e51fac6d-c647-4459-afc7-e577029ca86b · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-122-201/2016                                                                                  Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01704-2016-4                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 3.10 (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 16 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant skundÄ pateikusiam asmeniui V.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, LR piliečio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., bausto administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturinčio, skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Kelių policijos tarnyba) 2016-03-25 priimto nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė :

V. G. Kelių policijos tarnybos 2016-03-25 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį paskirta 150 EUR dydžio bauda už tai, kad jis, 2016-02-01 15.35 val., Smiltelės g. Laukininkų g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas autobusÄ MAN valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ties sankryža staigiai stabdė, ko pasekoje pagriuvo autobusu važiavęs keleivis. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta keleivio sveikata. Tokiu bÅ«du jis pažeidė KET 9, 18 punktų reikalavimus.Skundu V.

G. nesutinka su Kelių policijos tarnybos 2016-03-25 priimtu nutarimu ir nurodo, kad pareigÅ«nas priimdamas nutarimÄ pripažinti jį sukėlusį eismo įvykį ir pažeidus nurodytus KET punktus, neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių, neįrodė ir nesurinko pakankamai duomenų, įrodančių jog eismo įvykis buvo įvykęs, o jis pažeidė KET nuostatas. Viso bylos nagrinėjimo metu jis nuosekliai laikėsi pozicijos ir tyrėjams nurodė, jog tokio įvykio, kuomet bÅ«tų staigiai stabdant pargriuvęs keleivis nepamena.

Pagrindinis bylos įrodymas, kuriuo remiantis buvo pripažinta jog R. S. patirti nugaros sumuÅ¡imai buvo patirti bÅ«tent tariamo eismo įvykio metu, yra 2016-02-02 dienos 13:09 val. žodinis Klaipėdos vaikų ligoninės darbuotojo praneÅ¡imas telefonu apie nepilnamečio vaiko pasakojimÄ dėl jo patirtų nugaros sumuÅ¡imų. Byloje nenustatytas nei vienas įrodymas, patvirtinantis R. S. teiginius jog jis nugarÄ susimušė važiuodamas bÅ«tent 2016-02-01 dienÄ , 15:35 val., jo vairuojamoje transporto priemonėje.

Kartu nėra nei vieno įrodymo apie Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimus, nurodytus priimtame nutarime. Dėl jo pozicijos nepripažinti inkriminuoto pažeidimo, paaiÅ¡kina, kad nuo nutarime nurodomo įvykio dienos iki kvietimo į posėdį protokolo suraÅ¡ymui praėjo beveik du mėnesiai, todėl jis natÅ«raliai negali prisiminti aplinkybių, kurios kartojasi kasdien vežant keleivius, stabdant prie Å¡viesoforų ar pajudant iÅ¡ keleivių iÅ¡laipinimo vietų. Mano, kad Kelių policijos tarnybos pareigÅ«nų atliktas tyrimas buvo atliktas netinkamai, nes tyrimÄ atliekant operatyviai, buvo galima vežėjo pareikalauti nuolat filmuojamo autobuso salono video medžiagos, kuri saugoma tris dienas.

Tyrimo metu nepasinaudota galimybe nustatyti, ar nutarime nurodomas keleivis apskritai važiavo jo vairuojama transporto priemone, sutikrinant ar turimas keleivio el. bilietas buvo žymėtas konkrečiame reise, kaip tai numato Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtinto Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir marÅ¡rutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos apraÅ¡o 41 punkte. Pažymėtina, kad net gi įrodžius faktÄ , kad R. S. vis dėlto važiavo autobusu ir pargriuvo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriamas priežastinis ryÅ¡ys tarp tariamo KET nesilaikymo, atsiradusių pasekmių ir R.

S. veiksmų. Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašas nustato vežėjų, ekipažų ir asmenų, besinaudojančių transporto priemonėmis, pareigas, teises, atsakomybę ir kontrolę. Šis aprašas yra privalomos visiems vežėjams ir ekipažams, vežantiems keleivius vietinio susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste, ir keleiviams, važiuojantiems vietinio susisiekimo autobusais, maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste.

ApraÅ¡o 46 punkte nustatyta keleivių pareiga pasirÅ«pinti savo saugumu ir jei yra laisvų sėdimų vietų - atsisėsti ir užsisegti saugos dirÅ¾Ä , jeigu jis yra įrengtas, o stovint - laikytis už turėklų. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl tiriant bylÄ nebuvo įvertintas faktas, kad R. S. patirti sužalojimai taip pat galėjo bÅ«ti sÄ lygoti privalomų teisės aktų nesilaikymo ir jam važiuojant transporto priemone saugiai nesėdint ar nesilaikant už turėklų. Teikdamas paaiÅ¡kinimus administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo ir nutarimo priėmimo metu, jis nurodė, kad net ir esant nustatytiems faktams apie konkretaus keleivio patirtus sužalojimus, turi bÅ«ti vertinama aplinkybė ar keleivis R.

S. laikėsi visų saugumo reikalavimų važiuodamas autobusu, t.y. ar kaip jis teigia stabdymo metu, sėdėjo, ar laikėsi už turėklų. Tačiau pareigÅ«nas, nagrinėjęs bylÄ ir turėjęs įvertinti abiejų eismo dalyvių galimai padarytų pažeidimų reikÅ¡mę padarinių atsiradimui, to nedarė ir priežastinio ryÅ¡io nenustatinėjo. Skundu praÅ¡o panaikinti Kelių policijos tarnybos 2016-03-25 priimtÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-55254994-16 ir bylÄ nutraukti.Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į skundÄ nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas yra teisėti, remiantis tyrimo metu surinktais įrodymais (tarnybiniu praneÅ¡imu, paaiÅ¡kinimu, autoavarijos schema, praneÅ¡imu apie eismo įvykį, foto lentele, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada), todėl praÅ¡o V.

G. skundo netenkinti.Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad jeigu bÅ«tų įvykęs toks įvykis, bÅ«tų kas nors dėl to jam pareiÅ¡kęs pretenzijas. Be to, jokio ekstrinio stabdymo nebuvo. Pagal nutarime nurodytÄ laikÄ jo vairuojamas autobusas turėjo bÅ«ti Vingio gatvės gale. Nuo minimos įvykio vietos iki galinės stotelės reikia važiuoti dar 5-7 minutes. BÅ«na, kad autobusas atvažiuoja kelias minutes anksčiau, arba vėluoja kelias minutes.

Autobusai važiuoja kas 9-10 minučių. Jeigu bÅ«tų buvęs koks nors ekstremalus stabdymas, jis tikrai bÅ«tų atsiminęs. Autobuso vairuotoju dirba 5-6 metus, per tÄ laikÄ buvo vienas autoįvykis ir vienÄ kartÄ kai jam užkiÅ¡o automobilį, jis staigiai stabdė, nukrito moteris, jis priėjęs prie moters paklausė ar jai niekas neatsitiko, moteris pretenzijų neturėjo. Pagal numatytas taisykles keleivis, važiuojantis autobusu, turi atsisėsti, o jei nėra laisvų vietų, turi stovėti laikydamasis už turėklų.

Tikrai nepamena, kad bÅ«tų staigiai stabdęs ir bÅ«tų nuvirtęs vaikas, keleiviai apie tai bÅ«tų jam pasakę. Dėl minimo įvykio Kelių policijos tarnyba į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi praėjus dviem savaitėms, o jis į policijÄ buvo iÅ¡kviestas tik po pusantro mėnesio. PraÅ¡o teismo panaikinti 2016-03-25 Kelių policijos tarnybos priimtÄ nutarimÄ .Liudytojas R. S. paaiÅ¡kino, kad po pamokų įlipo į 9-o marÅ¡ruto autobusÄ Å¡alia kartono fabriko. PrieÅ¡ iÅ¡lipant I.

Simonaitytės stotelėje, jis atsistojo prieÅ¡ais autobuso duris ir tik jam trumpam paleidus turėklÄ , autobuso vairuotojas prieÅ¡ais Å¡viesoforÄ staigiai stabdė, jis atsitrenkė į turėklÄ , o paskui nuvirto ant žemės. Kadangi jam skaudėjo nugarÄ , po kelių dienų kreipėsi į medikus, rimtų sužalojimų jam nenustatė, tik sakė pasisaugoti. Už turėklų nesilaikė tuo momentu, nes norėjo perskaityti telefone gautÄ sms žinutę. Ä®vykio data ir laikas buvo nustatyti pagal gautÄ Ä¯ jo telefonÄ nuo draugo sms žinutę.Liudytoja J.

S. paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ dirbo darbe, kai paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad prieÅ¡ kelias minutes nukrito autobuse, skaudžiai susitrenkė nugarÄ ir jam ji skauda. Ji pasakė, kad sÅ«nus eitų namo, ji grįš po darbo ir pažiÅ«rės. Ä® policijÄ juos iÅ¡kvietė maždaug po kokių dviejų savaičių. Ä®vykio datÄ ir laikÄ policijoje nustatė pagal sÅ«naus skambučio laikÄ jai. Tai buvo 15.35 -15.39 val., pagal tuos duomenis policija nustatė koks autobusas važiavo tuo metu. TÄ vakarÄ Ä¯ ligoninę nesikreipė, nes kažkokių didelių nusiskundimų nebuvo.

KitÄ dienÄ , ar po dviejų dienų vyras nuvežė sÅ«nų į ligoninę, ten buvo atliktas rentgenas, lūžimų nebuvo. Jokių pretenzijų ji vairuotojui neturėjo. Tačiau buvo iÅ¡kviesta į kelių policijÄ , nes jie iÅ¡ ligoninės gavo praneÅ¡imÄ .Skundas tenkintinas.Pagal ATPK 302 straipsnio 1dalies 2 punktÄ teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (LR ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimÄ Ä¯statymas sieja su administracine atsakomybe.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ straipsnio dispozicijos matyti, kad  ši norma yra materialios sudėties, todėl Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 127 str. tik tada, jeigu Å¡is pažeidimas buvo ATPK 127 str. 1 d. dispozicijoje numatytų neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis. Konstatavus, kad autoįvykio metu buvo pažeistas ne vienas Kelių  eismo taisyklių punktas, bÅ«tina nustatyti, kuris pažeidimas buvo tiesioginė neigiamų pasekmių atsiradimo priežastis.Asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ bei inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).IÅ¡ teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad byloje nėra nustatyti įvykio liudytojai, nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tent 2016-02-01 15.35 val.

R. S. apskritai važiavo V. G. vairuojama transporto priemone. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ra atlikta tik 2016-02-13, t.y. praėjus 12 dienų po eismo įvykio, tamsiuoju paros laiku - nuo 23:30 iki 00:00 val., nors įvykis fiksuojamas Å¡viesiuoju paros metu. Ä®vykio vietoje padangų pėdsakų ir stabdymo žymių nenustatyta, transporto priemonės judėjimo krypties ir įvykio vietÄ apibÅ«dinantys duomenys gauti pagal keleivio paaiÅ¡kinimÄ . Papildomų objektyvių duomenų apie įvykį byloje nenustatyta.

V. G. neigia savo kaltę, nurodo, kad tokio įvykio, kad bÅ«tų staigiai stabdant pargriuvęs keleivis nepamena. Apie sukeltÄ eismo įvykį sužinojo tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų. R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepasirÅ«pino savo saugumu, važiuodamas autobusu, nesilaikė už turėklų, kokios spalvos autobusu važiavo, nepamena. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. G. kaltę pažeidus KET reikalavimus bei priežastinio ryÅ¡io tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir neigiamų pasekmių atsiradimo.

Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad V. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.) ir yra pagrindas naikinti Kelių policijos tarnybos 2016-03-25 priimtÄ nutarimÄ (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla V. G. atžvilgiu nutrauktina, teismas kitų V. G. skunde nurodytų argumentų nevertina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str.             1 d. 2 p., 3022 str., 3024 str., teismas, n u t a r i a :V.

G. skundÄ tenkinti.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016-03-25 nutarimÄ Â panaikinti. Nutarimas gali bÅ«ti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                  Adolfina Simaitienė