2023-12-20 Nr. AB-325-3-63-3-01902-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1458-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-01902-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. K. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja B. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto l-ojo skyriaus (toliau – ir Užimtumo tarnyba, atsakovas) vedėjo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-406 4 dalį, kuria buvo panaikintas bedarbio statusas B. K. (toliau – ir Sprendimas), bei įpareigoti atsakovą nuo 2022 m. sausio 25 d. įtraukti pareiškėją į bedarbių sąrašą.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Užimtumo tarnyba 2022 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą dėl bedarbio statuso panaikinimo, kurio dalimi panaikino pareiškėjai bedarbio statusą. Pareiškėja paaiškino, kad iki 2022 m. sausio 25 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje, kaip ieškanti darbo, jai buvo suteiktas bedarbio statusas.

3. Pareiškėja nurodė, kad su klientų aptarnavimo departamento darbuotojais bendravimas vyko telefonu arba elektroniniu paštu. Teigė, kad 2022 m. sausio 14 d. gavo valytojos darbo pasiūlymą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Kitokia diena“, todėl pareiškėja buvo pakviesta 2022 m. sausio 24 d. atvykti į Užimtumo tarnybą ir pateikti darbdavio sprendimą. Nurodė, kad su UAB „Kitokia diena“ darbuotojais susisiekti nepavyko, todėl pareiškėja 2022 m. sausio 21 d. telefonu susisiekė su Užimtumo tarnybos specialiste ir pranešė, kad 2022 m. sausio 24 d. į Užimtumo tarnybą negalės atvykti dėl blogos sveikatos, skausmų ir šaltkrėčio. Sprendimą dėl bedarbio statuso panaikinimo pareiškėja gavo sausio mėn. pabaigoje.

4. Pareiškėja paaiškino, kad siūlomo darbo neatsisakė, tik informavo Užimtumo tarnybos darbuotoją, kad sutartu laiku negalės atvykti į Užimtumo tarnybą dėl sveikatos būklės. Teigė, kad apskritai turi sveikatos problemų: dėl (duomenys neskelbtini) ir kitų ligų jai sunku judėti. Pareiškėja 2022 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Užimtumo tarnybą su prašymu atstatyti bedarbio statusą, tačiau buvo nurodyta, kad ji yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, praradęs bedarbio statusą. Teigė, kad medicininius dokumentus pareiškėja pateikė su 2022 m. gegužės 23 d. prašymu. Pareiškėja pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, dėl tokios svarbios priežasties kaip liga – bedarbio statusas nėra naikinamas.

5. Pareiškėjos vertinimu, visus reikalingus dokumentus ji buvo pateikusi su prašymu. Nors Užimtumo tarnyba jai išaiškino, kad nebuvo pateikti įrodymai dėl neatvykimo sutartu laiku, išdavus sutartą pasiūlymą dėl darbo, tačiau atsakovas duomenis apie jos sveikatos būklę galėjo patikrinti. Nurodė, kad nedarbingumo pažymėjimas jai buvo išduotas 2022 m. sausio 27 d., tačiau į gydymo įstaigą ji kreipėsi jau 2022 m. sausio 24 d. Dėl buvusios ekstremalios padėties dėl Covid-19 pandemijos, patekti pas gydytoją iš karto nebuvo galimybės, nuotolinei konsultacijai buvo registruojama ne iš karto, todėl nedarbingumas jai buvo išduotas 2022 m. sausio 25 d., tą pačią dieną patikrintas jos draustumas.

6. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja Užimtumo tarnyboje registravosi 2019 m. sausio 3 d. bedarbio statusu. Pareiškėjos išsilavinimas – vidurinis su profesine kvalifikacija (1978 m. įgijo (duomenys neskelbtini), o 2016 m. – (duomenys neskelbtini) profesijas). Pareiškėja Užimtumo tarnybai pateikė neįgalumo dokumentus, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. riboto darbingumo lygis. Pareiškėja nurodė, jog ieško administratorės arba valytojos darbo.

8. Teigė, kad pagal pareiškėjos pageidaujamo valytojos darbo poziciją Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų duomenų bazėje socialinė įmonė UAB „Kitokia diena“ 2022 m. sausio 11 d. įregistravo administracinių patalpų valymui valytojos laisvą darbo vietą (skelbimo galiojo iki 2022 m. sausio 21 d.), pritaikytą dirbti asmenims, turintiems ribotą darbingumą. Pareiškėja 2022 m. sausio 14 d. apsilankymo pas aptarnaujantį Užimtumo tarnybos specialistą metu buvo supažindinta su šia darbo vieta, ji priėmė šį darbo pasiūlymą bei pasirašytinai suderintas apsilankymo Užimtumo tarnyboje laikas, kad darbdavio užpildytą pasiūlymą įsidarbinti reikalinga grąžinti aptarnaujančiam specialistui 2022 m. sausio 21 d. Tačiau sutartą dieną pareiškėja neatvyko, bet telefonu pageidavo apsilankymą perkelti į 2022 m. sausio 24 d., motyvuodama, kad blogai jaučiasi. Pareiškėjai buvo priminta dėl nedarbingumo pažymėjimo išsiėmimo ir vizitas nukeltas pagal jos pageidavimą į 2022 m. sausio 24 d., tačiau ir suderintą dieną pareiškėja į Užimtumo tarnyba neatvyko, pateisinančių dokumentų dėl neatvykimo nepateikė, negrąžino užpildyto ir pasirašyto Pasiūlymo įsidarbinti bei neinformavo specialistės apie darbdavio sprendimą. Susisiekus su darbdaviu, paaiškėjo, kad dėl siūlomo darbo pareiškėja nesikreipė.

9. Atsakovas nurodė, kad aptarnaujanti specialistė 2022 m. sausio 24 d. sutikrino Sodros teikiamą informaciją apie asmenims išduodamus nedarbingumo pažymėjimus, buvo gauta informacija, jog pareiškėja darbinga, jos paskutinis nedarbingumo pažymėjimas, išduotas UAB Kuncų ambulatorinės klinikos, uždarytas 2021 m. lapkričio 5 d. Todėl, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktu, pareiškėjos registracija Užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. sausio 25 d. buvo nutraukta. Apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo informuota registruotu laišku – pranešimu 2022 m. sausio 28 d. Nr. SD (19.3)-914.

10. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja su prašymu atstatyti jos registraciją Užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. sausio 25 d., kreipėsi 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje, tačiau nepateikė pateisinančių dokumentų, dėl kurių nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 24 d. laikotarpiu ji nesikreipė dėl valytojos darbo į UAB „Kitokia diena“. Pareiškėjai apie priimtą sprendimą 2022 m. sausio 28 d., buvo išsiųstas pilnas pranešime privalomų pateikti dokumentų paketas. Tikėtina, kad galbūt pareiškėja 4 mėnesių laikotarpyje šių dokumentų neišsaugojo.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl Užimtumo tarnybos Sprendimo 4 punkto 4 priedo, asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašo eilutės Nr. 21, kuriame numatyta, kad B. K. 2022 m. sausio 25 d. be svarbių priežasčių atsisakius siūlomo tinkamo darbo panaikintas bedarbio statusas.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2019 m. gruodžio 13 d. buvo išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir apsaugos darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) darbo lygio pažyma DL-1 Nr. 3736, kuria nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. lygio darbingumas iki 2023 m. liepos 5 d. Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 11 d. buvo išrašyta rekomendacija dėl (duomenys neskelbtini) RPP-3360.

14. Darbo biržos puslapyje nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. sausio 21 d. UAB „Kitokia diena“ registravo valytojos darbo skelbimą Nr. DV22-997494734, kurio pobūdis – administracinių patalpų valymas, socialinė įmonė, kuri suteikia galimybę dirbti ir ribotą darbingumą turintiems asmenims.

15. Užimtumo tarnyba 2022 m. sausio 28 d. raštu Nr. 914 pranešė, kad 2022 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SS(19.3)–406 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija užimtumo tarnyboje“ pareiškėjai nuo 2022 m. sausio 25 d. registracija Užimtumo tarnyboje nutraukta. Pareiškėja informuota, kad Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu galima registruotis ne anksčiau kaip nuo 2022 m. liepos 24 d., t. y. po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, asmens prašymu galima registruotis Užimtumo tarnyboje kaip praradus bedarbio statusą.

16. Teismas nurodė, kad UAB „Affidea Lietuva“ 2022 m. sausio 28 d. išdavė pareiškėjai nedarbingumo pažymėjimą EG Nr. 2835816 dėl ligos nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. vasario 25 d., vėliau nedarbingumo pažymos buvo išduotos: nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 4 d.

17. Teismas iš ambulatorinio apsilankymo aprašymų 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 4 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. nustatė, kad pareiškėjai buvo diagnozuota būklė po (duomenys neskelbtini) ligos ir paskirtos atitinkamos ambulatorinės priemonės. Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymų 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. gegužės 10 d., 2022 m. gegužės 18 d., 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. birželio 13 d. nustatyta, kad pareiškėjai buvo tirtos ir diagnozuotos šios ligos: (duomenys neskelbtini) bei pritaikytos atitinkamos reabilitacijos procedūros.

18. Pareiškėja registruota Užimtumo tarnyboje 2021 m. rugsėjo 27 d., jai buvo pritaikyta priemonė P2503 – suteikta informacija apie laisvas darbo vietas ir priemonė P2702 – individualaus užimtumo plano koregavimas. Pareiškėja įpareigota pranešti apie kontaktų pasikeitimą per 3 darbo dienas ir pasiūlyta kreiptis į UAB „Kitokia diena“. Kita apsilankymo data numatyta 2021 m. spalio 18 d.

19. Pareiškėjos 2022 m. sausio 14 d. apsilankymo metu buvo išduota priemonė P2508 –pasiūlymas įsidarbinti valytoja UAB „Kitokia diena“, po pokalbio su darbdaviu užpildyti rekomendaciją ir gražinti Užimtumo tarnybai. Kita apsilankymo data buvo numatyta 2022 m. sausio 21 d.

20. Teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėja yra gimusi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), yra bedarbė. Taigi pareiškėja patenka į Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 3 ir 6 punktuose nurodytų subjektų kategoriją (pareiškėja yra vyresnė kaip (duomenys neskelbtini) metų bedarbė, be to, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis). Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos.

21. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Užimtumo įstatymo, Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-163 (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.

22. Teismas pažymėjo, kad Užimtumo tarnybos specialistė pažymėjo apie pareiškėjos pageidaujamą valytojos ir administratorės darbą, atsižvelgdama į pareiškėjos pageidavimus. Pareiškėjai 2019 m. vasario 1 d. paskyrus Individualaus užimtumo veiklos planą, ji sutiko su nustatytais tikslais įsidarbinti valytojos darbui, kuris rekomenduojamas asmenims, turintiems ribotą darbingumą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja Užimtumo tarnybos specialistams iki pasiūlymo įsidarbinti pateikimo būtų pareiškusi ar pageidavusi kitokio pobūdžio darbo arba nurodžiusi, kad nenori dirbti šioje įmonėje.

23. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog pasiūlytas darbas atitiko pareiškėjos kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį (pirmąjį tinkamo darbo požymį, nurodytą Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte) ir jos sveikatos būklę. Siūlant darbą pareiškėjai buvo atsižvelgta į jos bendrus pageidavimus, pasiūlytas darbas atitiko ir antrąjį tinkamo darbo požymį, nurodytą Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Teismas sprendė, kad pareiškėjai pasiūlytas darbas atitiko visus tinkamo darbo požymius, įtvirtintus Užimtumo įstatymo 2 straipsnio 1–3 punktuose, todėl pareiškėjai pasiūlymu įsidarbinti pasiūlytas darbas laikytinas tinkamu darbu. Pareiškėjai nustatytos sveikatos problemos dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų tik 2022 m. balandžio 27 d., t. y. po pateikto darbo pasiūlymo, pareiškėja Užimtumo tarnyboje įsiregistravo dar 2019 metais. Atsižvelgiant į tai, kad tų pačių metų gruodžio 13 d. pareiškėjai buvo išduota NDNT darbo lygio pažyma DL-1 Nr. 3736, kuria nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas iki 2023 m. liepos 5 d., įvertinęs susiklosčiusias aplinkybes, teismas sprendė, jog Užimtumo tarnyba teikė tinkamą darbo pasiūlymą, tačiau pareiškėja laiku nesiėmė visų reikalingų priemonių informuoti Užimtumo tarnybą per įmanomai protingą laiko tarpą apie susiklosčiusias aplinkybes.

24. Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. V-238/A1-170 „Dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ekstremalios situacijos ir (ar) karantino dėl Covid -19 ligos (Koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu“ 20 punktas numatė, jei paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu pirminės AASP šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga dėl asmenų kreipimosi nuotoliniu būdu gausos neturi galimybės atsiliepti į visų ar dalies asmenų skambučius ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali asmens kreipimosi į pirminės AASP šeimos medicinos paslaugas teikiančią įstaigą dieną išduoti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo ar elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo, šie pažymėjimai gali būti išduoti atgaline data ne daugiau kaip už 5 darbo dienas, skaičiuojant atgaline data nuo asmens kreipimosi į pirminės AASP šeimos medicinos paslaugas teikiančią įstaigą dienos. Taigi pareiškėja, kreipdamasi 2022 m. sausio 27 d. turėjo galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą nuo 2022 m. sausio 24 d., tačiau ji nenurodė priežasčių, kodėl nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas tik 2022 m. sausio 27 d. ir, tai žinodama, ji neinformavo Užimtumo tarnybos per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas nurodė, kad Užimtumo tarnybos specialistė 2022 m. sausio 24 d. patikrino pareiškėjos nedarbingumo istoriją, tačiau informacijos apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus negavo.

25. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo naikinti atsakovo priimto Sprendimo, kadangi Užimtumo tarnyba, priimdama skundžiamą Sprendimą, teisės aktų nepažeidė, jai suteiktų kompetencijos ribų neperžengė. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais.

III. 26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

27. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios teisės normas, netinkamai ištyrus į bylą pateiktus įrodymus.

28. Teigia, kad teikdama skundą pirmosios instancijos teismui, nurodė visas aplinkybes bei pateikė įrodymus, tačiau teismas neteisingai juos įvertino, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl to neteisingai aiškino Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalį.

29. Teismas sprendime padarė nepagristą išvadą, kad pareiškėja turėjo galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą nuo 2022 m. sausio 24 d., tačiau nenurodė priežasčių, kodėl nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas tik 2022 m. sausio 27 d. Pareiškėja teigia, kad ji nežino nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos ir taisyklių, todėl pasitikėjo gydytojais.

30. Pareiškėja nurodo, kad skunde pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog į gydymo įstaigą kreipėsi 2022 m. sausio 24 d., jos nurodytas aplinkybes patvirtina ir pažymėjime nurodyti duomenys, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai nelaikė jų įrodymais.

31. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktu, pareiškėjai teisėtai panaikino bedarbio statusą, t. y. nuo kitos dienos, kai ji nepasirodė Užimtumo tarnyboje ir nepateikė svarbių priežasčių, dėl kurių ji nepasirodė sutarto vizito metu, per protingai trumpą laiką. Pareiškėja teigia, kad byloje yra įrodymai apie jai išduotus nedarbingumo pažymėjimus, taikytas reabilitacijos procedūras, tai patvirtina jai diagnozuotas ligas, dėl kurių ji negalėjo operatyviai kreiptis į Užimtumo tarnybą. Be to, Užimtumo tarnybai informacija apie neatvykimo priežastis buvo pateikta telefonu, to paprastai užtekdavo.

32. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas netinkamai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja nesiėmė visų reikalingų priemonių informuoti Užimtumo tarnybą ir ginti savo interesus. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimas turi būti panaikintas.

33. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

34. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad Užimtumo tarnybos sprendimas panaikinti bedarbio statusą yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisiniais pagrindais, todėl yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra jokio pagrindo.

35. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-406 4 dalies, kuria pareiškėjai panaikintas bedarbio statusas, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Užimtumo tarnybą nuo 2022 m. sausio 25 d. įtraukti pareiškėją į bedarbių sąrašą.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėja laiku nesiėmė visų reikalingų priemonių informuoti Užimtumo tarnybą per įmanomai protingą laiko tarpą apie susiklosčiusias aplinkybes dėl neatvykimo į Užimtumo tarnybą, todėl skundžiamu Sprendimu Užimtumo tarnyba pagrįstai pareiškėjai panaikino bedarbio statusą.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismo sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios teisės normas, netinkamai ištyrus į bylą pateiktus įrodymus bei netinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti.

41. Pažymėtina, kad pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą nustato Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (Užimtumo įstatymo 1 str. 1 d.). Pagal Užimtumo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bedarbiai – vieni iš darbo ieškančių asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, kuriems taikomos šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos, o šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą viena iš būtinų sąlygų bedarbio statusui yra tiek savarankiškai, tiek naudojantis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

42. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. sausio 3 d. buvo įregistruota Užimtumo tarnyboje ir jai buvo suteiktas bedarbės statusas, skundžiamu Užimtumo tarnybos Sprendimu nuo 2022 m. sausio 25 d. bedarbės statusas panaikintas vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktu, t. y. be svarbių priežasčių atsisakius siūlomo tinkamo darbo.

43. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, jei bedarbis be svarbių priežasčių atsisako siūlomo šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius: 1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį; 2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą; 3) kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.

44. Nustatyta, kad UAB „Kitokia diena“ registravo skelbimą dėl valytojos darbo, kuris galiojo nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. sausio 21 d. Nurodytas darbo pobūdis – administracinių patalpų valymas, socialinė įmonė, kuri suteikia galimybę dirbti ir ribotą darbingumą turintiems asmenims.

45. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2022 m. sausio 14 d. apsilankymo Užimtumo tarnyboje metu buvo supažindinta su siūloma darbo vieta, pasiūlymą priėmė ir pasirašytinai suderino kito apsilankymo laiką – 2022 m. sausio 21 d. 11.20 val. Tačiau nurodytą dieną pareiškėja į Užimtumo tarnybą neatvyko. Kaip atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė atsakovas, pareiškėja B. K. 2022 m. sausio 21 d. telefonu informavo, kad atvykti negali, nes blogai jaučiasi, pageidavo apsilankymą perkelti į 2022 m. sausio 24 d., todėl pareiškėjos pageidavimu apsilankymas Užimtumo tarnyboje buvo perkeltas į 2022 m. sausio 24 d. 14.00 val., tačiau ir 2022 m. sausio 24 d. pareiškėja B. K. į Užimtumo tarnyba neatvyko, jokių neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė, taip pat negrąžino užpildyto ir pasirašyto pasiūlymo įsidarbinti ir neinformavo specialistės apie darbdavio sprendimą. Atsakovo teigimu, specialistei susisiekus su darbdaviu, paaiškėjo, kad dėl siūlomo darbo pareiškėja B. K. į UAB „Kitokia diena“ nesikreipė. Užimtumo tarnybos specialistė 2022 m. sausio 24 d. sutikrino Sodros teikiamą informaciją apie asmenims išduodamus nedarbingumo pažymėjimus, tačiau duomenų, jog pareiškėjai būtų išduotas nedarbingumo pažymėjimas nebuvo.

46. Užimtumo tarnyba, nesant duomenų apie pareiškėjai išduotą nedarbingumo pažymėjimą, taip pat pareiškėjai nepateikus neatvykimą pateisinančių įrodymų, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5 punktu priėmė Sprendimą pareiškėjos B. K. registraciją Užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. sausio 25 d. nutraukti.

47. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai pasiūlytas darbas atitiko jos kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį bei jos sveikatos būklę, taip pat, jog siūlant darbą pareiškėjai buvo atsižvelgta į jos bendrus pageidavimus.

48. Pareiškėja teigia, kad ji siūlomo darbo neatsisakė, tik per nustatytą laiką neturėjo galimybės susitikti darbo pokalbiui, o į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku neatvyko dėl ligos.

49. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Affidea Lietuva“ 2022 m. sausio 28 d. išdavė pareiškėjai nedarbingumo pažymėjimą EG Nr. 2835816 dėl ligos laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. vasario 25 d. Pareiškėjai vėliau taip pat išduoti nedarbingumo pažymėjimai nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. ir vėliau.

50. Nagrinėjamu atveju įrodymų apie tai, kad pareiškėja į gydymo įstaigą, pareiškėjos teigimu, kreipėsi 2022 m. sausio 24 d. ar 2022 m. sausio 25 d., byloje nėra. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja apie negalėjimą atvykti sutartą 2022 m. sausio 24 d. kokiu nors būdu būtų informavusi Užimtumo tarnybą. Nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjai išduotas tik 2022 m. sausio 28 d. Taigi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad į Užimtumo tarnybą 2022 m. sausio 24 d. neatvyko dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjos ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoms išvadoms, kad skundžiamas Užimtumo tarnybos Sprendimas, kuriuo pareiškėjai panaikintas bedarbės statusas, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl pagrindo jį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais, nėra.

52. Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-584-789/2021 ir kt.).

53. Atsižvelgdama į minėtas nuostatas, teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime aiškiai išdėstė argumentus, kuriais remdamasis netenkino pareiškėjos skundo. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, yra nepagrįsti ir atmestini.

54. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo pažymėtina, jog pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos skundas ir apeliacinis skundas atmesti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir dėl to jai nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Egidijus Šileikis