2025-05-21 Nr. AB-8716-3-62-3-01570-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-493-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01570-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2024 m. gegužės 21 d. raštą Nr. (10.11E) DV_S-36351 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ (skunde nurodyta 2024 m. gegužės 24 d. laikytina rašymo klaida) (toliau – ir Raštas) ir VSDFV 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (18.11E) I -7789) „Dėl VSDFV Kauno skyriaus 2024-05-21 rašto „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ Nr. (10.11E)DV_S-36351“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjo nurodytą stažo laikotarpį nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. dėl galimybės jį įskaičiuoti į senatvės pensijos stažą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad remiantis duomenimis apie asmens pensijų socialinio draudimo stažą iki 2023 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą buvo laikomas įgijusiu 41 m. 4 mėn. 25 d. (41.4037) trukmės pensijų socialinio draudimo stažą. Tačiau vėliau nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjo įgytas stažas buvo sumažintas. Stažo laikotarpis buvo apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis apie asmens darbo stažą, įgytą nuo 1994 m. sausio 1 d., taip pat asmens pateiktais duomenimis apie asmens stažą, įgytą nuo 1994 m. sausio 1 d., bei asmens pateiktais dokumentais apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Tačiau vėliau, nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjo įgytas stažas buvo sumažintas iki 35 m. 1 mėn. 12 d. Pareiškėjas buvo informuotas, jog naujai apskaičiavus įgytą pensijų socialinio draudimo stažą 2024 m. gegužės 1 d., jo įgytas stažas sumažintas iki 35 m. 1 mėn. 12 d. (35.1156).

Pareiškėjas teigė, kad su prašymu dėl stažo patikslinimo kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, kuris 2024 m. gegužės 21 d. raštu pateikė atsakymą, jog apskaičiuodamas jam valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) stažą, neįtraukė laikotarpio nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. tarnauto Kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 21 d. rašto pateikė skundą VSDFV, kuri 2024 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-7789 skundą atmetė.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamame Sprendime esminė aplinkybė yra nurodyta tai, jog vadovaujantis Pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 punktu pensijų socialinio draudimo stažui prilyginami tik perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai SSRS valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai. Kadangi VSDFV Kauno skyrius pareiškėjo tarnybą (darbą vairuotoju) prilygino KGB saugumo pareigūno tarnybai, todėl buvo paaiškinta, kad VSDFV Kauno skyrius neturi duomenų, jog pareiškėjas, kaip pareigūnas, perėjo tarnauti Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas teigė, jog kategoriškai nesutinka su gautais Rašto ir Sprendimo argumentais, nes laiko juos formaliais, nepagrįstais bei priimtais neįsigilinus į individualią jo situaciją.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jo tarnyba (darbas vairuotoju) Lietuvos SSRS KGB skyriuje nepriskiriama prie kadrinių darbuotojų pareigybių, todėl pareiškėjas negali būti laikomas kadriniu KGB darbuotoju. Pareiškėjo atžvilgiu taip pat negali būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 2 punktas dėl darbuotojų, kurie nėra nurodyti Sąraše, nes pareiškėjas nėra dirbęs VSK teritoriniuose padaliniuose ir ypatinguosiuose skyriuose, todėl negali būti prilygintas kadriniam SSRS KGB darbuotojui. Nei viename iš teisės aktų karinė tarnyba KGB nėra prilyginama kadriniam darbui KGB. Atsakovas nepagrįstai kadrinius KGB darbuotojus sulygino su valstybės saugumo pareigūnais, nors nėra jokio teisinio pagrindo kadrinio darbuotojo statusą prilyginti valstybės saugumo pareigūno statusui. Pareiškėjo situacijai neturėtų būti taikomos normos, skirtos valstybės saugumo pareigūnams. Nei pareiškėjo pareigybė (vairuotojas), nei jo darbo pobūdis (virštarnybinė karinė tarnyba) nepriskirtini prie kadrinės tarnybos SSRS KGB, todėl pareiškėjui neturi būti taikoma Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 papunkčio būtinoji sąlyga dėl SSRS valstybės saugumo pareigūnų perėjimo tarnauti Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas, nebūdamas kadriniu KGB darbuotoju, neprivalėjo pereiti tarnauti Lietuvos Respublikai, nes jis nėra laikytinas vykdęs tarnybą kadrinėse KGB darbuotojo (pareigūno) pareigose.

Pareiškėjas pažymėjo, kad viešoji teisė draudžia viešojo administravimo subjektui taikyti analogiją, todėl nesant tiesioginės normos (taisyklės) negali būti taikomas plečiamasis normos aiškinimas, siekiant virštarnybinės karinės tarnybos laikotarpio neįtraukti į senatvės pensijos stažą, tai yra pareiškėjo atžvilgiu priimti jo teisinę situaciją pabloginantį sprendimą ir tuo pažeisti jo teisę į socialinę pensiją. Atsakovas, iš esmės pripažindamas pareiškėjui valstybės saugumo pareigūno statusą, be pagrindo vadovavosi Sąrašu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo asmenį, atlikusį karinę tarnybą KGB dalinyje, prilyginti pareigūno statusui. Atsakovo atliktas pareiškėjo statuso prilyginimas apskritai nėra motyvuojamas ar papildomai paaiškintas. Priešingai nei yra nurodoma Rašte ir Sprendime, jog pagal įrašus darbo knygelėje ir kariniame biliete bei iš Lietuvos ypatingojo archyvo duomenų pareiškėjas nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. tarnavo kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvo priimtas į tarnybą, ji buvo pratęsiama, tarnybos metu buvo suteiktas karinis laipsnis), t. y. buvusiame Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete, tačiau faktinė pareiškėjo tarnyba/darbas negali būti prilyginama kadriniam KGB pareigūno statusui.

Atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą nesivadovavo suformuluota teismų praktika, kad tuo atveju, jei nėra specialių teisės aktų (normų), kurie nustatytų, kas yra valstybės saugumo pareigūnas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo prasme ir, kad norminiai teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninius santykius valstybėje, sudaro vieningą sistemą. Tačiau akivaizdu, kad taikant teisės reguliavimą pagal analogiją ieškoma teisės normų, reguliuojančių panašiausius santykius į aktualius ginčui, ir pirmiau taikomi aukštesnės teisinės galios aktai (įstatymai), o ne žemesnės (poįstatyminiai aktai). Yra pagrindo spręsti, kad įstatymas sąvokai „pareigūnas“ suteikia vienodą prasmę įvairiuose įstatymuose, todėl byloje dėl pareiškėjo statuso valstybės saugume (KGB) darbo laikotarpiu taikytinos atitinkamų įstatymų nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1691/2010, 2013 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-1235/2013, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1785/2014). Taigi atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą taisyklę, kadrinio KGB darbuotojo statuso negalima prilyginti pareigūno statusui. Todėl pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu bei nepagrįstu reikalavimu pateikti įrodymus apie perėjimą tarnauti Lietuvos Respublikai, kaip būtinąją sąlygą stažo įskaitymui.

Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovo Sprendimas atsisakyti įskaityti laikotarpį, dirbtą Lietuvos SSR KGB skyriuje vairuotoju, į senatvės pensijos stažą laikytinas neproporcingu ir pažeidžiančiu teisėtų lūkesčių principą, kadangi juo nepagrįstai iš pareiškėjo pensinio stažo eliminuojamas sukauptas 7 metų stažo laikotarpis. Skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 27 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą paskirti jam išankstinę senatvės pensiją. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 9, 10, 13 dalimis, 8, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 22, 57 straipsniais, remdamasis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialinių draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis bei gautais dokumentais apie pareiškėjo stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. VPE- SP1E-79613 „Dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo K. D.“ apskaičiavo 2024 m. liepos 27 d. pareiškėjo įgytą stažą – 35 m. 2 mėn. 14 d. (35.2043 metų), įgytus 46,76 apskaitos vienetus bei paskyrė pareiškėjui 576,25 Eur socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 27 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d.

Paaiškino, kad VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo 2.6 papunkčiu, pagal gautus dokumentus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. VPE- SP1E-79613 į pareiškėjo socialinio draudimo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d., nes pareiškėjas minėtu laikotarpiu tarnavo SSRS valstybės saugumo komiteto sistemoje (struktūrose). Galutinis vertinimas įskaityti ar neįskaityti stažo laikotarpius į pensijų socialinio draudimo stažą priimamas sprendimu dėl socialinio draudimo pensijos paskyrimo, vadovaujantis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ir iki šio laikotarpio sukauptais dokumentais ir turimais duomenimis.

Šiuo atveju, pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažas bei išankstinės pensijos dydis apskaičiuotas VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. VPE-SP1E-79613 pagal šiuo metu galiojančias aktualias Socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai) redakcijas, pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialinių draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančius duomenis bei gautus dokumentus apie pareiškėjo stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d.

Socialinio draudimo pensijos skiriamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Nuostatais. Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalį laikotarpiai, buvę iki Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nustatyta, kad asmens stažui prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis).

Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.

Atsakovas nurodė, kad pagal įrašus pareiškėjo darbo knygelėje ir kariniame biliete, jis nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. tarnavo kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buvusios Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete (Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetui buvo suteiktas sąlyginis pavadinimas – karinis dalinys Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos ypatingajame archyve Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde LTSR KGB darbuotojų abėcėlinėje kartotekoje saugomos K. D. tarnybinės kortelės duomenimis, nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. jis tarnavo Lietuvos valstybės saugumo komitete (KGB) (šios įstaigos įsakymais buvo priimtas į tarnybą, tarnyba buvo pratęsiama, tarnybos metu buvo suteiktas karinis laipsnis ir kt.). Tai įrodo, kad K. D. minėtu laikotarpiu buvo valstybės saugumo pareigūnu. Kadangi K. D. neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai (tokių dokumentų nepateikta), 1984 m. balandžio 2 d.–1991 m. rugpjūčio 26 d. tarnybos Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete laikotarpį prilyginti stažui pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 papunktį nėra pagrindo. Taigi, vadovaudamasis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 papunkčiu, VSDFV Kauno skyrius teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į K. D. stažą laikotarpio nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d.

Atsakovas nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2024 m. gegužės 21 d. raštu informavo pareiškėją, jog asmenims, tarnavusiems SSRS valstybės saugumo komitete, Nuostatų 19 punkto reikalavimai nėra taikomi bei tarnybos laikotarpiai į stažą įskaitomi tik vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 papunkčiu. Pagal archyvinius dokumentus pareiškėjas buvo SSRS valstybės saugumo pareigūnu, bet neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai, todėl minėtas laikotarpis nebuvo įskaitytas į jo pensijų socialinio draudimo stažą. Pareiškėjui VSDFV Sprendimu minėtos aplinkybės ir ankščiau nurodytų teisės aktų nuostatos buvo paaiškintos dar kartą.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog VSDFV Kauno skyrius nesilaikė viešojo administravimo subjektui teisės aktais nustatytų principų. Pareiškėjo nurodytos administracinės bylos skiriasi nuo nagrinėjamos bylos pagal faktines aplinkybes, nes pareiškėjo atveju nebuvo taikytas Nuostatų 19 punktas bei vadovautasi SSRS valstybės saugumo komiteto pareigybių kadrinių darbuotoju sąrašu. Pareiškėjas ne dirbo, o tarnavo SSRS valstybės saugumo komiteto sistemoje (KGB), todėl VSDFV Kauno skyrius, nustatydamas pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą, nesivadovavo nei Nuostatų 19 punktu, nei SSRS valstybės saugumo komiteto pareigybių kadrinių darbuotojų sąrašu, nei pareiškėjo nurodyta teismų praktika. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, jog laikotarpiu nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. tarnaudamas Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete (KGB), nebuvo SSRS valstybės saugumo pareigūnu. Pažymėjo, jog 1998 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 1 straipsniu SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažintas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, todėl šių represinių struktūrų pareigūnams ir darbuotojams teisės aktų nustatyti apribojimai negali būti laikomi diskriminaciniai ar pažeidžiantys šių asmenų teisėtų lūkesčių principą. Minėtas teisinis reguliavimas, kuriuo SSRS valstybės saugumo pareigūnų, neprisiekusių Lietuvos Respublikai, stažas nėra prilyginamas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui buvo reglamentuotas dar 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio (1994 m. liepos 18 d. priimto) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 6 punkte, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, jog pagal galiojusius teisės aktus jo įgytos teisės buvo panaikintos ir jis, kaip protingas asmuo, tokių aplinkybių nebūtų galėjęs numatyti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skundžia VSDFV Kauno skyriaus Raštą, kuris yra informacinio pobūdžio bei Sprendimą dėl minėto Rašto, tačiau patikslintu skundu neginčija VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-79613, kuriuo apskaičiuotas pareiškėjo išankstinės senatvės pensijos dydis bei įgytas stažas. Akcentavo, jog teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimus ir panaikinus Raštą bei Sprendimą, liktų galioti VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. VPE_ SP1E-79613, sukeliantis pareiškėjui tiesiogines tiesines pasekmes dėl laikotarpio nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. neįskaitymo į jo pensijų socialinio draudimo stažą. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. VPE- SP1E-79613 nėra apskundęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai – VSDFV, ir ji nėra priėmusi sprendimo dėl paminėto VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. VPE- SP1E-79653 pagrįstumo ir teisėtumo pagal pareiškėjo argumentus.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 12 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 6 d. su prašymu dėl stažo patikslinimo kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, kuris ginčijamu Raštu pateikė atsakymą, jog apskaičiuodamas pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos stažą, neįtraukė laikotarpio nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. tarnauto Kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, 2024 m. birželio 11 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri ginčijamu Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. VSDFV Sprendime pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius Raštu informavo K. D., jog laikotarpis nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. neįskaitytas į jo stažą. Nurodydamas ginčijamo laikotarpio neįskaitymo į stažą teisinį pagrindą, skundžiamame Rašte VSDFV Kauno skyrius teisingai rėmėsi Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 papunkčiu ir nepagrįstai rėmėsi Nuostatų 19 punktu. Tačiau šis trūkumas nesudaro pagrindo Raštą laikyti neteisėtu ir jį naikinti.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 27 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą paskirti jam išankstinę senatvės pensiją. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 9, 10, 13 dalimis, 8, 10, 12, 13, 16, 17, 18, 22, 57 straipsniais, remdamasis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialinių draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis bei gautais dokumentais apie pareiškėjo stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. VPE- SP1E-79613 „Dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo K. D.“ apskaičiavo 2024 m. liepos 27 d. pareiškėjo įgytą stažą – 35 m. 2 mėn. 14 d. (35.2043 metų), įgytus 46,76 apskaitos vienetus bei paskyrė pareiškėjui 576,25 Eur socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 27 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo 2.6 papunkčiu, pagal gautus dokumentus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. VPE- SP1E-79613 į pareiškėjo socialinio draudimo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d., nes pareiškėjas minėtu laikotarpiu tarnavo SSRS valstybės saugumo komiteto sistemoje (struktūrose).

Teismas nurodė, kad nesutikimą su ginčijamais sprendimais pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, jog atsakovas nepagrįstai pareiškėjo tarnybą (darbą vairuotoju) prilygino KGB valstybės saugumo pareigūno tarnybai bei nepagrįstai, vadovaudamasis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 punktu, atsakovas Raštu ir Sprendimu atsisakė įskaityti jo tarnybos Kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpį į pensijų socialinio draudimo stažą.

Teismas rėmėsi Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, 2 priedo 2.6 papunkčio, Nuostatų nuostatomis.

Teismas pažymėjo, kad pagal įrašus K. D. darbo knygelėje ir kariniame biliete, jis nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. tarnavo Kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buvusios Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete (Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetui buvo suteiktas sąlyginis pavadinimas – karinis dalinys Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos ypatingajame archyve Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde LTSR KGB darbuotojų abėcėlinėje kartotekoje saugomos K. D. tarnybinės kortelės duomenimis – K. D. 1984 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 112 buvo priimtas 2 metų laikotarpiui į tikrąją virštarnybinę karinę tarnybą KGB SSRS ir pasiųstas dirbti 3 klasės vairuotoju į Lietuvos SSR KGB skyrių, nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1987 m. vasario 1 d. - vairuotojas 2 klasės Lietuvos SSR KGB skyriuje Kauno mieste, nuo 1987 m. vasario 1 d. - 2 klasės vairuotojas ūkio skyriaus Lietuvos SSR KGB skyriuje Kauno mieste, 1990 m. vasario 24 d. jam priskirta 1 klasės vairuotojo kvalifikacija, 1991 m. rugpjūčio 26 d. atleistas iš tikrosios virštarnybinės karinės tarnybos KGB SSRS į atsargą karinių pajėgų SSRS. Tarnybos kortelės atžymoje apie karinius laipsnius nurodyta, jog 1987 m. KGB įsakymu Nr. 420 K. D. suteiktas seržanto laipsnis. Minėtoje atžymoje apie karinius laipsnius taip pat nurodyta, jog K. D. pratęstas terminas tikrosios virštarnybinės karo tarnybos KGB SSRS 2 metams nuo 1988 m. balandžio 12 d. iki 1990 m. balandžio 2 d. KGB įsakymu Nr. 115 bei pratęstas terminas tikrosios virštarnybinės karo tarnybos KGB SSRS 2 metams nuo 1990 m. balandžio 10 d. iki 1992 m. balandžio 20 d. KGB įsakymu Nr. 133.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu tarnavo buvusios Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete, todėl nagrinėjamu atveju aktualus Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.6. punktas, kuriuo remiantis asmens stažui prilyginami perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai SSRS valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., asmens, kuris neperėjo tarnauti Lietuvos Respublikai, laikotarpiai, kuriais jis tarnavo Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaičiuojami. Lietuvos Nepriklausomybė buvo atkurta 1990 m. kovo 11 d., o pagal bylos duomenis, pareiškėjas Kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) tarnavo iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. Taigi pareiškėjas buvusios Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete tarnavo beveik vienus metus ir penkis mėnesius po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas perėjo tarnauti Lietuvos Respublikai po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš karinio dalinio nebuvo atleistas iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir yra išlikę rašytiniai įrodymai apie jo tarnybą kariniame dalinyje po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, jo tarnybos laikotarpį bei atleidimo iš tarnybos datą, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai ginčijame Rašte nurodė, jog į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaičiavo laikotarpio nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d., kai pareiškėjas tarnavo Kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvusios Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete).

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimas iš esmės kilęs dėl išankstinės senatvės pensijos apskaičiavimo, t. y. pareiškėjas prašo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pakartotinai įvertinti pareiškėjo stažo laikotarpį nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. dėl galimybės jį įskaičiuoti į senatvės pensijos stažą.

Skundžiamame VSDFV Sprendime konstatuota, jog VSDFV Kauno skyrius teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į K. D. stažą laikotarpio nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d., todėl nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įskaityti į K. D. stažą paminėtą laikotarpį. Taip pat nurodyta, jog VSDFV Kauno skyrius Raštu informavo K. D., kad laikotarpis nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. neįskaitytas į jo stažą, nurodydamas ginčijamo laikotarpio neįskaitymo į stažą teisinį pagrindą, skundžiamame Rašte VSDFV Kauno skyrius teisingai rėmėsi Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 papunkčiu ir nepagrįstai rėmėsi Nuostatų 19 punktu, tačiau šis trūkumas nesudaro pagrindo Raštą laikyti neteisėtu ir jį naikinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsisakymas, išreikštas minėtais Raštu ir Sprendimu, galėtų būti ginčo dalyku teisme ir jo nuginčijimas galėtų sukelti teisines pasekmes, tačiau, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, skundžiamų aktų panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo panaikinti Raštą ir Sprendimą, tačiau sutiko su atsakovo pozicija, jog minėtų aktų panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 6 d. prašymu siekė gauti tam tikrą informaciją, nesutikdamas su atsakovo veiksmais (nesutinka su VSDFV Kauno skyriaus patarėjos paaiškinimais, kad nebus įskaitytas į stažą laikotarpis nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d., kai pareiškėjas tarnavo Kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini)), dar prieš atsakovui priimant 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. VPE- SP1E-79613 „Dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo K. D.“. Po 2024 m. liepos 27 d. gauto pareiškėjo prašymo „Dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo“ VSDFV Kauno skyriuje buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. VPE- SP1E-79613 „Dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo K. D.“, kuriuo atsakovas apskaičiavo 2024 m. liepos 27 d. pareiškėjo įgytą stažą – 35 m. 2 mėn. 14 d. (35.2043 metų), įgytus 46,76 apskaitos vienetus bei paskyrė pareiškėjui 576,25 Eur socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 27 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d., taip pat, vadovaudamasis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo 2.6 papunkčiu, pagal gautus dokumentus į pareiškėjo socialinio draudimo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d., nes pareiškėjas minėtu laikotarpiu tarnavo SSRS valstybės saugumo komiteto sistemoje (struktūrose), kuris ir sukelia teisines pasekmes pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės (pagal ginčo esmę ir turinį) turėjo teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. VPE- SP1E-79613, tačiau pareiškėjas šio sprendimo, kuriuo apskaičiuotas pareiškėjo išankstinės senatvės pensijos dydis bei įgytas stažas, neskundžia.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. VPE- SP1E-79613 „Dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo K. D.“ yra vėlesnis nei skundžiamas Raštas ir grindžiamas tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu, todėl laikytinas išvestiniu iš byloje skundžiamo Rašto. Pareiškėjo nuomone, teismui pripažinus ankstesnį VSDFV Kauno skyriaus Raštą neteisėtu ir jį panaikinus, VSDFV Kauno skyrius privalės panaikinti visus vėlesnius sprendimus ir perskaičiuoti pareiškėjo stažą pagal teismo konstatuotas aplinkybes.

Teismas sprendė, kad esant šiai situacijai, VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 21 d. raštas Nr. (10.11E) DV_S-36351 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ nebesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo yra tik pateikta informacinio pobūdžio informacija (paaiškinta, kaip apskaičiuota pareiškėjo socialinio draudimo pensija, stažas). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekelia ginčo dėl informacijos nesuteikimo (nereiškia reikalavimo dėl įpareigojimo suteikti informaciją). VSDFV Kauno skyriaus informacinio pobūdžio 2024 m. gegužės 21 d. raštu nebuvo nustatytos pareiškėjo teisės ar pareigos, todėl argumentai dėl tokio pobūdžio sprendimų, jų galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, galėtų būti reiškiami ir vertinami tik nagrinėjant ginčą dėl galutinio sprendimo.

Remdamasis išdėstytais argumentais bei atsižvelgęs į tai, kad VSDFV Kauno skyriaus Rašto ir VSDFV Sprendimo panaikinimas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, teismas administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Nutraukęs administracinę bylą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi bylos procesinė baigtis nesukelia materialinių teisinių pasekmių nei vienai proceso šaliai.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutartį ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais. Teismas nepagrįstai vertino, kad ginčo objektu turėjo būti vėlesnis VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas dėl išankstinės pensijos skyrimo bei nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas į atsakovą dėl stažo patikslinimo kreipėsi dar iki išankstinės pensijos skyrimo – 2024 m. gegužės 6 d. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi 2024 m. gegužės 6 d. su prašymu ne tik paaiškinti, kodėl neįskaičiuotas į jo stažą laikotarpis nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d., bet ir patikrinti duomenis ir nustatyti, ar jo iki tol sukauptas darbo stažas yra teisingai apskaičiuotas bei įtraukti ginčo laikotarpį į stažą.

Pareiškėjas vertina, kad Rašte yra pateiktas ne tik informacinio pobūdžio atsakymas, bet ir faktinis sprendimas į jo stažą neįskaityti laikotarpio nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d., todėl Raštas ir VSDFV Sprendimas dėl Rašto, kuriuo buvo neįskaitytas stažas, neabejotinai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Kadangi Rašte buvo atsisakyta įskaityti prašomą laikotarpį į pareiškėjo stažą, jis tiesiogiai nulėmė jo pensijos dydį. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo iniciatyva buvo pradėta administracinė procedūra, ginčo nagrinėjimas neteismine tvarka, o vėliau ir teismo procesas, tačiau priėmė sprendimą dėl pensijos skyrimo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčijamuose atsakovo ir VSDFV sprendimuose nurodyta ir jų apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas ir pasinaudojo. VSDFV Sprendime nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai rėmėsi Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 papunkčiu ir neįskaitė ginčijamo laikotarpio į pareiškėjo darbo stažą.

Pareiškėjas pažymi ir tai, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. (10.11E)DVS-36351 sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir pasiūlė suformuluoti reikalavimą jo atžvilgiu. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kurį teismas priėmė nagrinėti.

Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad teismas konstatuodamas, jog skundžiami administraciniai aktai nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, nepagrįstai vadovavosi nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015), nes tai nėra analogiškos administracinės bylos, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios ar panašios į bylos aplinkybes, kurios yra nustatytos nagrinėjamoje byloje. Be to, teismas, manydamas, kad turėjo būti skundžiamas ir vėlesnis atsakovo sprendimas, turėjo padėti pareiškėjui tinkamai įgyvendinti jo procesines teises, t. y. teisę apskųsti vėlesnį VSDFV Kauno skyriaus sprendimą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsnyje.

Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundžiami VSDFV Kauno skyriaus Raštas ir VSDFV Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių (yra tarpiniai), pareiškėjas neginčija VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dėl išankstinės pensijos pareiškėjui skyrimo, administracinę bylą nutraukė.

Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas nepagrįstai administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. konstatavęs, jog skundžiami Raštas ir Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi akivaizdu, jog ginčijami aktai sukelia jam teisines pasekmes. Administracinė procedūra dėl stažo buvo pradėta anksčiau nei priimtas sprendimas dėl pensijos skyrimo. Skundžiamame Rašte atsisakyta įskaičiuoti ginčijamą laikotarpį į stažą pensijai gauti, VSDFV Sprendime nurodė, jog stažas neįskaičiuotas pagrįstai, taigi šie aktai turėjo įtakos VSDFV Kauno skyriui priimant vėlesnį sprendimą dėl pensijos skyrimo. Be to teismas šiuo atveju nebuvo aktyvus ir neišaiškino pareiškėjui teisės teikti ginčyti VSDFV Kauno skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą dėl pensijos skyrimo.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Administracinė byla nutraukiama pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą nėra. Konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).

Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 103 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 6 d. su prašymu „Dėl stažo patikslinimo“ kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas paaiškinti, kodėl nėra nurodytas stažas nuo 1984 m. iki 1991 m., kai jis dirbo kariniame dalinyje. Kadangi ketina kreiptis dėl išankstinės pensijos skyrimo, prašė sutikrinti stažą.

VSDFV Kauno skyrius, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, ginčijamame Rašte paaiškino pensijos skyrimo ir mokėjimo tvarką bei nurodė, kad pagal darbo knygelės įrašus, pareiškėjas laikotarpiu nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. atliko karinę tarnybą Kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Ypatingojo archyvo pateiktus tarnybos lapo ir asmeninių kortelių įrašus pareiškėjas buvo priimtas 2 metų laikotarpiui į virštarnybinę karinę tarnybą KGB SSRS ir pasiųstas dirbti vairuotoju į Lietuvos SSR KGB skyrių, vėliau tarnybos laikas buvo tęsiamas iki 1992 m. balandžio 2 d. Taigi įrašai patvirtina, jog pareiškėjas tarnavo, o ne dirbo. Duomenų, kad pareiškėjas perėjo tarnauti Lietuvos Respublikai VSDFV Kauno skyrius neturi. Vadovaudamasis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 papunkčiu, VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad į pareiškėjo stažą neįskaitytas tarnybos Kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d. Nurodė šio Rašto apskundimo tvarką. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Raštu, su skundu kreipėsi į VSDFV, kuris skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Sprendime nurodė stažo apskaičiavimo tvarką, taip pat, kad VSDFV Kauno skyrius Rašte teisingai rėmėsi Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.6 papunkčiu ir nepagrįstai rėmėsi Nuostatų 19 punktu, tačiau šis trūkumas nesudaro pagrindo Raštą laikyti neteisėtu bei jį panaikinti. VSDFV pareiškėjo skundą atmetė, išaiškino Sprendimo apskundimo tvarką.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 27 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių prašydamas skirti jam socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją. VSDFV Kauno skyrius 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-79613 nusprendė skirti pareiškėjui 576 Eur išankstinę senatvės pensiją nuo 2024 m. liepos 27 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d. Apskaičiuodamas pareiškėjo socialinio draudimo išankstinės senatvės pensiją 2024 m. liepos 27 d., atsakovas neįskaičiavo į stažą laikotarpio nuo 1984 m. balandžio 2 d. iki 1991 m. rugpjūčio 26 d., kuomet jis dirbo SSRS valstybės saugumo komiteto sistemoje (struktūrose).

Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką VSDFV skyriaus ir VSDFV sprendimai dėl stažo (ne)įskaitymo gali būti ginčo objektu teisme (žr., pvz. 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-712-602/2021, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1109-1188/2025 ir kt.). Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šiuo atveju Raštas ir Sprendimas yra tarpiniai, sudarę prielaidą priimti galutinį sprendimą, kuriuo pareiškėjui paskirta išankstinė senatvės pensija, ir kurio pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pradėjo dvi savarankiškas administracines procedūras (dėl stažo patikslinimo ir išankstinės senatvės pensijos skyrimo), kurių metu buvo priimti savarankiški administraciniai sprendimai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog skundžiamas Raštas ir Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. neturi jokios įtakos jo materialiosioms teisėms, turėtų būti nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne bylą nutraukiant. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria administracinė byla buvo nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), t. y. užbaigdamas bylą nepriėmus sprendimo, pažeidė proceso teisės normas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą, nes nėra pagrindo spręsti, jog skundžiami VSDFV Kauno skyriaus Raštas ir VSDFV Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir yra tarpiniai. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan