AS-520-474-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-474/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01281-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 40 000 000 Lt žalai atlyginti bei 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam neteisėtais Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų veiksmais buvo itin sunkiai sutrikdyta sveikata bei padaryta turtinė ir neturtinė žala. Nurodė, kad naktį iš 2008 m. gruodžio 15 d. į 2008 m. gruodžio 16 d. buvo neteisėtai sulaikytas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 valdybos 1 skyriaus pareigūnų M. G. ir A. G., prieš jį buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas. Teigė, jog 2009 m. gegužės 7 d. buvo sulaikytas ir 2009 m. gegužės 8 d. suimtas. Nurodė, jog būdamas neteisėtai suimtas iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. gegužės 18 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, jo skundai Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo G. J. 2009 m. gegužės 21 d. nutarimu nepagrįstai atmesti. Pažymėjo, jog, neatsižvelgiant į tai, jog būtent Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Z. T. nuolat nepagrįstai ir neteisėtai atmesdavo pareiškėjo skundus bei pareiškimus, pareiškėjas L. G. 2009 m. gegužės 27 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo apklaustas, kaip liudytojas, baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00037/09 tarnybine padėtimi piktnaudžiaujančio prokuroro Z. T., kuris siekė paveikti proceso dalyvį, nukentėjusį nuo pareigūnų nusikalstamų veikų, – pareiškėją L. G..

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti L. G. skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Pažymėjo, jog vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, CPK 22 straipsnis).

Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, o jų kompetencija bei nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos ABTĮ 3, 15 straipsniuose. Šiose įstatymo nuostatose yra nurodyti pagrindiniai nagrinėjamų bylų požymiai ir būtent šiais požymiais turi būti vadovaujamasi sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui. Nurodė, jog žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų ir pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 6 punktas).

Išimtis iš šios taisyklės yra tuomet, kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje, t. y. kuomet ginčo teisiniams santykiams taikytinos ratione materiae yra CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Tuomet ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustatė, jog pareiškėjas žalos atlyginimą sieja su galimai neteisėtu kardomosios priemonės – suėmimo – taikymu, neteisėtu sulaikymu bei prokuratūros ir atitinkamų policijos komisariatų pareigūnų neteisėtais veiksmais, atliktais ikiteisminio tyrimo procese.

Įvertinęs tai, kad bylos dėl žalos, padarytos dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme (CK 6.272 straipsnio 1 dalis), teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Pareiškėjas L. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas remiasi ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatomis ir teigia, jog pareiškėjo 2012 m. gegužės 7 d. skundas nagrinėtinas pagal ABTĮ nuostatas administraciniame teisme.

Mano, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartis nepagrįsta ir neteisinga, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostatoms, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu yra ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 40 000 000 Lt žalai atlyginti. Pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su neteisėtais Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų veiksmais.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja CK, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėja ginčus, nustatytus CK 6.272 straipsnyje, kai žala padaroma procesiniais teisės aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Už žalą, padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijos veiksmais, kurie nesusiję su procesinių prievartos priemonių taikymu, pavyzdžiui, neteisėtai paskirta kitokia nei areštas administracine nuobauda, valstybė atsako pagal CK 6.271 straipsnį. Sąvoka „procesinės prievartos priemonės“ apima visas administraciniame ir baudžiamajame procese taikomas priemones. Žala, padaryta teismo veiksmais skiriant kitokias administracines nuobaudas, išskyrus areštą, atlyginama, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Žala, padaryta vykstant administraciniam procesui ne teismo, o kitų pareigūnų, atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602–80/2012).

ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylų tyrimu.

Iš Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių analizės matyti, jog ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį byloje Nr. T-87-09, 2007 m. gegužės 22 d. nutartį byloje Nr. ST-7).

Tačiau reikia pažymėti, kad remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų nagrinėja administraciniai teismai, jeigu šių pareigūnų skundžiami veiksmai buvo susiję su viešuoju administravimu arba atlikti pagal administracinių bylų teiseną reglamentuojančias procesines normas. Pavyzdžiui, Specialioji teisėjų kolegija 2010 m. spalio 22 d. nutartimi byloje Nr. T-69-10 konstatavo, kad prokuratūros veiksmai, iš kurių aptariamos bylos atveju kildinta žala, nebuvo susiję su baudžiamuoju ar civiliniu procesu, ir tai nebuvo tie veiksmai, kurių administraciniam teismui neleidžia tirti ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis, kadangi šiuo atveju keltas ginčas dėl žalos atlyginimo buvo susijęs su viešojo administravimo sritimi ir administracinių bylų teisena, todėl jis turėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kuris sprendžia viešojo administravimo srityje kylančius ginčus bei taiko savo praktikoje administracinių bylų teiseną reglamentuojančias normas.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas žalą kildina iš esmės iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, t. y. nepagrįsto sulaikymo, neteisėto suėmimo, neteisėto kratos atlikimo, fizinio, psichologinio smurto naudojimo ir kt. Klausimas dėl sulaikymo teisėtumo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo teisėtumo ir žalos atlyginimo asmeniui, jeigu sulaikymas ar kitos procesinės prievartos priemonės buvo pritaikytos neteisėtai, t. y. asmeniui be įstatyme numatyto pagrindo buvo apribota laisvė, pakliūna į CK 6.272 straipsnyje reguliuojamų teisinių santykių sritį, todėl patenka į bendrosios kompetencijos teismo jurisdikciją (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokios pozicijos laikomasi ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. T-2008-09).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog prokurorai G. J. bei Z. T. nepagrįstai ir neteisėtai atmetė pareiškėjo skundus bei pareiškimus. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo bylą nagrinėti administraciniame teisme, kadangi iš pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų visumos matyti, jog šioje byloje pareiškėjas žalą kildina iš esmės iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, o tokių klausimų nagrinėjimas patenka į bendrosios kompetencijos teismo jurisdikciją.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, konstatuoja, jog byloje yra pareikštas civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atlyginimo (CK 6.272 straipsnis), dėl ko tokia byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė