e51968e1-cf1f-4a32-b3df-27958d60fa84 · Klaipėdos apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-159-361/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00560-2020-8

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37;

21.3.3; 21.11.10; 21.11.11

K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S T E I S M A S

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo byla A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant jos veiksmuose Å¡io administracinio nusižengimo sudėties,

n u s t a t ė:

1. 2020 m. birželio 2 d. A. A. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 1 d. 09.57 val. S. Nėries g. 4, Klaipėdoje, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė, muitiniam įforminimui pateikė elektroninę importo deklaracijÄ (toliau – deklaracija) Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.), iÅ¡leidimo į laisvÄ apyvartÄ muitinės procedÅ«rai, kuria deklaravo į SÄ jungos muitų teritorijÄ importuotas prekes – Å¡viežias vynuoges.

Klaipėdos teritorinė muitinė vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas (toliau - SÄ jungos muitinės kodeksas), 48 straipsniu atliko aukščiau minėtos deklaracijos deklaruotos prekės patikrinimÄ dėl tarifinės preferencijos taikymo teisingumo ir nustatė, kad pateiktas EUR1 judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 (2018 m. liepos 23 d.) ne originalas, o EUR.1 blanko komplekto kopija. Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d.

įsakymo Nr. 1B-925 „Dėl lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių patvirtinimo“ 24 punkto reikalavimais lengvatinės kilmės dokumentų originalai saugomi importuotojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ EUR.1 judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 originalo muitinei nepateikė. Klaipėdos teritorinė muitinė įformino supaprastinto patikrinimo ataskaitÄ (toliau – SPA)Nr. 9LM190316S (2019 m. gegužės 17 d.), kuria nusprendė deklaracijoje nurodytai prekei, neturinčiai preferencinę kilmę įrodančių dokumentų, taikyti trečiųjų Å¡alių muito normÄ 14,1 %, taisyti preferencijÄ iÅ¡ „320“ į „100“, perskaičiuoti muitÄ ir pridėtinės vertės mokestį.

Aukščiau minėta SPA už deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.) deklaruotÄ prekę apskaičiuota 2387,00 Eur muito ir pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka, tai sudaro 47,74 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. Pateikdama neteisingus duomenis apie deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.) deklaruojamos prekės preferencinę kilmę A. A. pažeidė Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintomis bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.41 punkto nuostatas, SÄ jungos muitinės kodekso, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d.

įsakymo Nr. 1B-925 „Dėl lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 24 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2020 m. birželio 22 d. nutarimu A. A. administracinio nusižengimo bylÄ nutraukė, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

3. Apeliantė skundu praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje.

3.1. Nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, jog A. A. neatsargi kaltė įrodyta bylos medžiaga. Muitinės tarpininko atstovas įgaliotas atlikti deklaravimo veiksmus, turi atitikti specifinius reikalavimus ir turėti reikiamÄ kompetencijÄ , nes deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. PasiraÅ¡ydama importo deklaracijos „54“ langelyje A. A. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenims, nurodytiems deklaracijoje.

Jeigu muitinė savo iniciatyva nebÅ«tų patikrinusi įformintos elektroninės importo deklaracijos dėl tarifinės preferencinės kvotos taikymo teisingumo, bÅ«tų atsiradusios žalingos pasekmės – neteisingai paskaičiuoti ir nesumokėti mokesčiai valstybei (2 387 Eur).SÄ jungos muitinės kodekso 5 straipsnyje (12) yra nurodyta, kad muitinės deklaracija - nustatytu bÅ«du atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiÅ¡kia pageidavimÄ , kad prekėms bÅ«tų įforminta tam tikra muitinės procedÅ«ra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo bÅ«dus.

Deklaracija yra vienaÅ¡alis aktas ir muitinė priimdama deklaracijÄ nepriima galutinio sprendimo dėl teisingos tarifinės preferencinės kvotos taikymo bei ar deklaranto pateikta informacija, už kuriÄ jis atsako yra teisinga. Priėmusi deklaracijÄ muitinė nepraranda galimybės patikrinti ar Å¡i informacija teisinga net iÅ¡leidus prekes, kaip ir Å¡iuo atveju po prekių iÅ¡leidimo atlikusi supaprastintÄ patikrinimÄ . Vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalimi muitinė gali atlikti bet kokį muitinį tikrinimÄ , kuris, jos manymu, yra bÅ«tinas.

Atliekant muitinį tikrinimÄ visų pirma gali bÅ«ti tikrinamos prekės, imami jų pavyzdžiai, tikrinamas deklaracijoje ar praneÅ¡ime pateiktos informacijos tikslumas ir iÅ¡samumas, taip pat tai, ar egzistuoja dokumentai ir ar jie autentiÅ¡ki, tikslÅ«s ir galiojantys, tikrinami ekonominės veiklos vykdytojų apskaitos ir kiti registrai, apžiÅ«rimos transporto priemonės, tikrinamas bagažas ir kitos prekės, kurias gabena arba su savimi turi asmenys, atliekami tarnybiniai tyrimai ir kiti panaÅ¡Å«s veiksmai.

Å io kodekso 48 straipsnis suteikia muitinei teisę po prekių iÅ¡leidimo tikrinti muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, įvežimo bendrojoje deklaracijoje, iÅ¡vežimo bendrojoje deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje arba praneÅ¡ime apie reeksportÄ pateiktos informacijos tikslumÄ ir iÅ¡samumÄ , ar egzistuoja ir ar yra autentiÅ¡ki, tikslÅ«s ir galiojantys bet kurie jÄ papildantys dokumentai, taip pat tikrinti deklaranto apskaitos ir kitus registrus, susijusius su operacijomis, atliktomis su atitinkamomis prekėmis, arba su ankstesnėmis ar paskesnėmis prekybos Å¡iomis prekėmis operacijomis.

Taisyklių 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad lengvatinės kilmės dokumentai pateikiami Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedÅ«rų vykdymu, mainų taisyklių nustatyta tvarka elektroniniu praneÅ¡imu IEATDLT siunčiant atitinkamo dokumento skenuotÄ kopijÄ (PDF formatu) importo muitinės įstaigai kartu su importo deklaracija. Importuotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas lengvatinės kilmės dokumentų skenuotas kopijas, turi turėti Å¡ių dokumentų originalus.

3.2. Muitinė atliko minėta deklaracija deklaruotos prekės patikrinimÄ dėl tarifinės preferencinės kvotos taikymo teisingumo ir nustatė, kad muitinio įforminimo metu prie elektroninės importo deklaracijos, įformintos elektroninėmis priemonėmis, pateiktas dokumentas, t. y. EUR.1 judėjimo sertifikatas Nr. H 0492343 (2018 m. liepos 23 d.) yra ne originalo kopija, o EUR.1 blanko komplekto kopija. EUR.l blanko komplektas susidaro iÅ¡ 3 egzempliorių. Pirmo egzemplioriaus fonas yra su žalios spalvos giljoÅ¡iruote, antras ir trečias egzemplioriai yra baltame skaidriame fone be žalios spalvos giljoÅ¡iruotės. Muitinio įforminimo metu pateiktas dokumentas buvo ne originalo kopija, o skenuotas blanko komplekto antras arba trečias egzempliorius.

Muitinei pateiktas dokumentas yra baltame fone, dokumente visas tekstas yra juodos spalvos, tik parašai ir spaudas mėlynos. Vadinasi, jeigu muitinei būtų pateikta dokumento originalo skenuota kopija, tai ji būtų su žalios spalvos giljoširuote ir mėlynais parašais bei spaudais. Teisme A. A. teigė, kad buvo skenuotas originalas, kuris yra spalvotas, nes pateiktas dokumentas yra tamsesnės spalvos, o ne švariai baltas. Tačiau, jeigu originalas būtų skenuotas nespalvotai, tai ir parašai su spaudais būtų nespalvoti.

Be to, Taisyklių 24 punkte nurodyta, kad lengvatinės kilmės dokumentų originalai ir (arba) įrodymai, pagrindžiantys importuotojo žinias, saugomi importuotojo taip, kaip apibrėžta SÄ jungos muitinės kodekso 51 straipsnyje. Nustačius, kad importuotojas nesaugo minimų dokumentų ir (arba) įrodymų, teritorinė muitinė, vadovaudamasi SÄ jungos muitinės kodekso 28 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatomis, atÅ¡aukia sprendimÄ dėl lengvatinio muito taikymo. Muitinė patikrinimo metu kreipėsi į importuotojÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl EUR.l judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 originalo pateikimo.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė dokumentÄ , tačiau muitinė nustatė, jog yra pateikta EUR.1 judėjimo sertifikato blanko komplekto kopija. Importuotojui papraÅ¡ius grÄ Å¾inti pateiktÄ dokumentÄ tam, kad galėtų siųsti į TurkijÄ tiekėjams ir gauti paaiÅ¡kinimus, muitinė grÄ Å¾ino EUR.1 judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 blanko komplekto kopijÄ . Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra daug kartų forminusi importo deklaracijas ir pateikusi EUR.1 judėjimo sertifikatų originalus.

Mano, kad šioje byloje nėra aplinkybių atleidžiančių muitinės tarpininko atstovę nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį. Teismas neįvertino visų minėtų aplinkybių ir netinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas.

4. A. A. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog apeliantė klaidina teismÄ nurodydama, kad muitinio įforminimo metu nebuvo pateiktas EUR.1 skenuotas originalas. Apeliantės prie apeliacinio skundo pateiktas priedas Nr. 1 yra ne muitinio įforminimo metu pateiktas EUR.1, o vėliau vykusio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikta EUR.1 kopija. Muitinio įforminimo metu pateiktas skenuotas EUR.1 buvo tamsesnis. Dabar su skundu apeliantė pateikia baltÄ kopijÄ , neva leisdama suprasti, kad toks dokumentas buvo pateiktas forminimui, ir priedÄ Nr. 1 pavadina „judėjimo sertifikatas, dėl kurio vyksta ginčas“, o priedÄ Nr. 2 pavadina „judėjimo sertifikatas, kaip pavyzdys tinkamo sertifikato“.

Kodėl apeliantė nepateikia muitinio įforminimo metu pateikto EUR.1 skenuoto sertifikato, dėl kurio iÅ¡ tikrųjų vyksta ginčas Å¡ioje byloje, neaiÅ¡ku. Apeliantė elgiasi itin nesÄ Å¾iningai ir bando suklaidinti teismÄ . Muitiniam forminimui skenavo EUR.1 originalÄ ir šį skenuotÄ dokumentÄ pateikė muitinei. Nurodo, jog nutarime teismas konstatavo, kad ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali bÅ«ti įvykdytas tik tyčios kaltės forma. Apeliantė nurodo, kad Å¡ioje situacijoje mato muitininkės tarpininko atstovės neatsargiÄ kaltę.

Apeliantė siekia už tÄ pačiÄ veikÄ nubausti du kartus. UAB „(duomenys neskelbtini) “ jau skirta 239 Eur bauda, tačiau dar norima nubausti ir jÄ . PaaiÅ¡kina, jog negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė dokumento originalo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba nuo 2019 m. kovo 1 d., Å¡iuo metu yra pensininkė, neturi priėjimo prie bendrovės dokumentų, o muitinė pateikti EUR.1 sertifikato originalo niekada jos neprašė. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė EUR.1 sertifikato originalo, nežino.

Lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių 24 punkte nurodyta, kad lengvatinės kilmės dokumentų (EUR.1) originalus saugo importuotojas. Tuo metu dirbdama kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ muitinės tarpininko atstovė, nebuvo importuotoja. Todėl yra tvirtai įsitikinusi, kad pateikdama byloje minimÄ elektroninę importo deklaracijÄ , skenavo EUR.1 sertifikato originalÄ , o įforminus deklaracijas, visus dokumentus atidavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterijos skyriui.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. IÅ¡nagrinėjęs skundžiamÄ teismo nutartį, skundo argumentus, teismui pateiktÄ medžiagÄ skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ A. A. pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Apeliantė skunde nenurodo jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui bÅ«tų nežinomos ar kurios bÅ«tų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

6. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas administraciniu nusižengimu laikoma Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Tam, kad bÅ«tų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktÄ , kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat bÅ«tina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigÄ atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

7. Apeliantė skunde įžvelgdama A. A. neatsargiÄ kaltę pateikiant muitiniam įforminimui elektroninę importo deklaracijÄ Nr. 18LTLC0100IM06B905 (2018 m. rugpjūčio 1 d.) ir kartu teigdama, jog muitinei ji pateikė ne EUR.1 judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 (2018 m. liepos 23 d.) originalo kopijÄ , o skenuotÄ EUR.1 blanko komplekto antrÄ arba trečiÄ egzempliorių, neįvertina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, jog ginčo muitinės procedÅ«ra buvo atlikta iki galo, deklaracija priimta, prekė buvo iÅ¡leista į apyvartÄ ir muitinės pareigÅ«nui, kuris formino deklaracijÄ ir tikrino prie jos pridėtus dokumentus, neiÅ¡kilo jokių abejonių dėl jos patikimumo.

8. Be to, iÅ¡ Klaipėdos teritorinės muitinės atliktų veiksmų, užfiksuotų 2019 m. gegužės 17 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje, matyti, jog dėl kvestionuojamo skundu EUR.1 judėjimo sertifikato Nr. H 0492343 originalo muitinė kreipėsi net ne į A. A., o tiesiogiai į UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir motyvuodama tuo, kad bendrovės pateikta sertifikato kopija negali bÅ«ti priimta muitinėje kaip prekių lengvatinės kilmės įrodymas, apie galimÄ atsirasti mokestinę prievolę informavo bendrovę. UAB „(duomenys neskelbtini) “ į tokį praneÅ¡imÄ nereagavo ir galiausiai muitinės nubausta 239 Eur bauda, taip pat bendrovei įregistruota 1 973 Eur dydžio mokestinė muito nepriemoka, mokėtina PVM suma padidinta 414 Eur ir kt. (b. l. 24-27).

9. Neginčytina, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaracijÄ , deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Pavyzdžiui, deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalÄ , t. y. susidaro mokesčių nepriemokos.

Å iuo atveju byloje nėra duomenų, jog deklaracijoje įraÅ¡yti duomenys (prekės svoris, kodas ir kt.) apie importuotÄ Ä¯ LietuvÄ prekę – Å¡viežias vynuoges, yra neteisingi, klaidingi ar suklastoti. Todėl, kaip pagrįstai motyvavo apylinkės teismas, vien ta aplinkybė, kad praėjus nemažai laiko po muitinės procedÅ«ros atlikimo – 2018 m. rugpjūčio 1 d., iki patikrinimo – 2019 m. vasario 11 d., UAB „(duomenys neskelbtini) “ negalėjo pateikti minėto sertifikato originalo, dar nesuteikia pagrindo spręsti, jog elektroninės importo deklaracijos Nr. 18LTLC0100IM06B905 pateikimo muitiniam įforminimui metu, Å¡io sertifikato originalo nebuvo.

Pažymėtina, jog lengvatinės kilmės dokumentų originalai, pagrindžiantys importuotojo žinias, saugomi importuotojo (ne muitinės tarpininko) taip, kaip apibrėžta SÄ jungos muitinės kodekso 51 straipsnyje (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1B-925 „Dėl Lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių patvirtinimo“ 24 punktas (TAR, 2016-11-18, Nr. 2016-27106). Minėto kodekso straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog suinteresuotasis asmuo, naudodamas muitinei prieinamas ir priimtinas priemones, saugo dokumentus ir informacijÄ , kad bÅ«tų įmanoma atlikti jų muitinį tikrinimÄ , ne trumpiau kaip trejus metus.

10. Europos SÄ jungos teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaracijÄ , todėl ir Å¡iuo aspektu administracinė atsakomybė neturi bÅ«ti taikoma formaliai. Be to, administracinis nusižengimas turi bÅ«ti dar ir pavojingas, t. y. arba realiai padaręs žalÄ arba keliantis grėsmę Konstitucijos ir įstatymų saugomiems gėriams ir vertybėms. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Å iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pateikdama deklaracijÄ A. A. turėjo tikslÄ nuslėpti mokesčius ar kitaip pavojingai kenkti valstybei. Be to, apeliantės kvestionuojamÄ EUR1 judėjimo sertifikatÄ Nr. H 0492343 (2018 m. liepos 23 d.) ji muitinei pateikė tokį, kokį gavo iÅ¡ importuotos prekės gavėjos UAB „(duomenys neskelbtini) “. IÅ¡dėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados dėl A. A. kaltės, todėl iÅ¡analizuotų aplinkybių kontekste nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje – deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, sudėties elementų – objekto ir kaltės.

11. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas ir panaikinti skundžiamÄ teismo nutarimÄ apeliantė skunde nenurodė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. birželio 22 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys