e51fb665-a5ef-4df3-9cbb-d8512d78e21f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1506-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04395-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas V. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2018 m. gruodžio 10 d. skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 1 000 Eur už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) netinkamomis sÄ lygomis nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 1).

2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kalinimo laikotarpiu jam nesuteikta galimybė oriai atlikti bausmę, nors jis serga ŽIV, taigi, atsakovė privalėjo užtikrinti geresnes kalinimo sÄ lygas, tačiau neveikė taip, kaip turėjo veikti, skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. PareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas 12 vietų kameroje, kuri pastoviai buvo perpildyta. PareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pasivaikščioti kameroje, nes didelė dalis asmenų daiktų (krepÅ¡iai, lagaminai) užėmė kameros plotÄ .

Taigi, atsakovė baudė pareiÅ¡kėjÄ kankindama. 2.2. Sanitarinis mazgas dvokė, nesvarbu, ar kalinamieji tvarkydavosi, ar ne, iÅ¡ jo landžiodavo pelės, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo jokio apetito. 2.3. Kameroje bÅ«davo tamsu, dėl nedemontuotų langų grotų (tai turėjo bÅ«ti padaryta pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gegužės 2 d. įsakymÄ ) į kamerÄ nepatekdavo pakankamai dienos Å¡viesos, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo skaityti, palaikyti socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais. 2.4.

Buvo sutrikęs pareiÅ¡kėjo miegas, nes perpildytoje kameroje iki paryčių vyko Å¡urmulys; dėl to pareiÅ¡kėjas kęsdavo nepatogumus. 2.5. PareiÅ¡kėjui maistÄ tekdavo valgyti, laikant karÅ¡tÄ lėkÅ¡tę rankose, nes visi kalinamieji netilpdavo prie stalo, dėl to jis jautė orumo pažeminimÄ . 2.6. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 2, 3, 14 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, nurodo, kad dėl minėtų kalinimo sÄ lygų patyrė neturinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , nepatogumus, orumo pažeminimÄ , todėl jam priteistinas praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimas – 1 000 Eur.

II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 7–12).

1. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų Vadovaudamiesi LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) pareigÅ«nai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuleistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje, siekdami aprÅ«pinti kiekviena atvykusį asmenį miegamÄ ja vieta, tuo pačiu mažindami suimtųjų (nuleistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamÄ sias kameras paskirsto, tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas, griežtai vadovaujantis minėtų įstatymų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnyboje su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakyme Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir TIVTT), stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

2. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) taip pat nenustatyti tokie gyvenamojo ploto standartai; Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

3. Pagal TIVTT į įstaigÄ atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jų daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui bÅ«tini dokumentai, ne ilgiau kaip 2 valandoms uždaromi trumpalaikio laikymo kamerose, į Å¡ias kameras asmenys uždaromi, laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nefiksuojamas, bet laikymo trukmė yra ne ilgesnė negu 2 valandos.

4. Dėl asmenų stebėjimo kamerose Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų vykdymÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

5. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2. punktÄ kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys, jose gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali bÅ«ti rakinamos. Vidinėse ir iÅ¡orinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys.

Vidinių durų konstrukcija turi bÅ«ti iÅ¡ skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, iÅ¡orinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. IÅ¡orinių durų užraktas gali bÅ«ti montuojamas į sienÄ . TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti nustatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimÄ Ä¯staigoje.

6. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, dušo 6.1. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų patalpose įrengtas sanitarinis mazgas, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta, be kita ko, Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos normos nenustato.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus; HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų neįtvirtinta. 6.2. Vadovaujantis TIVVT 107 punktu, HN 134:2015 44 punktu, LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, tai, jog pareiÅ¡kėjas duÅ¡u negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, kad butų pažeistas EŽTK 3 straipsnis (byla ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, jis bendras aukÅ¡tis – 1,6 m (iÅ¡ jų 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.

7. Dėl Å¡varos palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodamas į kameras, taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

8. Dėl kamerų įrengimo LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis TI taisyklėmis. Pagal 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo – (iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m2), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2), sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais.

LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ , tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ . Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. 03 03 įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktÄ kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

9. Dėl kamerų remonto Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo iÅ¡teklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Taigi, visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

10. Dėl vėdinimo Pagal HN 134:2015 17 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

11. Dėl grotų ir metalinio tinklo Vadovaujantis TI taisyklių 14.1 punktu, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu, kurį kalinamieji dažnai specialiai sugadinam padaro jame skylių ir taip bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įrengtos vidinės metalinės grotos, kurios apsaugo kalinamuosius nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose apgyvendintų asmenų teisių.

12. Dėl neturtinės žalos 12.1. VieÅ¡ajai atsakomybei kilti bÅ«tinos 3 sÄ lygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. 12.2. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

Remiantis EŽTT praktika (bylos Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ , vertinant patiriamų apribojimų proporcingumÄ . PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , bet nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. 12.3.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: I Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo apgyvendintas Å¡iose kamerose (atsiliepimas (b. l. 7–12)): – 2016 m. rugpjūčio 3 d. atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K buvo apgyvendintas kameroje Nr. 121 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 2 asmenys; – 2016 m. rugpjūčio 4 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 252 (plotas – 42,33 m2), kameroje buvo 6 asmenys; – 2016 m. rugpjūčio 5 d. kameroje Nr. 252 buvo 7 asmenys; – 2016 m. rugpjūčio 6 d. – 2016 m. rugpjūčio 10 d. kameroje Nr. 252 buvo 6 asmenys; – 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 18 d. kameroje Nr. 252 buvo 5 asmenys; – 2016 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.

2. Remiantis Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 13 d. darbų atlikimo aktu Nr. 24-3867, nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. birželio 9 d. kamerose Nr. 124 ir Nr. 252 nereikalingos lovos nebuvo demontuotos (b. l. 15– 17).

3. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėn. praneÅ¡ime „Dėl V. L. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 18–19): 3.1. LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimas TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K atitinka HN 134:2015 reikalavimus. 3.2. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Pažymėtina, kad gyvenamosiose kamerose esantys baldai neiÅ¡skaičiuojami iÅ¡ vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto. 3.3.

LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių 14.7–14.9 punktus ir Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas, gyvenamosiose kamerose buvo iÅ¡montuotos lovos. 3.4. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (jos matmenys - apie 0,7 m2) joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m2) ir praustuvas (apie 0,2 m2).

PraustuvÄ ir klozetÄ skiria 1,5 m aukščio pertvara, kuri apklijuota drėgmei atspariomis glazÅ«ruotomis plytelėmis. Pagal PĮĮET 16.5 punktÄ , įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kameroje Nr. 252 sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis. Kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. 3.5.

Pagal PĮĮET 17.3 punktÄ gyvenamųjų kamerų ir duÅ¡o patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Vadovaujantis Instrukcija, stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų ir prižiÅ«rėtojų saugumÄ . Ä® duÅ¡o patalpas suimtuosius ir nuteistuosius veda tos pačios lyties pareigÅ«nai. 3.6. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, dirbtinė Å¡viesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Visose LukiÅ¡kių gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas – 0,824 m2 (0,8 m x 1,03 m), visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitinka teisės aktų reikalavimus: vadovaujantis PĮĮET, iÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų turi bÅ«ti įrengtos apsauginės grotos, TI taisyklių 14.1 punktu, lango angoje turi bÅ«ti įstatytos metalinės grotos.

LukiÅ¡kių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus, kaip nurodyta HN 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose iÅ¡vengiama ir didelio drėgmės susidarymo, ir pelėsio, ir nemalonaus kvapo. 3.7. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) ir teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ .

Ä®monė turi licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. II 1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui V. L. atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. (plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių) (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ) pareiÅ¡kėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 m2 ploto. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas.

Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotÄ (0,56 m2) iÅ¡ EŽTT aiÅ¡kinimo kilęs 3 m2 minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl judėjimo trÅ«kumo, negalėjimo pavalgyti, sutrikusio miego yra nepagrįsti.

4. IÅ¡ skundo matyti, kad neturtinė žala pareiÅ¡kėjui kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.) pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista, kai jis ne vienas buvo laikomas kameroje Nr. 121 (žr.

Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktÄ ). Kameroje Nr. 252 yra įrengta kabina (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3.4 punktÄ ), todėl Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos. LukiÅ¡kių TI-K nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ neužtikrinimas blogino jo kalinimo sÄ lygas 1 parÄ .

5. Pareiškėjas skundėsi, kad langai grotuoti, trūko šviesos. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Visose Lukiškių gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, minimalus lango plotas – 0,824 m2 (0,8 m x 1,03 m), visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitinka teisės aktų reikalavimus: vadovaujantis PĮĮET, iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos, TI taisyklių 14.1 punktu, lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos.

Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kaip nurodyta HN 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose išvengiama ir didelio drėgmės susidarymo, ir pelėsio, ir nemalonaus kvapo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad minėtais aspektais pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

6. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .

7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 5 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

8. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo V. L. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 5 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo V. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 Eur (penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.

LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis