2013-08-21 Nr. AB-4250-3-63-3-00007-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-374/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00007-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. K., J. G., V. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens J. A. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. K., J. G., V. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kryžkelės projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Studija 33“, J. A. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai B. K., J. G., V. B. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (t. I, b. l. 4-6) kreipėsi į teismą, prašydami:

1) panaikinti 2011 m. gruodžio 9 d. atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.39)-R2-4155 (toliau –ir Raštas);

2) įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjų parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau –ir Žemės sklypas), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu (t. I, b. l. 161-166) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Panaikino 2011 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.39)-R2-4155 bei įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo arba per tokį pat laiką raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas nepatvirtinamas, kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. įstatymo nustatytu terminu ir tvarka padavė prašymą, kuriuo prašė iš kiekvieno pareiškėjo jam priteisti po 806,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso –2 420 Lt.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi (t. I, b. l. 180-181) trečiojo suinteresuoto asmens J. A. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikino ir trečiojo suinteresuoto asmens J. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens J. A. prašymą patenkino iš dalies: priteisė jam iš pareiškėjų B. K., J. G. ir V. B. po 191,66 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt vieną Lt 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 2 300 Lt įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų ir sprendė, jog šis dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas. Atsižvelgdamas į trečiojo suinteresuoto asmens apgintų teisių apimtį, teismas sprendė, jog J. A. įgijo teisę ne į visų, o tik į dalies patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, jog skundu buvo keliami du reikalavimai. Pirmasis reikalavimas panaikinti 2011 m. gruodžio 9 d. atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.39)-R2-4155 buvo patenkintas visiškai, antrasis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjų parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patenkintas tik iš dalies, įpareigojant atsakovą per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo arba per tokį pat laiką raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas nepatvirtinamas. Esant tokioms aplinkybėms teismas nustatė, jog teismo sprendimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo palankus tik 25% (100% - 50% - 25%. = 25%), todėl priteistinos sumos dydį mažino proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai iki 575 Lt (2 300 Lt * 0,25 = 575 Lt).

II. Pareiškėjai B. K., J. G., V. B. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo suinteresuoto asmens prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 575 Lt bylinėjimosi išlaidų J. A..

Atskirajame skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos trečiajam suinteresuotam asmeniui turi būti priteistos iš atsakovo, kadangi pareiškėjų reikalavimai buvo iš esmės visiškai, t. y. 90 proc. patenkinti, o trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. prašė pareiškėjų skundo netenkinti. Dėl šių priežasčių negalima teigti, jog J. A. interesai buvo apginti. Mano, kad trečiojo suinteresuoto asmens J. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas turi patenkinti bylą pralaimėjusi šalis – atsakovas. Be to, atkreipia dėmesį, jog J. A. turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra proporcingos bylos sudėtingumui ir nagrinėjimo trukmei, todėl negali būti priteistos iš pareiškėjų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo suinteresuoto asmens prašymą tenkinti visiškai.

Nurodo, kad teismas tik matematiškai įvertino patenkintų ir atmestų pareiškėjų reikalavimų dalis, tačiau nevertino jų reikšmingumo, neatsižvelgė į tai kieno iniciatyva į bylos nagrinėjimą įtrauktas trečiasis suinteresuotas asmuo. Tvirtina, jog atsižvelgiant į pareiškėjų reikalavimų reikšmingumą ir jų siektą teisinį rezultatą (žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui, patvirtinimas, o ne atsakovo rašto panaikinimas) yra pagrindas vertinti, jog iš esmės pareiškėjų skundas buvo atmestas. Teismas neatsižvelgė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo įstojo į procesą ne savo iniciatyva. Nurodo, jog teismo sprendimas sukėlė jam tiesiogines teisines pasekmes, kadangi buvo išsaugota galimybė iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekti į turimą žemės sklypą ir naudotis esamu įvažiavimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirieji skundai atmetami.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, tokie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas ir kitas ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, tokiu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir Civilinio proceso kodeksas, CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pažymėtina, jog nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra svarbu įvertinti ginčo santykį ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmenį (suinteresuotumą) procese, nes situacija, kai trečiasis suinteresuotas asmuo gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų, kurios būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą. Taigi šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo būtina įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir nustatyti, kokiu būdu pareiškėjų kelti reikalavimai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir ar priimtu teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

Nustatyta, kad pareiškėjai skundu prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriuo atsisakyta patvirtinti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir įpareigoti atsakovą patvirtinti šį Žemės sklypo planą.

Atsakovas atsisakė tvirtinti pareiškėjų pateiktą Žemės sklypo planą nustatęs, jog nėra informuotas su įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotu, numatomu prijungti prie pareiškėjų žemės sklypo, besiribojančio žemės sklypo savininkas – trečiasis suinteresuotas asmuo J. A..

Trečiasis suinteresuotas asmuo, įtrauktas į procesą atsakovo iniciatyva ir dalyvavęs bylos nagrinėjime atsakovo pusėje, savo atsiliepime palaikė atsakovo motyvus, kuriais atsisakyta tvirtinti pareiškėjų pateiktą Žemės sklypo planą. Papildomai pažymėjo, jog pareiškėjų pateikto žemės sklypo sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, kur nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra C1 kategorijos, o pareiškėjų parengtame plane ši gatvė yra D kategorijos. Paaiškino, jog patvirtinus pareiškėjų pateiktą Žemės sklypo planą, trečiasis suinteresuotas asmuo netektų galimybės iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekti į savo žemės sklypą bei naudotis esamu įvažiavimu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, jog sprendimo dėl pareiškėjų pateikto Žemė sklypo plano tvirtinimo nepriėmimas skundžiamame Rašte nurodytais motyvais yra nepagrįstas, todėl pareiškėjų reikalavimą dėl šio atsakovo Rašto panaikinimo tenkino. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą patvirtinti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo patenkintas iš dalies. Teismas nurodė pagal byloje esančius įrodymus negalintis įvertinti ar pateiktas Žemės sklypo planas neprieštarauja aukštesnę juridinę galią turintiems aktams, be kita ko, Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, todėl įpareigojo atsakovą per nustatytą terminą priimti sprendimą dėl pareiškėjų pateikto Žemės sklypo plano tvirtinimo ar raštu motyvuotai atsakyti, jeigu planas netvirtinamas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog trečiojo suinteresuoto asmens teisės teismo sprendimu buvo tam tikra apimtimi apgintos ir, kad jis turi teisę į patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą, tačiau ginčas kyla dėl to kokia apimtimi jo teisės buvo apgintos ir kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos jam turi būti atlygintos, taip pat kas jas privalo atlyginti.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Tais atvejais, kai skunde keliami neturtiniai reikalavimai, minėta proporcija paprastai nustatoma pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (pvz., žr. 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kokia apimtimi teismo sprendimas buvo palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui. Teismo sprendimas panaikinti pareiškėjų skundžiamą atsakovo Raštą nebuvo palankus J. A., kadangi neatitiko jo intereso, kad pareiškėjų pateiktas Žemės sklypo planas nebūtų patvirtintas. Pažymėtina, jog teritorijų planavimo procesą detaliai reglamentuoja teisės aktai. Žemės sklypo planas, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, juridinę galią įgyja tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra patvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, todėl J. A. argumentas, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti savivaldybės administracijos atsisakymą tvirtinti pareiškėjų pateiktą žemės sklypo planą yra nereikšmingas, atmestinas kaip nepagrįstas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nevertinamas ginčijamų individualių administracinių aktų reikšmingumas, nes toks vertinimas būtų neprotingas ir neadekvatus.

Konstatuotina, jog Klaipėdos apygardos administraciniam teismui iš dalies patenkinus antrąjį pareiškėjų skundo reikalavimą trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo tam tikra apimtimi apgintos. Nors teismas nenustatė konkrečių pareiškėjų pateikto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, trūkumų, tačiau pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šis planas neprieštarauja aukštesnę juridinę galią turintiems aktams. Teismui nepatvirtinus pareiškėjų pateikto Žemės sklypo plano, o tik įpareigojus atsakovą spręsti šį klausimą, trečiasis suinteresuotas asmuo išsaugojo galimybę toliau ginti savo interesus patekti į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės priimant sprendimą dėl pareiškėjų pateikto Žemės sklypo plano tvirtinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog minėtas pareiškėjų reikalavimas buvo patenkintas 50 proc. ir pritaria išvadai, kad teismo sprendimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo palankus 25 proc., todėl jis turi teisę į tokios dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenys patvirtina, jog J. A. prašė priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė advokato atlygis už dokumentų (atsiliepimo į skundą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) rengimą, advokato atlygis už atstovavimą pirmosios instancijos teisme vykusiuose posėdžiuose, taip pat išlaidos už užklausą renkant bylai reikšmingus duomenis, viso – 2 420 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų patenkintų reikalavimų dalį, įvertinęs J. A. apgintų teisių apimtį, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, vadovaudamasis ABTĮ bei CPK nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) ir atsižvelgdamas į tuo metu buvusią Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A. iš pareiškėjų B. K., J. G. ir V. B. priteisė po 191,66 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo priteista suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių atstovavimo išlaidų dydžių. Atsižvelgusi į bylos pobūdį, bylos nagrinėjimo trukmę ir sudėtingumą, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo atliktus veiksmus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei teisingumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, jog 574,98 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis yra protingas ir pagrįstas. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš pareiškėjų, kadangi teismui nepatenkinus jų reikalavimo patvirtinti žemės sklypo planą, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo apgintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens atskirųjų skundų juose nurodytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų B. K., J. G., V. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens J. A. atskiruosius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Virgilijus Valančius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė