) reglamentuojamas proceso atnaujinimo institutas, kartu ir teisminės gynybos teisės įgyvendinimas per nustatytÄ tvarkÄ .

CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas Å¡iame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas yra iÅ¡imtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ir (ar) nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡taisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje) padarytas teisines klaidas, užtikrinti teisingumo vykdymÄ bei tinkamÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat iÅ¡vengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 2, 6 str.).Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ , suformuota taip, kad Å¡is institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ .

Proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 p.).Nuo 2011 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1480, CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 3 dalis buvo papildyta nuostata dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose negalimumo.

PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. B2-32-601/2018:

a) nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes vadovautis tik įstatymais, o ne teismų sprendimai kitose bylose ir b) neatsižvelgė į aplinkybę, jog teismai, iÅ¡sprendę klausimÄ dėl L. K. BIÄ® ,,Talka“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priėmė prieÅ¡ingus procesinius sprendimus, t. y. apeliantui taip ir lieka neaiÅ¡ku, ar 2008 m. liepos 7 d. sutartis yra neteisėta ir 2008 m. gegužės 7 d. sutartis yra teisėta, nes teismas pripažino, jog 2008 m. liepos 7 d. sutartis sudaryta teisėtai ir sÄ Å¾iningai.

Dėl apelianto argumentų, jog bÅ«tina vadovautis tik įstatymais, o ne teismų sprendimais kitose bylose. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikÅ¡mės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesniosios instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Tai reiÅ¡kia, kad pagal KonstitucijÄ ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje bylioje Nr. e3K-3-129-219/2018 iÅ¡aiÅ¡kino, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukuria asmenims, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, teisinius padarinius, tačiau tai nepaneigia CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl proceso atnaujinimo negalimumo bankroto bylose privalomo pobÅ«džio ir nesukuria teisinio pagrindo atnaujinti tyčinio bankroto procesÄ (procedÅ«rÄ ).

Atsižvelgus į nurodytus K. T. nutarimus ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. B2-32-601/2018. Dėl apelianto argumentų, jog jam taip ir lieka neaiÅ¡ku, ar 2008 m. liepos 7 d. sutartis yra neteisėta ir 2008 m. gegužės 7 d. sutartis yra teisėta, nes teismas pripažino, kad 2008 m. liepos 7 d. sutartis sudaryta teisėtai ir sÄ Å¾iningai. Pagal formuojamÄ teisminę praktikÄ tuo atveju, kai nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neiÅ¡ieÅ¡kota bankroto procese), tai priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotÄ , ir tos įmonės kreditoriaus patirtos žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas.

Tačiau dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti Å¡iÄ priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ , įrodinėdamas, kad įmonė nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 p.). Civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iÅ¡ esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas.

Todėl nuo vėliau pareikÅ¡tų reikalavimų atlyginti žalÄ bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018, 33 p.). IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1138-390/2017 iÅ¡sprendė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

K. BIÄ® „Talka“ ieÅ¡kinį atsakovams L. K. ir UAB „Transta“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, BUAB „Skirnuva“. Å ioje byloje ieÅ¡kinys grindžiamas aplinkybėmis, jog teismai bylose Nr. B2-62-413/2015, Nr. 2-1401-302/2015 bei Nr. 3K-3-277-313/2016, pripažindami L. K. BIÄ® „Talka“ bankrotÄ tyčiniu, konstatavo, kad L. K. BIÄ® „Talka“ su BUAB „Skirnuva“ sudaryta 2008 m. gegužės 7 d. tikslinė paskolos sutartis, ieÅ¡kovės su UAB „Investicijos ir verslo garantijos“ sudaryta 2008 m. gegužės 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, L.

K. BIÄ® „Talka“ su BUAB „Skirnuva“ sudaryta 2008 m. gruodžio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tiesiogiai sukėlė L. K. BIÄ® „Talka“ nemokumÄ . Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 19 sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Kadangi teisme yra nagrinėjama byla dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, kurioje apeliantas turi galimybę savo pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti bei įrodinėti 2008 m. gegužės 7 d. ir 2008 m. liepos 7 d. ir sutarčių sudarymo, vykdymo ir kt. aplinkybes (kad žala atsirado ne dėl jo veiksmų), spręstina, jog proceso atnaujinimo institutas bankroto byloje negali bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ .Dėl bylos procesinės baigtiesPirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl proceso atnaujinimo instituto ribojimo bankroto bylose, todėl panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį nėra teisinio pagrindo (337 str. 1 d. 1 p.).

Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ (nutartį) negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ ; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., R. T. v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Ä® esminius atskirojo skundo argumentus, yra atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                           Antanas Rudzinskas                         Â