2016-12-01 Nr. AB-22636-3-61-3-05623-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2016-12-01 Nr. AB-22636-3-61-3-05623-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-4243-492/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05623-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 15.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant pareiškėjui G. A. K.,
pareiškėjo atstovui adv. Renaldui Baliūčiui,
atsakovo atstovėms Justinai Užumeckaitei, Raimondai Jasponienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. K. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas G. A. K. 2015 m. lapkričio 30 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti jo atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 41-663 „Dėl G. A. K. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. birželio 23 d. buvo įspėtas, kad nuo 2015 m. spalio 31 d. gali būti atleistas iš valstybės tarnybos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė. Pažymėjo, kad įspėjamuoju laikotarpiu gavo tris pasiūlymus, kuriuose buvo siūloma nuo 2015 m. lapkričio 1 d. eiti A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas Miesto plėtros departamente, Centralizuoto vidaus audito skyriuje ir Finansų departamento Turto skyriuje, nes pareiškėjas atitiko šių pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Nurodė, kad buvo pasiūlytos žemesnės pareigos, o pareiškėjui buvo žinoma apie galimybę eiti kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kokias ėjo iki atleidimo iš valstybės tarnybos, todėl pasiūlymų eiti A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas atsisakė. Pareiškėjo įsitikinimu, jam turėjo būti siūlomos Finansų departamento Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo ir Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorijos) pareigos, nes jis atitiko tų pareigybių aprašymuose nustatytus specialius reikalavimus (VMSA dirbo nuo 2003 m. balandžio mėn., per visą laikotarpį jo darbas buvo vertinamas tik labai gerai, turi ekonominį išsilavinimą, atitinka visus nustatytus kriterijus), tačiau pareiškėjui šios pareigos nebuvo pasiūlytos.
Pabrėžė, kad valstybės tarnyboje nepertraukiamai dirbo daugiau nei 12 metų, turi patirties dirbant analogišką darbą tam, kuris nebuvo pasiūlytas prieš atleidžiant iš valstybės tarnybos, visada dirbo nuoširdžiai, neturėjo jokių nuobaudų, darbas buvo vertinamas labai gerai. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeisti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies imperatyvieji reikalavimai. Skunde nurodė, kad Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Įstatymas.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta: kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, nepasiūlydamas jam teisėtai priklausančių minėtų skyrių vedėjo pareigų, elgėsi ne tik nesąžiningai, bet ir neteisėtai.
Neprašė grąžinti į valstybės tarnybą, nes manė, kad būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl atleidimo iš tarnybos pablogėjo jo sveikata, patyrė didžiulį stresą ir nervinę įtampą, kuri tęsiasi iki šiol, todėl prašė teismo priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad byloje ginčo dėl to, kad atsakovo struktūros pertvarka buvo vykdoma teisėtai, o pareiškėjo iki tol užimta pareigybė buvo panaikinta kompetentingo subjekto ir realiai, nėra. Pabrėžė, kad per visą įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpį atsakovas pareiškėjui siūlė užimti laisvas pareigybes atsakovo įstaigoje, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiko (Miesto plėtros departamento A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, Centralizuoto vidaus audito skyriaus A Lygio 12 kategorijos vidaus auditoriaus pareigas, Finansų departamento Turto valdymo skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas), tačiau pareiškėjas eiti šias pareigas atsisakė.
Paaiškino, kad nebuvo A lygio 14 kategorijos pareigybių, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjui. Savivaldybėje 2015 m. lapkričio 2 d. buvo laisvos šios A lygio 14 kategorijos pareigybės: Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojo (pareiškėjas neatitiko specialaus reikalavimo pareigybei turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinis laipsnis) ir turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriuje ar valstybės institucijoje arba jos padalinyje, tiesiogiai susijusiame su vaiko teisių apsaugos politikos formavimu ir / ar įgyvendinimu ir kt.), Finansų departamento Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo (pareiškėjas neatitiko specialaus reikalavimo turėti ne mažesnę kaip vienerių metų biudžeto rengimo patirtį), Finansų departamento Turto valdymo skyriaus vedėjo (pareiškėjas neatitiko specialaus reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 3 metų projektų valdymo patirtį), Miesto ūkio ir transporto departamento Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjo (pareiškėjas neatitiko specialaus reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijos mokslų studijų srities energetikos krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinis laipsnis) ir turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį energetikos srityje), Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjo (pareiškėjas neatitiko specialaus reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį vykdant teisės pažeidimų prevenciją), Švietimo, kultūros ir sporto departamento Kultūros skyriaus vedėjo (pareiškėjas neatitiko specialaus reikalavimo turėti 3 metų darbo patirtį kultūros srityje), Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vedėjo (pareiškėjas neatitiko specialaus reikalavimo turėti vienerių metų darbo patirtį sportinės veiklos organizavimo srityje).
Laisvos A lygio 14 kategorijos Justiniškių seniūno, Naujamiesčio seniūno, Rasų seniūno, Senamiesčio seniūno, Viršuliškių seniūno, Žvėryno seniūno pareigybės pareiškėjui negalėjo būti pasiūlytos dėl specialaus reguliavimo, numatančio, kad į šias pareigas gali būti skiriama tik konkurso būdu (specialioji norma, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 4 dalyje). Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad neva jis atitiko specialiuosius reikalavimus, keliamus laisvoms A lygio 14 kategorijos pareigybėms atsakovo įstaigoje.
Pažymėjo, kad pareiškėjas abstrakčiai remiasi Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vedėjo pareigybės ir Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo pareigybės aprašymų 6 dalimi, kurioje įvardyti specialieji reikalavimai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atitiko visus specialiuosius reikalavimus, keliamus šioms pareigybėms. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas vadovaujasi negaliojančiu Sporto skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu. Atsakovas pabrėžė, kad nebuvo laisvų to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigybių, kurių specialiuosius reikalavimus atitiktų pareiškėjas, todėl, pareiškėjui nesutikus užimti žemesnės kategorijos pareigybių, pareiškėjas teisėtai buvo atleistas iš valstybės tarnybos.
Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad buvo pažeistos pareiškėjo lygios teisės dirbti valstybės tarnyboje, pabrėždamas, kad atleidimas iš valstybės tarnybos dėl pareigybės panaikinimo pats savaime nepažeidžia valstybės tarnautojo teisių į karjerą valstybės tarnyboje, nes yra speciali Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra. Nepagrįstu laikė ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėdamas, jog toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, deklaratyvus ir galimai turintis piktnaudžiavimo teise požymių.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 23 d. atsakovas raštu Nr. 3390 „Dėl pareigybės panaikinimo“ informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-60 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“, Savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 40-176 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių sąrašo tvirtinimo“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. panaikinami Savivaldybės administracijos Finansų departamento Ekonominės analizės ir strateginio planavimo skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigybė ir etatai. Savivaldybė įspėjo pareiškėją, kad jis ne anksčiau kaip 2015 m. spalio 31 d. galės būti atleistas iš valstybės tarnybos pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. 2015 m. liepos 26 d. Savivaldybė raštu Nr. A121-18678/15(2.1.19-AD4) „Dėl siūlymo eiti pareigas“ pasiūlė pareiškėjui nuo 2015 m. lapkričio 1 d. eiti Miesto plėtros departamento A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, nes pareiškėjas atitiko šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 2015 m. rugsėjo 1 d. Savivaldybė raštu Nr. A121-19155/15(2.1.19-AD4) „Dėl siūlymo eiti pareigas“ pasiūlė pareiškėjui nuo 2015 m. lapkričio 1 d. eiti Centralizuoto vidaus audito skyriaus A lygio 12 kategorijos vidaus auditoriaus pareigas, nes pareiškėjas atitiko šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 2015 m. spalio 23 d. Savivaldybė raštu Nr. A121-23926/15(2.1.19-AD4) „Dėl siūlymo eiti pareigas“ pasiūlė pareiškėjui nuo 2015 m. lapkričio 1 d. eiti Finansų departamento Turto valdymo skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, nes pareiškėjas atitiko šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Visų minėtų siūlymų pareiškėjas atsisakė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 41-663 „Dėl G. A. K. atleidimo iš valstybės tarnybos“ atleido pareiškėją iš Finansų departamento Ekonominės analizės ir strateginio planavimo skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigų, įpareigojo Finansų skyrių pilnai atsiskaityti su pareiškėju bei išmokėti pareiškėjui keturių mėnesių iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.
Teismas pažymėjo, kad ginčo, jog struktūros pertvarka ir iki tol pareiškėjo užimta pareigybė buvo panaikinta realiai, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad šie aspektai nebus plačiau vertinami, ir bus laikomasi pozicijos, jog pareiškėjo užimta pareigybė buvo realiai panaikinta. Taip pat pažymėta, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas įteikė pareiškėjui Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą apie (pa)naikinamą pareigybę bei iki 2015 m. spalio 29 d. pateikė tris pasiūlymus pareiškėjui tęsti tarnybą. Teismas nurodė, kad Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu LVAT yra pažymėjęs, jog minėtoje teisės normoje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A438-1743/2009, A143-227/2011 ir kt.). Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes, priešingu atveju, gali būti neįgyvendinti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms (LVAT 2011-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3106/2011, 2012-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-421/2012).
Teismas nurodė, kad Finansų departamento Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo pareigybės, į kurią pretendavo pareiškėjas, aprašymo 6 punktas įtvirtina šiai pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus, iš kurių vienas – turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį pagal įgytą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 1 metų biudžeto rengimo (vidutinės įmonės kaip apibrėžta ES rekomendacijoje 2003/361 arba viešojo valdymo subjekto, atitinkančio vidutinės įmonės rodikliams pagal apyvartą arba balanso sumą) <...> (6.2. punktas). Švietimo, kultūros ir sporto departamento sporto skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.2. punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, pretenduojantis į šias pareigas, turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo darbo patirtį ir 1 metų darbo patirtį sportinės veiklos organizavimo srityje. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis atitiko visus keliamus specialiuosius reikalavimus. Teismas sutiko su atsakovo pastebėjimu, kad pareiškėjas vadovavosi negaliojančiu Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, kuriame specialaus reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį sportinės veiklos organizavimo srityje, nebuvo nustatyta. Taigi, daryta išvada, kad pareiškėjo atleidimo iš pareigų procedūros nebuvo pažeistos ir pareiškėjas atleistas iš Finansų departamento Ekonominės analizės ir strateginio planavimo skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigų teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą ir tenkinti išvestinio reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei išvestinio reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Kadangi konstatuota, jog pareiškėjas iš pareigų atleistas teisėtai, daryta išvada, jog nenustatyta ir atsakovo Savivaldybės neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas pažymėjo, kad nenustačius bent vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįsti. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, daryta išvada, kad pareiškėjas neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Pareiškėjas G. A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad savo atitikčiai Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6 punkte įtvirtintam reikalavimui turėti vienerių metų biudžeto planavimo ir strategijų planavimo bei investicijų valdymo patirtį pagrįsti pateikė aibę rašytinių įrodymų, kurių Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nenagrinėjo. Pateikia duomenis, kokias pareigas pareiškėjas užėmė laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. Pareiškėjo teigimu, jo eitos pareigos Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyriuje ir Finansų departamento Ekonominės analizės ir strateginio planavimo skyriuje, jo užimtoms pareigybėms įtvirtinti reikalavimai ir būdingos funkcijos, taip pat jo veikla atitinkamoje darbo grupėje, kurioje pareiškėjas buvo įpareigotas teikti siūlymus dėl savivaldybės metinio biudžeto finansinių išteklių naudojimo, skolinių įsipareigojimų restruktūrizavimo, naujų skolinių įsipareigojimų prisiėmimo ir prioritetinių investicinių projektų finansavimo patvirtina, kad pareiškėjas tenkino Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6 punkto reikalavimą turėti vienerių metų biudžeto planavimo ir strategijų planavimo bei investicijų valdymo patirtį.
Pareiškėjas taip pat mano, kad atitiko Turto valdymo skyriaus vedėjo pareigybei keliamą specialųjį reikalavimas turėti 3 metų projektų valdymo patirtį. Pareiškėjas nurodo, kad 2006 m. gegužės 30 d. Įsakymu Nr. 30-1002 „Dėl ekspertų grupės Vilniaus miesto savivaldybės finansų valdymo ir apskaitos sistemai (FVAS) ir FVAS diegimo paslaugoms pirkti atviro konkurso būdu dalyvių pasiūlymams pagal ekonominio naudingumo kriterijus įvertinti sudarymo“ jis buvo paskirtas ekspertų grupės vadovo pavaduotoju. 2007 m. lapkričio 16 d. Įsakymu Nr. 30-2160 „Dėl finansų valdymo ir apskaitos sistemos diegimo ekspertų grupės ir darbo grupės sudarymo“ pareiškėjas buvo paskirtas Finansų valdymo ir apskaitos sistemos („eApskaita“) diegimo projekto vadovo pavaduotoju. 2014 m. birželio 30 d. Finansų valdymo ir apskaitos sistemos vystymo, palaikymo ir konsultavimo paslaugų pirkimo sutartis patvirtina, kad FVAS vystymui buvo kreiptasi dėl paslaugų, tarp kurių ir „Papildomos sąsajos tarp FVAS ir Vilniaus miesto strateginio valdymo sistemos sukūrimas“ (2.2 p. 10 d.). Tai, pasak pareiškėjo, įrodo, tiek projekto tęstinumą, tiek jo patirtį strateginio planavimo srityje. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento raštas „Dėl FVAS plėtros paslaugų pirkimo“, parengtas G. A. K., patvirtina, kad pareiškėjas tuo metu (ir vėliau) užėmė projekto vadovo pavaduotojo pareigas.
Pareiškėjas prašo teismo prijungti prie nagrinėjamos bylos Finansų valdymo ir apskaitos sistemos techninę specifikaciją, 2014 m. birželio 30 d. Finansų valdymo ir apskaitos sistemos vystymo, palaikymo ir konsultavimo paslaugų pirkimo sutartį, 2013 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento raštą „Dėl FVAS plėtros paslaugų pirkimo“. Papildomus įrodymus pareiškėjas nurodo teikiantis teismui siekdamas atskleisti tikrąsias ginčo faktines aplinkybes, kurios buvo klaidingai vertinamos Vilniaus apygardos administracinio teismo (ABTĮ 130 str. 3 d.).
Pareiškėjo nuomone, vertinant tai, jog rašytiniai įrodymai patvirtino, kad G. A. K. iš valstybės tarnautojo pareigų buvo atleistas neteisėtai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 300 str. 4 d.).
Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovai nurodo, kad teismas prijungė prie bylos pareiškėjo pateiktus duomenis, susijusius su jo tarnybine veikla ir vykdytomis funkcijomis, tačiau pagrįstai sprendė, kad šie duomenys neįrodo, jog pareiškėjas turėjo Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo pareigybei užimti reikiamą patirtį. Atsakovai tvirtina, kad ne kiekvienas klausimas, susijęs su strateginiu planavimu, finansų valdymu ir priežiūra, reiškia, kad asmuo turi biudžeto rengimo patirties. Pažymi, kad savivaldybės biudžeto rengimo teisiniai santykiai yra griežtai reglamentuoti specialiųjų teisės aktų ir ši veikla negali būti tapatinama su strateginio plano rengimu, siūlymų teikimu dėl finansinių išteklių naudojimo ar panašių veiklų, kurias nurodė vykdęs pareiškėjas. Pažymi, kad savivaldybės biudžeto rengimas yra suprantamas kaip tarybos sprendimo projekto dėl biudžeto tvirtinimo rengimas, o tokios patirties pareiškėjas neturėjo. Atsakovai pateikė teismui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų dėl atitinkamų metų biudžeto tvirtino projektus, prašydami juos prijungi prie bylos, iš kurių matyti, kad pareiškėjas biudžeto projektų nerengė. Atsakovų tvirtinimu, pareiškėjo veikla ekspertų grupėje Vilniaus miesto savivaldybės finansų valdymo ir apskaitos sistemai (FVAS) ir FVAS diegimo paslaugoms pirkti taip pat nebuvo susijusi su biudžeto rengimu. Atsakovai remiasi LVAT 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A641-552/2015. Atsakovų manymu, yra akivaizdu, kad pareiškėjas nesiekė likti tarnyboje, todėl skundo pateikimą vertina kaip piktnaudžiavimą teise.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Ginčo esmė
Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo pareigos pasiūlyti kitas laisvas pareigas valstybės tarnautojui, kuris atleidžiamas iš tarnybos, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, tinkamas įvykdymas.
Pareiškėjas G. A. K. skundu teismui ginčijo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 41-663, kuriuo jis nuo 2015 m. spalio 31 d. buvo atleistas iš Finansų departamento Ekonominės analizės ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo pareigų (A lygio 14 kategorijos) dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą atmetė, nustatė, kad Savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 40-176 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių sąrašo tvirtinimo“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. buvo realiai panaikinti Savivaldybės administracijos Finansų departamento Ekonominės analizės ir strateginio planavimo skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigybė ir etatai, pareiškėjas atsakovo 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. 3390 „Dėl pareigybės panaikinimo“ buvo informuotas apie tai, kad jis ne anksčiau kaip 2015 m. spalio 31 d. galės būti atleistas iš valstybės tarnybos pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pareiškėjui buvo siūloma nuo 2015 m. lapkričio 1 d. eiti Miesto plėtros departamento A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, ar Centralizuoto vidaus audito skyriaus A lygio 12 kategorijos vidaus auditoriaus pareigas, ar Finansų departamento Turto valdymo skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, nes pareiškėjas atitiko šių pareigybių aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šių siūlomų pareigų pareiškėjas atsisakė. Dėl pastarųjų aplinkybių byloje ginčo nėra. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam turėjo būti siūlomos šios A lygio 14 kategorijos pareigybės: Finansų departamento Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo – neatitiko šiai pareigybei keliamo specialaus reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 1 metų biudžeto rengimo (vidutinės įmonės kaip apibrėžta ES rekomendacijoje 2003/361 arba viešojo valdymo subjekto, atitinkančio vidutinės įmonės rodikliams pagal apyvartą arba balanso sumą), Švietimo, kultūros ir sporto departamento sporto skyriaus vedėjo pareigos – neatitiko reikalavimo turėti 1 metų darbo patirtį sportinės veiklos organizavimo srityje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, patvirtinančių, jog jis atitiko visus minėtoms pareigybėms keliamus specialiuosius reikalavimusi, ir padarė išvadą, kad pareiškėjo skundą dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos nėra pagrindo tenkinti.
Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui negalėjo būti siūloma Finansų departamento Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo pareigybė, nes ji atitiko visus šiai pareigybei keliamus specialius reikalavimus, tame tarpe ir turėti ne mažesnę kaip 1 metų biudžeto rengimo (vidutinės įmonės kaip apibrėžta ES rekomendacijoje 2003/361 arba viešojo valdymo subjekto, atitinkančio vidutinės įmonės rodikliams pagal apyvartą arba balanso sumą) patirtį. Taip pat teigė, kad atitiko ir Turto valdymo skyriaus vedėjo pareigybei (A lygio 14 kategorijos) keliamą specialųjį reikalavimą turėti 3 metų projektų valdymo patirtį. Apeliacinės instancijos teismo prašė atleidimą pripažinus neteisėtu, grąžinti jį į valstybės tarnybą A lygio 14 kategorijos Finansų departamento Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo pareigas. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo atitiktį minėtiems specialiesiems reikalavimams – Finansų valdymo ir apskaitos sistemos techninę specifikaciją, 2014 m. birželio 30 d. Finansų valdymo ir apskaitos sistemos vystymo, palaikymo ir konsultavimo paslaugų pirkimo sutartį, 2013 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento raštą „Dėl FVAS plėtros paslaugų pirkimo“, kurį rengė pareiškėjas.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas ištirti visus ginčui teisingai išspręsti reikšmingus faktus, 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino ir, atsižvelgdamas į pareiškėjo ribotas galimybes pateikti reikiamus įrodymus, pasiūlė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikti išsamius duomenis – pareigybių aprašymus, atitinkamų skyrių ar poskyrių nuostatus, patvirtinančius, kokias funkcijas vykdė pareiškėjas eidamas pareigas valstybės tarnyboje nuo 2003 m. balandžio 22 d. iki jo atleidimo.
Dėl laisvų pareigų siūlymo pareiškėjui
Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl įstaigoje vykdytų struktūrinių pertvarkymų teisėtumo, realumo, todėl šis aspektas byloje nebuvo plačiau nagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismui šalys taip pat neteikė papildomų argumentų, susijusių su atsakovo struktūrinių pertvarkymų pagrįstumu ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą apeliacine tvarka ta apimtimi, kuria yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. atsakovo pareigos siūlyti atleidžiamam iš valstybės tarnybos tarnautojui laisvas pareigybes, atitinkančias jo išsilavinimą, profesiją ir dalykines savybes, tinkamo įgyvendinimo aspektu.
Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio „Kitos garantijos“ 1 dalis (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 red., galioja nuo 2006 m. sausio 12 d., aktuali) nustatė, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi principinės nuostatos, kad nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies garantinis pobūdis leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas (LVAT 2014 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2338/14).
Pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja darbdavį (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 14 d. (2003 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. IX-1747 redakcija) (valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį) karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlyti kitas (laisvas) pareigas, o šiam tarnautojui sutikus – paskirti į to paties lygio ir kategorijos, o jei tokių nėra – žemesnės kategorijos, pareigas, kurias jis yra tinkamas eiti <...>. Kitaip tariant, aptariamoje Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoje įtvirtinama institucijos (įstaigos) pareiga būti aktyviai teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus galėtų eiti. Šios darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu (LVAT 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-272/13).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad jam nepagrįstai nebuvo pasiūlyta naujai steigiama Finansų departamento Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo pareigybė (A lygio 14 kategorijos), nurodo, kad jis atitiko visus šiai pareigybei keliamus specialiuosius ir bendruosius reikalavimus.
Finansų departamento Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 40-256, 6 punktas įtvirtina šiai pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus, iš kurių vienas – turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį pagal įgytą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 1 metų biudžeto rengimo (vidutinės įmonės kaip apibrėžta ES rekomendacijoje 2003/361 arba viešojo valdymo subjekto, atitinkančio vidutinės įmonės rodikliams pagal apyvartą arba balanso sumą) patirtį <...> (6.2. punktas). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog atitiko šiai pareigybei keliamą specialų reikalavimą – turėti ne mažesnę kaip 1 metų biudžeto rengimo patirtį.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su papildomai teismui pateiktais įrodymais, daro priešingą išvadą – pareiškėjas atitiko Finansų departamento Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo pareigybei (A lygio 14 kategorijos) keliamą specialųjį reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 1 metų biudžeto rengimo (vidutinės įmonės kaip apibrėžta ES rekomendacijoje 2003/361 arba viešojo valdymo subjekto, atitinkančio vidutinės įmonės rodikliams pagal apyvartą arba balanso sumą) patirtį. Šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai.
Pareiškėjas, laimėjęs konkursą, nuo 2003 m. balandžio 22 d. buvo priimtas A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautoju dirbti Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyriaus Planavimo poskyrio vedėju (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 01A-61-P-133). Atsakovo 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 2 patvirtintame pareigybės aprašymo 3 punkte yra nurodyta organizuoti poskyryje Savivaldybės biudžeto projekto rengimą, 4 punkte – organizuoti biudžeto plano pakeitimų apskaitą. Atsakovo 2002 m. spalio 21 d. patvirtintuose Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyriaus Planavimo poskyrio nuostatuose prie poskyrio uždavinių ir funkcijų 4.1 punkte nurodyta Savivaldybės biudžeto sudarymas.
Pareiškėjas nuo 2005 m. spalio 12 d. perkeliamas į Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyriaus A lygio 11 kategorijos vedėjo pavaduotojo pareigas (2005 m. spalio 12 įsakymas Nr. 41-1072). Tuo metu galiojusiame pareigybės aprašyme, patvirtintame 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 202-01-14, be kitų funkcijų, 17 punkte buvo numatyta vykdyti skyriaus vedėjo funkcijas, jam nesant. Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme (2003 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 202-01-14) nurodyta, kad šios pareigybės tikslas – vykdyti veiklą, susijusią su Savivaldybės finansinių biudžetinių klausimų sprendimu ir vykdymu <...>. Nuo 2007 m. spalio 1 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Biudžeto ir finansų skyriaus A lygio 11 kategorijos vedėjo pavaduotojo pareigas, jam buvo pavestas skyriaus vedėjo pavadavimas (pareigybės aprašymo, patvirtinto 2006 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A14-4, II dalis). Šio skyriaus nuostatų (patvirtinti 2005 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A400-30-(2.5-EKD-0)) 6.2 punkte prie skyriaus uždavinių ir funkcijų buvo numatyta Savivaldybės biudžeto rengimas.
Pareiškėjas nuo 2009 m. lapkričio 19 d. perkeliamas į Finansų valdymo ir apskaitos departamento Ekonominės analizės skyriaus A lygio 14 kategorijos vedėjo pareigas (2009 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. 41-1120), jo pareigybės aprašymo (patvirtinto 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 40-1347) 7.9 punkte buvo numatyta dalyvauti rengiant Savivaldybės strateginius planus ir biudžeto projektus pagal savo kompetenciją. Nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio 1 d. pareiškėjas perkeliamas į Finansų valdymo ir apskaitos departamento Ekonominės analizės ir Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pareigas (A lygio 14 kategorija), jo pareigybės aprašymo (patvirtinto 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 40-56) 7.9 punkte taip pat buvo numatyta dalyvauti rengiant Savivaldybės strateginius planus ir biudžeto projektus pagal savo kompetenciją. Be to, pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 7 d. buvo perkeltas į Finansų departamento Ekonominės analizės ir Strateginio planavimo skyriaus Strateginio planavimo poskyrio vedėjo pareigas, jo pareigybės aprašymo (patvirtinto 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 40-7) 7.9 punkte taip pat buvo numatyta dalyvauti rengiant Savivaldybės strateginius planus ir biudžeto projektus pagal savo kompetenciją. Šias pareigas ėjo iki 2015 m. kovo 3 d., vėliau buvo perkeltas į Finansų departamento Ekonominės analizės ir Strateginio planavimo skyriaus vedėjo pareigas (A lygio 14 kategorija) (2015 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 41-135).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo eitas pareigas, jam pavestas funkcijas ir uždavinius, tų skyrių, kuriuose jis dirbo, funkcijas ir tikslus, daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo didesnę negu vienerių metų Savivaldybės biudžeto rengimo patirtį. Jo atliekamos funkcijos nepertraukiamai per visą aptartą tarnybos laikotarpį buvo betarpiškai susijusios su biudžeto rengimu, jo rengimo organizavimu ir kontrole, todėl jis atitiko naujai įsteigtos pareigybės – Finansų departamento Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo (A lygio 14 kategorijos) specialiuosius reikalavimus. Atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo atitikimą specialiajam reikalavimui turėti 1 metų biudžeto rengimo patirtį, todėl nepasiūlydamas pareiškėjui minėtų laisvų pareigų, jį atleido iš valstybės tarnybos neteisėtai.
Konstatavusi pareiškėjo atleidimo iš pareigų neteisėtumą patvirtinančius faktus, teisėjų kolegija kitų su atleidimu susijusių aplinkybių (kitų pareigų galimo siūlymo) plačiau nenagrinėja, nes jos neturėtų įtakos ginčo sprendimui.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo pareigos pasiūlyti pareiškėjui per įspėjimo laikotarpį Finansų departamento Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėjo pareigas (A lygio 14 kategorijos), ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.
Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos buvo priimtas pažeidžiant imperatyvų VTĮ 43 straipsnio 1 dalies reikalavimą pasiūlyti atleidžiamam asmeniui kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, kurios yra laisvos ir kurias jis tinka užimti, atleidimą iš tarnybos pripažįsta neteisėtu, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą byloje, kuriuo pareiškėjo skundą tenkina ir panaikina atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 41-663, kuriuo pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 31 d. buvo atleistas iš Finansų departamento Ekonominės analizės ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo pareigų (A lygio 14 kategorijos) dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.).
Dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismą prašė pripažinus atleidimą neteisėtu grąžinti jį į to paties lygio tos pačios kategorijos pareigas, priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą, neturtinės žalos atlyginimą bei palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatyme nėra numatytos teisinės pasekmės, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, sistemiškai su Valstybės tarnybos įstatymo normomis taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnis, kuris nustato, kad atleidus darbuotojas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 300 str. 4 d.), todėl pareiškėjo pažeistos teisės gintinos jo prašomu būdu – grąžinant jį į valstybės tarnybą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje A lygio 14 kategorijos pareigose.
Atleidžiant pareiškėją, jam buvo išmokėta keturių mėnesių iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Ši išmoka išskaičiuotina iš pareiškėjui priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš tarnybos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. vidutinis darbo užmokestis priteistinas už devynis mėnesius (13 mėn. – 4 mėn.) ir sudaro 12 906,81 Eur (1 434,09 Eur x 9 mėn.).
Be to, pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 4 000 Eur. Nurodė, kad patyrė didžiulį stresą ir iki šio besitęsiančią nervinę įtampą, pablogėjo sveikata, dėl teko kreiptis į gydymo įstaigą, papildomai vartoti vaistus. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Spręsdama dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos, teisėjų kolegija taiko DK 250 straipsnį bei teismų praktikoje panašiais atvejais taikomus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos, reikšmingomis pripažintinos ne tik pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie patirtą stresą, nervinę įtampą, sveikatos pablogėjimą, t. y. išgyvenimai, kurie vienokiu ar kitokiu intensyvumu neišvengiamai ištinka kiekvieną asmenį, kai jis neteisėtai atleidžiamas iš tarnybos, ypač tokio amžiaus, kai iki senatvės pensijos likęs laikotarpis nėra didelis, ir tai apsunkina naujo darbo paieškas bei persikvalifikavimo galimybes. Kita vertus, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, t. y. neturi įtakos asmens reputacijai, nesudaro kliūčių konkuruoti darbo rinkoje, nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teisių apgynimą teismo sprendimu pilna apimtimi, teismų praktikoje panašiais pagal faktines aplinkybes atvejais bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžius, daro išvadą, kad pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimui adekvati suma sudaro 500 Eur.
Pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų netenkintinas. Pažymėtina, kad DK 300 straipsnyje yra numatyti piniginio pobūdžio teismo sprendimų nevykdymo darbo teisinių santykių bylose teisiniai padariniai. Pagal šią normą tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši norma taikytina visų rūšių darbo byloms, taigi, ji gali būti taikoma ir piniginio, ir nepiniginio pobūdžio sprendimų įvykdymui užtikrinti. Pirmiau nurodyta nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. DK 300 straipsnis yra specialioji darbo teisės nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Darbo teisiniuose santykiuose CK 6.37 straipsnyje įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-252/2013).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo G. A. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 41-663 „Dėl G. A. K. atleidimo iš valstybės tarnybos“.
Grąžinti pareiškėją G. A. K. į A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.
Priteisti pareiškėjui G. A. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 12 906,81 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus šešis Eur 81 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai
Stasys Gagys
Dainius Raižys
Virginija Volskienė