2020-02-19 Nr. AB-3601-3-61-3-00344-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-185-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00344-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), jį patikslino (b. l. 12, 26, 80) prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. 96-104 (toliau – ir 2018 m. sausio 9 d. raštas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 2018 m. vasario 20 d. raštą Nr. 25-586 (toliau – ir 2018 m. vasario 20 d. raštas); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. yra kalinamas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas pažymėjo, kad serga (duomenys neskelbtini) ir jam yra išsivystęs (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Nuo 2017 m. birželio 12 d. gydytoja rekomendavo, kad į pasivaikščiojimų kiemelį pareiškėjas būtų vedamas du kartus po 45 min. Šių rekomendacijų Lukiškių TI-K laikėsi iki 2018 m. sausio 1 d. Vėliau gydytoja jo prašymo netenkino ir nepratęsė rekomendacijos, motyvuodama tuo, kad jis ne kiekvieną kartą eina pasivaikščioti. Šiuo metu į pasivaikščiojimo kiemelį yra vedamas tik vieną kartą ir visada tik 8:45 val.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad ne kartą rašė skundus Lukiškių TI-K, kad pasivaikščiojimų laikas turėtų būti keičiamas, kadangi jis visuomet yra išvedamas pasivaikščioti 8:45 val., nors kitame poste laikomi asmenys yra išvedami pasivaikščioti 13:30 val.

4. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K atsakyme į jo skundą klaidingai nurodo, kad visi suimtieji (nuteistieji) pasivaikščioti vedami tuo pačiu metu, kadangi pasivaikščiojimo kiemelių iš viso yra 50 ir visi asmenys negali vienu metu būti išvesti pasivaikščioti. Pareigūnai asmenis veda pasivaikščioti rytais, nes tuomet daug kas atsisako pasivaikščioti. Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentas raštuose nukrypsta nuo skundo esmės, kadangi neatsako, kodėl pareiškėjas buvo vedamas 8:45 val. Pareiškėjo manymu, turėtų būti sudarytas slenkantis pasivaikščiojimų grafikas. Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščioti 90 min. negali, kadangi serga (duomenys neskelbtini) ir turi dažnai šlapintis. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 20 d. pasivaikščiojimų tvarka kažkiek pagerėjo, kadangi per savaitę pasivaikščioti buvo išvedamas 4 kartus po pietų ir 3 kartus iš ryto. Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas teigė patyręs nepatogumų.

5. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai) atsiliepimuose (b. l. 41–43, 109–110) su pareiškėjo skundu ir patikslintais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

6. Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytoja 2017 m. birželio 12 d. rekomendavo, esant galimybei, pareiškėją vesti pasivaikščioti 2 kartus per dieną po 45 min. Nurodytas įrašas yra rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio. Atsakovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji vedami pasivaikščioti, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore tvarką bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke (toliau – ir Dienotvarkė). Lukiškių TI-K neturi galimybės išvesti konkretų suimtąjį ar nuteistąjį jam patogiu ar pageidaujamu metu, kadangi organizuojamas pasivaikščiojimas gryname ore yra vykdomas nuosekliai ir išvedimo laikas priklauso nuo asmenų, išreiškusių norą pasivaikščioti gryname ore skaičiaus.

7. Atsakovo teigimu, vadovaujantis bendra įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kad teigia, o ne tas, kas neigia. Pareiškėjas nenurodo konkrečių atvejų, kai Lukiškių TI - K administracija neišnagrinėjo arba netinkamai išnagrinėjo jo prašymą, pareiškimą ar skundą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. gruodžio 4 d. apie 8:45 val. pareiškėjui buvo pasiūlyta pasivaikščioti gryname ore, tačiau jis atsisakė. Apie 10:20 val. pareiškėjui pakartotinai buvo pasiūlyta pasivaikščioti, tačiau jis taip pat atsisakė. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo galimybe pasivaikščioti du kartus po 45 min. per dieną bei pasirinkti pasivaikščiojimo laiką, buvo tinkamai ir išsamiai pareiškėjui išaiškintos Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 9 d. raštu.

8. Atsakovo manymu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas patikslintuose skunduose, skųsdamas Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštą, iš esmės nepateikė bylai aktualių naujų aplinkybių ir faktų. Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 9 d. raštas yra parengtas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Atsakovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K rašte pateikiamas aplinkybių vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie darytų įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, nėra nustatyti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, ginčijamas Lukiškių TI-K raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu (b. l. 164–169) pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl, pareiškėjo manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, paliko nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 9 d. rašto ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 20 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas iš pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad jis visuomet būdavo vedamas pasivaikščioti tuo pačiu metu, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – tik vieną kartą per dieną.

12. Teismas, vertindamas Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 9 d. rašto ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 20 d. rašto teisėtumą ir pagrįstumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1–2 dalių, 113, 117 straipsnių nuostatomis.

12.1. Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau nei 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

12.2. BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 straipsnio 2 dalis). BVK 113 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė. Pagal BVK 117 straipsnį, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems.

13. Teismas vertino byloje pateiktą Dienotvarkę, iš kurios matyti, kad darbo dienomis nuo 8:20 val. iki 12:00 val. ir nuo 13:30 val. iki 17:30 val. asmenims, be kita ko, vykdomas pasivaikščiojimas. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai įtvirtina, jog pasivaikščiojimai turi vykti dienos metu, tačiau kitų sąlygų (pvz., jog pasivaikščiojimai skirtingą savaitės dieną turėtų būti organizuojami skirtingomis valandomis) nenustato. Teisės aktai taip pat neįtvirtina galimybės išvesti konkretų suimtąjį ar nuteistąjį jam patogiu ir pageidaujamu metu. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, kuomet pareiškėjas būdavo vedamas pasivaikščioti 8:45 val.

14. Teismas, išanalizavęs ginčijamų raštų turinį, darė išvadą, kad juose pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta išvedimo pasivaikščioti tvarka, ginčijami raštai atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas – yra pagrįsti objektyviais duomenimis, motyvuoti, nurodyta jų apskundimo tvarka, pasirašyti įgalioto asmens. Teismo vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštų turiniu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime nereiškia šių raštų neteisėtumo ir nepagrįstumo.

15. Teismas pažymėjo, kad po pareiškėjo kreipimosi į Kalėjimų departamentą, Lukiškių TI - K 2018 m. vasario 20 d. patvirtino Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore grafiką, kuriame nurodomi skirtingi suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore išvedimo laikai. Tai reiškia, kad buvo atsižvelgta į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, dėl ko nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo pagerintos kalinimo sąlygos, nors Lukiškių TI-K nebuvo įpareigota koreguoti suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščioti įvairiu paros metu išvedimo pasivaikščioti grafiko.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl išvedimo pasivaikščioti du kartus per dieną, nustatė, kad iš byloje esančio Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2017 m. birželio 12 d. Medicininio pažymėjimo Nr. 56-409 matyti, kad gydytoja rekomendavo, jog, esant galimybei, pareiškėjas iki 2017 m. gruodžio 31 d. būtų vedamas pasivaikščioti dvejus kartus. Teismo nuomone, nurodytas įrašas yra rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio. Teismas darė išvadą, kad nurodytose SVĮ ir BVK nuostatose nėra įtvirtintas kelių kartų asmenų pasivaikščiojimas gryname ore, kurio bendra trukmė neviršytų SVĮ ir BVK nustatytos trukmės, pareiškėjas neneigė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. yra vedamas pasivaikščioti, todėl teismas neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nenustatė.

17. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nurodė, kad neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, atlyginimo nagrinėjimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1, 2, 3, 8 dalimis, pareiškėjui išaiškino, kad, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, pareiškėjo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Lukiškių TI-K, prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą pareiškėjas privalo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo. Teismas nurodė, kad

pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (byloje tokių duomenų nėra ir pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčija) ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, todėl šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą.

18. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 174) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą, priteisti 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 9 d. raštą ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 20 d. raštą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išvedimo pasivaikščioti du kartus per dieną, dėl pasivaikščiojimo vedimo tvarkos, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad į pasivaikščiojimų kiemelį pareiškėjas buvo vedamas tuo pačiu laiku 8:45 val. 2016 m. rugsėjo 23 d.–2017 m. birželio 12 d. ir 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. vasario 20 d., iš viso 11 mėnesių. Pareiškėjo teigimu, tokiais veiksmais Lukiškių TI-K tyčia jam sudarė nepatogumų, nes pasivaikščiojimo laikas turėjo būti kaitaliojamas. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. birželio 12 d.–2018 m. sausio 1 d. buvo vedamas du kartus per dieną ir dėl to pretenzijų neturi.

21. Atsakovas ir atsakvoo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) atsiliepime (b. l. 188–191) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Lukiškių TI-K atsiliepime apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su valstybės civiline atsakomybe ir pareiškėjo pareiga įrodyti neturtinės žalos atsiradimą ir jos dydį. Lukiškių TI-K manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei objektyviai įvertino situaciją, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 180–182). Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus bei mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 9 d. rašto ir Kalėjimų departamento 2018 m. vasario 20 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl to, kad nuo atvykimo į Lukiškių TI-K (2016 m. rugsėjo 23 d.) pasivaikščioti buvo vedamas tuo pačiu laiku (8:45 val.), o nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo vedamas pasivaikščioti tik vieną kartą ir tuo pačiu laiku (8:45 val.), atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad teisės aktai nustato, jog pasivaikščiojimai turi vykti dienos metu, tačiau kitų sąlygų (pvz., jog pasivaikščiojimai skirtingą savaitės dieną turėtų būti organizuojami skirtingomis valandomis) nenustato, teisės aktai taip pat neįtvirtina galimybės išvesti konkretų suimtąjį ar nuteistąjį jam patogiu ir pageidaujamu metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, kuomet pareiškėjas būdavo vedamas pasivaikščioti 8:45 val., nenustatė. Teismas taip pat nurodė, kad ginčijamuose Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento raštuose buvo išsamiai paaiškinta pasivaikščiojimo išvedimo tvarka, šie raštai atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išvedimo pasivaikščioti du kartus per dieną, dėl pasivaikščiojimo vedimo tvarkos, tačiau, pareiškėjo manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad į pasivaikščiojimų kiemelį pareiškėjas buvo vedamas tuo pačiu laiku (8:45 val.) 2016 m. rugsėjo 23 d.–2017 m. birželio 12 d. ir 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. vasario 20 d., iš viso 11 mėnesių. Pareiškėjo įsitikinimu, pasivaikščiojimo laikas Lukiškių TI-K turėjo būti kaitaliojamas.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėju kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, vertina tik tuos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kurie ginčijami apeliaciniame skunde.

27. SVĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (29 str. 3 d.).

28. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos BVK. Pagal BVK 103 straipsnio 1 dalį, nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVII skyriuje „Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore tvarka“.

29. Šiuo atveju ginčo, kad pareiškėjui prašant, atsakovas būtų nesuteikęs galimybės pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore, nėra, tačiau pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimo laikas turėjo būti kaitaliojamas. Pažymėtina, kad BVK 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pasivaikščiojimas turi vykti dienos metu, tačiau nei šiame, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos Lukiškių TI-K organizuoti suimtųjų/nuteistųjų pasivaikščiojimą gryname ore konkrečiu ar suimtųjų/nuteistųjų pageidaujamu laiku. Pareiškėjas nei skunde, patikslintuose skunduose, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris įpareigotų pataisos įstaigą organizuoti pasivaikščiojimą gryname ore konkrečiu dienos metu ar slenkančiu grafiku. Pareiškėjo nurodytoje gydytojo 2017 m. birželio 12 d. rekomendacijoje (b. l. 72) rekomenduota, esant galimybei, pareiškėją vesti pasivaikščioti 2 k. per dieną po 45 min. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo nurodytais laikotarpiais 2016 m. rugsėjo 23 d.–2017 m. birželio 12 d. ir 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. vasario 20 d. pareiškėjui būtų nustatytos pasivaikščiojimo sąlygos, neatitinkančios bendrai nustatytos tvarkos, tokių duomenų pareiškėjas nenurodo ir savo procesiniuose dokumentuose. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikta Dienotvarkė (b. l. 161–163), kurioje Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimas numatytas įvairiu dienos metu (tik darbo dienomis 6:50–7:50 val., 8:20–12:00 val., 13:30–17:30 val., darbo bei poilsio ir švenčių dienomis 8:20–12 val., 13:30–17:30 val., 18:30–21:30 val.).

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde, patikslintuose skunduose išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo laiko nustatymo slenkančiu grafiku vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais įrodymais ar teisės aktų nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė