2020-07-27 Nr. CB-8514-2-68-3-01021-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3579

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01021-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2020 m. liepos 16 d. gautu pareiškėjos I. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja I. M. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Ramūnas Kamarauskas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde teigiama, kad patvarkymu užbaigęs vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą perdavęs bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, antstolis neturėjo teisinio pagrindo jo paties užbaigtoje vykdomojoje byloje atlikti jokių vykdymo veiksmų, išskyrus tuos, kurie nurodyti CPK 611 straipsnio 4 dalyje, todėl teismui pateiktas antstolio prašymas grąžinti antstoliui vykdomąjį dokumentą tolimesniam jo vykdymui, yra vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pareiškėjai nesuprantama, kokiu pagrindu teismai, viena vertus, teigia, kad antstolis vykdomąjį dokumentą privalėjo persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau vykdomąją bylą turėjo tik sustabdyti, o ne ją užbaigti, nors, kita vertus, pripažįsta, kad persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vykdomoji byla turi būti užbaigta. Pareiškėja nesutinka su teismų išvada, kad antstolis, motyvuodamas tuo, jog užbaigdamas vykdomąją bylą neva tai suklydo, turėjo teisę užbaigtą vykdomąją bylą savo paties iniciatyva atnaujinti. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos suteikia teisę antstoliui savo paties iniciatyva ištaisyti tik procesiniame sprendime (patvarkyme) padarytas rašymo apsirikimo ir/ar aiškias aritmetines klaidas, tačiau nesuteikia teisės savo iniciatyva keisti priimto procesinio sprendimo esmės, net jei antstolis ir nustatytų (ar manytų), kad priimdamas procesinį sprendimą jis galimai suklydo. Pareiškėja taip pat mano, kad ginčo skolos išieškojimas pažeistų įmonės kreditorių teises, nes ji turi turto, iš kurio antstolis vykdė (ir toliau vykdo) išieškojimą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys