Legislator Case Law & Legislation
e516ae65-a383-4b15-8aa7-5eb4d7b5f2d4 AI generated

e516ae65-a383-4b15-8aa7-5eb4d7b5f2d4 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e516ae65-a383-4b15-8aa7-5eb4d7b5f2d4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 257,42 Eur skolos, 1 065,52 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, niekine ir negaliojančia;

Legislator headnote

AI generated

e516ae65-a383-4b15-8aa7-5eb4d7b5f2d4 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas pažymėjo, jog 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutarties sudarymo metu galiojusioje CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, jog paskolos sumai virÅ¡ijus 2 000 Lt paskolos sutartis turi bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, tiek suraÅ¡ant vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , tiek ir apsikeičiant raÅ¡tais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios Å¡alies paraÅ¡Ä , o kitais atvejais gali bÅ«ti sudaryta žodžiu (žodine forma).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-1858-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17881-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.8.; 2.6.29.4.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Salvador ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui S. U. dėl skolos priteisimo ir atsakovo S. U. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. B. dėl skolos priteisimo ir sutarties pripažinimo niekine. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo S. U. 37 650,60 Eur skolÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alis siejo ilgalaikiai, pasitikėjimu grindžiami sutartiniai santykiai, ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ veikė atsakovo vardu kaip jo įgaliotas asmuo tvarkant įvairius klausimus, susijusius su atsakovo žemėmis, miÅ¡ku. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas užsiėmė nekilnojamojo turto (žemė sklypų) supirkimu, todėl skolindavosi iÅ¡ trečiųjų asmenų, įskaitant ieÅ¡kovÄ , įvairias pinigų sumas, o skolindamas atsakovui tik kartais sudarydavo raÅ¡ytines sutartis.

IeÅ¡kovas su atsakovu 2010 m. sausio 26 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 27 803,52 Eur (96 000 Lt), o atsakovas pinigų gavimo faktÄ patvirtino pasiraÅ¡ydamas, jog pinigus gavo. Nurodė, kad žodžius „AÅ¡, S. U., pinigus gavau“, atsakovas įrašė ieÅ¡kovui matant savo ranka, ar sutartis pasiraÅ¡yta vienu egzemplioriumi, nepamena. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus iki 2010 m. gegužės 26 d. nesilaikė. Kadangi paskolos sutartyje nustatytas 5 proc. metinių palÅ«kanų dydis, todėl už 7 metus ir 1 mėn. IeÅ¡kovo paskaičiavimu susidarė 9 847,08 Eur palÅ«kanų suma.

PaaiÅ¡kino, jog pinigų skolinti nenorėjo, tačiau atsakovo praÅ¡ymu paskolino. Sutarties tekstÄ atsivežė atsakovas, o kas jÄ parengė, nežino. Atsakovui pinigus perdavė grynais. Nurodė, kad atsakovÄ kiekvienais metais ragino žodžiu grÄ Å¾inti paskolÄ , tačiau ji grÄ Å¾inta nebuvo. Su atsakovu santykiai buvo geri, tačiau ėmusis veiksmų dėl paskolos grÄ Å¾inimo, santykiai pablogėjo.

3. Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas jam pats yra skolingas, o skola susidarė už parduodamÄ sklypÄ (duomenys neskelbtini) į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ atsakovui 2006 m. spalio 23 d. pervedus 2 896 Eur (10 000 Lt). Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas sklypo nepardavė, tačiau pinigų negrÄ Å¾ino ir liko skolingas atsakovui 2 809 Eur (9 700 Lt). Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovas jam siÅ«lė sudaryti fiktyviÄ paskolos sutartį dėl mokesčių, tačiau atsakovas tokios sutarties sudaryti nesutiko.

Atsakovo teigimu, jis 2001 m. liepos 11 d. ieÅ¡kovui iÅ¡davė įgaliojimÄ atkurti nuosavybės teises, tačiau ieÅ¡kovas nepranešęs atsakovui iÅ¡kirto miÅ¡kÄ , dėl ko atsakovas buvo nubaustas. Be to, 2005 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas ieÅ¡kovui iÅ¡davė įgaliojimÄ parduoti atkurtÄ miÅ¡kÄ , ieÅ¡kovas sklypÄ pardavė, tačiau pinigus pasiliko sau, nurodydamas, jog nupirks kitÄ Å¾emės sklypÄ . Atsakovo manymu, jis ieÅ¡kovui neskolingas. Nurodė, jog pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo niekada nesiskolino, o ieÅ¡kovas, grÄ Å¾indamas pinigus, paprašė įraÅ¡yti ant sulankstyto ir priraÅ¡inėto popieriaus, jog atsakovas gavo 300 Lt ir paraÅ¡yti žodžius „AÅ¡, S. U., pinigus gavau“.

4. Atsakovas S. U. pareiškė priešieškinį, kuriame prašė:

1) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 257,42 Eur skolos, 1 065,52 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

2) pripažinti 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, niekine ir negaliojančia;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo nesiskolino, paskolos sutarties nesudarė. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas 2010 metų sausio mėnesį pats grÄ Å¾ino atsakovui dalį skolos 86,88 Eur (300,00 Lt) ir paprašė atsakovÄ pasiraÅ¡yti apie gavimÄ . Atsakovas įtaria, kad vėliau ant Å¡io atsakovo įraÅ¡o apie dalį skolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas atspausdino paskolos tekstÄ , suklastodamas 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutartį.

5. IeÅ¡kovas atsiliepime su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir iÅ¡ to kylančias teisines pasekmes. Nurodė, kad atsakovas nepridėjo jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti, be to, atsakovas praleido 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi atsakovas, jo paties teigimu, apie galimai pažeistas teises dėl avanso negrÄ Å¾inimo sužinojo 2007 metų viduryje, kai tuo tarpu ieÅ¡kinį reiÅ¡kia tik 2019 m. vasaros pabaigoje, t. y. praėjus daugiau kaip 12 metų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino.

7. Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – 2001 m. liepos 11 d. įgaliojimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2002 m. liepos 2 d. atsakovui iÅ¡duotÄ leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , už kurį pagal įgaliojimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), veikė ieÅ¡kovas, 2005 m. rugpjūčio 5 d. įgaliojimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ 2001-2006 metais saistė tarpusavio bendradarbiavimo santykiai, o ieÅ¡kovas atsakovo praÅ¡ymu ir pavedimu atlikdavo tam tikrus teisinius veiksmus, susijusius su žemės sklypų valdymu, nuosavybės teisių į juos įgijimu. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina jog santykiai tarp Å¡alių tęsėsi ir po 2006 m.

8. Teismas pažymėjo, jog 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutarties sudarymo metu galiojusioje CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, jog paskolos sumai virÅ¡ijus 2 000 Lt paskolos sutartis turi bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, tiek suraÅ¡ant vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , tiek ir apsikeičiant raÅ¡tais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneÅ¡imais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios Å¡alies paraÅ¡Ä , o kitais atvejais gali bÅ«ti sudaryta žodžiu (žodine forma).

Teismo teigimu, esminis paprastos raÅ¡ytinės formos sutarties požymis yra visų sutarties Å¡alių valios iÅ¡reiÅ¡kimas raÅ¡tu, raÅ¡ytinės formos sutartį pasiraÅ¡o jÄ sudarantys asmenys. Taip pat pažymėjo, kad esant realinei paskolos sutarčiai, pagal teismų praktikÄ Ä¯rodyti, jog paskola suteikta, tenka pareiga kreditoriui, o paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ turi įrodyti skolininkas. Teismo teigimu, pagal kasacinio teismo praktikÄ prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

9. Teismui, remiantis atsakovo paaiÅ¡kinimais, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 4 d. ekspertizės akto Nr. 11-337(19) iÅ¡vadomis, nekilo abejonių, kad 2010 m. sausio 26 d. sutartyje įraÅ¡as „aÅ¡ S. U. pinigaus gavau (paraÅ¡as) 2010.01.26“ yra padarytas atsakovo. Tačiau pažymėjo, jog byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindÄ vertinti tikėtina aplinkybę, kad atsakovas neturėjo valios pasiskolinti iÅ¡ ieÅ¡kovo 96 000 Lt, o paskolos sutartyje padarytu įraÅ¡u neketino patvirtinti ir nepatvirtino 96 000 Lt perdavimo jam fakto.

10. Konstatavo, jog sudaryta paskolos sutartis turi akivaizdžių trÅ«kumų, kurių ieÅ¡kovas nepaneigė. Pažymėjo, jog sutartis yra ant nestandartinio lapo, joje ties rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u „AÅ¡ S. U. pinigus gavau (paraÅ¡as) 2010.01.26“ yra skersinė lapo lenkimo žymė, per kuriÄ sulenkus popierių tekstas nėra matomas, o popieriaus lapas turi mechaninį pažeidimÄ per visÄ plotÄ . Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės J. V. 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-399(19) nurodyti mechaniniai pažeidimai, jų iÅ¡sidėstymas ir pobÅ«dis sudaro pagrindÄ vertinti kaip tikėtinus atsakovo paaiÅ¡kinimus, jog rankraÅ¡tinio įraÅ¡o 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutartyje padarymo metu dokumentas atsakovui buvo paduotas tokiu bÅ«du (su kitais dokumentais, kuriais jo dalis vienu ar kitu bÅ«du, sÄ moningai ar nesÄ moningai, buvo uždengta), jog visa apimtimi atsakovo nebuvo matomas, o atsakovui dedant paraÅ¡Ä ant popieriaus jis galėjo objektyviai nematyti viso popieriaus lapo dėl jo uždengimo.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus dėl padarytų mechaninių pažeidimų atplėšiant vokÄ , kuriame buvo sutarties originalas, paneigia ekspertės nustatyta aplinkybė tiriant eksperimentinius pavyzdžius, jog atplėšiant vokÄ eksperimentinis lapas pažeidžiamas tik iÅ¡ vienos lenkimo žymės pusės, o ne iÅ¡ abiejų, kaip yra tiriamajame dokumente.

11. Teismas pažymėjo, jog atsakovo argumentų dėl paskolos sutarties teksto nebuvimo (galėjimo nematyti) ant popieriaus lapo darant rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä ir dedant paraÅ¡Ä tikėtinumo nepaneigia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės J. V. 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-399(19) padaryta iÅ¡vada, jog tiriant rastas tonerio daleles kategoriÅ¡kai ar didesnės tikimybės iÅ¡vadai, kad 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutartyje pirmiau padarytas rankraÅ¡tinis įraÅ¡as „AÅ¡ S. U. pinigus gavau 2010.01.26“, o po to spausdintuvu iÅ¡spausdintas tekstas, padaryti nepakanka nustatytų požymių.

12. Spręsdamas dėl atsakovo valios pasiraÅ¡yti 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutartį teismas vertino ne tik paskolos sutarties turinį, tačiau ir sutarties sudarymo aplinkybes. Pažymėjo, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo valiÄ sudaryti paskolos sutartį. Teismo teigimu, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, liudijančių skubų atsakovo poreikį pinigams laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2010 m. gegužės 26 d., nepagrįsta atsakovo iniciatyva dėl paskolos sutarties sudarymo, o abejones atsakovo valios buvimu kelia ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, jog skolindamas didelę pinigų sumÄ atsakovui iÅ¡ esmės nesidomėjo sumos reikalingumu bei ketinimu jÄ grÄ Å¾inti, juolab kad ji turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta per gana trumpÄ 4 mėnesių terminÄ .

Teismas taip pat nenustatė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieÅ¡kovas atsakovui pinigus pagal raÅ¡ytines sutartis skolino ne pirmÄ kartÄ , o atsakovas pinigus grÄ Å¾ino. Pažymėjo, kad abejones ieÅ¡kovo argumentais kelia ir tai, jog paskolos sutarties sudarymo metu 2010 m. sausio 26 d. ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ dar saistė iki tol buvę bendradarbiavimo santykiai, kuriuos atsakovas nurodo nutrÅ«kus nuo 2006 m., po to kai nei jo broliui, nei jam taip ir nebuvo parduotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), už kurį pinigus atsakovas pervedė ieÅ¡kovui.

13. Teismas sprendė, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina ir 96 000 Lt perdavimo atsakovui fakto. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs aplinkybę, jog pinigų perdavimo faktas grindžiamas tik Å¡alių pasiraÅ¡ytos 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutarties sÄ lyga, jog ieÅ¡kovas perduoda atsakovui jo gaunamÄ sumÄ Å¡ios sutarties sudarymo metu, o atsakovas jÄ priima. Teismas nenustatė, jog kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtintų paskolos dalyko perdavimo faktÄ .

14. Kadangi tarp Å¡alių nesusiformavo paskolos teisiniai santykiai, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 37 650,60 Eur skolos priteisimo bei atsakovo prieÅ¡inį reikalavimÄ dėl 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

15. Teismas taip pat netenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl skolos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ saistė pavedimo teisiniai santykiai 2005 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo ieÅ¡kovui iÅ¡duoto įgaliojimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, kurių metu ieÅ¡kovas, veikdamas atsakovo vardu, įgijo 5 000 Lt (1 448,10 Eur) už atsakovui priklausiusio žemės sklypo pardavimÄ . Kadangi pasibaigus pavedimo santykiams 2006 m. vasario 25 d. ieÅ¡kovas negrÄ Å¾ino atsakovui pinigų, konstatavo, jog atsakovas įrodė reikalavimo teisę dėl 1 448,10 Eur grÄ Å¾inimo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinęs raÅ¡ytinius įrodymus taip pat nustatė, jog atsakovas turi teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo 9 700 Lt (2 809,32 Eur), pervestus kaip avansÄ ieÅ¡kovui už ketinamÄ Ä¯sigyti iÅ¡ jo žemę. Nors atsakovo reikalavimo teisė ieÅ¡kovui buvo įrodyta, teismas taikė ieÅ¡kinio senatį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl skolos priteisimo netenkino. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinio senatis taikytina ir iÅ¡vestiniam atsakovo reikalavimui dėl palÅ«kanų priteisimo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 16. IeÅ¡kovas (apeliantas) A. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 37 650,60 Eur skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas;

2) civilinę bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus: 16.1. IeÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, tarp jų ir paskolos raÅ¡telio originalas. Atsakovo skolÄ patvirtina taip pat civilinės bylos nagrinėjimo metu gauti papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai, paaiÅ¡kinimai dėl pinigų perdavimo ir paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo aplinkybių. Teismo paskirta ekspertizė nepagrindė paskolos sutarties suklastojimo fakto.

Todėl pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas rungimosi principÄ , neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo. 16.2. Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog padarydamas įraÅ¡Ä atsakovas neturėjo valios pasiskolinti iÅ¡ ieÅ¡kovo 96 000 Lt ir savo paraÅ¡u nepatvirtino reikalaujamos priteisti sumos fakto. Pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177 straipsniu, o rėmėsi tik vidiniu įsitikinimu, kuris grindžiamas subjektyviais kriterijais, turinčiais reikÅ¡mės rungimosi ir įrodinėjimo principų pažeidimui. 16.3.

Vertindamas byloje esančių įrodymų visumÄ pirmosios instancijos teismas rėmėsi dviprasmiÅ¡ka ekspertės iÅ¡vada. Vienu atveju ekspertė nurodė tikėtina, kad 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutartyje pirmiau padarytas rankraÅ¡tinis įraÅ¡as „AÅ¡ S. U. pinigus gavau (paraÅ¡as) 2010-01-26, o po to spausdintuvu iÅ¡spausdintas tekstas“, tačiau kartu pažymėjo, jog nėra metodikos eiliÅ¡kumui, pirmiau padarytas įraÅ¡as ar mechaniniai pažeidimai, nustatyti. Todėl nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neturėjo valios skolinti iÅ¡ ieÅ¡kovo 96 000 Lt. 16.4.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas turėjo pakankamai praktinės patirties tvarkant bei pasiraÅ¡ant teisines ir finansines pasekmes turinčius dokumentus. Dėl to atsakovo parodymai, susiję su apgavyste, turėjo bÅ«ti vertinami kaip niekiniai, sprendime nurodant, jog ieÅ¡kovas neturėjo valios apgauti atsakovo. Taip pat skundžiamame sprendime neatsižvelgta į tai, jog paskolos sudarymo metu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nebuvo konfliktų ar finansinių ginčų, su atsakovu ir toliau buvo bendraujama bei vykdoma Å«kinė – komercinė veikla.

17. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

20. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 21. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintÄ Â CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

23. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovo apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių argumentų bei iÅ¡skirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti daroma iÅ¡imtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis raÅ¡ytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, iÅ¡dėstytais procesiniuose dokumentuose, iÅ¡ jų ir apeliaciniame skunde.

24. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ . Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apelianto praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl apeliacinio skundo argumentų 25. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl paskolos priteisimo, nustatant, jog Å¡alių sudarytos paskolos sutarties turinys nepatvirtina pinigų perdavimo aplinkybės, o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai nepatvirtina paskolos gavėjo valios sudaryti paskolos sutartį.

Taigi byloje keliamas klausimas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių pinigų perdavimÄ kaip paskolos sutarties galiojimo sÄ lygÄ , taip pat įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklių, esant ginčui dėl paskolos sutarties (ne)sudarymo aplinkybių bei procesinės teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, taikymo ir aiÅ¡kinimo.

26. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2010 m. sausio 26 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė raÅ¡ytinę paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 96 000 Lt (27 803,52 Eur) iki 2010 m. gegužės 26 d. (t.1., b. l. 3). Paskolos sutartyje Å¡alys nurodė, kad atsakovas skolinasi pinigus asmeniniams poreikiams (2 punktas), ieÅ¡kovas perduoda atsakovui jo gaunamÄ pinigų sumÄ Å¡ios sutarties sudarymo metu, o atsakovas jÄ priima ir tai patvirtina sutarties sudarymo faktu (3 punktas), atsakovas, o praleidęs terminÄ prievolei įvykdyti ir skolai grÄ Å¾inti, įsipareigoja ieÅ¡kovui mokėti 5 procentų dydžio kasmetines palÅ«kanas (4 punktas).

Paskolos sutartyje šalys taip pat nurodė, kad sutartis sudaroma vienu egzemplioriumi, kuris atiduodamas ieškovui (5 punktas). 2010 m. gegužės 26 d. paskolos sutartyje ties grafa „aš, skolininkas S. U., paskolintus pinigus – 96 000 (devyniasdešimt šešių tūkstančių litų) Lt gavau (rašoma skolininko ranka ir žodžiais)“ yra rankraštinis įrašas „Aš S. U. pinigus gavau (parašas) 2010.01.26“, o ties toliau sekančiu įrašu „Aš, kreditorius A. B., pinigus S. U. paskolinau ir perdaviau“ – „A.

B. (paraÅ¡as) 2010.01.26“. IeÅ¡kovas, remdamasis paskolos sutartimi, reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl joje nurodytos 96 000 Lt (27 803,52 Eur) sumos priteisimo.

27. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Å¡ios aplinkybės bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo sudaro įrodinėjimo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

28. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (t. y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui.

Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant pavartotÄ terminijÄ , gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

30. Apeliantas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu visų pirma grindė tuo, jog reikalavimo pagrįstumÄ patvirtina tiek byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek pateiktas 2020 m. sausio 26 d. sutarties originalas bei paaiÅ¡kinimai dėl pinigų perdavimo ir paskolos sutarties suraÅ¡ymo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo nurodyta nutarties 23 punkte, paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl vien tik tokios sutarties originalo pateikimas dar nepagrindžia tarp Å¡alių buvusių paskolos teisinių santykių, o turi bÅ«ti įrodytas paskolos sutartyje nurodytos 96 000 Lt sumos perdavimo atsakovui faktas. Ä®vertinusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentui, jog pinigų perdavimo faktas nurodytas tik pateiktoje 2020 m. sausio 26 d. paskolos sutartyje, tačiau atsakovas ginčija rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žAÅ¡ S. U. pinigus gavau (paraÅ¡as) 2010.01.26“, nurodydamas, jog tokiu įraÅ¡u priėmė ieÅ¡kovo 300 Lt skolos jam grÄ Å¾inimÄ .

Nors apeliantas nesutikdamas su priimtu sprendimu pažymi, kad pinigų perdavimo faktÄ patvirtina ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, tačiau tai yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginys, kadangi nenurodyti konkretÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, pagrindžiantys egzistavus paskolos sutarties dalykÄ (CPK 178 straipsnis). Apelianto argumentas, jog atlikta ekspertizė nepatvirtina paskolos sutarties suklastojimo aplinkybės, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti pinigų perdavimo atsakovui, kadangi ne vien tik suklastojimo fakto nebuvimas nulemia egzistavusį paskolos dalykÄ .

Viena vertus, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, ekspertizės aktas yra vienas iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų ir jis vertintinas pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, kartu su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-399(19) padarytų iÅ¡vadų apie paskolos sutarties mechaninius pažeidimus bei apelianto teiktus paaiÅ¡kinimus dėl pažeidimų atsiradimo aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai apie tikėtinÄ aplinkybę, jog atsakovui padarant rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä dokumentas galėjo bÅ«ti paduodamas tokiu bÅ«du, kad galėjo bÅ«ti visa apimtimi nematomas.

32. Apeliantas nesutikimÄ su skundžiamu sprendimu motyvuoja ir tuo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovo valios neturėjimo pasiskolinti 96 000 Lt padaryta pažeidžiant CPK 177 straipsnį ir remiantis tik vidiniu subjektyviu įsitikinimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors CPK 177 straipsnyje reglamentuojama, kas laikytina įrodymais, jų nustatymo priemonės, tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl atsakovo valios pasiraÅ¡yti 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodomu įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu.

33. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant įrodymus lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių parodymus pagal CPK 185 straipsnį turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

35. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas, spręsdamas dėl atsakovo valios sudaryti paskolos sutartį, vertino paskolos sudarymo aplinkybes, tarp jų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl kilusios iniciatyvos, atsakovo poreikį, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus dėl domėjimosi paskolos grÄ Å¾inimo galimybėmis, Å¡alis saisčiusius bendradarbiavimo santykius, atsakovo turėtÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ , taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimų nuoseklumÄ ir kt.

Nors apeliantas kvescionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais vertinta, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutarties sudarymo metu saistė tarpusavio bendradarbiavimo santykiai, tačiau apelianto argumentai yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepaneigia apylinkės teismo argumentų (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis), taigi prieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantas, vidinis teismo įsitikinimas nelaikytinas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ir aplinkybė, jog ieÅ¡kovas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinka, juos interpretuoja kitaip, nei tai darė teismas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Dėl procesinės bylos baigties 36. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumÄ , nepažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 38. CPK  normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi apeliantui atidėtas 1 053 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundÄ iki apeliacinio teismo sprendimo ar kitokio procesinio dokumento, kuriuo bus užbaigta civilinė byla, priėmimo. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkintinas, iÅ¡ apelianto priteistinas 1 053 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: ieÅ¡kovo A.

B. apeliacinio skundo netenkinti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 053 Eur (vienas tÅ«kstantis penkiasdeÅ¡imt trys Eur) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Andrutė Salvador Eglė SurgailienėVie