Legislator Case Law & Legislation
e51ddf0f-3e99-44b2-a39b-c43252d32cdd AI generated

Court found medical neglect but dismissed monetary damages due to acknowledgment of rights violation sufficing as satisfaction.

Case Number e51ddf0f-3e99-44b2-a39b-c43252d32cdd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court acknowledged that the applicant's rights regarding hygiene standards in the detention facility were violated but dismissed the claim for monetary compensation. While the applicant alleged medical neglect and poor food conditions, the court determined that the official recognition of the violation constituted adequate satisfaction for the suffering endured. Consequently, the request for financial damages was rejected as the acknowledged breach was deemed sufficient redress.

Legislator headnote

AI generated

Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 132 straipsnis: The acknowledgment of a violation of rights in administrative detention constitutes sufficient satisfaction for non-material damage, thereby precluding a separate claim for monetary compensation.

Keywords

AI generated
administrative detention hygiene standards non-material damage satisfaction of rights monetary compensation medical neglect proportionality principle

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : Pareiškėjos I.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnis
CK 6.250 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-767-257/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02307-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 15 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. S., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

S. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja I. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėja I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiasi dėl medicininės priežiÅ«ros, nes užsiraÅ¡ydavo vizitams pas gydytojÄ , tačiau dažnai jos nekviesdavo.

Jei pakviesdavo, skundėsi dėl įvairių negalavimų, bet gydytojas vaistų neiÅ¡raÅ¡ydavo. Pasakė, kad nuo 2009 metų serga hepatitu C, jai reikalingas gydymas (bÅ«dama laisvėje buvo pradėjusi tvarkytis dokumentus dėl gydymosi), tačiau gydytojas pirmÄ kartÄ pasakė, kad nesiųs pareiÅ¡kėjos į ligoninę. Kadangi gydytojas neatliko jokių veiksmų dėl jos ligos, parašė skundÄ Kalėjimų departamentui ir tik po to gydytojas davė siuntimÄ Ä¯ ligoninę. Ji atsisakė vykti į ligoninę, nes turėjo dalyvauti teisme.

Gydytojas siuntimo kitam mėnesiui neperrašė, motyvuodamas tuo, kad ji atsisakė vykti nurodytu laiku į ligoninę. 2018-10-09 rašė skundÄ , kad jÄ iÅ¡sikviestų gydytojas, nes vizitams buvo užsiraÅ¡iusi 3 dienas iÅ¡ eilės, tačiau gydytojas nesikvietė, motyvuodamas tuo, kad 2018-10-10 iÅ¡važiuoja etapu, nurodė kreiptis į gydytojÄ nuvažiavus etapu. Turi nusiskundimų dėl maisto, nes kameroje Nr. 107, kur buvo 3 moterys, maistas vienu momentu buvo tiekiamas su pasibaigusiu galiojimo terminu.

Ji skundo nerašė, kadangi gavo normaliÄ bandelę, o kitos dvi moterys gavo bandeles su pasibaigusiu galiojimo terminu. Vėliau tas bandeles pradėjo dėti į vienkartinius maiÅ¡elius. Skundžiasi dėl pasimatymų. Ji Å iaulių tardymo izoliatoriuje gavo nuobaudÄ , nes gulėjo po kaldra. Už vienÄ nusižengimÄ gavo dvi nuobaudas - papeikimÄ ir ilgalaikių pasimatymų atėmimÄ 6 mėnesiams. Jos vyras buvo Anglijoje, užsisakė pasimatymÄ (pasimatymas jam buvo suteiktas), susiplanavo grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ , tačiau atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių sužinojo, kad pasimatymo nebus, nes nepriklauso.

Jos vyro niekas neinformavo iÅ¡ anksto, kad pasimatymas atÅ¡auktas. NutarimÄ , kuriuo jai paskirtos dvi nuobaudos ji apskundė Kalėjimų departamentui, kuris įpareigojo Å iaulių tardymo izoliatorių pateikti pareiÅ¡kėjai atsakymÄ . Paskirtos nuobaudos teismui neskundė. Be to, kameroje Nr. 75 yra langas, kurį galima atidaryti tik mažu tarpeliu. Kameroje sklinda smarvė iÅ¡ tualeto. Dėl kameroje Nr. 107 per sienas bėgusio vandens skundo nerašė, nes ruošėsi iÅ¡važiuoti į Kauno tardymo izoliatorių.

Paprašius sodos tualetui ar kriauklei išvalyti, liepė pirkti parduotuvėje. Prašo priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Skunde (b. l. 2–17) ir patikslintame skunde (b. l.

25) pareiÅ¡kėja nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikoma nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. spalio 10 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikoma kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, ji negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.

Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, ji, bÅ«dama sveikas žmogus, buvo priversta nuolat sėdėti ar gulėti. Å TI gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti turėjo teisę tik vienÄ valandÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nėra ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , o elektrinis apÅ¡vietimas buvo per didelis.

Kamerose buvo žiemÄ Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarÄ karÅ¡ta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, kameros neremontuotos. Buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu ji nebuvo tinkamai aprÅ«pinama patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik virtuvinį rankÅ¡luostukÄ . Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje.

Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys. Kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, jai vienam mėnesiui būdavo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai, nebuvo kamerose veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, nebuvo jokios deratizacijos, dezinfekcijos, o atlikta deratizacija buvo neefektyvi.

Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, neskanus, per maža energetinė vertė, nors ji kasdien sportavo. SÄ lygų eiti į valgyklÄ nebuvo. Jai nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl to ji patyrė papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu, kuris iÅ¡siųstas per EPP sistemÄ . Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (t. 2, b. l. 2-14) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus.

Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-11-21 pažymos Nr. 60/09-41601 „Dėl I. S.“, pareiÅ¡kėja Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikoma nuo 2018-04-04 iki 2018-10-10 ir pareiÅ¡kėjai teko nuo 4,4 m2 iki 15,8 m2 gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pareiÅ¡kėjos kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ .

Tai yra, į sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 m2 ploto pažeidimas (žr. pvz. 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-15-525/20217 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir ekspoatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros erdvės sienele yra tinkamas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atkreipia dėmesį, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,81 m (kameroje Nr.

71) iki 2,16 m (kameroje Nr. 75). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumÄ (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Be to, iÅ¡ teismui pateiktų kamerų nuotraukų matyti, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, vos vienoje kamerose sanitariniame mazge yra tupykla.

Taip pat pažymi ir tai, kad sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas virÅ¡ija, o įėjimas į sanitarinį mazgÄ atitvertas durimis ar užuolaidėle, todėl teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini. Lietuvos vyriausiasis administracini teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjos teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendro kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018). Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. PareiÅ¡kėja skundžiasi, jog kamerose iÅ¡ sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, nes kameroje nebuvo ventiliacijos. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjos teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai.

Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjos teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisako, nes tai susiję su kameros vėdinimu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Kameros (gyvenamosios patalpos) Å iaulių tardymo izoliatoriuje vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Pažymime, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Tai patvirtinta ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“, Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 282219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso, negalimi.

Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, o ventiliacija užtikrinama per langÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriuje kamerų vėdinimas atitinka galiojančius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjos pretenzijos atmestinos kaip nepagrįstos. PareiÅ¡kėja savo skunde teismui taip pat skundžiasi dėl per mažo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo kamerose. Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.), todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos norma netaikoma (higienos normos HN 134:2015 3 p.).

Be to, per mažas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, mechaninio vėdinimo nebuvimas kompensuojamas vėdinimu per langus. Å iaulių tardymo izoliatoriaus rėžiminio korpuso gyvenamųjų kamerų įrengimÄ , kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos higienos normos ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai;

šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys baldai ir kitas inventorius.

Tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas-gali būti tupimas, praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt.

Ä®staiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėja skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trÅ«ksta inventoriaus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018-04-26 patikrinimo akte Nr. PA.6-2341 užfiksuota, kad kameroje Nr. 71 per žema oro temperatÅ«ra (kameroje patikrinimo metu buvo atidarytas langas), kameroje Nr. 109 – ji normose.

Galimybė kameras vėdinti per langus sudaryta. Kameroje Nr. 109 dirbtinė apšvieta atitinka higienos normas, kameroje pelėsio nėra. Kameroje Nr. 71 užfiksuotas dirbtinės apšvietos pažeidimas ir pelėsis (Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-07-17 raštas Nr. 14/01-8683 „Dėl patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų pašalinimo“ – kameroje Nr. 71 atliktas remontas, normalizuota oro temperatūra). Pažymime, kad atsakovas kuo greičiau ir iki patikrinimo aktuose nustatyto termino stengiasi pašalinti kamerose užfiksuotus trūkumus.

Kameroje Nr. 107 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas, pelėsio kameroje nėra (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-06-13 patikrinimo aktas Nr. PA-3723). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-08-07 patikrinimo akto Nr. PA.6-5239 matyti, kad kamerose Nr. 72 atliekamas remontas. Kameroje Nr. 75 dirbtinė apšvieta atitinka higienos normas, jai naudojami šviestuvai tvarkingi, su gaubtais, kameroje pelėsio nematyti.

Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, kameroje nenustatyta. Kitos kameros pareiÅ¡kėjos laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėja, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniu dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. LVAT 2015. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015) - Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-11-19 pažyma Nr. 61/04-2768.

Taip pat aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu dėl Å¡ių pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patirtų tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliÅ«tis, kurios bÅ«tų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017) PareiÅ¡kėjos pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo PareiÅ¡kėja savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jos galimybė skubiai iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ . Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjai bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).

Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-11-13 pažymoje Nr. 60/09-40565 nurodyta, kad vadovaujantis „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 2 p., reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. PareiÅ¡kėjos pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl atmestinos. Dėl Å¡varos ir tvarkos palaikymo kamerose Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Pažymi, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas: WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuoja, kad patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais 2018-2019 m. 2017-12-15 patikrinimo akte Nr. PA.6-378 nurodyta, kad Å TI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ bei naikinimÄ pagal 2016 m. gegužės 13 d. sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Profilaktiniai darbai atliekami periodiÅ¡kai. Tas pats užfiksuota ir 2018-04-26 patikrinimo akte Nr. PA-2341. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018-05-14 patikrinimo akto Nr. PA. 6-2772 matyti, kad „ŠTI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys.

ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinti. <...>Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai – valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdieninio dezinfekavimo kontrolės žurnale“. Tas pats užfiksuota ir 2018-08-07 patikrinimo akte Nr. PA-5239.

Pareiškėjos teiginiai dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos neatlikimo yra nepagrįsti, o paneigti teismui pateikta medžiaga, todėl turėtų būti atmestini. Dėl karšto vandens ir šilumos kamerose Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

PareiÅ¡kėjos pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos, todėl turėtų bÅ«ti atmestos. Be to, pažymi, kad daugumoje kamerų, kuriose laikomos moterys, yra karÅ¡tas vanduo. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

PareiÅ¡kėjos kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu pasivaikščiojimo teisė buvo įgyvendinama vadovaujantis 2018-04-18 įsakymu Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, kuriame suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo trukmė, o nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ ). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016-05-30 patikrinimo akte Nr. PA.6-132 nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos nebuvo, nebuvo ir primėtytų šiukšlių, kiemeliai valomi, išnešamos susidariusios buitinės atliekos, kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-12-04 patikrinimo akte Nr. PA.6-350 matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.

Taip pat pareiškėja skundžiasi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo peleninių. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad materialinio buitinio aprūpinimo normose įtvirtinti tik svarbiausi daiktai, be kurių neišsiverstų nuteistieji ar suimtieji. Tuo tarpu pareiškėja vartoja tabako gaminius savo noru, todėl peleninės tikrai nėra pirmojo būtinumo daiktai, be kurių laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys negalėtų išsiversti, ar kuriais juos turėtų aprūpinti valstybė.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad šiukšlių dėžių, peleninių bei pagalbos mygtukų pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 m2 iki 22,44 m2. Pažymi, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Suimtųjų ir nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ , kuriÄ organizuoja laisvės atėmimo vietų administracija, reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso III skirsnis bei Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/08-22 patvirtinta „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“.

Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų/nuteistųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pusmečio planus. Å iaulių tardymo izoliatoriuje informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji/nuteistieji norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į Socialinės reabilitacijos specialistÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi bÅ«ti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi bÅ«ti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartÄ per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui.

Esant galimybėms, kiekvienÄ dienÄ Ä¯ kameras suimtiesiems duodama po vienÄ laikraÅ¡tį, įsigytÄ už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-11-19 pažymos Nr. 61/04-2768 ir pateiktos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjai I.

S. bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę ar užimtumo kambarį. Pažymi, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Tai yra, dalyvavimas renginiuose yra ne suimtųjų (nuteistųjų) pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti Å¡ia tvarka yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Dėl asbesto sienose, kanalizacijoje, dėl Å¡iferinio stogo PareiÅ¡kėja savo skunde nurodo, jog pastato konstrukcijoje, sienose, kanalizacijoje yra asbesto, stogas Å¡iferinis, kas sukėlė rimtÄ pavojų jos sveikatai. Atsakovas pažymi, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei raÅ¡ytinių, nei susijusių su jos sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jos sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje bei Å¡iferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas, be to, atsakovas mano, jog pareiÅ¡kėja Å iaulių tardymo izoliatoriuje kalėjo pakankamai neilgÄ laiko tarpÄ , kas, jo manymu, negalėjo turėti įtakos jos sveikatai taip, kaip ji nurodo – „sukėlė rimtÄ pavojų mano sveikatai, kiekvienÄ dienÄ jÄ Å¾alojo”.

Atkreipia dėmesį, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Å TI konstrukcijoje yra asbesto. Dėl pareiÅ¡kėjos aprÅ«pinimo patalyne, bÅ«tinosiomis higienos priemonėmis ir patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams PareiÅ¡kėjos kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01), kuriame nurodyta ir aprūpinimo patalyne (čiužiniais) bei higienos priemonėmis tvarka. Pareiškėja teismui nesiskundžia, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje jai nebūdavo išduodama patalynė ar higienos priemonės pagal galiojančius teisės aktus, tačiau reiškia pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams ir per mažo kiekio tualetinio popieriaus.

Pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstos. O papildomi asmeniniai pareiškėjos poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigų nevykdymas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016).  Dėl minkštojo inventoriaus, atsakovas pateikia teismui patikrinimo aktus, kurie paneigia pareiškėjos dėstomus nusiskundimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-02-20 patikrinimo akte Nr. PA-378 operatyvioji kontrolė užfiksavo, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvė, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta.

Tas pats užfiksuota ir 2018-05-14 patikrinimo akte Nr. PA-2772. IÅ¡ patikrinimo aktų matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje minkÅ¡tasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡kart bÅ«na nuraÅ¡omas, todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkÅ¡tasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės, dėl ko yra atmestini. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas“, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015-11-02 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymo Nr.1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Atsakovas pažymi, kad apatinių ir virÅ¡utinių drabužių bei patalynės priežiÅ«ra pareiÅ¡kėjos kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos apraÅ¡ais, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaromos blogesnės sÄ lygos nei kitiems kalinamiesiems.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, naudotis asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis. Atsakovas sutiekia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius bei patalynę (ko pati pareiÅ¡kėja neskundžia), o papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjos poreikiai negali bÅ«ti vertinami kaip netinkamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigų nevykdymas (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016). Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai.

To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma per parÄ yra 1951 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienai nedirbančiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2015-01-01). Bylai aktualiu laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius (pakeistas 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447, įsigaliojusiu nuo 2018-01-01).

Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas ir Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Teismui pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktai ir mikrobiologinių tyrimų protokolai, iš kurių matyti, kad nenustatyta jokių žymių pažeidimų. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

Pareiškėja tokių duomenų taip pat nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikusi jokių skundų. Pareiškėjos reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų Pareiškėja skundžia Teismui, kad jai Šiaulių tardymo izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, dėl ko buvo sutrikę jos socialiniai ryšiai. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-19 pažymos Nr. 60/09-41319 „Dėl I.

S.“ pareiÅ¡kėjos kalinimo laikotarpiu įstaigoje buvo gauti 2 praÅ¡ymai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos vyro suteikti jam su žmona I. S. ilgalaikį pasimatymÄ . 2018-04-20 praÅ¡ymas buvo patenkintas, o 2018-08-23 praÅ¡ymas ne, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , I. S., kaip nuobaudÄ turinčiai suimtajai, ilgalaikis pasimatymas nepriklauso, todėl ir nebuvo suteiktas. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus T. T. ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v.

Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; kt.). PareiÅ¡kėjos I. S. skundas ir patikslintas skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jai tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja patikslintu skundu siekia, jog jai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikoma pareiškėja, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-21 pažyma Nr. 60/09-41601 „Dėl I. S.“ (t. 1, b. l. 44-48), iš kurios matyti, kad pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2018-04-04 iki 2018-10-10 (190 dienų). Pareiškėja nurodytu laiku buvo laikoma 190 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kameros, kurioje buvo laikoma pareiÅ¡kėja, plotÄ ir kameroje buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 190 dienų pareiÅ¡kėjai tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikoma pareiÅ¡kėja, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėja jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjai kameroje Nr. 70 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 8,81 m2) teko nuo 4,41 m2 (kameroje 2 asmenys) iki 8,81 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 72 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 8,12 m2) teko 4,06 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 109 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,38 m2) teko nuo 4,79 m2 (kameroje 3 asmenys) iki 7,19 m2 (kameroje 2 asmenys), 14,38 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 71 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,56 m2) teko nuo 4,85 m2 (kameroje 3 asmenys) iki 7,28 m2 (kameroje 2 asmenys), 14,56 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 107 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,1 m2) teko nuo 4,7 m2 (kameroje 3 asmenys) iki 7,05 m2 (kameroje 2 asmenys), 14,1 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 75 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 8,06 m2) teko 4,03 m2 (kameroje 2 asmenys) iki 8,06 m2 (kameroje 1 asmuo).

Taigi, pareiÅ¡kėjai nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (t. 1, b. l. 56–59) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėja, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjos judėjimo laisvės. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad kamerose nuolat buvo laikoma keturi – Å¡eÅ¡i asmenys (b. l. 4), o gyveno keturios, penkios, todėl negalėjo ramiai iÅ¡simiegoti, kilo kiti nepatogumai – dėl didelio suimtųjų kiekio tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ (b. l. 5).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-21 pažymos Nr. 60/09-41601 „Dėl I. S.“ (t. 1, b. l. 44-48) matyti, kad pareiškėja nei vienoje kameroje nebuvo nei šešiese, nei penkiese, nei keturiese. Kamerose, kuriose buvo pareiškėja, buvo stalai, todėl prie tokių stalų kamerose buvusiems asmenims pavalgyti yra galimybė, kamerose yra taburetės arba suoliukai. Kad kamerose yra atitinkamas inventorius, baldai, patvirtina pateiktos kamerų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 180-196).

Taigi, pareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl baldų, inventoriaus dydžio, jų trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, pareiÅ¡kėja skunde prieÅ¡taringai nurodo, kad kamerose esantys: kėdės, lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, lentynos – užėmė didžiÄ jÄ kameros dalį, tuo pačiu teigia, kad kamerose trÅ«ko inventoriaus. Tačiau toks pareiÅ¡kėjos argumentas nekonkretus, nes nenurodyta, nei kokioje kameroje, nei kokių baldų ar inventoriaus trÅ«ko, ar buvo per daug, o ypač, kai kamerose pareiÅ¡kėja buvo viena.

Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikoma pareiÅ¡kėja PareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog kamerose nėra ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , žiemÄ Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta, kameros lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai nuo sienų atsilupę, buvo drėgna, tamsu, elektrinis apÅ¡vietimas buvo per stiprus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , t. 1, b. l. 106–109) konstatuota, kad visos tikrintos kameros buvo vėdinamos per langus.

Patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukšte: šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda. Pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų šiukšlių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Gyvenamosios patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

GyvenamÄ sias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras iÅ¡duoda korpuso vyresnieji. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas iÅ¡neÅ¡a Ūkio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo bÅ«rio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprÅ«pinti. Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias Å TI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių.

Pagal vedamÄ skalbinių registracijÄ , lovos skalbiniai keičiami kartÄ per savaitę. MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatÅ«roje. Pagal informacijÄ Å¾urnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vienÄ komplektÄ .

Per dienÄ Å¾urnale registruota po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniÅ¡kai dezinfekuojama 25-40 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerÄ telpa 8 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektai). Kasdien iÅ¡ Å TI vidutiniÅ¡kai iÅ¡vyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkÅ¡tas inventorius – dezinfekuojamas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d., t. 1, b. l. 113–114) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliai Å¡varÅ«s, valomi kasdien Å TI vadovo nustatyta tvarka.

Pagal Å TI administracijos pateiktÄ informacijÄ , Å TI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-377 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., t. 1, b. l. 110–112) konstatuota, kad galimybė iÅ¡vėdinti visas tikrintas kameras per langus sudaryta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 115–117) konstatuota, kad ant kamerų bei bendrojo naudojimo patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra.

Patikrintos bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus. ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus. Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta. Patikrinimo metu nustatyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta – atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 1, b. l. 98–100) konstatuota, kad kameroje Nr. 72 atliekamas remontas. Remonto metu kameroje suimtieji/nuteistieji laikomi nebuvo. Remontuojamoje kameroje matavimai neatlikti. Kameroje Nr. 75 santykinė oro drėgmė didesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos nornoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas).

Dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 75 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nurodytoje kameroje veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Kameroje Nr. 75 ant sienų ir lubų vizualiai mastomų pelėsių nėra. SÄ lygos iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias kameras per langus sudaryta. Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Å TI valymo priemonių (Å¡epečių grindims, Å¡luosčių, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlių, kibirų), skirtų gyvenamųjų patalpų valymui, turi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 103–105) konstatuota, Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale“.

Å TI laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas sanitarinėje Å¡varykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija „Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale“. Å TI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale“. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 registruota nebuvo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3723 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t.1, b. l. 101–102) konstatuota, kad kameroje Nr. 107 dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Kamerose veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nėra. Gyvenamųjų kamerų patalpas iÅ¡vėdinti per langus sudaryta. Å TI gyvenamÄ sias patalpas, (įskaitant ir langų stiklus), vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys.

Galimybė gyvenamosiose patalpose laikomiems asmenims nusivalyti langų stiklus sudaroma asmenims pateikus praÅ¡ymÄ . Å TI laikomi asmenys priemonėmis (Å¡epečiai grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais) aprÅ«pinami. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Patikrinimo iÅ¡vada: Å iaulių tardymo izoliatoriuje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., t. 1, b. l. 92–95) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 71 ir Nr. 109. Nustatyta, kad santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 71 ir Nr. 109 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūra kameroje Nr. 109 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o kameroje Nr. 17 oro temperatūra žemesnė kaip 180C – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas.

Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 109 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o kameroje Nr. 71 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas. Kameroje Nr. 109 vizualiai matomų pelėsių nėra, o kameroje Nr. 71 kampe ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (pridėta kameros Nr. 71 fotonuotrauka) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas.

Å TI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas vykdomas. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vienÄ kartÄ per ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartÄ profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytÄ grafikÄ atlikti 2018-02-13. Å iaulių tardymo izoliatorius 2018-07-17 raÅ¡tu Nr. 14/01-8683 (t. 1, b. l. 96-97) pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentui, kad pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 nurodytus HN 134;2015 39 punkto reikalavimų pažeidimus, gyvenamojoje kameroje Nr. 71 atliktas remontas (pridėta foto fiksacija), normalizuota oro temperatÅ«ra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taiga, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjos teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo normų (koeficientų). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta, tai patvirtina: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , t. 1, b. l. 106–109) kuriame konstatuota, kad visos tikrintos kameros buvo vėdinamos per langus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-377 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., t. 1, b. l. 110–112) kuriame konstatuota, kad galimybė iÅ¡vėdinti visas tikrintas kameras per langus sudaryta, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 115–117) kuriame konstatuota, kad galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta – tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 1, b. l. 98–100) kuriame konstatuota, kad sÄ lygos iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias kameras per langus sudaryta.

Å iÄ aplinkybę patvirtino pati pareiÅ¡kėja skunde. Taip pat iÅ¡ aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad tikrinimų metu oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apÅ¡vieta praktiÅ¡kai visosese kamerose (iÅ¡skyrus kameras Nr. 71 ir Nr.

75) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. PareiÅ¡kėja nurodė, kad žiemÄ kamerose Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 100 C iki 140 C, tačiau iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-11-21 pažymos Nr. 60/09-41601 „Dėl I. S.“ (t. 1, b. l. 44-48) matyti, kad pareiÅ¡kėja Å iaulių tardymo izoliatoriuje žiemos periodu net nebuvo. Kiti pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl karščio, drėgmės yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s (nenurodyta nei kameros, nei laikotarpiai ir kt.) ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos teiginius dėl tamsos ar per stipraus elektrinio apšvietimo, kaip tai įvardija skunde pareiškėja, todėl nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjos naudai vertintina tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., t. 1, b. l. 92–95) konstatuota, jog kameroje Nr. 17 oro temperatūra žemesnė kaip 180C – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas, kameroje Nr. 71 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas, o kameroje Nr. 71 kampe ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (pridėta kameros Nr. 71 fotonuotrauka) – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 1, b. l. 98–100) konstatuota, kad kameroje Nr. 75 santykinė oro drėgmė didesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos nornoje HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas).

Taigi, vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja buvo laikoma kamerose, kurios atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, negalima. PareiÅ¡kėja posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 107 per sienas bėgo vanduo, tačiau ji skundo nerašė, nes ruošėsi iÅ¡važiuoti į Kauno tardymo izoliatorių. Tokį pareiÅ¡kėjos aiÅ¡kinimÄ paneigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA.-3723 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t.1, b. l. 101–102), kuriame konstatuota, kad kameroje Nr. 107 dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Kamerose veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nėra. Gyvenamųjų kamerų patalpas išvėdinti per langus sudaryta. Taip pat pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 75 atsidaro tik mažas lango tarpelis, paneigiamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktu Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 1, b. l. 98–100), kuriame konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 75 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nurodytoje kameroje veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Kameroje Nr. 75 ant sienų ir lubų vizualiai mastomų pelėsių nėra. SÄ lygos iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias kameras per langus sudaryta. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 60–63) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 m. buvo (iki pareiÅ¡kėjos atvykimo į Å iaulių tardymo izoliatorių) remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 75 – apÅ¡vietimo remontas;

Nr. 70 – pelėsio šalinimas, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, lubų, sienų lyginimas ir perdažymas, san. mazgo išmontavimas, vamzdžių, klozeto sumontavimas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 64–66) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 metus (iki pareiškėjos atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 109 – nuvalytos, perdažytos lubos, sienos, nuardytas san. mazgo pjedestalas, išklijuotos plytelės (sienos, grindys).

Pastatytas klozetas. Sumontuota nauja san. mazgo pertvara, todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad kameros buvo neremontuotos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos argumentas, kad stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto – įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiškėjai kilo dėl minėto faktoriaus. Juo labiau, nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.

Toks pareiÅ¡kėjos argumentas yra subjektyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestinas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 patvirtintÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planÄ 2018–2019 m. ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03- 26 patvirtintÄ Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos – dezinfekcijos planÄ 2018 – 2019 m. m. (t. 1, b. l. 67–74).

Be to, pareiÅ¡kėja visÄ savo skundÄ grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir jau galiojo visÄ pareiÅ¡kėjos buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikÄ . Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku – iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , tad pareigÅ«nus tenka kviesti, daužant į duris.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-13 pažymoje Nr. 60/09-40565 (t. 1, b. l.

49) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Å iaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti diskomfortÄ , siekiant prisiÅ¡aukti pagalbÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, nors pareiškėja ir tikino, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priversta belsti į duris, ji įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jai kilo dėl minėto faktoriaus. Be to, pareiškėja pasisako ne savo, o kalinių, kaip ji pati įvardijo skunde, vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėja įgalinimų nepateikė. Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad kamerose sklisdavo smarvė nuo tualeto, o skunde pareiškėja nurodė, kad nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 54-55) matyti, kad kamerose Nr. 107 ir Nr. 109 atitvarinė konstrukcija yra OSB Mūr.už., kurių aukštis 1,82 m., kamerose Nr. 72, Nr. 70, Nr. 71, Nr. 75 atitvarinė konstrukcija yra OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 2,16 m.

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų, tame tarpe ir kamerų, kuriose buvo pareiškėja, foto nuotraukų (t. 1, b. l. 180-196) matyti, kad paminėtose kamerose sanitarinis mazgas yra tinkamai atitvertas iš visų pusių, taip pat ir įėjimas (durimis arba erdvės skiriančia nepermatomo užuolaida), todėl pareiškėjos privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjos teiginius dėl blogo kvapo kameroje, tačiau tik iš dalies, nes pareiškėja bylai aktualiu laiku kai kuriose kamerose buvo laikoma ir viena.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 103–105) konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka Å TI sanitarinės Å¡varyklos darbuotojai – valymo darbai registruojami Ä®staigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale, todėl pareiÅ¡kėjos argumentas, kad jai nebuvo užtikrinamos sÄ lygos naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais t. 1, (b. l. 9), atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjos argumentÄ dėl to, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), paneigia byloje esanti 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažyma Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (t. 1, b. l. 56–59) ir kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėja, fotonuotraukos (t. 1, b. l. 180-196). Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose PareiÅ¡kėja posėdžio metu nurodė, kad papraÅ¡ius sodos tualetui ar kriauklei iÅ¡valyti, liepia pirkti parduotuvėje.

Pagal HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , t. 1, b. l. 113–116) konstatuota, kad patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te:

Å¡epečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, Å«kinis muilas, soda. Gyvenamosios patalpos valomos ir susidariusios buitinės atliekos Å¡alinamos Å TI vadovo nustatyta tvarka. GyvenamÄ sias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras iÅ¡duoda korpuso vyresnieji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 1, b. l. 98–100) konstatuota, kad Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu nustatyta, kad Å TI valymo priemonių (Å¡epečių grindims, Å¡luosčių, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlių, kibirų), skirtų gyvenamųjų patalpų valymui, turi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 103–105) konstatuota, kad Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprÅ«pinami. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3723 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t.1, b. l. 101–102) konstatuota, kad Å TI gyvenamÄ sias patalpas, (įskaitant ir langų stiklus), vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose gyvenantys asmenys. Galimybė gyvenamosiose patalpose laikomiems asmenims nusivalyti langų stiklus sudaroma asmenims pateikus praÅ¡ymÄ . Å TI laikomi asmenys priemonėmis (Å¡epečiai grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais) aprÅ«pinami. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Patikrinimo iÅ¡vada:

Šiaulių tardymo izoliatoriuje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2018–2019 m. ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03- 26 patvirtintas Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planas 2018 – 2019 m. m. (t. 1, b. l. 67–74).), todėl pareiškėjos argumentas dėl neišduodamos sodos atmestinas kaip nepagrįstas.

Juo labiau, pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia absktraktų argumentÄ , nenurodydama, nei kada, nei kokių priemonių jai neiÅ¡davė kameroms, kuriose buvo, sustvarkyti. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad pasivaikščioti turėjo teisę 1 valandÄ pasivaikščiojimų kiemelyje, kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, jie nebuvo valomi ar laistomi. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. 1/01-130 nustatytÄ tvarkÄ , pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė (t. 1, b. l. 77-78). Kad pasivaikščiojimo gryname ore trukmė buvo ne 1 valanda, kaip teigia skunde pareiÅ¡kėja, o 2 valandos, matyti iÅ¡ pačios pareiÅ¡kėjos skundo Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui (t. 1, b. l. 42).

PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji norėtų pasivaikščioti du kartus po vienÄ valandÄ , o ne dvi valandas iÅ¡ karto, nes jai yra per daug ir sunku iÅ¡bÅ«ti. Taip pat pareiÅ¡kėja, skųsdamasi dėl 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore iÅ¡ karto suteikimo, prieÅ¡tarauja pati sau, skunde nurodydama, jos atsakovo atstovas pažeidžia jos teises, nes ji pagal CPT turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d., t. 1, b. l. 106–109) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų Å¡iukÅ¡lių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, neÅ¡amos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos Å¡alinamos Å TI vadovo nustatyta tvarka.

Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas išneša Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo būrio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprūpinti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d., t. 1, b. l. 113-114) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

Pagal Å TI administracijos pateiktÄ informacijÄ , Å TI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėja, laiko praleidimui lauke. PareiÅ¡kėjos argumentai, kad pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Dėl galimybės skalbti drabužius ir patalynę, tualetinio popieriaus kiekio PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu ji nebuvo tinkamai aprÅ«pinama patalyne, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik virtuvinį rankÅ¡luostukÄ .

Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra tik apie 30 procentų. Net ir esant galimybei plauti rÅ«bus, kildavo įvairios biurokratinės kliÅ«tys. Kameroje nebuvo pakankamai tualetinio popieriaus, jai vienam mėnesiui bÅ«davo skiriamas ritinėlis, kurio neužtekdavo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. , t. 1, b. l. 106–109) konstatuota, kad lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias Å TI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Pagal vedamÄ skalbinių registracijÄ , lovos skalbiniai keičiami kartÄ per savaitę.

MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatÅ«roje. Pagal informacijÄ Å¾urnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vienÄ komplektÄ . Per dienÄ Å¾urnale registruota po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniÅ¡kai dezinfekuojama 25-40 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerÄ telpa 8 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektai).

Kasdien iš ŠTI vidutiniškai išvyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkštas inventorius – dezinfekuojamas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 115–117) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 103–105) konstatuota, ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija „Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale“.

Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintÄ tvarkÄ asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 patikslintÄ virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartÄ per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas (b. l. t. 1, b. l. 84-91).

Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėja nebÅ«tų galėjusi naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka ar kad bÅ«tų kreipusis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Pastebėtina, jog pareiÅ¡kėja nurodo, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, tačiau Å¡is argumentas paneigtas nurodytais apatinių rÅ«bų skalbimÄ reguliuojančiais aktais.

Taip pat nėra pateikta įrodymų dėl netinkamos ar per mažai iÅ¡duodamos patalynės, praÅ¡ymų jÄ pakeisti dėl netinkamos kokybės. PareiÅ¡kėja, nurodydama aukščiau aptartus argumentus, akcentuoja, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų. Taigi, pareiÅ¡kėja, nurodydama minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiÅ¡kėja įgalinimų nepateikė; pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai yra bendro pobÅ«džio, deklaratyvÅ«s, abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s, nedetalizuoti.

Atmestinas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad kameroje nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, jai mėnesiui bÅ«davo skiriama rulonėlis, kurio neužtekdavo. Tualetinis popierius iÅ¡duodamas ne kamerai, kaip nurodo pareiÅ¡kėja, o konkretiems asmenims pagal nustatytas normas. PareiÅ¡kėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl tualetinio popieriaus neiÅ¡davimo, neaiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kėja skaičiuoja, jog jai mėnesiui bÅ«davo skiriama rulonėlis, kurio neužtekdavo, ir kas tokiÄ tvarkÄ buvo nustatęs. Duomenų, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų kreipusis dėl papildomo tualetinio popieriaus kiekio ir jai nebÅ«tų skirta, nėra.

IÅ¡ pateiktų AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 366 (t. 1, b. l. 75-76), matyti, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡duota kokybiÅ¡ka patalynė, higienos priemonės pagal nustatytas normas, tame tarpe ir tualetinis popierius, už kÄ pareiÅ¡kėja ir pasirašė. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktÄ ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«na Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. IÅ¡ atsakovo atstovo atliepimo (t. 2, b. l. 2-14) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus daugumoje kamerų, kuriose laikomos moterys, yra karÅ¡tas vanduo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjos teisę nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl pareiÅ¡kėjos nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Juo labiau, pareiškėja nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jai nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos Pareiškėja skunde nurodė, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 103–105) konstatuota, kad Å TI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale“. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 registruota nebuvo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., t. 1, b. l. 92–95) konstatuota, kad Å TI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas vykdomas.

Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vienÄ kartÄ per ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartÄ profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytÄ grafikÄ atlikti 2018-02-13. Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2018–2019 m. ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03- 26 patvirtintas Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos – dezinfekcijos planas 2018 – 2019 m. m. (t. 1, b. l. 67–74).), duomenų, jog Å¡ie planai vykdomas nebuvo, pateikta nėra.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo. Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, ji negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.

Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (t. 1, b. l. 79–83), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.

Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. pažymos Nr. 61/04-2768 „Dėl I. S.“ (t. 1, b. l.

33) matyti, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnis numato, jog tardymo izoliatoriuose , jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu, tačiau tuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems nebuvo įsteigta darbo vietų. Nėra įsteigta darbo vietų suimtiesiems ir šiuo metu. Pažymi, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais.

Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai. Juose gali dalyvauti ir nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio byla teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Pažymi, kad Suėmimo vykdymo įstatyme nėra numatyta suimtųjų ir nuteistųjų teisė į sportÄ . Informuoja, kad I. S. buvo suteikta galimybė iÅ¡eiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultÅ«riniuose renginiuose. Duomenų, jog pareiÅ¡kėja nebÅ«tų galėjusi naudotis nurodyta programa arba bÅ«tų kreipusis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytos tvarkos pakeitimo, iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«ros renginiuose, nėra.

Pažymėtina, jog iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (t. 1, b. l. 130–179) matyti, kad kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėja, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiškėjos nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Juo labiau, pareiÅ¡kėja prieÅ¡tarauja pati sau, nurodydama, jog ji, bÅ«dama sveikas žmogus (t. 1, b. l. 5), buvo priversta nuolat gulėti arba sėdėti, toliau aiÅ¡kindama, kad kasdien sportavo (t. 1, t. b. l. 10). Dėl maisto energetinės vertės PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, maistas bÅ«davo atÅ¡alęs, o sÄ lygų eiti į valgyklÄ nebuvo. Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 1951 kcal.

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienai nedirbančiai moteriai, laikomai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Iš administracinėje byloje esančių Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimų aktų, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus cheminių tyrimų protokolų (t. 1, b. l. 118-129) matyti, kad skundai nepasitvirtino ar esminių pažeidimų nenustatyta. Atmestinas pareiškėjos argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjos pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1300 iki 1500 kcal) yra teisingas.

PareiÅ¡kėja posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 107 maistas vienu momentu buvo tiekiamas su pasibaigusiu galiojimo terminu. Ji skundo nerašė, kadangi gavo normaliÄ bandelę, o kitos dvi moterys gavo bandeles su pasibaigusiu galiojimo terminu. PareiÅ¡kėja kitu atveju dėl bandelės su pasibaigusiu galiojimo terminu yra raÅ¡iusi skundÄ , į kurį buvo atsakyta. Teismas atkreipia dėmesį į pareiÅ¡kėjos skunde esantį prieÅ¡taravimÄ , kur pareiÅ¡kėja nurodo, jog dėl per mažo jai tenkančio kameros ploto ji galėjo tik gulėti ar sėdėti, nurodo, jog dėl tinkamų socialinio užimtumo programų nebuvimo negalėjo sportuoti lauke, tačiau nurodydama, jog maisto energetinė vertė buvo per maža, tvirtina, jog ji sportuodavo kiekvienÄ dienÄ , yra sveikas žmogus.

Dėl pasimatymų su artimaisiais Pareiškėja skunde nurodė, kad jai Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai. Iš administracinėje byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-19 pažymos Nr. 60/09-41319 (t. 1, b. l.

50) matyti, kad iš I. S. nuo 2018-04-04 iki 2018-10-10 prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo, tačiau 2018-04-20 (t. 1, b. l.

51) ir 2018-08-23 (t. 1, b. l.

52) buvo gauti R. S. praÅ¡ymai leisti pasimatyti su I. S.. 2018-04-20 R. S. buvo leista pasimatyti su žmona I. S.. Pasimatymo pradžia 2018-04-20 9.00 val., pasimatymo pabaiga 2018-04-21 8.00 val. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei suimtasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir Å¡is vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymo atvykusio asmens vaikas, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo.

Tokį pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigÅ«nas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali bÅ«ti suteikiamas ne dažniau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį. PaaiÅ¡kina, kad 2018-05-17 ir 2018-06-20 I. S. buvo skirtos drausminės nuobaudos (t. 1, b. l.

53) ir suimtoji neatitiko Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo, kur nustatyta, kad ilgalaikis pasimatymas suteikiamas tik galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam, todėl R. S. 2018-08-23 ilgalaikis pasimatymas su suimtÄ ja I. S. suteiktas nebuvo. Posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad jai nutarimu yra skirtos dvi nuobaudos. NutarimÄ apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris įpareigojo Å iaulių tardymo izoliatorių atsakyti pareiÅ¡kėjai.

PareiÅ¡kėja piktinasi, kad jos vyras buvo Anglijoje, užsisakė pasimatymÄ , susiplanavo grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ , tačiau atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių sužinojo, jog pasimatymo nebus, nes nepriklauso. Jos vyro niekas neinformavo iÅ¡ anksto, kad pasimatymas atÅ¡auktas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos argumentas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad bÅ«dama Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 1, b. l.

32) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėja nurodė nusiskundimus sveikata, turėtÄ traumÄ , žalingÄ Ä¯protį. PareiÅ¡kėja į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl dirglumo, nemigos, kitų nusiskundimų, tačiau 2018-06-26, 2018-09-17 nusiskundimų neturėjo. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėja patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjos teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Taip pat pareiÅ¡kėja nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje susigadino akis, todėl dabar reikia neÅ¡ioti akinius. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 1, b. l.

32) nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėja į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų nesikreipė ir jai dėl to nebuvo paskirtas gydymas. Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. pažymos Nr. 61/04-2768 (t. 1, b. l.

33) matyti, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su 2 skundais dėl gydytojų darbo (neskiria vaistų ir tyrimų, dietinio maitinimo, t. 1, b. l. 34-37), dėl išduotų bandelių su pasibaigusiu galiojimu išdavimo (t. 1, b. l. 38-41) ir 2 valandų pasivaikščiojimo (t. 1, b. l. 42-43). Į visus pareiškėjos skundus buvo atsakyta. Pareiškėja posėdžio metu nurodė, kad gydytojai neskiria dėmesio, neišrašo reikalingų vaistų, tačiau teismas nevertina tų pareiškėjos išsakytų argumentų, kurie siejami su pareiškėjai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Kadangi pareiÅ¡kėja neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus T. T. (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja jos nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėja buvo kaip nors iÅ¡skirta iÅ¡ kitų asmenų ir jai kokiu nors bÅ«du bloginamos kalinimo sÄ lygos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, t. y. neturtinę žalÄ .

Vertinant, kad kameroje Nr. 17: oro temperatÅ«ra žemesnė kaip 180C, dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, kameroje Nr. 71 kampe ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių (pridėta kameros Nr. 71 fotonuotrauka) (pagal atliktÄ patikrinimo aktÄ pareiÅ¡kėja Å¡ioje kameroje buvo tik 9 dienas), o Nr. 75 santykinė oro drėgmė didesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos nornoje HN 134:2015 bei sanitarinio mazgo (tik nemalonÅ«s kvapai) pažeidimo įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, teismas pažymi, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjos patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018).

Å iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjai dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Visos kitos pareiÅ¡kėjosa skųstos laikymo sÄ lygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjos teisės pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ (juo labiau, pareiÅ¡kėja 34 dienas įvairiose kamerose buvo viena), tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjos teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos I. S. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad I.

S. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. spalio 10 d. buvo pažeista. PareiÅ¡kėjos I. S. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė